Kodėl kalbainiams nesiseka įgyti autoriteto? Mažas pavyzdys.

Evelyn De Morgan, "Viltis beviltybės kalėjime" (1887). Čia apie tai, kad kaliuzė - tai ne daboklė, o daboklė - ne cypė.

Esu rašęs, kad VLKK, lietuvių kalbos politbiuras, neturi autoriteto, todėl kompensuoja tuo, kad turi represinį aparatą ir gali į kiekvieną ginčą atsiliepti aprėkimu arba ignoravimu ir būti aukščiausia apeliacine instancija.

Kodėl jie neturi autoriteto? Todėl, kad dažnai apie vartosenę  ir sklaidą turi skurdžias žinias ir nesigilina į tai, kaip ir kodėl kalbą vartotojai vartoja taip, kaip vartoja, o ne taip, kaip jiems, kalbainiams, norėtųsi.

Domėdamasis, kodėl nevarotinas žodis daboklė, aptikau štai šį įrašą:

Ar vartotinas žodis „daboklė“?

Žodis daboklė neteiktinas dėl hibridinės darybos. Lietuviški pakaitai: areštinė; šnek. belangė, šaltoji, cypė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 39).

Šis pavyzdys yra geras daugeliu prasmių.

1. Žodis neteiktinas dėl hibridinės darybos. Kuo hibridinė daryba iš esmės yra ydinga? Tuo, kad žodis išvestas iš “svetimybės” daboti*? Kaip ir daugeliu atvejų, neteiktinumas yra ideologinio sprendimo rezultatas. Mano močiutė ir a.a. diedukas ir mano mama, būdami lietuviai, kalbos nešiotojai, visą gyvenimą tą žodį daboti vartojo, juos klausantieji to žodžio reikšmę neklysdami suprato ir gavę iš savo tėvų ir senelių perdavė man.

Jis – mano gyvos kalbos dalis. Aš jį vartoju ir perduosiu savo dukroms. Jei neperduočiau, ar jos išaugtų geriau lietuviškai kalbančios? Tikrai? Joms būtų geriau nežinoti ir nevartoti savo praeities ir palikimo dalelės?

Man šis klausimas visiškai retorinis: aš žinau, kad man nereikia specialistų nuorodų, kad nustatyčiau savo dukrų santykį su jų praeitimi ir palikimu.

2. Pažiūrėkim į pavyzdžius, kuriais siūloma pakeisti. Areštinė tikrai atitinka daboklės prasmę, tačiau kiti trys žodžiai – belangė, šaltoji ir cypė yra bet kokio kalėjimo sinonimai, kai daboklė aiškiai apibrėžia priešteisminio sulaikymo kamerą.

Bet kuris budulis, gopnikas, urlaganas ir marozas, patekęs policijos nemalonėn, labai gerai žino, kuo skiriasi daboklė (arba areštinė) ir kaliuzė (kitas variantas: kaliūzė), tačiau VLKK šis skirtumas yra pernelyg subtilus.

Čia kaip iš pavyzdžio, tapusio anekdotiniu, kai kalbainė pasiūlė atsisakyti svetimybės “mocarela” ir vadinti ją “itališkas sūris”. Gėdinga durnystė nepateko į oficialias rekomendacijas, bet liko tautos atmintyje.

* Žodis daboti yra unikaliame dokumente, kuris yra “Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas” (“Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai”). Pavadindami sąrašą “didžiųjų klaidų sąrašu”, kalbainiai (patys to nesuprasdami, nes – kaip jau minėjau – nesugeba ir nesivargina kreipti dėmesį į faktinę vartoseną, su kuria kovoja, o ne ją tyrinėja) pripažino tai, kas jiems labai nenaudinga. Tos “kalbos klaidos” yra didžiosios, nes jos net ne klaidos, jos yra pripažinti kalbos reiškiniai, jos  visiems žinomos ir suprantamos. Jos – tvirta ir neatsiejama gyvosios kalbos dalis.

Sąrašas yra nuostabus, bent jau man (kaip autoriui) nes suregistruoja, primena ir pasiūlo krūvas žodžių, kurie yra gražūs, išraiškingi ir labai vartotini. Štai tik keli:

babina, baronka, bevelyti, biškutis, brudas, bukietas, čecholas, dratas, grafkė, guzikas, kalnierius, kleckas, knopkė, kombikormas, kūdas, kvasas, lištva, mazolis, liuosas, primierka, papkė, plėmas, plintusas, tašė, prosas, sasyska, ružavas, ryžas, bujoti, šlipsas, smakas, štatyvas, šniūras, šlanga, tormozas, univermagas, zrazai, ženytis, žgutas, žilka, žiurstas.

Jūs be šių žodžių galite įsivaizduoti mano rašymus ir mano kalbėjimą? Apie kiekvieną šių žodžių – ir dešimtis kitų – galiu pasakoti, ką jie man primena, kodėl būtent jie – o ne jų kastruotieji ir dirbtiniai atitikmenys – kabina mano sąmonės stygas ir asociacijų siūlus. Aš be jų neapsieisiu ir nebandysiu jų vengti. Jei kas nors (o tokių bus daug) šito nepriims, ir nuspręs todėl apsieiti be manęs, pasaulis nesugrius: žinau, kad liks daug ir tokių, kurie mane skaitys su tokiu vernakuliaru, kuris man yra reikalingas ir priimtinas.

Advertisements

30 comments

  1. mustangas

    Norint pasiryžti tyrinėti reikia turėti aspiracijų kažką naujo atrasti ir buti pasiruošusiam priimti pačius netikėčiausius atradimus.
    Jūs, autoriau, turbūt neturite iliuzijų, kad VLKK dirba žmonės su išplėtota pasaulėžiūra. Tokio tipo valstybinės(municipalinės) organizacijos yra savotiška gyvenimo užribio linija, kada kiekvienas neteisingas judesys gali nublokšti į darbo rinkos dugną. Kaip lengviausia išsilaikyti? Teisingai, tik nejudant, ribojant ir nieko nekeičiant!
    Mocarelos pavyzdys peržengia bet kokias ribas ir aišku, kad kalbainei egzistuoja tik ta viena sūrio rūšis (ta kur įperkama), o Italija apskritai yra metafizinė savoka. Jau nekalbant apie galimybę sulietuvinti tokį itališką terminą dolce fa niente.

    Pagal garbingų rašytojų pasisakymų gausą matau, kad Loretos Vaicekauskienės fathva sėkmingai pakėlė į džihadą būrius plunksnomis ir belaidėmis klaviatūromis ginkluotų mudžahedų. Sėkmės jiems!

  2. Lina

    Verlniava kažkokia, tai kaip pakeisti žodžius – zrazai, štatyvas??? Juk kai sakai, kad gaminsi zrazus, visiems pasidaro aišku, ką valgys. Kuo užkliuvo papkė ir bujoti???

    • Harlis

      Zrazu nepakeisi nes jie yra zrazai, buvo zrazai ir visados liks zrazai.
      Cia pamasiai kaip “skrydis virs gegutes lizdo” lietuviui ,nepasako nieko apart kad gegute deda kiausinoius kitam lizde… o juk galejo but populiairiai isversta
      “skrydis virs psixushkes”…
      Papke …eeeii cia tai aisku kodel uzkliuvo… mes pamenu jaunysteje taip liemeneles vadinom . Tiesa buvo ir bjauresniu ,bet dar labiau lietuvisku zodziu ala pa.inykas. O is kur Stanikas atsirado-net ir nepamenu… Bet pabandyk grozineje literaturoje ishsireiksti apie merga su didelia krutine. Na negali gi rtasyt kad ji su liemenele… tik su pa..nyku arba gal greiciau su staniku. Taip va ir nudaigos musu rasytoju pastangas tie kaip nekurie juos graziai vadina kalbainiai arba negraziai vadina kalbajo.ai (lietuviskai turetu but teisingesnis issireiskimas – kalbapi.iai. Grazu, tikrai lietuviska ir tikra teisybe. O uz tiesybe griekas pykti.
      Oi dar pabujos kalbapi.iai kol plunksnos broliai susivienys ir pasakys jiems
      Uzhknisot negyvai !
      Is vis as tai siulyciau isteigti spaustuve Gudijoj, kur nors lietuviskoj salelej. Ir kaip senieji musu knygnesiai, paltinti tikra ir teisinga literatura Ir tenykshciams lietuviams,darbo vietu suteiktumet… ir kontrabanda ju nieks nelaikytu, juk ne arielka ar cigarai….

  3. Aciu uz ta nevartotinu zodziu sarasa. Oho kiek vaikystes prisiminimu iš to sąrašo atsirado. Kaip prosenelė man duodavo baronkų, kaip lengvai lūžinėjo sovietų gamybos knopkės, kai jomis bandydavau prisegti vatmano lapą prie lentos.Kaip kiekvieną sekmadienį vakare prie uniformos siuvausi kalnieriukus ir kokie gražūs buvo guzikai senelės sagų dėžutėje.

    • Vatmanas – pagal popieriaus gamintoją James Whatman, ir “vatmanas”, kaip A1 formato sinonimas, kurį visi kas braižė žino mintinai: 594 × 841. Vatmanas tarybiniais laikais: labai prastas už 9 kapeikas, visiškai geras už 10 kapeikų, absoliuti fantastika už 25 kapeikas, na, ir Dailininkų sąjungos parduotuvėse retsykiais gaunamas, laisvoje prekyboje nebūnantis Goznako vatmanas po 41 kapeiką. Ten tai išvis kosmosas.

      O dar prieš rapidografus buvo išvis viduramžiški reisfederiai, kur plunksna reikėdavo tušo įlašinti, kuriuos tikriausiai irgi pervadintų į kokius braižiklius, jei žinotų, kas jie tokie yra. Beje, kodėl galima ligi šiol sakyti tušas?

      Juk iš vokiško “Tusche”. Juk “tašė” negalima sakyti.

      Beje, tašė ir krepšys irgi ne tas pats. Paklauskit moterų, ar jos savo Prada ar LV tašes kada vadina “krepšiais”.

      Knopkės dažniau ne nulūždavo, bet užsilenkdavo, jei būdavo vientisos štampuotos iš skardos.

      • vaida

        rankinė, reikia sakyti, o ne krepšys. arba rankinukas, jei mažas. arba delninukas, jei be šniūrėlio. oj, šniūrelis sakyti turbūt irgi negalima.. :) iš mažosios pradėti sakinio taip pat.
        siaubas, aš visai beraštė, ką pasakytų mano dėstytojai :(

      • Smile

        o-o-o-o, ačiū, kad priminėt jaunystę – vatmanas, reisfederis beigi knopkė. Vien perskaičius šie žodžiai 30 metų nuo pečių numeta. O dar jei ištartum garsiai.
        Tamsta, Užkalni, esi jaunesnis, bet mėgstu skaityti Tavo (tujinu, nes nuolat skaitydama jaučiuosi tarsi su senu pažįstamu kalbėčiau. Tikiuosi nepyksti) tekstus apie kiek senesnius laikus, taip tiksliai vietas ir reiškinius įvardini. Prašau tęsti.

  4. vaida

    Aha, čia gerai Užkalnis pasakė. Lygiai tą patį pagalvojusi esu apie žodį “biški”. Aš esu kilus iš Šiaulių, ten visi sako “biški”. Kai susilaukiau vaikų, o vaikus, kaip žinia, stengiesi išauklėti nuo teisingiau ir TAISYKLINGIAU :) tai vis pasitaisydavau, pasakius “biški” į “truputį”…. bet po gero pagalvojimo, nusprendžiau, kad pasaulis tikrai nesugrius, jei jos žinos ir vartos “biški” – aš jį vartoju, jos – mano tąsa… nieko čia blogo nėra.

  5. vaida

    Ir dar istorija iš mocarela serijos. Turiu dvi neblogas kulinarines knygas – “Klasikinė virtuvė” ir “Sriubų enciklopedija”. Bet mano nelaimei, jos išverstos į lietuvių kalbą, o tai reiškia, kad dalis klasikinių patiekalų ar produktų pavadinimai yra sulietuvinti va taip, iš šitos serijos – itališkas sūris. Ar vertusios ponios bent įsivaizduoja, kiek yra itališkų sūrių, o kiek kietųjų, o kodėl okros išvadintos kažkokiomis ybiškėmis – pavadinimas, kurio niekur kitur nesu mačiusi anei girdėjusi, nors okra daug žinomesnis? “Karšiai kaip Nicoje”, “olandiškas padažas”… laimei, kai kur skliaustuose yra palikti originalūs pavadinimai, o tai ilgai galvotum, kol sugalvotum, kad pertrinti pomidorai čia yra passata..

  6. Tamosius

    Labai keista, kad dabokle siulo keisti i arestine, motyvuodami, kad dabokle yra kiles is svetimybes, kai tuo tarpu arestine yra lygiai tokia pati svetimybe, tik ne is rytu, o is vakaru :)
    As siulau keisti i lietuviska SAUGYKLA :)
    arba i PRIESKALEIMYKAS :)

  7. Antanas AJ

    Teisingai, pons Užkalni. Grįžtam į 18 amžių. Broma Tau atverta ing viečnastį.

  8. Andrius Z.

    Iš VLKK puslapio: Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) – vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. Darantys tokių klaidų, kaip ir nesilaikantys kitų VLKK nutarimų, rizikuoja būti nubausti Valstybinės kalbos inspekcijos 300–1500 litų bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

  9. aha, mozarella, parmazanas = italiskas suris. na, tieisog nuostabu! Isgirstu zodzius italiskas suris ir jau seile tista.

  10. Antanas AJ

    Dar klausimas kaip specialistui: kuris žodis geriau vartoti – švėbeliai ar sierčikai?

    • Harlis

      hahaha Shvebelai i tai pas musu dypus tai pagaliukai su vata ,su kuriais krapstomos ausu skyles ir visa kita kas krapshtoma
      O sierchikai tai jo- senas geras zodelytis

  11. Harlis

    Gal nekurie is paminetu ir yra tiesioginai rusiski zodziai bet be ju as nelabai isivaizduoju kalbos . Ypac tos kur kalbam ,ne rasom.

    babina, baronka, bevelyti, biškutis, brudas, bukietas, čecholas, dratas, grafkė, guzikas, kalnierius, kleckas, knopkė, kombikormas, kūdas, kvasas, lištva, mazolis, liuosas, primierka, papkė, plėmas, plintusas, tašė, prosas, sasyska, ružavas, ryžas, bujoti, šlipsas, smakas, štatyvas, šniūras, šlanga, tormozas, univermagas, zrazai, ženytis, žgutas, žilka, žiurstas.

    Idomu ka toki kita reikia pakeisti masinoje jei ji neuzsiveda, t.y. i zvake (gal irgi netiesingas zodis) nepatenka kibirkstis-kaltas kas? : – babina nekrauna..”

    Na ir riestainiu mes niekad nepirkom nes ristainiai yra riestainai susukti panasiai kaip @@ . O mes pirkom baronkas (donutsus) su didele skyle vidury. O kokios jos triukshincios buvo…

    Bevelyti -tai mano seimoj, ipac is tevo puses, daznai naudojamas zodis.
    Bevelyciau ir as ji naudoti

    Mama, nu leisk man dar biskuti (as dazniau vartojau bishkeli) pabut lauke ar paziuret multiku…

    Brudas tai tiesiog prie sirdies limpantis zodis. Man -vienas is lietuvisku keiksmazodziu. Kai koks draugelis pasielgia kiaulsikai tai ir rikteli jam :
    – nu tu ir brudas…
    O ypac kai uzsukdavom isgerti kavos I kokia kavine kaip zibute tai ir
    kava ten buvo brudas ir pardaveja irgi brudas (nes voge kava ir padarydavo ne kava o birzgala (dar vienas fainas (!) zodelis

    Na ne alus cia , o tikras birzgalas…
    Ir kita jo prasme – nu tas vaikas musu tai tikras birzgalas, pasakyk tu jam kad baigtu birgzti…
    Ale ir prinesei tu kiaule brudo su savo purvabirdhiais

    Bukieto nenaudojau , bet geliu buketa pirktavau mamai kovo 8taja antakalnio geliu turgelyje prie Kliniku (dar ir shklenke semkiu keptu)

    O I ka kita jei ne I CECHOLA ivilkdavo mama KALDRA tais laiskais

    Petrai, uzsikimso vamzdis, reik paimt drata ir pabandyt su juo ji atkimsti
    Mama, sketis ishsizerge, tik dratai is jo kysho…

    Grafke- mamos buvo nepakeiciamas irankis. Kai triusiku guma nutrukdavo ,imdavo grafke ir su ja ikisdavo nauja guma ne I kelnaites (nes jas nesiojo
    mergaites) o I triusikus (cia jie pas mus daba vadina boxeriais vadinami)

    Guzikas gal labiau kaimo , ipac zemaitijos issireiskimas. Nors budavo ir man istrukdavo guzikas kai per pertrauka su kuom susiplakdavau…

    Kaip kitaip kalnierius tai ir nezinau… apykakle tkrai to neatitinka

    O kokia kleckiene virdavo baba. Kas tai butu dabartinej kalboj -hmm net nezinau. Gumuliukai teslos?

    Ui tu koks kudas ? o kaip kitaip sakytum? Plonas

    Vakar matyt uzgerei gerai kad tau siandej tokia KUDA DUSHIA (Na negi rasytum Kuda siela… Tiesa tevas sakydavo: Shvakiai jam shiandien

    Kvasas tai gal ir atgyveno nes gira neblogai prigijes zodis.

    Lyshtvos ? nezinau kas bet ” lyshtvele” teko ir man susidurti

    Mazolis irgi duagiaprasmis
    Grebiau siena tol kol uzsidirbau mazolius .
    Nauji batai mazolius pritryne.
    Nuo to darbo tik mazoliai vieni…

    Ans turbut alaus megejas, pas ji mazolis ojojoj (cia apie dideli pilva)

    Varztas liuosas, viduriai liuosi, vakar mane paliuosavo is darbo, -cia gi kasdien ne kalba musu

    Plemas ant keliu toks didelis ,tikriausiai nepavyks jo ishimti
    Jam nuo alergijos visas veidas plemais ishejo…

    Kokia fiana jos tashele…
    Kokia tne rankine. Tashe didele -daug telpa. O krepsys lietuviskai tai tas kur is vyteliu pintas.

    Plintusai ir dabar aplink visa mano kambariu perimetra apkalti.

    Dabar mes lyginam drabusius su lygintuvu bet senele mano prosijo su prosu.
    Dar pamenu abrusa supurksdavo vandeniu ir patiesdavo kad prosas plemu nepaliktu.

    Ruzava ir dabar man pati bjauriausia spalva. Ir ji tikrai nera rozhine.

    O musu Ryzha (toks cia lietuvis buvo raudonais plaukais-ji visi vadino Ryzhu) seniai deportavo namo

    Shlipso as labai nemegstu nesioti, o raudonas kaklaraistis man primena pionieriu/sovietu laikus kai ji butina buvo nesioti mokykloj.

    Bujoti -na niekaip to zodzio nepakeisti kitu. Ipac jei rasai apie jaunima megstanti pasiauteti, pabujoti …
    Kai pavasari patreshem pomidorus tai kad jie po keliu menesiu ishbujojo ….
    Smakas -tai drakonas, slibinas. Bet senoves lietuviu rashtuose (runose) smaku dar minimi ir priesai ,puolantis krasta. Runose ,senoviskame lietuviu/skitu rastuose randama aprasymu kaip litutai/lietuviai gynesi nuo priesu suomiu ar ordos (J.Seimys” Egiptas,skitai,lietuviai runomis)

    Musu laikais smaku dar vadinom edruji ar megeja daug gerti Tas geria kaip smakas ,rija kaip smakas

    Taip pat smakavoti = ragauti

    Pirma susmochinkim o po to pasmakavokim, pakarshtavokim

    Shniuras -ka be jo veiktume. Tiesa yra ir virve.
    Shniuras gal daugiau I latviska traukia Pvz smauglys latviskai- dzhnglu shnurs… :)

    Shlanga -mes darzus su ja laistom
    Taip pat sakydavom ir kitaip : ei, tu, neapsimesk shlanga…

    Univermagas -nepakeiciamas zodis rasant apie sovietu laikus. Pakeisk ta zodi kitu ir nebeliks esmes to laikotrapio sharmui perduoti. Kur gi daugiau jei ne i univermaga eidavom apsipirkti.

    Zrazus mes lyg shiol valgom . Tai tokie kimsti suktinukai. Tai ne musu tautos patiekalas tad ir iskraipyt ji butu GRIEKAS

    Zenyjomes ir mes pries beveik 11 metu . Apzhenijau nemazai savo prieteliu.

    Zilka ir dabar mes visada pakeiciam valu kai zvejoti/meskerioti traukiam

    Na o Ziurstas (tetis megdavo sakyt -kvartukas) nepakeiciamas mano draugas virtuveje

    Statyvas jau retesnis zodis -berods trikojis ant kurio dedavo matavimo irankius melioratoriai o gal fotokamerai skirtas …kazkaip nedaug susidurta su juo buvo.

    Tormazas -visai retas
    Mes sakydavom “nebuk stabdis” kai senom sovietu tradicijom viena taurele eidavo ratu kompanijoj ir koks nors loxas stabdydavo cierka.

    • Antanas AJ

      būtent. visokio kalbinio brudo sočiai prisirankiojam, o kai norim ką lietuviškai pasakyti, tai ir išeina: triukshincios…

    • Lina

      Ta kleckienė, tai zacirka. :) Aš ją savo dukrai verdu, vaikystės maistas :)

  12. Niekas

    nu, atsiprašau, bet kuo jau “žiurstas” ir “plėmas” jiems užkliuvo? Žiurstą tai gal į kokią prijuostę reiktų keisti, bet plėmą kaip taisyklingai perdaryti?… Nežinau, nežinau, normalūs žodžiai, bet pasirodo – ne tokie jau jie ir normalūs. :/

  13. Plėmas jiems (joms) užkliuvo, nes lenkų kalboje egzistuoja žodis “plama”.
    Ilgokai mąsčiau, bandydamas prisiminti, kokioje kaimynų kalboje yra kas nors panašaus į “daboti”. Paskui prisiminiau- aha, pas lenkus. “Dbac”. Bet pas lenkus “dbac” reiškia “budėti”. O kažko panašaus į daboklę nesugebu prisiminti>Arba sklerozė, arba nėra. Tada išeitų, kad “daboklę” vis tik sugalvojo ne kas kitas, o lietuviai. Kaip ir TVOKLĘ, kuria reiktų užtvoti kalbininkams.
    Nežinau, kur jie žiūri dėl žodžio “stalas”. Pagal jų religiją (žegnotis nuo visų žodžių, kuriuos naudoja ir kaimynai)- nenuginčijama svetimybė.

    • Taigi senais laikais tokiems pat kalbainiams užkliuvo žodis “galva”, tai sugalvojo keist žodžiu “mąstalas”. Bet neprigijo, nepaisant visų pastangų ir įprastų kliedesingų aiškinimų, esą “galva” – iš rusų kalbos atėjęs, mat ėmė jų žmonės klausinėt – “tai ką, tūkstančius metų lietuviai be galvų buvo, kol iš rusų nesužinojo, kaip tas daiktas vadinasi?”…

      Sveitimybių paieškos dažnai tampa ne kuo kitu, o raganų medžiokle, kur nesvarbu, kas ir kaip, bile ant laužo ką nors sudegint.

  14. Mes savo namuose biškį kalbą darkom, nes vartojam žodį “biškį” (kartu su kitais nevartotinais, pvz. mano tinklaraštis yra Virtieniai, ir nebus jis Virtinuku, bet aš čia ne apie tai)
    Mes, kurie nelabai prašmatnūsi, tai kalbą darkom biškį, o pažįstima inteligentė darkydavo tik biskį, nes kaimietiškio “biškio” nevartojo, o tik kultūringą “biskutį”.

  15. Pingback: Grąžinkite lietuviams pardavimus | Ekon

  16. Taškas

    Fainas straipsnis ir faini komentarai :)

  17. Pingback: Grąžinkite lietuviams pardavimus #1 | Ekon

  18. bastard

    kas yra gopnikas?

  19. guns

    Buvo laikas galvojau verta pradėt taisyklingai, bet… bendrinės spragos, kai nerandi kuo pakeist žodį IMPIZAVAS- lokalus, bet įprastas ir suprantamas su pienu ir be jo gaunamas, kai gramatiką jau tokią bendrinę padoresnę gauni tik penktoj klasėj.

  20. Pingback: Stebint šlėktų (Rokiškio ir Užkalnio) karą su chamais policininkais (kalbainiais). Įspūdžiai veda į išvadas. | veranda su vaizdu į saulėlydį

  21. šiaip, daboklė tiems išvardintiems degeneratų porūšiams labiau žinoma “abizjanniko” vardu :)

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: