Kad suklestėtų turizmas Lietuvoje: populiariausi kliedesiai

Pasakiškos atostogos ir nepaprastas gamtos grožis: šito Lietuvoje nerasite. Pirmasis žingsnis į pagijimą - nustokime meluoti.

“Pinigų karta”, 2011 m. balandžio 4 d.

Esu prieš savaitę čia, Pinigų kartoje, žadėjęs parašyti apie kliedesius, susijusius su atvykstamuoju turizmu (tuomet rašiau apie aviacinį deliriumą, jis kažkiek susijęs, bet turizmo tema platesnė). Tai čia štai jums ir prašom, žadėtas tekstas.

Turizmas balamutina mūsų, lietuvių, sąmonę neatsitiktinai. Būdami maža tauta, labai norime kitiems patikti, prie atvykėlių dėmesio nesame pratę, ir pajutę, kad tas dėmesys gali būti ranka pasiekiamas, pradedame elgtis kartais neprognozuojamai.

Čia ir atsiranda proto traukuliai ir valstybinių iniciatyvų veiklos metastazės, susijusios su turizmo plėtra (anksčiau sakydavom “vystymu”, dabar tą žodį pakeitė “plėtra”, o be reikalo – kaipgi be jo pasakysi tokį mielą ir iš jaunystės prisimenamą terminą “neišsivystęs”?).

Šios temos yra pasikartojančios, ir apačioje, kad būtų lengviau skaityti, jos sučėčkavotos į atskirus, lengvai virškinamus teiginius, prie kurių skaitytojo patogumui dar ir paaiškinu, ką iš tikrųjų apie tai reikia galvoti. Kad žinotumėt.

1. Lietuva yra fantastiška šalis, nuostabiausias kampelis planetoje, bet neišnaudoja nė dalelės savo turimo potencialo turizmo srityje, o galėtų iš to uždirbti pasakiškus pinigus. Nesąmonė. Apie Lietuvos nuostabiausią nuostabumą parašyta toliau, o dėl to, kad mes neišnaudojame “nė dalelės” to, ką turime, tai čia,  geriausiu atveju, netikslu. Lietuva išnaudoja kokį trečdalį arba pusę turimų galimybių. Kitą pusę galima išnaudoti, protingai pasistengus. O toliau jau bus mažėjančios grąžos (diminishing returns) žaidimas – taip, galima privilioti labai daug turistų, kurių kiekvieno priviliojimui išleisim kokius 1000 USD kiekvienam žmogui, bet jei jų išleisti pinigai bus žymiai mažesni, nei tos išlaidos, tai bus nevykęs biznis.

Tie turistų srautai, kurie atvyksta šiais laikais, gali būti didesni, bet ne dešimt ir ne šimtą kartų.

2. Turizmo revoliuciją Lietuvon gali atnešti pigių skrydžių bendrovės. Pigių skrydžių bendrovės, skirtingai nei svaigo Europos miestelių ir užkampėliai bei jų merai ir savivaldybės, paakinti Ryanair (avia-Mėslitos) direktoriaus, kuris iš tų nusipurtydavo sau subsidijas, naujų ilgalaikių turizmo krypčių nesuformavo. Kelis mėnesius ar metus padidėję krachaborų (kapeikautojų) srautai reikšmingų naujų pinigų neatnešė. Tie, kas atskrenda tik tuomet, kai bilietas kainuoja 20 EUR, turi perkamąja galia kažkur tarp bomžo ir skriagos, ir ekonominis efektas iš jų yra artėjantis prie nulio.

Be abejo, pigiais skrydžiais atskrenda ir vidutinių bei didelių pajamų keleiviai, kurie būtų atskridę bet kuriuo atveju.

Nutraukus skrydžius, viskas ne tik grįžta ten, kur buvo: pasidaro dar blogiau. Turistinių varguolių nelieka. Sumažėja ir keliautojų su žmoniškais biudžetais (nes tradiciniai vežėjai atgrasomi dempinginės situacijos, nutraukia skrydžius ir juos atkuria tik po kurio laiko). Taip, kaip buvo atokiuose Ispanijos Kalapimpiškėse, Prancūzijos Pirdėnkiemiuose bei Italijos Mezzogiorno pietuose, ant ledo lieka šimtai naivių europiečių, įsigijusių ten vilas ir butus atostogoms ir įsitikinusių, kad juos nuomos didžiuliams srautams poilsiautojų arba patys ten važinės tris kartus per mėnesį. Vilos paprastai paskui siūlomos už pusę kainos, palyginti su ta suma, kuri už jas buvo mokėta, o parduodamos galiausiai už ketvirtadalį to, kas už jas buvo suplota.

3.  Lietuva yra nepaprasto grožio ir stulbinančios gamtos, Vilniaus senamiestis yra unikalus, mūsų paveldas yra pasaulinio lygio, ir todėl galima privilioti daugybę turistų. Lietuvos gamta yra labai vidutiniška ir niekuo neišsiskirianti iš aplinkinių šalių. Neringos kopos yra puikios, bet jos jau ir taip sutraukia pakankamai atvykstančių. Vilniaus senamiestis yra mums be galo mielas ir kupinas mums suprantamos magijos ir žavesio, bet visiškai vidutinis Europos kontekste, ir viską, ką ten reikia apžiūrėti ir kuo galima sudominti vidutinį atvykėlį, neturintį specialaus susidomėjimo šiauriniu baroku arba tuo, kaip rusų planuotojai sudirbo trečdalį senamiesčio, pastatę Vokiečių gatvę, galima viską parodyti per pusdienį.

Mūsų paveldas yra gana kuklus ir neišskirtinis vidutinio Europos keliautojo akimis žiūrint. Nevidutinis keliautojas ras kuo domėtis, bet tai yra mažas segmentas, jis nėra ir nebus masinis, ir jis jau ir taip atvažiuoja.

4. Lietuvoje – fantastiškas alus ir nepaprastai gardus bei ekologinis maistas, tiesiog unikalus ir įsimintinas, ir vien dėl to čia galima važiuoti. Lietuviškas alus yra kaip visose aplinkinėse šalyse: skanus, bet dėl jo niekas čia specialiai nesikraus lagaminų. Lietuviškas maistas yra mums šildantis širdį, kitiems jis yra labai riebus ir krakmolingas. Ekologiškų produktų pasiūla Lietuvoje prastesnė, nei Vakarų Europos šalyse, ir pasirinkimas pakankamai menkas.

Lietuva galėtų siūlyti ne išskirtinius maisto produktus, o išskirtines patirtis juos vartojant. Poilsis kur nors prie ežero, kaitinimasis pirtyje, beržinės vantos, kepsniai ant grotelių, šaltas alus ir ledinė degtinė – gražiai supakavus, galima padaryti patrauklų pasiūlymą, kuris būtų visai parduodamas. Tik nereikia aiškinti apie “unikalaus skonio alų”.

5. Lietuvon galima būtų privilioti daugybę turistų, jei tik kainos restoranuose ir viešbučiuose nebūtų tokios nežmoniškos. Lietuvoje kainos anaiptol nėra aukštos. Jos nėra tokios, kaip Indijos lūšnynuose ar pigiausiose Turkijos kebabnicose, bet mūsų žmonės ir nedirba už 200 Lt per mėnesį. Mūsų runkelis, pasižymintis savo runkeliška logika, labai nori tokios formulės, kad restorane pietūs kainuotų 5 litus, bet padavėjos turi uždirbti mažiausiai 3000 litų per mėnesį po mokesčių (laikydamasis šio principo, runkelis niekada nepalieka arbatpinigių, nes padavėja turėtų ir be jų uždirbti daug). Lygiai taip pat runkelis nenori mokėti mokesčių, bet nori, kad valstybė iš tų mokesčių jį ir kitus runkelius paremtų.

Kavinėse ir restoranuose esama kitų problemų, iš kurių pagrindinė – krachaborų savininkų trikampiais sukarpomos servetėlės, bet apie tai kada nors parašysiu atskirai.

Didžiausia viešbučių bėda – mažesniuose viešbučiuose – yra ne kaina, o nieko neadministruojanti jauna administratorė, kuri į jokį klausimą negali atsakyti ir visada reikia laukti, kada darbe bus direktorė. Pastaroji visada reguliuoja viską. Dar prieš kelis metus, Sabonio viešbutis “Pušų paunksnėje” Palangoje buvo vienintelė vieta mieste, kur galima buvo paskambinus sužinoti, ar jie turi vietų, ar ne. Kitur liepdavo skambinti pirmadienį, “kai bus direktorė”.

6. Lietuviškas pajūris galėtų sutraukti daugiau atvykstančių, jei tik jie būtų gerai priviliojami. Lietuviškam pajūriui šimtą metų nereikia daugiau atvykstančių, bent jau sezono metu. Palanga yra jau ir taip uždususi ir iškankinta, bei pavertusi pagrindinę Basanavičiaus gatvę šlykščiu rusišku balaganu, kur kioskuose parduodami guminiai šliopancai, cukraus vata ir pripučiami teletabiai, primenantys iš veido gerai atsiganiusius parlamentarus. Kuršių Nerijoje žmonės moka už tai, kad ten nebūtų daugiau žmonių, negu yra dabar.

Apskritai, Lietuvos pajūris yra pakankamai šaltas, saulės maža, lietaus daug. Tai yra jo pagrindinė problema. Vyriausybė nei saulės, nei klimato, nei lietaus sutvarkyti negali. Pritraukti ne sezono metu galima ką nors išgalvojus, dėl ko žmonės netingėtų važiuoti – kaip Druskininkuose – pirtis, masažus, procedūras ir gerą ėdesį. Bet tai padarys ne vyriausybė, o privatus sektorius. Jau dabar, pavyzdžiui, Nidoje prasimuša ir plečiasi (užimtų dienų prasme) tradicija švęsti naujuosius metus. Kelioms dienoms atsidaro keli geri restoranai, miestelis atgyja, atvažiuoja vilniečiai ir leidžia pinigus.

7. Lietuvos kaimo turizmas yra potenciali aukso gysla. Gal ne gysla, bet gyslelė, tačiau taip, tai tikrai realiai parduodama prekė. Iš esmės tai galėtų būti slidinėjimo variantas be slidžių, kur vietoje kalnų ir keltuvų yra ežerai, pirtys ir kepsninės. Funkcija ta pati: pravėdinti smegenis ir nuo visko atsijungti, pasikrauti baterijas.

Tai ne toks jau blogas pasiūlymas: nuskristi ilgam savaitgaliui su draugais, prisiliuobti alaus, pravalyti kraujagysles degtinyte, valgyti daug skanaus ir nelabai sveiko vyriško maisto (e.g., daug keptos mėsos, česnakų ir duonos), vanotis pirtyje, maudytis ežere ir grįžti atgal į savo biurus Frankfurte ar Londone – visiškai reali, ir šiuo metu, ko gero, vienintelė greitai įgyvendinama plėtros sritis lietuviškam turizmui.

Advertisements

12 comments

  1. Kestutis

    Lenkiu galva – sveiko proto poziuris.
    Ar galetumete ir kitais klausimais pasisakyti? Pvz., renovacija, atomine elektrine, lenku “engimas”?

  2. Pamiršote paminėti Grūto parką ir sovietinį paveldą, kurį bijoma reklamuoti.

    • Taip, Grūto parkas yra viena populiariausių ir geriausiai žinomų užsienyje Lietuvos atrakcijų, ir iš tikrųjų labai drovimasi apie jį kalbėti, nes daugelio nuomone, nėra čia ko tokiais dalykais girtis, žymiai geriau yra kokia nors dainų šventė su birbynėlėmis.

      • Man regis būtų ironiška – užsidirbti pinigų laisvos rinkos sąlygomis iš beviltiškos planinės ekonomikos bei nehumaniškos okupacijos laikmečio. Būtų kaip tik. Tik panašu, kad not everyone shares my sense of irony…

  3. iridis

    Kaip ir dažnu atveju-šmaikščiai ir taikliai.Ačiū.

  4. Taškas

    Būtent Druskininkuose, nepaisant visų supertautiškųjų galdikų virkavimų, įrodyta, kad nestandartiniai sprendimai duoda visai neblogų rezultatų.
    Dabar statomas uždaras slidinėjimo kompleksas ne mažiau ambicingas projektas.

  5. sk

    Beveik i desimtuka (daug metu dirbu atvykstamojo turizmo baruose).
    dar Uzkalnis bendram svietimo labui galetu tikslinti terminus, pvz.: LT nemazai turizmo kaime (kai dazniausia uz ES lesas pastato konferenciju centra ir viesbutuka su pirtim kaime ir nuomoja savaitgaliais), bet ne kaimo turizmo (kai savininkai gyvena kaime ir ka nors, be to turizmo, daro -augina, sodina ir t.t.)
    Yra dar keletas nisiniu sriciu ir temu, kuriomis galima traukti i LT turistus, bet mums tikrai negresia joks masinis atpludis.

  6. dejavu

    Kai kurie sakiniai labai vykę, ypač ta vieta, kur apie mokumo galią, kuri yra tarp bomžo ir skriagos:D

  7. Didžiai Gerbiamas

    Mitai mitais, bet geriausiais metais įvažiuojamasis turizmas davė Lietuvai apie 3 mlrd. Lt pajamų. Tai daugiau negu kai kurios pramonės šakos, kurias daug kas paminėtų kaip Lietuvos maitintojas. Pavyzdžiui, medienos apdirbimo arba chemijos. O tokia krūta lietuviui atrodanti šaka kaip lazerių gamyba prieš kelerius metus davė viso labo apie 50 mln. apyvartos!!!!! Dabar gal kažkiek daugiau, bet vistiek tai viso labo kaip gera kaimo pieninė arba dešrų fabrikėlis. Po 10 metų lazerių pramonė planuoja turėt 500 mln. apyvartos. Bet tik planuoja. Tuo tarpu turizmas tiek turėjo jau prieš 15 metų. Tai kas yra mitas, o kas ne mitas? Galima dar prisiminti, kad panašią sumą parveža į Lietuvą kasmet visa armija emigrantų. Arba tiek sumokama pensininkams per 3 mėnesius. Įvažiuojamasis turizmas yra faktiškai paslaugų eksportas grynu pavidalu, tiktai dar geras tuo, kad beveik nereikia judint subinės ir kažkur tavo prekę vežti, o ją pasiimti atvažiuoja patys klientai ir atveža pinigus. Aš irgi nelabai įsivaizduoju, ko čia pas mus važiuot ir ką žiūrėt. Betgi važiuoja žmonės į visokias indijas pašliaužiot po jų ubagyną, netgi rizikuodami gaut ligų ir parazitų. Dar nepamirškim, kad pasauly yra ne vien Vokietija ir Anglija. Lenkai irgi turistai, ir jiems galima specialiai sugalvoti visokių kresovų atrakcijų. Tegu tik važiuoja ir susimoka už savo durnumą. Dar yra rusai, juos irgi galima daug kuo sudomint. Žodžiu, Lietuva ne Graikija arba Italija, bet tai dar nereiškia, kad turizmas yra kažkokia marginali ūkio šaka, kaip vyžų pynimas.

  8. lietuve

    Uzkalnis pataike kaip pirstu i aki ir turbut uzsitrauke daugiau nei puses lietuviu rusti ir nemalone. Deja, ka jis parase – tai absoliuciai tiesa. Atsimenu pries 13 metu atvykus i UK as be perstojo gyriausi kokia grazi mano Tevyne Lietuva, tik nepelnytai nepazinta Vakaru ir tik delto, kad ilgai esam buve sovietu dalis. Taip naiviai galvojau, kol vienas britas nepasake: zinok, kad sioj zemej daugybe graziu saliu ir kiekvienoj kazka galima rasti, taip tik atrodo, kad tavo salis graziausia ir maistas skaniausias tol, kol nekeliauji. Augo mano finansines galimybes, augo galimybes ir noras keliauti. Ir dabar apkeliavus nemazai saliu, galiu pasakyt, kad Lietuvos vaizdai man atima ama tik del to, kad sentimentai gimtinei sumise su prisiminimais, kai dar paaugle budama, keliavau po Lietuva ir tie ispudziai ir prisiminimai labai asmeniski, intymus, o ne todel, kad tai is koto vercianti kiekviena planetos gyventoja neispasakyto grozio salis. Todel vis delsiu nuvezt i savo tevyne drauga, nes man butu nesmagu, jei jis nematys tokios Lietuvos, kokia as matau. Ir be abejo, nematys, nei musu maista ivertins, nes pavaisintas dviem cepelinais ir ju neiveikes, tik mesa iskrapstes ir suvalges, mandagiai sake,” as nebuvau alkanas”.

  9. Gerasirdis

    +1.

    Tik apie lietuviškus krachoborus savininkus, nesuprantančius kad “you have to spend money to make money” reiktų parašyti ne straipsnį, o daugiatomį.

  10. nieko neskaiciau, bet apie lietuvos turizma tik teisybe:

    NEIMANOMAS, ner kalnu, ner silumos, ner nieko. gal jai pataptu kokia tais HiSUperTech salim gal ka nors ir patrauktu, dar padetu narkotiku legalizavimas ir panasus dalykai, visa kita neimanoma.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: