Aš myliu Kauną. Ir ką jūs man padarysit?

 

 

Kauno klinikos. Čia gimė Užkalnis, rinktinio kontentų tiekėjas nuo 1970 metų. Šiame prancūzų architekto pastate - Protokolų ištakos. Palata, kur gimęs gulėjo A.Užkalnis, yra paversta nedideliu muziejumi, čia galima susipažinti su jo kaldryte ir pirmaisiais šliaužtinukais.

Lietuvos rytas, 2011 m. rugsėjo 21 d.

Aš tikrai myliu Kauną, ir nebijau apie savo meilę kalbėti.

Myliu Kauną juo labiau, nes žinau, kad mano gimtojo miesto yra madinga nemėgti ir visaip iš jo šaipytis. Kauniečius reikia visaip pravardžiuoti ir kaunietišką kilmę pašaipiai svaidyti, kaip diagnozę.

„Kavenska“, vienas baisiausių apibūdinimų merginai, anksčiau reiškęs plastmasinius ryškių spalvų auskarus, dabar pirmiausia primena nežmoniško juodumo dažytus plaukus, kniaukiantį balso toną, rudmėsių atspalvio odą (ačiū soliariumui), vakarinį makiažą nuo pat ryto ir šiaip neišrankų skonį kiekvienoje gyvenimo sferoje.

Kai iš ko nors šaiposi minia, save laikanti rafinuota ir mananti, kad yra gero skonio, aš labai noriu šaipytis iš besišaipančiųjų. Aš niekada nepraleidžiu pro ausis, kai kas nors blogai kalba apie Kauną. Apie mane gali kalbėti kaip nori, bet Kauno apšnekinėjimas neliks nenubaustas.

Kaunas yra mano gimtasis miestas: gimiau Žaliakalnyje (tose pačiose A.Smetonos laikų Kauno Klinikose, projektuotose prancūzų architekto Urbain‘o Cassan‘o, kuris vėliau, jau po karo, Paryžių papuošė prieštaringiausiu sostinės dangoraižiu, Montparnasse‘o bokštu, nuo kurio ligi šiol spjaudosi architektūrinės tyrumos puoselėtojai). Pirmuosius gyvenimo metus leidau Žaliakalnyje (prie to namo Alantos gatvėje jau ruošiama memorialinė lenta – aktyviausius savo straipsnių komentatorius pakviesiu į atidarymą), tik į mokyklą mane leido jau Vilniuje. Išėjo taip, kad vilniečius mėgstu erzinti, sakydamas, kad esu kaunietis, o kauniečiai manęs irgi savu nelaiko, nes visgi aš kažkoks ne toks.

Kauno Lietuvoje nemėgsta visi – ir spjaudosi ant jo taip, kaip neburnoja nė ant vieno kito miesto. Ne tik vilniečiai, bet ir tauragiškiai, alytiškiai, marijampoliečiai, na, tiesiog visi iš eilės, kalbėdami apie pigaus skrydžio siaubus, pasakoja apie tai, „kiek lėktuve buvo kauniečių“: jei daug, tada tai jau tikrai nelaimė, atostogos sugadintos. Net labiausiai beviltiškas varguolis – iš tų, kur visą kelionę sėdi lėktuvo salone apsivilkęs žieminius drabužius ir laiko languotą Gariūnų ubago terbą prie kojų, o nusileidus ploja – net ir jis turi vieną pasididžiavimą: jis ne kaunietis.

„Jei Kauną aptversim spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi“. „Kaunas – tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos“. „Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas“. Nei apie Ukmergę, nei apie Radviliškį, nei apie Jurbarką niekas nieko panašaus nekalba (na, prieš pora dešimtmečių gal buvo madinga pabaksnoti Panevėžį ir sakyti, kad ten didelis nusikalstamumas – bet tie skundai greitai praėjo). Kaunas nusipelno ypatingos vietos.

O žinote, kodėl taip yra? Jei nežinote, aš jums pasakysiu, nes aš žinau.

Kauno žmonės turi geriausių lietuviškų bruožų (blogiausių irgi, bet mažiau negu kitų miestų gyventojai – todėl apie blogiausius šiandien nerašysiu), ir tie bruožai tokie ryškūs ir nuspalvinti tokiu pasitikėjimu savo jėgomis ir gera nuotaika, kad kitiems Lietuvos piliečiams, miestiečiams ir kaimiečiams, matyt, tankiai pabunda nevisavertiškumo kompleksas, kai bendrauja su kauniečiais.

Kauniečiai labiau, nei kiti Lietuvos žmonės, yra panašūs į amerikiečius, ir pradedanti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė teisingai pastebėjo: „Kaunas – buvęs pirklių, buržua, nuvorišų, art deco, charlestono ir restoranų kabaretų, didelių limuzinų, įspūdingų bankų ir dailių vilų, storų cigarų ir fabrikantų, apskritai – amerikietiškosios svajonės miestas.“

Jaunoji autorė yra teisi: yra būtent taip, ir jis yra būtent toks. Svajonės miestas buvo ir liko. Mano diedukas savo name Žaliakalnyje klausydavo vakarais „Amerikos balso“, o draugas iš Amerikos atsiųsdavo jam kas savaitę JAV lietuvių laikraštį (tiesa, tų lietuvių, kurių laikraščiai buvo leidžiami skaityti tuometinėje Lietuvoje – bet vistiek būdavo smagiau, nei tuometinė „Tiesa“), vaikas būdamas žiūrinėdavau geltoną amerikietišką etiketę su nesovietine tvarka užrašytu mano dieduko vardu „MR JUOZAS MARČIULIONIS“. Močiutė augino gėles, kiekvieną rytą atsikėlusi po ketvirtos, dar prieš aušrą, stumdavo vežimėlį į Žaliakalnio turgų. Visi aplinkiniai, kuriuos pažinau ar buvau sutikęs, kažkuo užsiiminėjo, vis ką nors kombinavo: augino nutrijas, kaimuose supirkdavo obuolius ir veždavo į Rusiją parduoti, remontavo automobilius, vokiškomis mezgimo mašinomis megzdavo trikotažą, supirkinėdavo iš jūreivių Klaipėdoje magnetofonus ir perparduodavo Vilniuje, ir retai kada tikėjosi, kad valdžia ką nors duos – nepasodino už grotų, ir už tai ačiū valdžiai.

Kaunas buvo – ir liko – vienintelis didelis Lietuvos miestas, kurio branduolį ir kritinę masę sudarė ne daugiabučiai namai ir butuose bendruomenės dvasia gyvenantys nelaimingi iš kaimų suvežti sodiečiai, taip ir nepamilę sovietų valdžios optimizuoto gyvenimo, o individualūs namai su savo sodeliais ir šiltnamiais, su savo garažu ir tvora. Būtinai tvora, nes tikras lietuviškas gyvenimas nenorėjo ir nesiruošė toleruoti bendruomeniškumo. Kai Vilniuje pastatytam Lazdynų rajonui 1974 metais buvo skirta Lenino premija, Kaunas jokių apdovanojimų negavo: tik tyliai toliau dėjo plytą ant plytos, mūrydamas gyvą paminklą nepasidavusiai privatininko dvasiai. „Privatinykai“, sakydavo mano močiutė apie meistrus, stačiusius prie namo verandą, stiklinusius šiltnamį arba dengusius stogą, ir tie žodžiai jos lūpose neturėjo jokio neigiamo skambesio.

Žodis „vertelga“ Kaune beveik nebuvo žinomas. Taip sakydavo tik tie, kas save laikydavo moraliai pranašesniais už visokius „spekuliantus“ – dažniausiai iš kitų šalies vietų. Kaune jau sovietiniais metais buvo patyliukais ir natūraliai (atrodo, ir be jokių pastangų) buvo įgyvendinta ir tai, kas kitur Lietuvoje užėmė tiek daug jėgų ir gerą dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo: kitakalbiai čia būdavo integruoti, nes tame mieste nebuvo galima komfortiškai gyventi ir jaustis šeimininku, nemokant lietuvių kalbos.

Kai buvau mažas, girdėjau sakant, kad „į Kauną niekada neatėjo tarybų valdžia“ (būtent tarybų, o ne sovietų) – ir tai buvo šventa tiesa. Neatėjo, ir jai niekur nereikėjo išeiti. Atgimimas ir nepriklausomybė Kaunui reiškė, kad pasikeitė pasai ir pinigai, vaikinams nebereikėjo tarnauti sovietų kariuomenėje, ir pasikeitė įstatymai. Bet gyvenimas liko toks, koks buvęs: ir viltys, ir troškimai, ir vertybės keistis neturėjo.

Kaunas apskritai visais laikais turėjo labai konstruktyvų požiūrį į valdžią: nekreipė į ją dėmesio. Kai kauniečiai 2000 m. išsirinko meru Vytautą Šustauską, visa Lietuva sukiojo pirštu prie smilkinio ir džiaugėsi: štai, žiūrėkit, ar reikia daugiau įrodymų, kas darosi tam mieste ir kokio proto jo gyventojai? O man atrodo, kad tai įrodo ir nuostabų atsipūtusį miesto gyventojų būdą, ir tai, kad balsavo turbūt netipiškoji mažuma, o kiti miesto gyventojai buvo pernelyg užsiėmę rimtesniais reikalais, kad sutiktų balotiruotis ir braukyti biuletenius vietos rinkimuose.

Kaunas kupinas idėjų ir sumanymų. Didžiausi Lietuvoje (ir pasaulyje) didžkukuliai – Kaune, Karmėlavoje, prie oro uosto. Rykliai akvariume prekybos centre – irgi Kaune. Iš ten pat ir „Pūko“ radijas, skirtas stiprių nervų žmonėms (aš ištveriu ne daugiau pusvalandžio per dieną, ir tai tik vairuodamas). Iš ten, iš laikinosios sostinės, kilusios ir senosios krepšinio pergalės, ir pats krepšinis, į Lietuvą atsiplukdytas iš Amerikos – tai vis dalykai, kurių kita, likusi Lietuva, tikriausiai atsisakytų, arba nedrįstų nė pradėti, nes būtų pernelyg sunerimusi, kas ir kaip apie ją pagalvos.

Kauno toks nerimas nekankina, ir būtent todėl man tas miestas yra toks patrauklus, nes jis nelinkęs ieškoti taisyklių, kurios neleistų ką nors daryti (o jei taisyklės ir valdžia neleido, tai galima ramiai atsipalaiduoti, nieko neveikti ir keikti valdžią, kaip didžioji dalis žmonių ir daro), o mieliau galvoja apie landas, kuriomis pasinaudojus, galima būtų ką nors pasiekti.

JAV prezidentas John‘as F. Kennedy 1963 m. kalbėjo vakarų Berlyno (tuomet atskirto) gyventojams: „Visi laisvi žmonės, kur jie begyventų, yra Berlyno piliečiai. Ir todėl, kaip laisvas žmogus, aš didžiuojuos sakydamas ‚Aš esu berlynietis‘“.

Vairuodamas šiandien per Žaliakalnį, Senamiestį, Aleksotą, galvojau – aš didžiuojuosi, kad esu kaunietis.

Advertisements

29 comments

  1. “Labas, ka perki, ka parduodi ?” :)

  2. Pastoras Maldonado

    Tame ir bėda, kad Kaunas, jei kuo ir nori pasididžiuoti, beveik visada didžiuojasi praeitimi, “kaip ten būdavo”. o apie Šustauską eilutės – pritempta kaip tik įmanoma. Galbūt ir Visaginas balsuoja už p. Ropę štai jau dvidešimt metų, tik dėl to, kad visi ten atsipūtę. Taip negali būti? Ne? Bet aš taip manau.

    Bet kas tikrai tiesa – Lietuvos miestai išlaikė nemažai durnų ir nebeatitinkančių tikrovės stereotipų apie save. ir ne dėl savo kaltės.

  3. sss

    Kad Uzkalni kaip tik pritarti tau noreciau. Nesu kaunietis, gyvenu Vilniuje, kiles dar is kitur, bet jau nuo seno Kaunas kazkuo traukia, kazkokia aura ten yra – Zaliakalnis kiti seni rajonai kuriu net pavadinimu nezinau. Man taip pat juokinga aplinkiniu nuomone – kad kaune tas ir tas blogai (pvz. eismas, duobes, trenigai) ir dar kiekvienas baigs savo pasakymu apie stenda “ir Kaune galima gyventi” arba apie degaline tarp Vilniaus. o man viskas ten patinka, eismas tikrai neblogesnis, o ir kebabai i Vilniu atejo is Kauno :) o kalbant rimciau juokinga tokios mazos valstybes salia esanciu miestu priespriesa, o gal ji tik dirbtinai kuriama paciu durniausiu ir tik labiausiai saukianciu?

  4. Tai kad Kauniečiai visada gerai žinojo už ką balsuoti lemiamais rinkimais. Geras tas miestas, ten ir pirmas tikras alaus bokalas išlenktas ir nekaltybė prarasta… Ąžuolyne į galvą negavau – tik geri prisiminimai.

  5. Kai kauniečiai kalba apie Kauną, sunku suprasti, ar jie didžiuojasi tuo kas buvo kažkada, ar tiesiog turi žymiai mažesnius poreikius nei likę lietuviai…

    žavi mane, Kauno polinkis į utopiją, bet nesuprantu, kodėl kauniečiams, taip nesvarbi šiandiena (nežymėti keliai, o dažniausia tik asfalto liekanos kelio vietoje… ir kt.)… Į galvą niekaip nesutelpa, kodėl tokiame ambicingame mieste naktį vaikščioti (ypač vienam) taip nesaugu, kad net ilgamečiai miesto gyventojai to vengia… o tie, kas persikelia gyventi į Vilnių, Klaipėdą ar dar kur, feisbuke, tviteryje ar gyvuose pokalbiuose, laiks nuo laiko pasirodo minčių, apie taip, kaip gerai, kad juos db supanti normali aplinka…. Gal kas gali paaiškinti?

    • Piktuolis

      Paaiškinti labai paprasta: gauti į galvą gali bet kur ir bet kada, net botanikų kompanijoj, svarbu atsidurt laiku ir vietoje. Kada paskutinį kartą buvai krasnuchoj naktį lakštingalų klausytis, jei jau taip saugiai jautiesi?

      O ir šiaip bendrauji su kažkokiais keistais žmonėmis – mano pažįstami išeiviai iš Kauno, o ir aš pats, pripažįsta, kad geriausias dalykas Vilniuje – kelias link Kauno.

  6. Jūsų priežastys mėgti Kauną savo pobūdžiu nelabai kuo skiriasi nuo tų priežasčių, kurias susigalvoja Kauną keiksnojantys. Anekdotais pagrįsti stereotipai ir prie anksčiau susidaryto požiūrio pritempinėjami apibendrinimai

  7. penki kebabai

    Man Kaunas neblogas miestas, toks žalias kaimukas su visais patogumais, nuo kurio gana netoli tiek Vilnius tiek Trakai ar Druskininkai ar Birštonas ar Palanga. Plius tai lietuviškas miestas – irgi nemažas pliusas.
    Kita vertus, man Kaunas ir Vilnius labai panašūs. Ir ten ir ten nemažą dalį gyventojų sudaro ne vietiniai, o atvažiavę dirbti ar studijuoti. Ir ten ir ten paslaugos gana aukštame lygyje, Lietuvos švietimo ir medicinos centrai. Todėl keistai atrodo kuriama priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno. Ypač turint galvoje kad tarp Vilniaus gyventojų labai daug kauniečių. Va kokie Druskininkai stipriai skiriasi nuo Kauno, Šiauliai irgi, o Vilniuje tik transportas prastesnis ir biurokratinių institucijų daugiau, bet principas tas pats..
    Beje, nesutikčiau su autoriaus pasakymu kad ir kiti miestai kreivai žiūri į Kauną. Mano patyrimu, mažesnių miestų gyventojai gėrisi Kaunu, idealizuoja jį (nebent gal klaipėdiečiai mažiau linkę į tą idealizavimą). Čia tik Vilnius bando susireikšminti menkindamas Kauną.

  8. Svečias

    Na, nereikia lyginti Krasnuchos :)
    Palygink lygius dalykus:
    LAISVĖS ALĖJĄ IR GEDIMINO PROSPEKTĄ:)
    O tada jau krasnuchą su slabotke ar t.t.:)
    Nes Kaune vos sutemus baisu į laisvės alėją išeiti, ko Vilniuje nebūna.
    O kai buvau Kaune, tai miestas tuščias ir visiškai niekas nevyksta, visiškai miręs miestas:)

    • Jonas

      Na manau drauguzi tu kazkur ne ten lankais arba tesiog visishkai nepazysti miesto :) Tesiog nekaltink kitu del savo paties nezinojimo.

  9. vladas

    Kaunas visada buvo pats lietuviškiausias miestas.Palyginus su Vilniumi,kur dauguma lenkų ir rusų bei kitų tautybių.

    • Lietuvis

      daug tautybių reiškia daug kalbų, kultūrų…. Ką tai duoda?:) ogi, kelią iš provincialumo… o kam to reikia? na, kad galvoje nebūtų viskas tik juoda ir balta…

      be to, Vladai, taip traktuoti, kad lietuviškumą, kaip kad Jūs yra tiesiog paika ;)

  10. riebus katinas

    Kaunas nuostabus miestas, nors netikėtai, bet laikinai nušiuręs per kokius 10 metų, bet tikrai atsigaus – stiprėja universitetai, juk per jį eis RailBaltica. Vaikystėje kelionės į Kauną buvo stebuklingos – zoologijos sodas ir ta architektūra, nuolat primenanti slėptą sovietmečiu Lietuvos gyvenimą – Paštas, Karininkų ramovė, Lietuvos bankas, Karo muziejus. Iki šiol nuostabus jausmas matyti tą prieškario konstruktyvistinę architektūrą.

  11. vladas

    Lietuvai nereikia daug kalbų.Užtenka jas mokėti.Lietuviškumas tame ir pasireiškia,kad kalbame lietuviškai savo šalyje,o nešnekame kita kalba savo šalyje.

    • Lietuvis

      kaip ir sakiau, jei jums lietuviškumas – tik kalba… vadinasi esate labai neapsiskaitęs ir nesuprantate, nei kur gyvenate, nei, kas aplinkui vyksta..

      beje, kalbas mokėti, reiškia jas naudoti (ir ne kartą per metus)… nes jei nenaudoji, vadinasi jų nėra (nemoki).

  12. Praha

    Man patinka fleiminti.

    Kauno centre ir senamiestyje dieną laksto urlaganų gaujos, muša žmones ir atima telefonus, Vilniuje to beveik nėra išskyrus stoties rajoną.

    Kaune kalba tik lietuviškai, nes kitų kalbų nemoka. Lygiai dėl tos pačios priežasties ten mažai užsieniečių-laikinų gyventojų ir turistų – jiems nebūtų ką veikti.

    Kas tie dabartiniai Kauno patriotai ir lietuviškumo saugotojai? Tai iš provincijų į universitetus patekę kaimietukai, kurie nelabai pasikeitė, nes Kaunas to juk ir nereikalauja – visi su savo treningais ir laukinių manieromis kartu lyg šprotai aliejuje.

    Savo versle vengiu užsakovų iš Kauno – ant kaktos parašyta, jog bus skolininkai.

    Laisvės alėja mirusi kaip ir Gedimino prospektas, abu miestai nelabai turi kuo didžiuotis. Sugriuvusios Kauno bakužės vs Vilniaus tarybinius ghetto daugiabučius – kas geriau?

    Vienintelis dalykas kuris man patinka – vyresni, paprasti žmonės kalba be šlykštaus rusiško akcento. Kaune galima išgirsti normalią Lietuvių kalbą su normaliu tarimu. Pamenu pirkau kažką kioskelyje Vilniaus g. – net širdį suspaudė nuo tokio “1959 m. lietuviško filmo” akcento.

    Gyvenau 3 metus Kaune ir 3 metus Vilniuje, tad viską suvokiu objektyviai.

    • Jonas

      Kaune gyvenu 21 metus, niekada nemaciau vidury diens lakstanciu “urlaganu” atiminejanciu telefonus. Kitaip tariant kazkur ne ten papuolei vyruti…

  13. Marius

    Gražus tekstas. Gražiai apie Kauną.

  14. Smagus įrašas. Įžvelgiu jame atsaką į K.Sabaliauskaitės straipsnį. Gerai, kai taip atsiliepiama apie gimtąjį miestą. Man irgi gan keistas lietuvių burnojimas ant Kauno, Panevėžio. Taip. Turi šie miestai trūkumų, kaip ir visi. Vis dėlto, tyčiojimasis vardan tyčiojimosi mane visada glumino. Visur galima atrasti žavesio. Reikia tik pamiršti išankstines nuostatas.

  15. Mane tai labiausiai nervuoja tas vilnietiškas pasipūtimas, kas tikriausiai labiausiai paskatinta yra bereikšmio titulo “sostinė”.

    Į galvą gauti gali visur, dar čia klausimas ar atlikus kokią nusikalstamumo suvestinę Kaunas tikrai pirmautų. Visur nėra saugu ir tai tikrai nepriklauso nuo miesto. Ne kartą teko bėgti Vilniuje nuo marozų, ne kartą ir Kaune.

    Megrinų su juodais plaukais ir soliariuminiais veidais taip pat ne ką mažiau kituose miestuose. O jei jau ir taip, tebūnie Kaune daugiau jų, nei tų hipsterių Vilniuje.

    Aš nekenčiu, kad atvykus į taip “mylimą” sostinę man paklausus kelio spaudos kioske yra atsakoma rusiškai!

    Bet už ką aš myliu Kauną:

    Visuomet sugrįžus į jį jaučiu jo dvasią.
    Čia dar nekyla dangoraižiai kosminiu greičiu.
    Turim begalo gražią Kauno pilį, kuri man daug mielesnė nei Gedmino pilis.
    Senamiestis gyvybingas ir ten tikrai daug užsieniečių!
    Turim didžiausią Akropolį Lietuvoje!:D
    Turim Zoologijos sodą!
    Iš Kauno gali nuplaukti į Nidą su “raketa”.
    Nors ir Dainų slėnyje nebevyksta tiek daug renginių vistiek jisai labai žavus!
    Dvi didžiausios upės susikerta kaip tik Kaune – santakoje.
    Esam tikriausiai turtingiausias miestas jame esančiais muziejais ir lankytinomis vietomis.
    Mes neturim Gariūnų, bet užtad žemesnėm kainom džiaugiamės Urbo Bazėje!
    Prisikėlimo bažnyčia pati didingiausia visoje Lietuvoje.
    Mes esam Lietuvos širdis, nes iš čia lengvai nukaksi į visus Lietuvos kampelius.
    Kur geriausias klubas Lietuvoje? Žinoma, kad Kaune!
    Nuoširdžiausiai besilinksminantys yra kauniečiai!
    Kaip jauminėjo Užkalnis, tai mes pasėjome ir užauginome krepšinį jūsų širdyse.
    Miesto naktys irgi pirmą kartą atsirado Kaune…
    Mes turime Pažaislio vienuolyną, Kauno marias bei Jachtklubą, apie ką vilniečiams reikėtų tik pasvajoti!
    Ne vienas Lietuvos vyras yra pasakęs, kad gražiausios merginos gyvena Kaune!
    Didžiausia baikerių šventė vyksta Kaune!
    Ir nors visi sako, kad kauniečiai yra nagli, bet ne vienas yra įsitikinęs, kad mes geros valios žmonės.
    Mūsų cepelinams lygių nėra.

    Ir tai dar nepabaiga. Galima vardint ir vardint gerus dalykus apie Kauną, ir taip pat tikiu, kad daug galima gero būtų pasakyti ir apie kitus Lietuvos miestus. Tačiau vilniečiai lyg pavydo kurstomi visuomet bando apjuodinti mus, bet spėju, kad tai iš pavydo:]

    • niutka

      super, net susigraudinau. dar reikia tik pridurti:

      Mes paprasciausiai ji mylim. Kauna. Is visos sirdies.

  16. man taip pat buvo – gimiau Kaune, užaugau Vilniuj :)
    bet dabar gyvenu Kopenhagoj…

  17. vaida

    nemiręs tas miestas, normali ta alėja, jaunimas šauniai kuria naują kauno ateitį (http://www.menufakultetas.vdu.lt/naujienos/laisves-aleja–pabus-is-sapno , http://www.facebook.com/#!/Kaunas.gyvai ar pan.) gyvenimas gal judresnis pasidaręs ne alėjoje o rotušėje, bet tai tarsi prieštarautų kokioms nors taisyklėms? naktį eik tu kur nori, nedurnas būsi, sveikas namo grįši :) man asmeniškai vilniuje daug nesaugiau ir baisiau naktį, bet tikrai ne dėl to kad jis blogas miestas, greičiau dėl to, kad tai man svetimas miestas.

    nors aš pilnai suprantu atvykstančius, čia jei kokio “kavensko” (taip tik vietinį kauno gyventoją pavadinsiu) nepažįsti tai ir veikt nerasi ką, nes nieko nežinosi. sava bendruomenė, savi savus visur sukviečia. nebūtina visus lenkus ir rusus į jaukų vakarą sukviest. neturiu nieko prieš ir prieš kitas tautybes, bet atsiprašau, rusiškai nemoku ir vilniuje, parduotuvėje senamiestyje, negalėjau nusipirkt nieko, nes šnekėjau lietuviškai – manęs nesuprato. skaudoka buvo :) sostinė…
    jeigu aš į vilnių nuvykčiau, atsistočiau vidury gedinimo prospekto vidurnaktį, garantuoju, kad po to galėčiau plūstis piktais žodžiais – nieko ten nevyksta tam vilniui, visi kažkokie keisti, miręs tas prospektas, šneka kitom kalbom. ir t.t.
    bet kaip sakant -ko ieškosi tą ir rasi.

    neieškokit prie ko prikibt kituose miestuose, ir visi nuostabūs atrodysim vieni kitiems. peace and love! :)))))))

  18. Dalia

    Nemyliu Kauno, lygiai taip pat kaip nemyliu ir Klaipėdos, Šiaulių ar Marijampolės. Nei jie kažkuo išskirtiniai, nei blogi, nemyliu, nes manęs su jais nesieja niekas, tiesiog nėra “chemijos”. Gražu ryži batai, bet nekenčiu pilkų, negi reikia mušti į krūtinę įrodinėjant, kad aš teisi?

  19. ..

    Nu ideja straipsnio palaikau ir nepeikiu Kauno, taciau arba autorius pats mazai zinai, arba meluoji ir speceliai nutyli kas yra ne taip. Rasoma:
    “Būtinai tvora, nes tikras lietuviškas gyvenimas nenorėjo ir nesiruošė toleruoti bendruomeniškumo. Kai Vilniuje pastatytam Lazdynų rajonui 1974 metais buvo skirta Lenino premija, Kaunas jokių apdovanojimų negavo: tik tyliai toliau dėjo plytą ant plytos, mūrydamas gyvą paminklą nepasidavusiai privatininko dvasiai. ”
    Nors realiai yra: “1983 m. Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.”
    Lyginant su autoriaus zodziais tai labai jau greit Kaunas tapo bendruomeniskas.

  20. Daiva

    Vilnius-Kaunas – ar galima šitai baigti? Tai kone tas pats, kas lyginti visiškai skirtingų kvapų ir panašios kokybės kvepalus. Ar dėl to, kad man patinka Chanel, Versace yra blogai? Aš myliu Kauną. Man jis visuomet asocijavosi su brandžiu snobu intelektualu, žinančiu savo vertę ir turinčiu savas laiko nepaveikiamas vertybes. Vilnius – tarsi koks hipsteris paauglys, individualistas iki negalėjimo, vis ieškantis, ieškantis ieškantis, labai intensyviai dirbantis su savo įvaizdžiu ir pamirštantis turinį. Sakau Jums, Kaunas yra turinys, Vilnius – forma. Kiekvienam savo. Gyvenau abiejuose, tačiau grįžau į Kauną kaip ne vienas ir ne du mano draugai.

  21. fosters

    kiekvienam mieste tos pacios problemos jomajo.as nesuprantu kaip gali kazkoks vilnius sudlenkiu krastasgali kazka kalbet..ir kas svarbiausiai tie lenkai maisyti net nemoka gerai savo kalbos,nei lietuviu ,ka ten kalbet apie rusu..polski da dupe.sako turistu nera kaune o vilniui yra,ko lenku bl?atsimenu pirma karta ir paskutini nuvariau i vilniu su autiku klausiau kur cia randas tas vandens parkas su kokiu autiku vaziuot tai klausiau rusiskai ir lietuviskai nieks nezinojo,tai viena lenke sutikau po puse valandos ir tai vos rusiskai susiskalbejom vien zenklais :D pasijauciau kai kokioj siknoj…

    ir seip kiekvienam savas miestas,as nesuprantu ko mazesne valstybe to daugiau pykciu del tu miestu.vienam vilnius kitam kaunas treciam isvis joks.nepatinka kaunas pasol na…

  22. BELEKAS

    KAUNAS YRA KAUNAS

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: