Apie pinigus: Niall Ferguson publicistika kala taikliai, bet Lietuvoje adresatų bus nedaug

Niall Freguson, Pinigų triumfas: finansai pasaulio istorijoje. Baltos lankos, 2011. 462 psl.

Niall Freguson, Pinigų triumfas: finansai pasaulio istorijoje. Baltos lankos, 2011. 462 psl.

— — —

Įžanga Protokolų leidimui.

Kai ši recenzija pasirodė, kai kas spravedlyvai atkreipė dėmesį į tai, kad net jei adresatų nedaug, knyga vistiek bus kai kam naudinga, ir todėl tai bus pozityvus postūmis. Be to, yra žmonių, kurie nemoka angliškai ir yra pajėgūs suprasti tuos dalykus, kurie yra išdėstyti.

Vertėja Gabrielė Gailiūtė išdėstė taip: “(…) manau, kad tavo įvertinimas faktiškai teisingas, bet aš jį interpretuočiau priešingai. Taip būna visais fundamentaliais klausimais: tas, kas išmano, ir taip viską supranta, o tam, kas neišmano, niekuo nepadėsi. Bet žmonės kalba ir rašo fundamentaliais klausimais kaip tik tai absoliučiai mažumai, kurią įmanoma pakeisti: kuri neišmano, bet turi pakankamai nuolankumo prisipažinti, kad neišmano, smalsumo, kad pamažu pradėtų išmanyti, ir noro iš neišmanančio tapti išmanančiu. (Sudėtingai skamba, sorry.) Atrodo, kad ta mažuma yra statistiškai nereikšminga, bet iš tikrųjų tik taip ir įvyksta bet kokios dėmesio vertos permainos, ypač kai kalbame apie gilius ir plačius mentaliteto dalykus, o ne vien apie asmenines pažiūras ir įsitikinimus. Humanitarai tą ypač gerai supras: mes nuolat dirbam beviltiškus darbus, bet tik beviltiškus darbus ir yra įdomu ir verta dirbti. Štai dabar, pvz., verčiu knygą, kurios statistiškai niekas neskaitys (duokdie, kad leidyklai nebūtų grynas nuostolis, ypač turint galvoje apimtį), bet iš tikrųjų tiesiog svarbu, kad ji būtų ir kad ją prireikus galėtų paskaityti tie keli žmonės, kuriems ji iš tikrųjų skirta. Nes tik tie keli (iš tikrųjų gal keli šimtai, gal net pora tūkstančių, bet statistiškai keli) žmonės ir yra verti mano pastangų. Tie, kuriems neįdomi mano knyga, neįdomūs ir man.”

— — —

Pradėsiu nuo to, kad ši knyga yra puiki. Aš ją pirmą kartą skaičiau angliškai (knyga palyginti nauja, pirmą sykį pasirodžiusi 2008 m.) – Niall Ferguson, anglų istorikas, parašė ją, nes po didžiosios finansų ir ekonomikos krizės Vakarų pasaulyje buvo didžiulis susidomėjimas pinigais ir tuo, kaip jie veikia ir kuo jie gręsia.

Tokios knygos labai reikėjo ir Vakaruose, ir Lietuvoje (nepaisant to, kad Lietuvoje apie finansus mes kalbame mažiau). Reikėjo todėl, kad į tą didžiulį susidomėjimą, kurį tik ką paminėjau, atsakas buvo ne visai ir ne visada adekvatus – o tiksliau, dažniausiai visiškai neadekvatus. Ir Britanijoje, ir JAV, ir kitose šalyse apie finansus pradėjo rašyti žmonės (dažniausiai žurnalistai), menkai suprantantys pagrindinius pinigų veikimo dėsnius, bet turintys labai paprastus ir išskirtinai nuodingus įsitikinimus.

Tie įsitikinimai paprastai yra kairieji (išskyrus tuos atvejus, kai juos net kairiaisiais nepatogu pavadinti – jie gali taip pat būti stalinistiniai, maoistiniai arba trockistiniai) ir yra gerai sukramtyto antikapitalistinio ir marksistinio kliedesio mišrainė – kad pasaulyje būtų geriau, reikia uždrausti bankus ir skolinimą už palūkanaas, viską atimti ir padalinti, ir darbininkams atiduoti gamybos priemones.

Žurnalistų tarpe taip mąstančių yra neatsitiktinai daug: labai retas žmogus, gerai išmanantis, kaip veikia rinka, eis dirbti į žiniasklaidą, kur jis veikiausiai atsidurtų tarp žmonių, kurie aktyviai didžiuojasi savo ekonominiu neišmanymu ir idėjomis, ant kurių kūjis ir pjautuvas matosi aiškiau, nei Vilniaus Pilies gatvėje matosi elgeta, besiartinantis prie jūsų staliuko, kai sėdite lauko kavinėje.

Todėl pinigus skaičiuojantys dažniau eina dirbti su pinigais, o nesugebantys suskaičiuoti ir suvokti dėsningumų eina aiškinti apie pinigus – arba, tiksliau, aiškinti, kodėl šio pasaulio galingieji yra susimokę visus apgaudinėti, ir jokios ekonomikos iš tikrųjų nėra, yra tik mišinys iš turbo greičiu paleisto žaidimo su antpirščiais prie turgaus ir lošimo namų. Dar juokingiau – ir kartu liūdniau, kai neišmanantys apie finansus pradeda aiškinti apie itin sudėtingus finansų instrumentus – ateities sandorius, opcijas ir kitokį aukštajį pilotažą, kurį išmano toli gražu ne kiekvienas finansininkas.

Aiškindami apie derivatyvus, finansų chunveibinai ir kitokie tamsybininkai patikliai auditorijai juos pateikia kaip rafinuotą sukčiavimo būdą, iš kurio naudą velniai gaudo (tiksliau, bankininkai). Iš esmės populiarus aiškinimas apie finansus savo skandalingumu ir baubų pūtimu tampa panašus į liūdnos atminties Siono išminčių protokolus, arba į bulvarines knygiukštes apie tai, kas gi iš tikrųjų nužudė princesę Dianą.

Tuomet viešoji erdvė užsipila tokiu storu nesąmonių sluoksniu, kad atrodo, nė vienas sveikas daigas pro ją neprasikals.

Niall Ferguson knyga, kantriai aiškinanti pinigų istoriją bei finansų ir nekilnojamojo turto burbulų mechaniką (taip, burbulai irgi yra neatsiejama finansų istorijos dalis, ir kolektyviniai pamišimai iš tikrųjų periodiškai kartojasi, kai žmonės patiki, kad jau paneigti ekonomikos dėsniai, kad galima sustabdyti “kilimus ir nuosmukius”, kaip kažkada pasakė daugiausiai pinigų Britanijos vardu prisiskolinęs ir iššvaistęs šalies kancleris, o paskui premjeras, Gordonas Braunas), yra atsvaras visai tai blogai ir klaidinančiai žurnalistikai.

Knyga naudingesnė anglų, o ne lietuvių, skaitytojui. Kodėl? Nes tie, kas išmano knygoje aprašytus dalykus ir jais domisi, juos tikriausiai perskaitys (o galbūt jau ir perskaitė) angliškai. Tas, kam reikia pradžiamokslio (nes knyga iš tiesų yra populiariai ir labai gerai parašytas finansų pradžiamokslis), vargu ar ras kišenėje 85 litus – knygos kaina pakankamai didelė. Nėra labai daug žmonių, kuriems rūpėtų knygoje aptariami klausimai ir kurie tuo pačiu nemokėtų anglų kalbos (juo labiau kad angliškas tekstas parašytas lengvai ir įkandamai).

Be to, nors knyga ir puikiai išversta (vertėjas – Vytautas Grenda), lietuviškasis leidimas susiduria su neįveikiama problema: lietuvių skaitytojui, mažai buvusiam Vakaruose ir ten nedirbusiam, neturėjusiam banko sąskaitos, nemokėjusiam ten mokesčių, daugiau nei pusė aptariamų savokų yra tuščias garsas. Taip, terminus galima išversti, bet absoliučiai daugumai skaitytojų jie nuo to aiškesni nepasidaro. Iš esmės, tokią knygą reikėtų ne versti, o verčiant aiškinti ir kontekstualizuoti, nuo ko jos apimtis turbūt išaugtų nuo 462 psl. iki 1462 psl., ir tas darbas užimtų turbūt ne vienerius metus.

Finansų paslaugos Lietuvoje kol kas yra gana elementariame lygyje ir asortimentas nėra didelis (nepainioti su finansinių paslaugų teikimo kokybe – tas nedidelis asortimentas yra parduodamas puikiai ir patogiai, palyginti su šalimis, kur įprotis naudotis bankais atsirado anksčiau; mat nėra reikalo integruoti pasenusių, “palikiminių” – legacy sistemų). Tai šen, tai ten spaudoje galima perskaityti nusivylusių ir pasipiktinusių paskolų gavėjų laiškus, kur jie aprašo savo siaubą, kai suvokė, kad iš banko pasiskolino šimtą tūkstančių litų, o kai baigs išsimokinėti skolą, bus išmokėję virš dviejų šimtų tūkstančių. “Ir už ką?” klausia tie žmonės. “Už tai, kad bankas kelis popieriukus perkėlė iš vienos dėžutės į kitą?”.

Kitur pasigirsta pasvarstymai tų, kas piktinasi, kad jei apsidraudi nuo nelaimingo įvykio, o tas įvykis neįvyksta, būni “išmetęs pinigus į balą”.

Nesupykite, bet šiems žmonėms – o jų kol kas dauguma Lietuvoje – dar per anksti skaityti Niall’o Ferguson’o knygą. Ji jiems dar per sunki, nes jiems aiškinti apie finansus – tas pats, kas tamsiai viduramžių bobelei, mėtančiai žabus į laužą, ant kurio degina eretiką, aiškinti apie kitas religijas. Su ja iš pradžių reikėtų susitarti dėl to, kad kito tikėjimo žmonės nenusipelno būti pleškinami gyvi, o jau tada galima bus pradėti studijuoti kito tikėjimo šventąsias knygas.

Advertisements

5 comments

  1. Nuostabi reklama.. Nieko nesuprasit, bet pirkit. Bet kokiu atveju dauguma jusu durneliai :)

    Koks dar pinigu triumfas?! Pinigu krachas! Pinigu lietus! O autorius Kisindzerio draugelis..

  2. Gintautas

    “apie itin sudėtingus finansų instrumentus – ateities sandorius, opcijas ir kitokį aukštajį pilotažą” – tikrai prajuokinote, gerbiamasis, jei pačiam tai atrodo sudėtingi instrumentai :)

  3. Andriau, ačiū už rekomendaciją. Užsisakiau dėvėtą anglišką paperbacką.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: