Viešbučio statybos Nidoje: ot bus triukšmo ir vaitojimo

Gudriai žiūriu į savo mėgstamus paveldosaugininkus iš Nidos paplūdimio. Oi linksma man nuo jūsų.

Įžanga Protokolų leidimui.

Šis straipsnis pasirodė šiandien Delfyje, kaip tyčia, kaip tik tuo metu, kai baiginėjau ilgo savaitgalio neilgas atostogas tarp mylimų pušų, smėlio ir kankorėžių. Adresatus straipsnis, kaip dažnai būna, pasiekė lyg pašto karvelis.

Gražaus burbuliavimo kilo mane kruopščiai skaitančio ir kaskart vis labiau siuntančio antipopulistinio, antitamsuoliško aktyvo gretose. Žemiau vienoje citatoje yra itin vykusi kristalizacija: “Jis žino, kad yra skaitomas ir piktnaudžiauja tuo.

“Piktnaudžiauja” yra apskritai geras, tarybinis žodis: piktnaudžiavimas yra, susicukravusio ir susireikšminusio asmens nuomone, toks teisių ir laisvių naudojimas, kuris tam asmeniui atrodo nepageidautinas.

Tai štai, prašom citatų-atsiliepimų, o paskui jau straipsnis.

Jolanta Miškinytė: Girto pionieriaus būgnelis. Atrodo, taip apibūdino Kristina Sabaliauskaitė šito autoriaus stilių be jokio išmanymo sapalioti apie viską, kas ant seilės užeina.

Vaiva Žukienė: Užkalniui niekada nerūpėjo faktų teisingumas jo paties straipsniuose. Jis žino, kad yra skaitomas ir piktnaudžiauja tuo.

Jolanta Miškinytė: Kažkas iš taiklių kolegų dar apibūdino Užkalnio rašinėlius kaip “žodžių trydą”. Irgi vykusiai.

Gintaras Kušlys: Labai tikslu, jis pats yra tiesiog pertvinkęs tuo mėšlu (nors išties, vėlgi, jo vieno mėšlinoji spinduliuotė yra nepalyginamai intesnyvesnė nei, pvz., vidutinio, statistinio mūsų snobo).

Leiskit, prisipažinsiu: perskaičiau straipsnį, kad Nidoje norima atstatyti sugriautą viešbutį, ir praktiškai apsilaižiau iš pasimėgavimo.

Ne, ne todėl, kad pastatys prabangų viešbutį Nidoje, kur aš galėsiu sau kaip ponas vartaliotis baltuose pataluose su vaizdu į marias ir užsisakinėti šaltą šampaną į kambarį. Ne todėl. Mano šeima, kai nuvažiuoja į Nidą, nuomojasi tokį namelį, kuriame yra viskas, kas reikalinga, ir dar daugiau nei reikia. Namelis – ne ant tako. Aš visai nenoriu būti prie pat marių ir pagrindinio prieplaukos kelio, kad vakarais špacyruojanti publika spoksotų pro langus arba aptarinėtų mane, atsisėdusį viešbučio lange su storu cigaru ir viskio buteliu. Ne apie tai čia šneka.

Aš apsilaižiau iš pasimėgavimo, nes pagalvojau, kokio dabar galima laukti blyksinčio, dudenančio ir kibirkščiuojančio susirėmimo: vienoje ringo pusėje bus paveldo apsaugos naciai ir susitaurinusios žmogystos iš kūrybinio aktyvo, pliekiančios pinigų įsigalėjimą ten, kur turėtų valdyti dvasingumas, o kitoje – man tokie mieli piniguočiai, turčiai ir vertelgos, ketinantys (tik pagalvokite) kažką pastatyti mūsų šventoje vietoje, kur vasarą net ir koncertai vyksta.

Dabar visa ponų publika nebeteks dalies tos žalios vejos, kur vaikai už penkis litus šokinėja pripučiamoje pilyje ir kur vasaros pabaigoje ponams parduoti suvežami tie patys liaudiški ekologiniai dalykai, kurie būna Tymo turgelyje Vilniuje, tik čia dar brangiau.

Mieste yra dar vienas kandidatas, besiprašantis griovėjų skubos tvarka (arba keliolikos kilogramų sprogmenų) – buvusio restorano, valgyklos ir koldūninės pastatas, kuris daug kam nebado akių tik todėl, kad jo baisumas yra toks pragariškas, kad jis mažai su kuo gali būti sugretintas. Jį palyginti nėra su kuo: geriausia būtų jį sulyginti su žeme, kaip sakė Herkus Mantas apie priešų pilį. Kad pamatytum panašų siaubą miesto centre, reikėtų keliauti iki pat Vilniaus ir atsistoti priešais paminklą „viešojo intereso gynėjams“, buvusį „Lietuvos“ kino pastatą, išpieštą grafičio auksarankių ir meno vertintojų apgintą nuo bjaurybių verslininkų.

Apskritai, Kuršių Nerijoje yra unikalių ir neprilygstamų paminklų karingųjų saugotojų troškimui pasmaugti viską, ką tik galima, kad tik niekas niekur nevyktų: jau nuo 1967 m. įrengtas oro uostas į šiaurę nuo Nidos, su visa neseniai atnaujinta pakilimo tako danga, šiuo metu yra tik prabangiausias pasaulyje 815 metrų ilgio dviračių takas, apjuostas gražiomis aukštomis smilgomis ir čiobrelių pievele.

Lėktuvai ten leistis negali, nes, kaip žinome, yra įsivaizduojamas „pavojus unikaliam gamtos kampeliui“, bet iš tikrųjų yra tik pavojus unikaliam lietuviškam pavydui, kad neduok Dieve kas nors galės atskristi į kurortą savo lėktuvu ir badys akis mums visiems, kurie negalime sau leisti privataus lėktuvo. Ko jie čia skraidys ir vaizduos kažką, maža to, kad jau pilna prieplauka jachtų, kurių daugumas pavadinta savininkų žmonų, draugių ir meilužių vardais?

Ko dar norėčiau Nidoje? Žinau, skaitytojai tuojau pat pradės spėlioti, kad Užkalnis turbūt norėtų ant Parnidžio kopos viršaus įrengti kazino ir masažo saloną su vandens pramogų parku, tačiau aš, kaip architektūros specialistas, skubu nuraminti: ant kopos statyti didelį pastatą labai sunku, nes gruntas byrantis (geriausiai būtų tą kopą nukasti apskritai ir smėlį parduoti vokiečiams), o be to, stiprus vėjas keltų grėsmę plastmasiniams margaspalviams vandens parko vamzdžiais ir kitiems atrakcionams. Vėtra nudraskytų vėliavėles ir balionus nuneštų į jūrą, o taip pat blaškytų masažo salono skėčius ir švytinčias lošimo namų girliandas. Todėl tokį projektą įgyvendinti sunku. Tačiau pelkėta pieva tarp kopos ir miesto labai tiktų golfo aikštynui.

Rimtai kalbant, draudimų kultas Lietuvoje man kartais atrodo beviltiškas, ir aš nenusimenu tik todėl, kad apskritai nesu linkęs nusiminti, ir būtent dėl to esu toks sėkmingas autorius, kurio ne vienas kūrinys yra įtrauktas į vidurinės mokyklos programą.

Atrodo, kad daugeliui Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė per pastaruosius du dešimtmečius apskritai reiškė tik laisvę drausti ir trukdyti visiems viską iš eilės. Žmogumi, veikiančiu be leidimų ir savo protu, apskritai negalima pasitikėti: jam tik duok laisvę, jis padarys ką nors savanaudiško ir kenkiančio visiems aplinkiniams, todėl geriausia yra tada, kai niekas nevyksta ir niekas nieko nedaro.

Aš dabar įdėmiai stebėsiu, kas vyksta Nidoje su tuo viešbučiu, ir jei po metų jis jau ten bus, žinosiu, kad tikrai vilties yra, ir kad galbūt net aš kai kada kai ką vertinu pernelyg pesimistiškai.

Advertisements

4 comments

  1. Arturas

    Vat pasius Stancikienė, užsiundys Janutienę, tai žinosit kaip teisybę rašyti an Lietuvos:)

  2. to Andrius Užkalnis “Gerbiamasis Nagli Puteiki, nelabai suprantu, kodėl aš turėčiau jums pateikti pavyzdį, kur “kur paminklosaugininkai nesutiko su pastato ATSTATYMU”? Mano minėti “paveldo apsaugos naciai” – tai ne tik įgalioti asmenys su parašo teise, tai ir visas jam prijaučiantis sbrodas”.
    N.P.: patikslinu klausimą – kur ir kas iš tų prijaučiančių “paveldo apsaugos naciams” priešinosi kokio nors pastato atstatymui?

    P.S.: ankstesnis mano klausimas buvo toks: “Gerbiamas autoriau, jei pateiksite nors vieną pavyzdį, kur paminklosaugininkai nesutiko su pastato ATSTATYMU, statau Jums alaus, ar šampano, ar brangaus vyno (pagal Jūsų pomėgius) Jūsų pasirinktoje vietoje, pvz. Kultūros paveldo departamente, ar Valstybinė kultūros paveldo komisijoje Jūsų pasirinktu laiku:
    “…kokio dabar galima laukti blyksinčio, dudenančio ir kibirkščiuojančio susirėmimo: vienoje ringo pusėje bus paveldo apsaugos naciai ir susitaurinusios žmogystos iš kūrybinio aktyvo, pliekiančios pinigų įsigalėjimą ten, kur turėtų valdyti dvasingumas, o kitoje – man tokie mieli piniguočiai, turčiai ir vertelgos, ketinantys (tik pagalvokite) kažką pastatyti mūsų šventoje vietoje, kur vasarą net ir koncertai vyksta.”

    • Jau atsakiau Jums: “Aš siūlyčiau paskaityti Tamstos sienoje besireiškiančius elementus ir paskaityti komentarus po mano straipsniu – kiek ten absoliučiai įsitikinusių, kad viskas (įskaitant ir tą viešbutį) kas vyksta Nidoje, yra piniguočių sąmokslas prieš paveldą ir gerąsias vertybes.” Nematau galimybės daugiau apie tai diskutuoti ten, kur ropinėja Jolantos Miškinytės tipo būtybės, dar nepasiekusios net vidutinio interneto komentatoriaus lygio – mat būtų nesolidu. Todėl prašau atleisti, kad daugiau nematau galimybės ta tema plėstis.

    • Evaldas

      Nesu Andrius Uzkalnis, bet turiu pavyzdi Vilniaus senamiestyje, kur irodzius pastato egzistavimo fakta istoriniais, archtekturiniais ir polichrominiais tyrimais, jo, irodyta apimtimi atstatyti autoritetinga KVAD komisija neleido, nes “negrazu”.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: