Nidos oro uostas, paminklas neišnaudotai progai

 

 

Prie Nidos samanų ir spyglių labai tiktų oro uostas, kaip civilizacijos mažytis akcentas.

Pinigų karta, 2011 10 10

Kai mano šeima nuvažiuoja savaitgaliui į Nidą, išsitraukiam dviračius ir visada važiuojam iki oro uosto. Išeina keli kilometrai ten, keli – atgal (ypač pridėjus beveik kilometro pravažiavimą pakilimo taku iki galo), ir mistikos pojūtis niekada neišsitrina: tarp miško ir marių lygus plynė, įrėminta kaip scena medžių dekoracijomis, nuošalėje nuo visko, ir smilgos pakraščiais, ir čiobreliai beigi netgi žemuogės.

Apie Nidos oro uostą mažai kas žino (nors apie Nidos geležinkelio stotį žinančių yra dar mažiau*): paskutinį kartą reguliarūs skrydžiai ten buvo vykdomi daugiau nei prieš 30 metų (į Vilnių, Kauną ir Palangą). Dabar teritorija uždaryta (bent jau automobiliams), tačiau pėstiesiems ir dviratininkams niekas nedraudžia patekti, jei tik žinote, kaip jį rasti**.

Šį spalį atvažiavęs mačiau šoninėje aikštelėje pristatytos statybinės technikos, ir nors kai kurie ženklai rodo, kad ten susiruošta kanalizacijos tinklų remontui, viltis miršta paskutinė: aš, kaip ir daugelis aviacijos entuziastų, tikisi, kad bus baigtas daugiau nei prieš 10 metų pradėtas tvarkymas – apšvietimas, tvoros ir, svarbiausia, tako ilginimas nuo 800 iki 1200 metrų, kuris leis labai padidinti kylančių lėktuvų diapazoną (skirtingai nei atrodo kai kuriems trenktuoliams, vis tebeskaičiuojantiems, ar gali Vilniaus oro uoste kilti ir leistis Boeing 747, tako ilgis yra dar ne viskas – nepilnai pakrautas lėktuvas gali kilti ir leistis žymiai trumpesniame, nei liepia MTOW parametrai***, kilimo take, ir būtent todėl iš mažyčio Londono Sičio oro uosto su vos 1500 m taku kyla lėktuvai, skrendantys ne tik į Ciūrichą ir Milaną, bet ir per Atlantą).

Pirmoji priežastis, kodėl buvo sustabdyta Nidos oro uosto plėtra, buvo žaliųjų protestai (dabar, be kita ko, spiegiančios paveldosauginės iškamšos pradės cituoti ir UNESCO – tą žodį jie kartoja, pavyzdžiui, Vilniuje kaip užkeikimą, “turime laikytis UNESCO reikalavimų”, nors niekur jose nepasakyta nei apie dangoraižių statybą, nei apie draudimą oro uostams).

Žaliųjų pasipriešinime nėra jokios logikos – lėktuvų judėjimas nesiruošia niekam kenkti ar griauti nė pusės tiek, kiek kenkia ar triukšmauja vokiečių prisodinti autobusai šiandien – tai tiesiog ideologinė neapykanta turtingesniems, daugiau nieko. Pavydas, jei norite.

Žinoma, Nidos oro uostas nėra vienas iš tų, kur infrastruktūra atsiliepia į jau esantį poreikį: čia sukurta infrastruktūra tokį poreikį stimuliuotų. Nemanau, kad būtų labai daug erdvės reguliariems reisams (sunku sugalvoti jų apsimokėjimą), tačiau miestui turėti tokią galimybę būtų išties puiku ir labai solidu. Juo labiau, kad čia kalbama apie nelabai didelę pinigų sumą, sulyginamą gal su poros langų Valdovų rūmuose, niekaip nepastatomuose, kaina.

* Geležinkelio stoties Nidoje nėra, bet įdomu, kad jūs, skaitytojau, trumpam patikėjote.

** Į šiaurę dviračių taku palei marias, paskui keliu link Preilos ir pravažiavus pro vandenvalos stotį, duobėtu asfalto keliu dešinėn. Taip pat galima pasižiūrėti Google Earth atvaizdus ir neklausyti čia mano aiškinimų.

*** MTOW, maksimalus pakilimo svoris, reiškia pilnai pakrautą orlaivį su maksimalia kuro atsarga.

Advertisements

3 comments

  1. JP

    Šiuo metu CAA leidžia skraidyti iš/į EYND išimtinai tik sraigtasparniams. EYND yra 15 km pločio pasienio ruože (kuris, deja yra ne tik sienos su RF perimetre), dėl to gali būti reikalingas specialus CAA leidimas skristi į pasienio ruožą (http://www.ans.lt/data/application_forms.pdf). Puikus aerodromas būtų nedideliems orlaiviams, bet tik skrydžiams pagal VST (dieną, geru oru).

  2. d.gerbiamas

    Gal paradoksas, bet su šituo straipsniuku p. Užkalnis labai primena “Lietuvos” kino teatro ūbautojus. Aniems norėjosi “gero kino”, o kas už tai turėtų mokėti – tai pofig. O kas turėtų mokėti aviacijos entuziastams už šitą oro uostą? Galim palikt šone žaliukų rypavimus dėl iškirtų krūmų. Bet ekonomika yra negailestinga. Kad reisiniais lėktuvais nebus kam skraidyt, autorius ir pats supranta. Tada kiek gali būti privačių lėktuvėlių? Aš tai neįsivaizduoju. Nu, tarkim, 10-15 kasdien kokius 3 mėnesius per metus? Ir sumokės jie po 200 Lt per dieną? Tai išeitų kokie 300 000 per metus. Tiek neužtektų kelių šlavėjų, elektrikų, sargų, dispečerių, šoferių algoms. Jei autoriui atrodo kitaip, tai kiek jis sutiktų įbūchinti savo kruvinųjų į šitą aviabiznį? Kaip žinia, čia jau sukišta 5 mln. valdiškų, o yra viso labo tiktai dar rusų nutiestas takas ir daugiau nieko. Krūmus apkapoti gal brangiai nekainuos, bet tako pailginimas, kažkokie pastatai, komunikacijos, įranga ir t.t. – šitas tai jau už dyką neišeis. O nauda kam ir kokia? Dėl “miesto solidumo” ar paerzinti runkelius?

    Aš tai siūlyčiau p. Užkalniui ir kitiems aviacijos entuziastams geriau pirkti hidroplanus, tada galės leistis tiesiai Kuršių mariose arba bet kur kitur. Išmeti inkarą ir niekam ne ačiū. Galų gale vietos Nidos uoste arba Sabonio botelyje kiek nori.

  3. JP

    Tarp kitko google maps matosi kažkoks lėktuvėlis gan keistai sustojęs šalia tako :)
    Čia greičiausiai Cirrus SR22 LY-WWW po nelabai sėkmingo tūpimo 2009 07 18

    http://maps.google.com/maps?q=Nida,+Neringa,+Lietuva&hl=lt&ie=UTF8&ll=55.327277,21.042584&spn=0.001761,0.003449&sll=43.961191,-63.984375&sspn=36.409994,56.513672&vpsrc=6&hnear=Nida,+Neringa,+Klaip%C4%97dos+apskritis,+Lietuva&t=h&z=18

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: