Ingrida Šimonytė, tikras valstybės tarnautojo etalonas

 

Liumpenai nebuvo linkę klausytis Ingrido Šimonytės aiškinimų ir bliovė savo, todėl ji greitai liausis aiškinusi. Nuotraukoje: rinkėjas kelia savo argumentą.

Pagrindas: Pinigų karta, 17 10 2011

Vienas amerikiečių humoristas* kalbėjo apie žmones, kurie oro uostuose priima keleivius prie tų langelių, kur reikia kreiptis, kai pasimeta lagaminai. Pagalvokite apie juos – jiems kiekviena diena yra bloga diena. Jie neturi nė vienos geros dienos. Visi, kas į juos kreipiasi, ateina surūgę, pikti ir ieškantys keršto. Tai siaubingas darbas.

Kai finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kitąmet jau biudžeto nebepateikinės ir nebedirbs jau turbūt kitą pavasarį, pirmiausiai pagalvojau būtent apie tai: kaip ji ilgai ištvėrė ir koks nedėkingas jos darbas.

Šimonytė turi gerbtiną ir puikų bruožą, kuris garantuoja, kad karjera politikoje bus trumpa (jei tokia apskritai bus)**. Ji turi labai mažai tolerancijos kvailiams, kurių kvailiais nevadino, bet niekada neslėpė, kad kantrybės jiems eikvoti nesiruošia. Tiems patiems kvailiams, kurie dar yra ir rinkėjai, ir kuriuos aš meiliai vadinu runkeliais ir varguoliais, kurie yra neišaugę iš vaikiško supratimo, kurie nežino, iš kur atsiranda pajamos, kurias paskui galima būtų perskirstyti.

Žmonių supratimas apie valstybės finansus yra tradiciškai apverktinas. Čia kalbu ne tik apie idiotišką įsitikinimą, kad valstybė turi labai daug pinigų, tik gaili pensininkams ir mamoms ir išleidžia valdininkų kelionėms ir limuzinams. Visuomenėje, tarp vidutinių žmonių, esama tik labai menko supratimo apskritai, kas tuos pinigus skirsto ir kaip***. Prisimenu, kažkada, beveik prieš du dešimtmečius, garsus estų TV pokalbininkas – anaiptol ne durniausias iš žmonių – Ormas Ott – kalbino Rusijos centrinio banko vadovą Viktorą Geraščenką, ir užklausė, ką anas daro, kai pas jį ateina “įstaigos, įmonės, ministerijos” ir prašo pinigų, o jis neduoda jiems pinigų. Tuomet žaliavau priešais televizorių ir galvojau – Jėzau Marija, tai argi centrinis bankas skirsto biudžetinius asignavimus, tu kiulemiaja filadelfijau? Štai jums prašom. O Ott’as tikrai nebuvo žiopliausias: 90% jo žiūrovų nežinojo nė tiek.

Čia kita šalis, čia laisva Lietuva, bet supratimas maždaug toks pat (ką liudija žmonių pasisakymai žiniasklaidoje ir interneto komentaruose), Vyriausybėje – žmonės suprantantys daugiau, bet dažnai galvojantys apie savo politines karjeras ir antrinantys runkelių skleidžiamiems kliedesiams. Po Lietuvos kaimus važinėja Nepriklausomybės akto signataras Benas Rupeika ir paskui nacionalinio radijo eteryje skleidžia pikčiausią nuodą, koneveikdamas viską, kas vakarietiška, europietiška ir pažangu, ir kiekviename kaime surasdamas ką nors, kam LTSR buvo geriau. Kas savaitę eteryje veržiasi kliedesiai apie tai, kokia gera buvo kolūkinė santvarka. Ši viduramžiško kalibro jedinstvinė tamsybė yra baisiausia, ką Lietuvos viešoji erdvė yra mačiusi nuo raudonskūrio stribų dainiaus Vytauto Petkevičiaus laikų, betgi daugelio yra laikoma šviesia įžvalga ir net etalonu. Tai apie ką čia galim kalbėti?*****

Ir šitoje tamsybės ir visuotinės paniekos Vakarų pasaulio ekonomikos tiesoms baloje Ingrida Šimonytė turėjo būti finansų ministre – ir niekada neatsiprašinėjo už tą darbą, kurį jai reikėjo daryti, ir nesistengė patikti tamsiems dundukams, kuriems būdavo paaiškinama, tiek kiek reikia, bet ne daugiau. Jei jie nesuprasdavo, tai buvo jų problema, nes finansų ministerija turi darbą tvarkyti valstybės finansus, o ne auklėti tuos, ką turėjo išmokslinti vidurinė mokykla.

Šimonytė nebijojo paliesti net šventosios populistinės karvės: diskalkulijos**** kamuojamų tauzytojų mito, esą reikia sumažinti valstybės valdymo išlaidas, ir tada visiems visko užteks. Valstybės valdymo išlaidas galima ir reikia sumažinti, tačiau tai nepakeis nė kiek ženkliau nei pensininkų, nei auginančių mamų, nei bedarbių padėties. Net jei valstybės valdymo išlaidos būtų sumažintos perpus, tai atsilieptų bendram biudžetui taip nežymiai, kad niekas nė nepastebėtų. Daugiausiai valstybė išleidžia (nors tamsuoliams ir labai patinka manyti kitaip) ne valdininkų automobiliams ir net ne ministrų kelionėms ir ne Seimo narių rašikliams ar parlamentarų automobiliams, o pensijoms, sveikatos apsaugai, mokytojų atlyginimams ir kitokiems reikalams, apie kuriuos zyziantieji patogiai pamiršta.

Todėl man labai gaila, kad ši finansų ministrė bus dirbusi taip neilgai. Kol Lietuvos valstybei reikia, tai tokių tarnautojų, kurie nepainiotų užuojautos varguoliams (kas yra natūralus ir krikščioniškas bruožas) su savo pareigomis, ir su sąžiningu kalbėjimu apie visų mūsų bendrą piniginę, net jei sąžiningai kalbėdamas apie ją nepasidarysi nei populiarus, nei mylimas, o geriausiu atveju būsi pavaizduotas kaip beširdis, ciniškas monstras, ramiai žiūrintis, kaip skurde gęsta vaikai ir seneliai.

Būti geru valstybės tarnautoju – darbas be atsidėkojimo, ir už tai niekas nepastato paminklų ir nepavadina tavo vardu gatvių. Kas, pavyzdžiui, šiandien prisimena geru žodžiu Aleksandrą Abišalą, ministrą pirmininką, kuris Lietuvą vairavo 1992 metais, kai buvo taip blogai, kad šiandien baisu net prisiminti. Todėl galima manyti, kad Ingridai Šimonytei irgi mažai kas padėkos, o gaila.

— — —

* Aš dažnai cituoju amerikiečių humoristus, nes jie turi nepalyginamai daugiau gerų įžvalgų, nei rusu humoristai ir Juozas Erlickas, kas, kaip esu sakęs, yra vienas ir tas pats, nors J.Erlickas rašo lietuviškai. Bet jis yra rusų humoristas, todėl lietuviams nepaprastai patinka, kaip koks Maksimas Galkinas.

** Būtent dėl šito paties bruožo mano paties perspektyvos politikoje yra nykstamai menkos: aš negalėčiau rimtu veidu sėdėti su apsibezdėjusiais glušiais ir klausytis jų nukliedėjusių vapesių apie tai, kiek valstybė ir ko jiems turi duoti, ir linkčioti galva, kad mane paskui išrinktų jų atstovu. Negalėčiau: aš jiems pirmas pasakyčiau – žmonės, jūs nusišnekat.

*** “Pinigų kartos” skaitytojai, be abejo, išmano šiuos dalykus geriau, ir būtent todėl jie šiuo metu skaito komentarą tinklaraštyje, o ne maigo telefono mygtukus prie teliko, balsuodami už šokių konkurso dalyvius.

**** Vakarų pseudomokslo platinama teorija, pagal kurią negabumas matematikai yra susirgimas.

***** Pažymėto pasažo nebeliko oficialioje “Pinigų kartos” svetainėje, bet Protokoluose rašom ką norim.

Advertisements

3 comments

  1. Smile

    Oi, kaip pritariu. Beje reikia pastebėti, kad jos karjeros galą priartins ir tai, kad ji niekada neslėpė savo nuomonės ne tik apie varganėlius, skambinančius į studiją su klausimais, bet ir antradienį seime reaguodama į mulkius, kurie sklaidėsi prieš ją (ar prieš kameras?). Sutikit, net ir visiškas glušas turbūt įsižeidė, kai į penkias minutes užtrukusį klausimą ji atsakė “taip”.
    Beje Jūs nepaminėjote dar vieno bruožo nepaprastai ją išskiriančio iš visos klampios masės: žino, ką šneka ir moka tai labai aiškiai suformuluoti. Sklandi graži raiški kalba, kurioje kiekvienas žodis yra reikalingas. Ji yra vienas iš tų žmonių, kuriuos išgirdusi visada pagarsinu radiją.
    Beje, jau vien tai, kad tokie žmonės apskritai patenka į valdžią nuteikia optimistiškai – juk prieš porą metų ten apskritai nebuvo nei vieno verto dėmesio

  2. Sigita

    Labai taikliai parasyta, Simonyte be galo profesionalus ir sveiko proto zmogus, tinkamai dirbantis savo darba. Dekui uz straipsni.

  3. Algirdas

    Facebooke tra vienas kvaištelėjęs žurnalistas prisidengęs jos vardu. matyt sabvojo gėdinas. Ir aš gėdyčiaus tokias nesamones įkėlinėdamas …Gaila bus jei ji pasitrauks…Bet suprasti galima

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: