Nepasirodęs “Lietuvos ryte” straipsnis

Nuotrauka parinkta tokia, kad nereikėtų jokio parašo po ja. (Andrius Užkalnis, Rėčionys, Ukmergės raj., 2002 m. sausis)

Šis straipsnis turėjo pasirodyti mano skiltyje lrytas.lt spalio 19 d., bet nepasirodė, nes po dviejų dienų įvyko pasikeitimai (aprašyti tik kitoje žiniasklaidoje), ir per pasiruošimą tiems pasikeitimams mano straipsnis, kuriame aptarta prieš tai penktadienį vykusi laikraštyje avantiūra, tikrai niekam nebūtų padėjęs.

Man be galo gaila, kad “Lietuvos rytą” paliko Rimvydas Valatka, nes buvo ir yra draugas ir bendramintis. Jis parodė, kaip reikia padoriai elgtis iki galo: išėjo nepilstydamas purvų ir nesuvedinėdamas sąskaitų. “Turėtų organai pasidomėti” teisuoliams ir kovojantiems už kažin kokią garbingą žurnalistika*, reikia suprasti, yra trumpa šventė – matyt, “teisybė triumfavo”. Galima absoliučiai garantuoti, kad neilgam: mūsų žiniasklaida juk, jų požiūriu, visa tokia, kad bet kuriuo atveju galima bus dūsauti, linguoti galva ir stenėti. “Ašara Dievo aky, žiniasklaida, kur tu eini.

O dabar štai prašom tas straipsnis.

Papasakokit dar apie „pigų populiarumą“, apsimetėliai ir nuobodylos

Žinote, ką man dažniausiai prikaišioja skaitytojai ir kritikai, tokie, kaip jūs? Pigų populiarumą. Girdi, viskas, ką darau, yra „pigaus populiarumo“ vaikymasis. Užkalnis, sako jie, yra nepailstantis savęs reklamuotojas, kuris vietoje talento, žinių ar kultūros kelia skandalus, kiršina, įžeidinėja ir taip didina savo pigų populiarumą.

Ši gliti sąvoka taip lengvai slysta nuo liežuvių, ji kartojama taip dažnai ir taip noriai, kad norėčiau ją iškalti ant savo būsimo antkapio, kai mano nemirtingą sielą paims į dausas ir pasiūlys dangaus laikraštyje „Dangaus rytas“ rašyti skiltį, o žemiškuosius įmūrys į kokią Senamiesčio sieną, kad būtų kur gerbėjams nešti gėles.

„Pigus populiarumas“ yra iš tų sąvokų, kurias į mūsų žodyną įvedė sovietiniai ideologai (kai rašė apie „buržuazinę spaudą“) ir taip stipriai išdegino ją sąmonėje, kad žodžių derinys skamba visai lietuviškai. Jį kalbėtojai naudoja automatiškai, kaip ir kitas raudonskūrės žurnalistikos liekanas, sąvokas „dvasios ubagai“, „daiktų vergai“ ir „tuštybės mugė“.

Populiarumą vadina pigiu tik tuomet, kai jis svetimas. Savo populiarumas niekuomet nėra pigus, dar daugiau – jis dažniausiai net ne populiarumas, o kilnesni dalykai: pripažinimas, dėmesys arba susidomėjimas. „Vaikosi pigaus populiarumo“ – taip sakoma apie kažką kitą, dažniausiai tą, kas pasiekia pripažinimo ir dėmesio, kurio norėtųsi ir pačiam kalbėtojui, bet jis jo pasiekti negali.

Kai man pamini „pigų populiarumą“, aš visuomet prašau paaiškinti, kuo jis skiriasi nuo „brangaus populiarumo“, ir pasiūlau pateikti pastarojo pavyzdžių. Į tokį pasiūlymą niekuomet nėra jokio atsakymo, nes kaltinantis kitus „pigiu populiarumu“ gėdingai susivokia tiesiog apgailėtinai ir bejėgiškai purkštavęs – atšauti jis neturi ką.

Taip pat kiekvienam politikui, nors kiek sugebančiam įtaigiai kalbėti, prikišamas „pigus piaras“, o reklama amžinai nuskriaustųjų kalboje visuomet „įkyri“, „agresyvi“ ir „blogai užslėpta“. Atrodo, visi tokie gudrūs ir patyrę, per kilometrą atskiria tuos pigius triukus – tik kažkodėl vis ant jų kabliukų pasimauna, kaip išgąsdinta moterėlė, kuriai sukčiai paskambino ir pasakė, kad „sūnus papuolė į avariją“, ir kuri (net ir neturėdama sūnaus) jiems atidavė tris tūkstančius litų.

Tai nelaimėlio gynybinė reakcija į savo negudrumo įrodymus: jis širdimi suvokia, kad ir reklamos specialistai, ir politikai būtent tokiems, kaip jis, nutaiko savo paprastas gudrybes, ir širsta, kad jį ir vėl apmovė.

Man, profesionaliam dvasios gydytojui ir visuomenės negalavimų aiškintojui, patiko penktadienį įvykdyta nepikta pakvailinimo akcija, pridėjusi portalui lrytas.lt to paties populiarumo ir parodžiusi, kaip paprastas įniršis temdo akis.

Skaitytojai pamatė, kad portalas pasišaipė, suprato, kad bent jau šį kartą nebuvo gudresni už tokia negudria laikytą žiniasklaidą (žurnaliūgos juk visi debilai!), ir kumščiai buvo sugniaužti nuo šio mažyčio, bet tokio skaudaus pažeminimo. Holivudo scenarijų autoriai puikiai žino, kad masinis žiūrovas visuomet turi jaustis truputėlį protingesnis už filmo kūrėjus ir atlaidžiai šypsotis („supratau, ką jūs čia bandėt padaryti – bet ne toks jau aš kvailas“). Žiūrovą reikia paglostyti ir pasakyti, kad jis labai gudrus – antraip jis susierzina.

Tai ir įvyko penktadienį. Žmogaus, iš kurio pasišaipė, pirmoji reakcija visuomet būna atkirsti: „nejuokinga!“ – net jei aplink daug kas juokiasi, o nejuokinga tik jam pačiam.

O paskui sekė grąsinimai ir nuosprendžiai, kurie būtų įspūdingesni, jei nebūtų tokie absurdiški.

„Visiškai subulvarėjo ir pageltonavo“ – tai įmanoma? Kiek metų visi šaukia, kad spauda visiškai bulvarinė, geltonesnė už citriną ir už rudenio lapus ir žemiau kristi tiesiog nebegali. Ką, išeina, prieš savaitę laikraščio portalas buvo geresnis?

„Po šito tai jau niekas nebeskaitys, bent jau aš tai tikrai“ – ar iš tiesų? Nes skaitytojai tokiais grėsmingais pareiškimais švaistosi kiekvieną dieną. Ir taip metai po metų. Ir jų nemažėja.

Gražiausia buvo skaityti moralizavimus ir ašaringus įvertinimus, pasūdytus palinkėjimais patraukti atsakomybėn, nuteisti, apdėti baudomis „kad ilgam atsimintų“ – žinoma, ne iš keršto jausmo, o ne: tik iš staiga atsiradusios pagarbos įstatymui ir etiškos žurnalistikos principams. Apie etišką žurnalistiką išmano, pasirodo, visi – net ir tie, kurie kasdien skaito spaudą, kurią laiko absoliučiai beverte, geltona, parduota ir purvina.

Pasirodo, daug kam tiesiog reikia pasižiūrėti veidrodyje į nugarą tarp menčių – ar tik nepradėjo dygti sparnai? Paskaityk komentarus, tiesiog šventųjų susirinkimas.

Visuomenė, kurios nariai ramiu veidu vagia socialines pašalpas, nusukinėja mokesčius, rūko kontrabandines cigaretes, pilasi nelegalų baltarusišką benziną, girti vairuoja automobilius, viršija nustatytą greitį ir palieka juos neleistinoje vietoje, apgaudinėja sutuoktinius, slapčia laukia, kad greičiau kaime numirtų tėvukai, kad vaikai galėtų parduoti mišką ir pasidalinti sodybą, prisukinėja elektros skaitiklius (kad mažiau reikėtų mokėti), darbe pliurpia valandų valandas valdiškais telefonais ir rašinėja komentarus interneto portaluose, ir svarbiausia, „ant bajerio“ balsuoja už aferistų ir klounų susibūrimus, kenkiančius valstybei visą kadenciją, pasidaro labai rimti ir atsakingi ir suraukę kaktas sėda vertinti žiniasklaidos moralinio veido.

Katilas grįžta į namus ir klausia: „man niekas neskambino?“. Namiškiai jam atsako: taip, skambino. Kas? „Puodas.“ Ko norėjo? „Kažką minėjo, kad tu juodas; juokėsi.“

Pasipiktinę skaitytojai, paklausykite. Jūsų dramatiški pareiškimai yra ne tik juokingi, bet ir nenuoširdūs. Jūs patys tokie patys, kaip ir juokavusieji, ir juokas būtų jums patikęs, jei būtų pasišaipyta iš ko nors kito, o ne iš jūsų. Žiū, kaip visi smagiai pasileido baksnoti pirštais į Saulių Stomą – net buvęs politinis bendražygis, kuris galėjo prieš burbuliuodamas pagalvoti, kas blogiau, ar mergas kabinti, ar valstybės vyrui su banditais bičiuliautis.

Žiniasklaidai priekaištaujama, kad ji, užuot vedusi paskui save ir plėtusi žmonių akiratį, mokiusi ir informavusi, eina paskui vidutinybės skonį ir troškimus – lengviausiu keliu.

Penktadienį lrytas.lt nuėjo ne lengviausiu keliu, o surizikavo ir padarė kažką tokio, kas paliks žymes (tegul ir viena iš tų žinių bus pasipiktinusiųjų apspjaudytas šaligatvis). Portalas pažiūrėjo, kas būna, kai skaitytojui pateikiama visiškai ne tai, ko jis tikisi. Auditorija buvo užklupta nepasiruošusi ir buvo šokiruota – auditorijai nepatiko, nes ji gal ir būtų norėjusi staigmenos, bet ne tokios, kokios nors švelnesnės, ir geriausia balandžio 1-ąją, kai visi būna pasiruošę organizuotam juokavimui ir „nepiktiems šposeliams“. Panašiai būtų pasipiktinę turbūt ir tuomet, jei gegužės mėnesį ateitų Kalėdų senelis ir atneštų dovanų – kokie čia juokai, visai nejuokinga, tik sunervinot mus visus, Kalėdos būna gruodžio pabaigoje, vėplos jūs, kvaili žurnaliūgos, jus į teismą paduot, mes be reikalo susinervinom, nes pagalvojom, kad buvo Kūčios, o mes silkutės negavome ir kūčiukų, mums dabar stresas ir reikalaujame kompensacijos.

„Taip juokauti negalima“, sako paniurėlis, nes jis norėtų, kad būtų kokia nors tvarka, pagal kurią galima saugiai ir neįžeidžiamai juokauti.

Bet šoko nebūna pagal taisykles. Tikras šokas ir sumaištis – tai ne ta reklama, kur perkančiam už 1000 litų žadama „staigmena – žadintuvas!”. Tai, pas paskelbta iš anksto, nebėra staigmena.

Skaitytojai liko pasipiktinę ir sako, kad tokio mokslo ir tokio akiračio praplėtimo jiems nereikia. Vaikotės pigaus populiarumo, gal jį ir gausit, bet daugumas nuo jūsų nusisuks, žada tie, kas sugeba suregzti ilgėlesnį sakinį.

Daugelis jaučiasi įžeisti ir kalba apie „nepagarbą skaitytojams“ – nors kaip tik juokavimas su skaitytoju, kaip su suaugusiu, o ne kaip su nervingu ir nuolat žliumbiančiu vaiku, ir yra pagarbos ženklas. Su auditorija buvo kalbama, kaip su pakankamai stipria ir brandžia, tikint, kad ji galės priimti net ir nesušukuotą antausį – ir truktelt pečiais.

Dalis auditorijos nenuvylė. Kitiems, matyt, dar reikės paaugti – ką jie ir darys. Jau daro, šiandien atsivertę šį puslapį.

— — — — — —

* Garbinga žiniasklaida, “rašymas be purvo”, ir panašūs veidmainiški lozungai yra įdomiausi, kai prieina eilė skirstymui į savus ir svetimus. Tada pasirodo, kad kas negalima priešo stovyklai, labai netgi tinka saviems šikniams, kurie gali plūstis, tyčiotis ir vemti kiek tinkami – tada tai kaipmat būna įvardinama kaip “tiesiog savo nuomonė”, “aistringas, aštrus požiūris” ir “principinė pozicija”.

Advertisements

28 comments

  1. Apie populiarumą, man rodos, gana paprasta. Pigus populiarumas – Coelho. Brangus populiarumas – Eco, Grass. Pigus populiarumas – Britney Spears. Brangus populiarumas – Pink Floyd. Pigus populiarumas – Dinamika. Brangus populiarumas – Antis. Ir t.t.
    Ačiū už dėmesį mano nepopuliarai personai :}

    • Paulius

      Pripažinsiu, tas “brangus populiarumas” trumpam išmušė iš vėžių. Bet tai tebuvo “pigi” Užkalnio provokacija ;)

      Kiekvienas savaip gali paaiškinti. “Pigus” gali reikšti “nevertingas”, o ne “daug kainuojantis”. Vertė nebūtinai yra pinigais matuojama, na, išskyrus cinišką požiūrį.

      Pigus populiarumas tai yra, kai politikas eina į šokių projektą ir šoka iki pusės išsirengęs. Brangus populiarumas yra tada, kai politikas tampa populiarus dėl savo tiesioginio darbo – teisingų sprendimų. Nors, tiesa ir ta, kad populiarūs politikai yra (dažniausiai) dėl pigių sprendimų:) Brangus populiarumas politikoje Lietuvoje dar turbūt nematytas reiškinys.

      Jeigu profesionalas yra populiarus kaip tam tikro reikalo ekspertas, puikus specialistas, jo populiarumas brangus. Na, o jeigu jis žinomas dėl visokių šalutinių dalykų, tai pigus populiarumas. Visi žino tokią “advokatę Svetlaną Proniną”, bet kas gali per porą minučių, nenaudodami gūglo pasakyti, kokias garsias bylas ji laimėjo? Aš ne.

      Vedant paralelę su lrytu, pigus populiarumas yra vienadienė skandalinga akcija. Brangų populiarumą, uždirbtą per pirmąjį dešimtmetį, LR jau iššvaistė.

  2. jauneidomu

    Čia ne straipsnis, o eilinis ištęstas delfi komentatoriaus komentaras ir sąskaitų suvedinėjimas.Tokį kaip autorius didžiuodamasis vadina “straipsnį” skaitėme jau ne kartą. matyt daugiau kažką ir giliau parašyt jau nebesigauna:(..

    • Liudvikas

      Tai kokio * skaitote, jei neįdomu ir tiek ir tiek jau kartų persiskaitę, ištrinkit Užkalnį iš favorites’ų ir fsio.

  3. Matomai, esu iš tų, kurie nebuvo sužavėti tokiu lryto.lt šposu.
    Ir nesu juo sužavėtas, nes tema pasirinkta tikrai ne kokia: pagrobiamas vienas iš svarbiausių lietuviškos žiniasklaidos atstovų. Tai tam tikra prasme yra grėsmė laisvam žodžiui yra yra valstybinės reikšmės įvykis. Jau įsivaizduoju, kaip būtų reaguojama, jeigu tokiu būdų būtų “pagrobtas” NYTimes redaktorius. Tokiais dalykais geriau yra nejuokauti. Artimą man poziciją bernardinai.lt portale išdėstė Justinas Žilinskas ir dar daug žmonių su matomai prastu humoro jausmu Facebook ir G+ socialiniuose tinkluose.

    Turiu dar keletą pastabų:

    Sauliaus Stomos dižiausia problema ir pasmerikimo priežastis turėtų būti ne bandymas mergikę nukirpti, bet jo požiūris į atstovavimą Lietuvai (kad ir tame pačiame iki smerties apsirūpinti padedančiame EP).

    Na, o teisindamas pigų piarą panašu, kad turite omenyje Zuoką :) Kurio pigiapiarinės iniciatyvos žavi visus, kurie nežino to, kad tos iniciatyvos kainuoja brangiai ir neneša naudos. Jos orginalios, grandiozinės ir nereikalingos, neveiksmingos, žalingos. Vienžo, bet kokios tik ne naudingos kamnors išskyrus Zuoką ir jo artimą aplinką šioje realybėje. Ir tai yra labai keista, nes nebūdamas valdžioje Zuokas nuveikia šimtus kartų naudingesnių visuomenei darbų, nei į ją patekęs.

  4. zmogus triusikuose

    ammmm… būrus jau mokykloje reikia pradėti šviesti, o ne “internetą” bibliotekose dykai dalijant. Ale šiandien tose mokyklose mokytojauja vakarykščiai būrai ir augina rytojaus būrus. Teks susitaikyt su tuo faktu, kad esame tauta su žemknisių mentalitetu ir ilgam.

  5. Guesswho

    Klausimas ne į temą – kodėl dingo rubrika “Kodėl čia taip suvarinėjamas Artūras Račas.”?

  6. Martynas

    Pagaliau, pagaliau kazkas atsirado LT, kuris turi savo nuomone ir nebijo jos issakyti. Daugiau tokiu, kaip Uzkalnis ar Algis Greitai… gal tada nustosim verkslenti ir vaikscioti nuleide pelenais nubarstytas galvas.

  7. Migle

    Tai tamstos straipsniai lrytas.lt buvo spausdinami tik del to, kad buvote draugai su Valatka? Vos jam isejus, dingo ir tribuna?
    Stai dar vienas atsakymas apie tamsta, kaip zurnalista.

    O kalbant apie nusikalstama veikla (Justinas Zilinskas Bernardinuose aiskiai nurode straipsnius) – man keista, kad jus tai pateisinate. Absurdiska ir zema, Andriau.

    • Nusikalstamas veikas Lietuvoje nustato teismai, o ne Justinas Žilinskas ir ne Bernardinai.lt. Aš pateisinu, kad taip ir toliau būtų.

      Kalbant apie tai, kodėl mane spausdino lrytas.lt. Taip, be jokios abejonės, nejau nežinote, kad žmonės patenka spausdinti savo rašinius į spaudą tik per blatą? O kaip jūs manėte – kodėl juos spausdina, nes jie kam nors įdomūs? O kaip mano knygas išleido? Manėt, nusiunti rankraštį ir pyst išleidžia knygą? Nejuokinkite žmonių.

  8. Migle

    Kam ta ironija ir draskymasis cia – labai jau daug pasako apie jus tokie komentarai. Isgyvenate lryto netekti?

    Del nusikalstamos veiklos – kaip suprantu, jus ir zmogaus nuzudyma toleruotumete iki tol, kol teismas nepasakys, kad tai nusikaltimas. Bet juk ne tik teismai tokius dalykus vertina, yra ir morale, protas, pagarbos jausmas (kurio Valatka ir Ibelhauptaite skaitytojams neturejo).

    O del jusu knygu – atleiskite man, bet jusu rasytoju nelaikau.

    • Ironija labai gerai užveda tokias, kaip jūs, su jūsų susireikšminimu, tragišku Pilėnų gynėjos tonu, raudotojos moralizavimu ir ekstrapoliavimais į “žmogaus nužudymą”. Ironija vykusiai disonuoja su apsimetėlių spekuliacijomis apie “moralę, protą, pagarbos jausmą” – iš kur, beje, jūs žinote apie moralę ir protą? Matėt dokumentinį apie tuos dalykus per Discovery Channel?

      Žinau, kad nelaikote manęs rašytoju. Aš jūsų irgi nelaikau skaitytoja.

      • Monika

        Andriau, juk Migle nieko baisaus nepasake, kam taip pulti ir teisinti save? O tai, kad pilietis buriskai komentuoja delfyje, neatima is jo teises vertinti ziniasklaidos morale. Cia du nesusije dalykai. Lygiai kaip ir Valio avarija su tuo, kad prokurorai nebeturi vairuotoju.

    • Harlis

      Bent pas mus zmogus NEKALTAS kol jo kalte irodo teismas. Tokios yra demokratijos shaknys, Migle ! Negana tik paasakyt -tu uzmusei ir jau visi sako kad tu zmogzudys. Be to uz tokius kaltinimus (jei irodoma kad tu neteisingai apkaltini) gali pats greitai i kaliuze patekti. Taip kad Andrius tikrai teisus. Reiektu jums labiau pasidometi apie teisesauga demokratinej valstybej. Andrius ten ilgai gyveno, manau jis uztat ir laiduoja uz savo zodzius. Jus gi jais tik shviastotes tusciai.
      Ar jus ji laikysite uz atlapu ar uz kalnieriaus, nuo to jis netaps nei geresniu nei prastesniu rasytoju. O stai kai ka nors igyvendinsite pati, tada gal ir kalbet galesite laisviau, nevarzomai ir nelaikoma uz kalnieriaus ar uz rasytojo rankoves…

  9. Branguva

    Dar pridėsiu (nes buvo paminėta 1 pavardė): pigus populiarumas — Artūras Zuokas, brangus populiarumas — Rudolph Giuliani (gal dar kas papildytų?)

    • Rudolph Giuliani ir jo sunkiu prakaitu uždirbta 9/11 korta. Oj brangi korta, brangi… (nesakau, kad Rudis nėra kietas. Tik nine-eleven mėto į kairę bei dešinę pastaruosius keletą metų kaip pamišęs)

      • mustangas

        Jis mėto tai ką runkeliai ir varguoliai supranta. Tokiems be galo sunku paaiškinti, kad va padariau New York’ą (iš tikrųjų Manhattan’ą, kitos dalys jau Bloomberg’o nuopelnas) miestu tinkamu normaliai gyventi. Tiek jis, tiek Zuokas tiek ir dabartinis Rio de Janeiro meras turi savo vizijas ir žmonės mato pasikeitimus. Jie visi populiarūs todėl, kad jiems gerai išeina.

        Mano nuomone pigus populiarumas yra nepermanentinis. Taip yra todėl, kad jis paremtas miglotos ateities perspektyva. Brangus populiarumas paremtas darbais ir įvykiais. Pagal pavyzdį jei aš pažadėčiau padvigubinti pensijas tapčiau populiarus kol pastarųjų gavėjams pabostų laukti. Jei aš iš savo asmeninės sąskaitos pervesčiau pinigus tam padidinimui likčiau populiarus kur kas ilgesnį laiką.

  10. Branguva

    Užkalnis ir Valatka — bendraMINČIAI? Per kurią čia vietą? Nebent tą patį alų mėgstat… Gal galėtų prelegentas prie progos (turėdamas laiko) paelaboruoti šitą klausimą?

    • Galiu: mūsų panašus požiūris į verkiančius, besiskundžiančius runkelius ir į tai, kur turi būti leistinos raiškos ribos.

      • Inga

        „…kur turi būt leistinos raiškos ribos”
        Kur?

      • Man atrodo, kad jas kiekvienu atveju nustato iš naujo reiškiantysis ir jo auditorija, ir kad žinotum, kur jos yra, kartais jas reikia peržengti. Jos tikrai ne ten, kur jas įsivaizduoja bailiausi visuomenės atstovai, nes jei klausysime jų, nebebus galima nė restorano recenzijos parašyti, kad nepatiko valgyti. Bet kas, ką parašysi, vistiek ką nors įžeis. Klausytis įsižeidusių balsų – labai pavojingas užsiėmimas: tik nepasisaugosi, ir greitai bus kaip Irane, kur keliolika apkirmijusių autoritetų, glostydami barzdas, nustatinės viską, kas galima, o kas negalima.

      • Arturas

        Biski knisa tokia ryški orientacija būtent į runkėlius. Runkėlius suerzinti, šokiruoti, eilinė Ibelhauptaitės akacija runkėliams, partija pagal požiūrį į runkėlius… Negi tai patys įdomiausi lietuviai šiandien?

  11. Julius

    Jau po vienu Jūsų įrašu rašiau, tai dabar irgi pasikartosiu: Andrius yra šaunuolis! :) Vėl nuoširdžiai šypsojausi skaitydamas. Ypač šypsojausi ties ta dalimi kur, anot Jūsų, visokios Pilėnų gynėjos ir rūpintojėliai nuoširdžiai vagia soc. išmokas ir nusukinėja skaitiklių duomenis ;) “Profesinė komandiruotė” U.K. Jums pirmiausia davė sveiką, kritišką požiūrį į mūsų visuomenę (neapsiverčia liežuvis to žodžio rašyti, bet tiek jau tos…), o grįžus čia – jį tik dar labiau išgrynino. Labai gerai, kad auliniais batais apraizgytais spygliuota viela spardote mūsų tautiečių mentalitetą. Kodėl paklaus manęs kiti komentarų skaitytojai? Todėl, kad priversti atsirasti pokyčiams reikia sukrėtimų. Malonūs jie ar ne, suprantami ar ne – čia jau IQ ir savimonės klausimas. Andriau, man šiek tiek gaila Jūsų laiko darant tokius įrašus ir atsakinėjant į dorovės sergėtojų komentarus, nes žinau, kad Jus supras geriausiu atveju 2% auditorijos ;) Bet kokiu atveju – tokių įrašų reikia. Kaip sakant, lašas po lašo, ir lietuvių visuomenę pratašo. Duokdie.

  12. Karakumų asilėlis

    Andriau,

    Šiuo straipsniu nesublizgėjai. Pradėjęs sieti save su valatka stebini- iki šiol maniau, kad jūs panašūs tik įžuliu stiliumi, kas savaime tikrai nėra blogybė. Kitavertus, galvoju, kad vienas atstovauja sveiką protą, o kitas korumpuotą biznį, ir už meliona pasiryžęs sužlugdyti bet kokį užsakovui neįtikusį konkurentą. Tikiuosi, bent dėl tavęs neklystu.

    Brangaus populiarumo savoka neegzistuoja, yra tiesiog populiarumas. Pigus populiarumas egzistuoja, užsidirbti “pigų” populiarumą LT paprasčiausia pareiškus, kad nekenti gėjų, pervažiavus kokį automobilį ar sušokus šokių dešimtuke – padarius beleką pigaus ir greit įvykdomo, kas padidina tavo žinomumą.

    Beja, jei su Zuoku ir Valatka sukursit partija, širdyje giliai susikeiksiu.

  13. prieškalnis

    Bet gi yra tokių, kurie nevagia elektros, neplepa valstybiniais telefonais (nes nedirba valst. tarnyboje), etc., ir skirią „pigų“ populiarumą nuo „brangaus“. Pvz., akivaizdu, kad Kęstučio Girniaus ir Valatkos straipsniai skiriasi savo lygiu.

    Beje, man visuomet patiko Užkalnis, kuris aksčiau kalbėdavo per Lietuvos Radiją iš Londono.

  14. Tadas

    Gerbiamasai Užkalni,

    kartais labai tave smagu skaityti, kai pataikai ar kai tikrai bandai įpūsti pozityvo nūdienai. Tačiau kartais juokini ir linksmini savo neišmone. Šiuo atveju labai abejingai perskaičiau šį straipsnį. Juk esi žurnalistas (kaip ir bet koks žmogus turi nuomone, pažinčių, interesų ir pan.) ir tie bandymai dangstyti lrytą parodo tavo suvokimo gylį. Čia aš kalbu apie: “Penktadienį lrytas.lt nuėjo ne lengviausiu keliu, o surizikavo ir padarė kažką tokio, kas paliks žymes (tegul ir viena iš tų žinių bus pasipiktinusiųjų apspjaudytas šaligatvis). Portalas pažiūrėjo, kas būna, kai skaitytojui pateikiama visiškai ne tai, ko jis tikisi.”

    Ar tikrai lrytas nuejo ne lengviausiu keliu? Esu kūrybinis žmogus. Visada laikiau lryto pranašumą prieš visokias respublikas, bet ne tais atvejais kai viršelius puošdavo konvulsijų traukomo krepšininko Tauro Stumbrio ar numušto briedžio su fone žmonių lavonais nuotraukos, kaip ir per visą puslapį kažkokiam priede išspausdinta suknežinta ir out of focus Berlusconi galvos nuotrauka neatitinkanti nei kokybės, nei estetikos kriterijų.

    Manau yra lengviausias variantas įdėti kažką šokiruojančio ir patraukti dėmesį pigiu būdu. Apie pigumą nekalbėsiu, nes keli komentarai apie tai tiksliai išsireiškė kas yra pigus ir kas brangus populiarumas, bei dėmesio pritraukimas. Bet tam jau reikia jausmo, subtilumo ir skonio. Matyt ne veltui tuntas žmonių to neturi ir nejaučia, o tam tikra dalis naudojasi tuo stumdami nekokybišką produkciją. Kiekvienam savo.

    Grįžtant prie Valatkos pagrobimo yra buvę garsių politinių akciju – gali suvesti youtube “Death of a President – Bush”. Va čia tai yra brangus šokas, tuo tarpu ta apgailėtina Valatkos pagrobimo medžiagėlė manęs ir mano aplinkos visiškai neįtikino. Kai kurie pasakė – daugiau neskaitysiu lryto. Aš suprantu akcijos konceptą, bet jei darai tai darai arba kokybiškai arba išvis to nereikia daryti. Manau labiausiai apgailėtinas dalykas yra turinti šokiruoti, bet nešokiruojanti medžiaga. Paliekanti geriausiu atveju neprofesionalumo skonį. Jei tai buvo daryta varguoliams – gal ok, bet kai žmogus, turintis turėti supratimą, gina ir giria – tai tiesiog patetiška.

    Prie to paties norėjau dar aprašyti tavo TV laidą. Tiesą sakant man labiau patinka, kai tu rašai. Ir beje, labai juokinga, kai pamačiau tavo laidos reklamą “TV antenoje”, kur buvo nurodytas laidos pavadinimas ir šukis, bet nebuvo laidos laiko. Visi daro visokiausių liapsusų ir kol kas aš vis dar balsuoju tiek už lrytą, tiek už tave, nes vis dar atsidarau abi svetaines. Tiesa, laida manęs neužkabino ir nesudomino – tad gal pažiūrėsiu kokią 20tą laidą – gal čia tiesiog prastas startas.

    Prisiminiau dar vieną momenta, kai tu rašei kad nesupranti patarlės “daryk, ko negali nedaryti”. Iki šiol juokiuosi iš tavo trumparegiškumo. Ir kai tu bandei sakyti, kad jei pakeisi žodį “daryk” į kokį kitą žodį ir gaunasi nesąmonė, bet aš komentuoju tik tada, kai jau nebegaliu nekomentuoti.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: