Sakančius “negalima skaityti valgant” reikia izoliuoti nuo visuomenės

Nebūtina taip atrodyti, kad galėtum skaityti tulike (nuotrauka Google Images)

Šis straipsnis yra ne mano, o Liudviko Andriulio. Aš perskaičiau jį G+ ir jis buvo toks geras, kad aš pajutau pareigą “Protokoluose” jį paskelbti. Jis neredaguotas, netaisytas, nekupiūruotas ir aš nieko daugiau nekomentuosiu, tik gerkite šį gėrį kaip nektarą.

Liudvikas Andriulis

Žmones, sakančius “negalima skaityti valgant”, reikia izoliuoti nuo visuomenės.

Nudžiungu, kai prie vakarienės stalo vyresnėlis ateina su knygute rankoje – valgys ir skaitys.

Skaityti galima, reikia visada, visur, kai tik turi minutę. As visada ir visur skaitau – ėsdamas, šikdamas, skrisdamas, dirbdamas, atostogaudamas – turiu minutę – skaitau. Skrisdamas niekada nežiūriu filmų ir nesiklausau muzikos – tai būtų švento laiko, skirto skaitymui, švaistymas. Kaip, pavyzdžiui, vairavimas – siaubingai nuobodus užsiėmimas, nes vairuodamas negaliu skaityti. Laukiu naršyklės ant priekinio lango, vairavimas taps įdomesniu.

Kai neturiu ką skaityti, skaitau bet ką – etiketes, reklamas, instrukcijas, informacinius vaistu lapelius, kai visai blogai, ir net popierius ant McDonalds padėklo du kart perskaitytas – skaitau net nesuprantama kalba parašytus tekstus. Esu priklausomas nuo skaitymo.

Priklausomybę nuo skaitymo turi ugdyti tėvai, mano tėvai tai sėkmingai padarė savo pavydžiu bei pagarba skaitančiam zmogui (pas mus labiau gerbiamas tik miegantis žmogus – miegas iš vis šventas). Ne dirbantis, ne ravintis, ne obliuojantis, ne besitvarkantis – skaitantis yra šventasis.

Gal esu girdėjęs pro –forma mamos burbtelėjimą, kad skaityti valgant negražu, bet nenuoširdų, nes ir pati skaito valgydama, ir tėvas, ir aš. Skaityti, žodžiu, šventa.

Ugdyti skaitymo kulturą savo vaikams esu pasiruošęs bet kokia kaina. Skaitymas yra ir bus prioritetu prieš bet kokį kitą užsiėmimą.

Vaikai gali nesitvarkyti žaislų, nevalgyti, nesiprausti, nesportuoti, galu gale nedaryti matematikos namų darbų (iš vis ji nereikalinga gyvenime) – jei tik skaito. Skaitymu galės išsisukti nu visko, ir nudaušiu bet kurį, drįstanti atitraukti vaiką nuo šio švento, neliečiamo proceso. Geriau tegu nemoka peiliu naudotis ir viską valgo šaukštu ar rankomis (išmoks tą peilį), bet iki gyvenimo galo tegu per savaitę bent vieną knygą perskaito, o nuo 8 iki 18 metų – vieną kas dvi dienas mažiausiai.

Sakysite, perlenkiu, vienpusišką auklėjimą programuoju. Nė velnio. Skaitymas ir apsiskaitymas tiesiogiai koreliuoja su žmogaus sėkme gyvenime. Tiksliau, koreliuoja ne apsiskaitymas, o neapsiskaitymas – apsiskaitęs žmogus nebūtinai bus labiau sėkmingas, bet neapsiskaitęs tikrai turės mažiau galimybių ir sėkmės tikimybės. 99% zmoniu, kuriuos pažįstu, ir kuriems sekasi, buvo, yra ir bus išprotėję dėl skaitymo, skaitantys dažnai, daug, o ypač daug skaitę vaikystėje ir paauglystėje. Pažįstu tik vieną vienintelį žmogų, kuris neskaitė ir neskaito knygu, bet jam sekasi. (Sekasi jam dėl neįtikėtinai stiprios, tiesiog unikalios charizmos).

Garbinti skaitymą ypač svarbu šiais smagiais laikais, kai yra tiek daug linksmų alternatyvų – filmų, kompiuterinių žaidimų (žaidimai irgi puiki ugdymo priemonė, bet netraukia iki skaitymo), etc.

Pažįstu žmonių, sakančių, kad interneto ir kompiuterinių žaidimų kombinacija pakankama šiuolaikinio žmogaus ugdymui, ir suteikia įgūdžių, kurių knygos duoti negali.

Sutinku ne visiškai. Aš taip pat sunkiai įsivaizduoju vaiko ugdymą be šimtų valandų multiplayer geimuose, kur išmokstama teamworko, organizacijos, bendro sunkių tikslų siekimo, individualaus sunkių tikslų siekimo, koncentracijos, gebėjimo daryti vieną dalyką daug laiko, pratiniama užsiimti pasikartojančiomis užduotimis, bendravimo su įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir kultūros žmonėmis, bei daugybės kitų naudingų socialinių skillsų. Joks kiemas ir jokie sporto būreliai (nekalbu apie fizinės kultūros nereikalingumą – sportuoti reikia) nepateiks tokio intensyvaus socialinio kurso, kaip multiplayer žaidimai, ypač MMORPG. Ir socialiniai tiknklai gerai – geriau iš namų tegu ganguose dalyvauja ir kitus trolina, nei gatvėje tai darytų. Apie internetą iš vis nereikia kalbėti – jau šiandien tai vienas svarbių vaikų pramogų įrankių, tapsiąs ir pagrindiniu mokymosi, pažinimo įrankiu. Internetas taps neatsiejama aplinkos dalimi, kitaip ir negali būti, jei nori auginti connected žmogų.

Visa tai yra gerai, bet tik skaitydamas knygas gali išmokti vieno pagrindinių, vieno svarbiausių įgūdžių – pasakoti (narrative). Taip pat tai yra vienintelis būdas gerai išmokti kalbą – ar gimtąja, ar užsienio (gerai nemokant gimtosios, neįmanoma gerai išmokti užsienio kalbos).

Narrative (pasakojimas) yra vienas esminių įgūdžių ir pagrindų sėkmei – tai yra mokėjimas pasakyti, ką nori pasakyti, mokėjimas aiškiai suformuluoti ir tiksliai isreikšti mintį. Jokios techninės, matematinės, net motorinės (pvz. meistriškas grojimas smuiku) žinios nėra tiek svarbios, kaip pasakojimo įgūdžiai.

Kuo mano vaikai beužsiimtų – ar būtų inžinieriai, ar DJ Tokijuje, žaliais plaukais pasidabinę, ar agurkais prekiautų – mokėjimas suformuluoti ir papasakoti istoriją (sau ar kitiems) visada bus viena pagrindinių veiklos sėkmes sąlygų, tiek pat, ar net svarbesnė už technines inžinieriaus žinias, smuikininko meistriškumą, ar auginamu agurkų kokybę. Mat tik pasakojimo įgūdžių dėka inžinierius gali sau suformuluoti, ir kitiems papasakoti, ir galu gale įgyvendinti savo super ideją. Be pasakojimo įgūdžių toks inžinierius tik darys techninį darbą, kur užduotis ir viziją sugalvoja kiti. Tai tinka beveik bet kuriai veiklai – aš mąsčiau, ar reikia pasakojimo įgūdžių Rostropovičiui, ir nusprendžiau, kad jie būtini vien tam, kad Rostropovičius savo gyvenimo kelyje gebėtų suformuluoti ir po truputėlį statyti pasakojimą, legendą apie save, legendą, pagrįstą meistriškais įgūdžiais ir neabejotinu talentu.

Tik daug skaitant galima išmokti gerai rašyti. Mokėti rašyti yra taip pat svarbu, kaip mokėti kalbėti. Matau daugybę žmonių, kurie kankinasi, kai reikia parašyti ilgesnį laišką, struktūruotai dėstantį minti ir sprendžiantį sudėtingą problemą. Jau nekalbu apie kančias, kurias žmonės patiria, kai jiems tenka rašyti ilgesnį dokumentą, prezentaciją, kalbą ar CV. Daugybe gabių, įgūdžių ir žiniu turinčių žmonių neatsiskleidžia, nes nemoka sklandžiai kalbėti, sklandžiai rašyti, dažnai – nei kalbėti, nei rašyti. Taip nei jie patys nesuvokia savo galimybių, nei, juolab, geba atskleisti jas kitiems. Pasakoti, rašyti, kalbėti nemokantis žmogus turi socialinę negalią, kurią, norint, kad sektųsi, tenka kompensuoti daugiau ir sunkiau dirbant, o tai labai apsunkina kelią.

Išnaša 1: Žmogaus sėkmę apibrėžiu kaip gebėjimą itin gerai, super gerai, top 5% daryti kokį nors visuomenėje paklausų dalyką.

Išnaša 2: Tik nedejuokite man čia raudų apie nuostabius socialinius įgūdžius, ugdomus kieme su draugais. Sovietinių daugiabučių kiemai ir krepšinio aikštelės nenuilstamai ir kokybiškai ugdo vieną jokių socialinių įgūdžių neturinčių begalvių kartą po kitos. Socialinius įgūdžius ugdo ne kiemas, o gera mokykla ir gera biblioteka namie.

Advertisements

38 comments

  1. Rytis

    Geras sėkmės apibrėžimas. Bet kaip būtent skaitymas padeda įgyti gebėjimą gerai darytį kokį nors visuomenėje paklausų dalyką. Iš esmės skaitymas – tik vienas iš informacijos priėmimo būdų. Kiti būtų: radijo laidos klausymas, TV laidos ar kino filmo žiūrėjimas, komunikacija su kitu homo sapiens.
    Ar slypi kažkokia ypatinga paslaptis būtent rašmenyse, kaip tarpinėje grandyje tarp autoriaus ir adresato? Galbūt interpretacijos laisvėje? Ir jeigu taip ar bet kokia rašliava vienodai mums padeda tobulėti?
    Galbūt kartais skaitymas iš tiesų tampa priklausomybe. Juolab, kad gyvename pasaulyje, kur beveik nėra švarios nuo užrašų erdvės. Fokusuojantis tik į abėcėlinius rašmenis atbunka gebėjimas perskaityti kitas kitokiais rašmenimis užrašytas istorijas.
    Sufijų patarlė sako: išmintis ne iš knygų. Ilgai mąsčiau apie tai, nes tą patarlę perskaičiau būtent knygoje. Taip knygose žinios, informacija, istorijos iš kurių daug ko gali pasimokyti. Bet išmintis gimsta vykstant bendravimo aktui tarp individų, kurių kiekvienas paskirai galbūt ir šimtus tų knygų sugraužęs.

  2. palaukite, kol jūsų vaikai išeis į mokyklą, kur ketvirtokai nusprendžia kas kietas, o kas ne pagal tai, kuris moka internete susirasti GTA17 Vilnius Pimpout cheatus ir su jais per kelias dienas pereiti visus lygius. Kaip vaikui tada paaiškinsit, kad jis yra kietesnis už juos, nes skaito knygas ir dar tokias, kurias bibliotekininkai tik suaugusiems teduoda.

    Kalbu iš patirties, nes buvau pats didelis knygų rijikas ką tik užsimezgusioje Lietuvos valstybėje ir iki 14 metų perskaičiau pusę bibliotekos su suaugusiems skirtais palankių užsienio autorių romanais. Taip pat pažįstu dešimtmetį, kuris dėl tevų dėmesio stokos žaidimus žaidžia geriau už suaugusius (tai daro nuo ketverių), o perskaityti Kiplingo “Džiunglių knygą” su paveikslėliais yra tokia kančia ir bausmė, kokia baudžiami tik baisiausi nusikaltėliai. Dabar yra tas laikas, kad kategoriškumas nepadės. Gal padės el. knygų skaitytuvai ir planšetiniai kompiuteriai? Juose juk puikiai išspręsta knygų skaitymo funkcija.

  3. Python

    knygų skaitymas yra draivas vaizduotei ir iškalbai.

  4. Karolis

    ties sakiniu ‘galu gale nedaryti matematikos namų darbų (iš vis ji nereikalinga gyvenime)’ išjungiau tab’ą. bet grįžau parašyti šito komentaro. skaitykit.

    • Aha, man šita vieta irgi užkliuvo :-) Šiaip tai įdomus rašinys, bet visgi: 2 semestrai matanalizes!

    • 80 proc. ko mokomės per matemoatikos pamokas nuo 1 iki 12 kl. yra tikrai praktiškai nepanaudojama (daugumai) ir beveik nereikalinga. :)

      Fakto nepaneigsi. Apklausk 1000 žmonių, kurie dabar bent kas savaitę ar mėnesį naudoja funkcijų išvestines ar logaritmus realiam pasauly.
      Atsakymą jau iš anksto galima prognozuot. :)

      • Arturas

        Šiaip jau, tai ko mokomės per matemoatikos pamokas mokykloje ir pirmuose trijuose semestruose univere, yra mokymas galvoti. Na, taip, 80% žmonių tikrai niekada gyvenime nepasinaudoja šiuo gebėjimu, bet negalėčiau tvirtinti, kad sugebėjimas mastyti yra nereikalingas.

      • Kolega, nesutinku nė per kur. Visą gyvenimą, iš esmės, nieko neveiki tik sprendi poblemas. Net jei knygą skaitai – irgi sprendi problemas – reikia rašmenis atpažinti, suprasti, ką autorius norėjo parašyt ir t.t. Matematika savo ruoštu duoda peno suformuoti puikiausius įgūdžius įvairiausių problemų sprendimui – šito nepaneigsit! O kokia yra matematika mokyklose yra ne tik mokyklos ar mokytojo, bet ir tamstos reikalas – galima spręsti uždavinius be žvaigždutės, o galima ir su. Galima mechaniškai skaičiuot išvestines, o galima imtis ieškoti pigiausio atostogų kelionės maršruto. Taip, kad mažų mažiausiai matematika nėra nevertingas daiktas. O kitaip teigiančius imperatyviai nukreipiu lytiškai abstrahuota kryptimi.

  5. mindaugas

    Man taip pat patinka skaityti, taciau labai patinka bendrauti ir sportuoti. Nesuprantu, kodel sikant reikia skaityti…

    • Smile

      kad laiko tuščiai nešvaistytum

      • mindaugas

        Imagination is more important than knowledge. Manau reikia lavinti common sense, o ne okupuoti visa laisva laika skaitymui

      • a

        o kiek laiko jūs š****t, norėčiau paklausti? :)

      • Mindaugas

        Palyginti trumpa laika kol iskrenta. Turiu pabrezti, kad valgymas profesionaliems atletams yra labai svarbu. Valgyti ramioje aplinkoje yra taip pat svarbu, kaip ir neskaityti valgant. Taciau sutinku, jei tu nesi atletas ir tau pakankamai nesvarbu kiek laiko sedi tuolete (nes skaitymas nauda anyway), zmones, kurie sako neskaityti, turetu erzinti. Bet mano patarimas susidelioti prioritetus protingai. Skaityti visa laika bet ka by default tikrai not sustainable; juk tokiu keliu eidamas kazkada gi tapsi mokytoju?

    • Paulius

      Todėl, kad galvotum (ir) apie ką nors kita, nei fiziologija

  6. Lina

    Jo jo, ir dar draivas smalsumui skatinti vaikyteje. Vaizduote, iskalba ir smalsuma kartu sudejus stai tau ir sekmes formule.

  7. Smile

    “Gal esu girdėjęs pro –forma mamos burbtelėjimą, kad skaityti valgant negražu, bet nenuoširdų, nes ir pati skaito valgydama”

    Į dešimtuką. pati burbu ir skaitau. ir mama taip darė. ir tėvas.

    gal dar tik perslinkčiau svorio centrą nuo antroje vietoje esančių kompiuterinių žaidimų link gyvo bendravimo, darbo su tikra medžiaga (aitvarai, inkilai, mezgimas, slidės, užtvankos statymas ant upelio) ir matematikos. Man šitie dalykai atrodo vertingesni, bet čia gal vyresnis amžius kaltas.

  8. Puikus skaitančių mažumų teises ginantis straipsnis.

  9. Jonas K

    viskas tinka isskyrus antra isvada, nors biblioteka ir mokykla n+x kubu geriau nei kiemo balaganas, tikrai nemaiso kartais ir kieme pasitrinti, ne visi ten tokie buduliai ir besmegeniai, net jei ir vien del to, kad pamatyti, kad ivairiu zmoniu yra

  10. mėsa

    straipsnis geras. Gal nuomonė kiek per kategoriškai išreiškta. O pats daug skaitai? Akys užkliuvo už nemažai gramatinių klaidų, ypač tokių paprastų, kaip klaidos žodžiuose “žmonės” (rašai zmonės) ir “kultūra” (rašai kultura) ir kt.. Gal tai rodo, kad visgi daugiau laiko praleidi maigydamas kompiuterio klaviatūrą nei skaitai? :)

    • QQ

      Neteisk ir nebūsi teisiamas :) (“išreiškta”). Reiktų skirti atsitiktines klaidas, nuo sisteminių.

  11. jollita

    Dabar žinosiu, kad skaityti valgant ir visur kur, yra ne tik kad ne blogai, bet dar gi ir tai darau ne aš viena!!!
    Ačiū.

  12. G.

    Nematau, kuo čia džiaugtis, jei skaitai visur ir visada. Bet kuris psichiatras pasakytų, kad tai parodo, jog žmogus negali “atsijungti” ir taip užpildo pauzes. Nesiplėsiu, bet tai yra sutrikimas.
    A, beje, dar straipsnyje nepaminėtas liko laikas užsiimant seksu. Irgi skaitot? ;)

  13. Apie visokius multi(p)layer zaidimus nenusimanau, tai nieko negaliu komentuoti (manau, kad tai yra nelaime), bet del vienos citatos noriu isreiksti priekaista:
    ” Vaikai gali nesitvarkyti žaislų, nevalgyti, nesiprausti, nesportuoti, galu gale nedaryti matematikos namų darbų (iš vis ji nereikalinga gyvenime) – jei tik skaito. ”
    nesitvarkyt zaislu skaitymo saskaita dar istverciau, nesiprausti gal irgi gali, net ir su ribotu valgymu gal susitaikyciau, bet be sporto ir matematikos tai net skaitymas zmogaus nepadarys.

  14. Vaikystej buvo daug knygu “praryta”, tevai neleidzia skaityt, tai tada po kaldra skaitai su “proziku”, pamoku ruosimo metu, skaitai romana, o mamai atejus, uzdedi ant virsaus vadoveli… Ir tas skaitymas “nihrena” man nepadejo ismokt rasyt. Geriau buciau mokesis, nei skaites. Bet tada daugiau pramogu kaip knygos, dviratis (brolio ar mamos), kamuolys, aitvaras, maudynes ir zvejyba nelabai ir buvo, visi per TV rodomi filmai, per visas atostogas tie patys.
    Na nesiimsiu as cia svarstyti apie gyvenimo sekme, kuria neva ugdo skaitymas. “Hren”, gyvenimo sekmei, manau reikia daugiau nei skaityt. Kad aprasyt sekmes rakta, tiksliau raktus, tam neuzteks keliu puslapiu analitinio straipsnio, tam neuzteks net romano. Kiekvieno gyvenimo sekme, yra skirtinga. Vienam padejo jo isvaizda, kitam iskalba, kitas buvo totalus debilas bet jam patiko IT tai jis ir patapo sekmingu programeriu, kitam padejo tevu pinigai, o dar kitas is nevilties nuejo i policija, patapo “Keliuku” ir susislave grazaus pinigelio… Mielieji, kam patinka skaityt, mielai prasom, to dziaugsmo buvo ir yra sociai. Bet nereikia cia to kisti visiems, gal but as jau atsiskaiciau savo ir nebenoriu. Skaitymas nera vaistas nuo visu ligu. Vaikysteje, jau nekalbant kad ir toliau gyvenime, reikia daugiau dalyku nei skaitymas, reikia ir sporto, ir kino, ir kaip kas cia sake inkileli sukalti, ir kastuva ismeigt i zeme, ir kamuoli pagainiot, ir su draugais pabut. Straipsnio rasytojui aisku iskalbos uzteko, kad parasyt straipsni, bet ar to gana? Zinoma super kad zmogus moka parasyt straipsni, bet ar sekasi jam “pakeisti elektros lempute ar sukalt suniui buda”? Nes knyga tik teoriskai gali papasakot, o vat stai kur tada praktiskai to ismokt, jei jos didenybe KNYGA, suvalgys visa tavo laika?

    • Vaidas

      Smagus komentaras. Bet noriu pastebėt, kad autorius nekiša skaitymo visiems, o tik švelniai smūgiuoja jauniems tėvams ir bando smarkiai prastumt į jų galvas mintį, kad skaitymas jų vaikams yra labai gerai. Pasiekus sėkmės barjerą (~hepiendą), skatint skaityt nebereikia (aišku, didelė tikimybė, kad toji laiminga pabaiga nebus pasiekta jaunystėje arba skaitymas veš iki gilios senatvės, kaip gerb. Čekuolio atveju).

  15. Marius

    “kitas buvo totalus debilas bet jam patiko IT tai jis ir patapo sekmingu programeriu”
    šitas užmušė :)

  16. Demeina

    Liudvikas yra mano Lord Ganesh. Srlsl. Skaitykit, zmones, knygas, viena diena gal ir jus tada isstenesit nors 1/10 tokiu straipsniu kaip sitas osam vyras. Nebutu vedes tai man atrodo lengvai persekiociau ir aukociau prie slenkscio knygas :)

  17. Visokio sudo skaitymas – nera geris. Geriau jau smegenis panaudokite pagal paskirti – kulinarijoje.
    Atia

  18. Liudve yra reikalas. Galejimas buti teisingai kampuotam ir neplusti arogancija – retas.
    Buciuoju kanopa.

  19. Emilija

    Straipsnio pavadinimas galėtų būti “sakančius “negalima eatinti readinant” reikia isolatinti nuo societės” !!
    “Mokėti rašyti yra […] svarbu”, – sako.
    Skaitydama jaučiausi taip, lyg kaimynas iš trečio buto man moralizuotų. Visą dieną pražaidęs “Lineage” sugalvojo padaryti pertraukėlę ir išeit parūkyt. Pagaliau, sutikęs gyvą, tikrą žmogų, išliejo savo gausią gyvenimišką patirtį.
    Neįtikinsi manęs tokia rašliava.

    • Albinas

      Like komentara.

      Akiniuoto myzniaus, kuris vaikysteje kas karta isejes i lauka gaudavo su kanopa, straipsnelis.

  20. Pingback: Kodėl skaitau lėtai | Giedrės blogas

  21. Pingback: Patyrusio keliautojo pastabos tautiniams paranojikams, provincialams ir runkeliams nervinti « Andrius Užkalnis. Protokolai.

  22. Pingback: Ketvirtas podpasodpasodp / GyvenuJAV.com

  23. Giedrius

    Visiškas mėšlas. Skaitai visur ir viską tik todėl, kad neliktų laiko apie save ir savo nykų gyvenimą pagalvoti. Skaityk nors ir 100 knygų per savaitę, užlipęs ant scenos istorijos nepapasakosi – tam naudojami visai kiti įgūdžiai (beje, padrikas minčių dėstymas šitame puslapyje rodo, kad ir raštu pačiam mintis sunkiai sekasi dėstyti). Geriausi pasakoriai buvo mūsų senoliai, kurie neturėjo televizoriaus ir interneto, o vakarai būdavo per ilgi nuolat žvakę deginti prie knygos.
    Nesakau, kad skaityti nereikia, aš pats įeinu į mažą skaičių žmonių, kurie perskaito apie 10 knygų per metus, bet reikia atsirinkti ką ir kur skaityti, ir palikti laiko apmąstymui, ką perskaitei.

  24. Pingback: Sportas, kenksminga besmegenių avių paguoda « Andrius Užkalnis. Protokolai.

  25. Pingback: Neliberaliai. Ateitiniñkų tinklaraštis » Sugundyti skaitymu

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: