Kova su reklama yra neapykanta patiems sau

Kai alkoholio reklamą uždraus, tokie vaizdai liks tik internetuose (nuotrauka: Skyy Spirits LLC, San Francsico, CA)

Pinigų karta, 07 11 2011

Man keista rašyti apie alkoholio reklamą (o čia rašysiu daugiausiai būtent apie ją – į antraštę žodžio “alkoholis” dėl tam tikrų apribojimų negalėjau įdėti*), nes jau, atrodo visi iš eilės buvo apie ją pasisakę, o aš laukiau taip ilgai, iki dabar**.

Aš visiškai įsitikinęs, kad ilgainiui alkoholio reklamą Lietuvoje totaliai uždraus, ir tai bus alkoholio vartojimo lygiui absoliučiai nepaveikus žingsnis. Draudimas tikrai neatneš laukiamų rezultatų, kaip ir tai, kad dar labiau bus apribota prekyba pačiu alkoholiu. Beprasmis, nes vartojimo lygio nesumažins***. Dėsningas – todėl, kad visuomenei reikia kokios nors veiklos, kovojant su pačia savimi, tokia pažįstama ir nekenčiama.

Aš net nelinkęs kaltinti politikų, ir ne todėl, kad juos visi kaltina, o aš staiga noriu juos ginti. Politikai tik įgarsina visus tautos sentimentus, ir tikrai yra jos valių reiškėjai, net jei tos valios yra neracionalios ir vaikiškos.

Visi apribojimai, susiję su alkoholiu, iš esmės yra tik psichologinės gynybos veiksmai tai pačiai visuomenei. Kai nežinai, ką daryti, reikia daryti ką nors, nes nieko nedarant labai neramu ir jautiesi kaip žąsinas, kad nieko nedarai. Tai primena isterišką moterišką spiegimą galvojančio vyro adresu, kai namie sprogsta kanalizacijos vamzdis ir viską užlieja fekalijos: “Vytai, daryk gi ką nors!“. Jai tuo momentu baisiau yra ne ruda masė, užpilanti kilimus ir parketą, ir ji galvoja ne apie tai, kiek laiko užtruks viską išvalyti: baisiausia yra tai, kad vyras nieko nedaro. Jei ką nors darytų, nesvarbu ką, psichologiškai būtų geriau.

Tai vadinamoji pakeitimo veikla, kai nerimą sumažina pats veikimas, o ne jo rezultatai. Lengva pastebėti, kad visa alkoholio ir jo reklamos priešininkų argumentacija remiasi būtent į tokias pačias priemones, kokias naudoja ir reklama: neracionalaus ir logiškai nesusieto emocinio poveikio, kuris tačiau yra stiprus ir įsimenantis. Pavadinimai “tautos girdytojai” ir vaizdai apie alkoholikų tėvų pamestus ar skriaudžiamus vaikučius veikia netgi tuos, kas pagalvojęs sugeba dar kartą patikrinti ir atsekti, ar tarp reklamos ir problemos buvo priežastinis ryšys. Galima klausti, ar tikrai tie baisūs tėvai, kurių gyvenimą suniokojo alkoholis, pradėjo ir nenustojo vartoti savo svaigalus dėl reklamos poveikio (nors, be abejo, turint noro galima įsivaizduoti bet ką, įjungti argumentaciją “o kas gali paneigti”, ir toliau pokalbis pasidaro beprasmiškas). Tačiau tiems, kas mąsto būtent neracionalaus emocinio atsako kategorijomis, tų argumentų klausimų nereikia.

Neapykanta reklamai yra rezultatas neapykantos sau pačiam, kai suvoki (arba atrodo), kad nekontroliuoji situacijos. Reklama tau kalba, tu nenori jos klausyti, bet negali nieko sau padaryti, ir seki paskui. Neapykanta kyla, kai lengviau reikalauti, kad kitam uždraustų kalbėti, nei pačiam parodyti laisvą valią ir pasirinkti, kas tau daro poveikį, o kas ne. Musulmonai man aiškino, kodėl savo šalyse siekia visaip dangstyti moteris – vyrai bijo savo pačių nuodėmingų minčių ir ketinimų. Man tai atrodo kaip gėdingas pripažinimas, kad esi bejėgis.

Dar vienas dalykas – alkoholio reklama man, kaip Vakarų civilizacijos mėgėjui ir vertintojui, atrodo brangi ir man jos bus gaila, nes gėrimų vaizdai, personažai ir logotipai sudaro mūsų kultūros paveldo dalį, kaip ir tie iš tabako reklamų – Marlboro žmogus su skrybėle ir neįtikėtino laukinių Vakarų grožio Marlboro šalis ir mano mylimiausias visų laikų reklamos personažas, Joe Camel (Juozas Kupranugaris), dar kažkada grojęs išgalvotoje grupėje “Smoking Joe and the Filter Kings”.

Kone kiekviena lietuviško alaus rūšis praturtino mūsų kalbą ir vaizduotę naujais žodžių deriniais, vaizdais, spalvomis. Dešimtmečiais augo ir plėtojosi karčiųjų itališkų aperityvų reklamos su nuostabaus grožio žmonėmis ir viduramžių miestų fonais, žurnalus puošė ir į plakatus migravo revoliucinės švedų degtinės kampanijos apie absoliutų džiaugsmą, absoliučią šventę ir visą gyvenimą pakeltą iki absoliuto, o amerikietiško alaus kampanijos su varlėmis ir kalbančiais driežais (“tavo mama buvo iguana”, sakė vienas driežas kitam) pakeitė ištisos kartos jaunimo žodyną. Man visko šito truks ir bus gaila.

Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje Protokolai.

— — —

* Kokių apribojimų? Nėra jokių apribojimų, ką gali dėti į antraštę, ir ko ne. Galėjau, bet neįdėjau. Parašiau, o jūs ir vėl minutei patikėjote, nes nežinote, ko galima dar iš valdžios tikėtis.

** Laukiau, kol korumpuotos pramonės ir prekybos grupės man užsakys straipsnį ir pasiūlys už jį labai daug pinigų ir nemokamos produkcijos.

*** Nes nė vienoje šalyje nesumažino. Galima, žinoma, valstybės priemonėmis manipuliuoti statistiką, stumdant skaičiuojamuosius daiktus iš lentynų į dėžes po priekystaliu. Galima, kaip kokiame Irane, kur ne tik alkoholio reklamos nėra: visas alkoholis ištisą parą, ištisus metus ir visur  yra absoliučiai uždraustas – bet geria kas nori, ką nori, kiek nori ir pati policija pristato gėrimus į namus, nuvaryti viską į tokį gilų pogrindį, kad nebeliks net jokių patikimų ar net pusiau patikimų duomenų apie vartojimą. Tada jau galima kalbėti ką tik nori, nes jokių tvirtinimų nebebus galima patvirtinti ar paneigti.

Advertisements

8 comments

  1. Piktuolis

    Aha, reklama vartojimo neįtakoja… nafig ji tada išviso reikalinga?

  2. jurgis

    tuos, kas jau vartoja (turi įpročius), reklama turbūt neypatingai veikia,
    bet štai tuos, kas dar nevartoja — gundo ;)

    Matei filmą “Ačiū, kad rūkote”? ;)
    hm, rūkymas – irgi atvejis. Dabar nebereklamuoja, bet jaunimėlis visgi rūkoriauja. ale yra specifika – prie rūkymo greičiau priprantama… ir jam dar atleistina tai, kad nuo jo taip nedebilėjama, kaip nuo alkoholio :D

  3. jurgis

    Kitas gyvenimiškas variantas – žolė. Kaip manai, leidus jos reklamą – padidėtų jos vartojimas ar ne?
    Ir gal dar pasakysi, kad policija pristato žolę į namus (kaip tavo pvz apie Iraną)?

  4. Justas

    Nejaugi autoriaus nuomonė tokia pati ir apie tabako reklamą? Jos draudimas visiškai neįtakoja tabako gaminių vartojimo lygio?

  5. Svedas

    Straipsnyje du klaidingi teiginiai
    1. Alkoholio rekalma neįtakoja vartojimo. Tai tai kodėl tada alkoholis reklamuojamas? Galima pagalvoti kad alkoholio gamintojams patinka teikti labdarą laikraščiams, televizijos kanalams, interneto puslapiams ir kitioms žiniasklaidos priemonėms. Įsivaizduokite bent vieną sveiko proto verslininką perkantį reklamą kuri neįtakoją jo produkcjijos vartojimo. Kitaip tariant įsivaizduokite verslininką išmetantį pinigus į balą, t.y. sumokantį reklamos agentūrai, žiniasklaidos priemonei ir nieko už tai negaunatį. Arba nueikite į bet kurią reklamos agentūrą ir paklauskite ar tikrai reklama neįtakoja vartojimo. Naivu manyti, kad reklamos verslas būtų išsilaikęs tiek laiko jei iš tiesų reklama nedidintų vartojomo.
    2. Prekybos apribojimas neįtakoja alkoholio vartojimo. Čia galėčiau iliustruoti asmeniniu tyrimu. Šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje. Čia alkoholio pardavimas tikrai labai stipriai ribojamas. Bet kokį alkoholinį gėrimą, kuris yra stipresnis nei 3.5 laipsnio galima įsigyti tik valstybės monopolinėse parduotuvėse. Parduotuvės darbo laikas darbo dienomis nuo 10 iki 18, šesštadiniais nuo 10 iki 15, sekmadieniais nedirba. Kaip manote kaip pasikeitė mano alkoholio vartojimas lyginant su buvusiu Lietuvoje? Atsppėti turėtų būti nesunku net Užkalniui – vartojimas stipriai sumažėjo. Pagrindinė priežastis nepatogus parduotuvės darbo laikas. Didesnė dalis vartojamo alkoholio buvo pakeista alumi, kurio stiprumas 3.5% ir kurį patogiai galima įsigyti prie namų esančioje parduotuvėje. Žinoma toks ribojimas neturėtų didesnės įtakos tiems kurie yra stipriai priklausomi nuo alkoholio, tačiau didžiajai daliai visuomenės padėtų stipriai sumažinti alkoholio vartojimą.

    • Apsimoka per greitai neskaityt naujų įrašų – prie įdomių įrašų jau būna ir įdomių komentarų.
      Sutinku, kad alkoholio gamintojai milijardus išleidžia reklamai nes tai apsimoka, neapsimokėtų – neišlaidautų. Bet pagrindinis “apsimokėjimo” mechanizmas – ne geriančiosios populiacijos išplėtimas reklamos dėka, o kuo didesnės populiacijos (kurios dysis praktiškai yra konstanta) dalies užsikariavimas savo produkcijai.
      JK 1978-1987 buvo vykdytas tyrimas, kuris pakankamai aiškiai parodo reklamos įtaką alkoholio vartojimui: išlaidos alaus ir stipriųjų gėrimų reklamai per minėtą laikotarpį padidėjo beveik dvigubai, tuo tarpu suvartojimas abejose segmentuose krito, tuo tarpu išlaidos vyno reklamai mažėjo ketvirtadaliu, vyno vartojimas kilo daugiau nei 50 procentų. Galiausiai TSRS alkoholio reklamos nebuvo visai, tuo tarpu alkoholizmas plito kaip gaisras savanoje.
      Taigi realūs rezultatai pasiekiami ribojant alkoholio pasiekiamumą, o ne reklamą. Iš tikrųjų švedų, norvegų “receptai”, ribojantys alkoholio produktų pasiekiamumą yra akivaizdžiai pasiteisinę ir veikiantys, kaip kad pasiteisinęs ir prekybos alkoholio produktais po 22 val. draudimas Lietuvoje. Todėl esu tokių draudimų šalininkas, tačiau skeptiškai ir net priešiškai vertinu besąlygišką (tačiau nesutikčiau ir su tuo, kad ta reklama būtų niekaip nereglamentuota) alkoholio reklamos draudimą – eklamai galioja žodžio laisvė, kurią galima proporcingai riboti, bet ne paneigti.

  6. zzzz

    Kas veikia Svedijoj ir Norvegijoj, visuomenej kur vietoj to kad kiekviena pradetu prekiaut alkoholiu, kiekvienas priduoda strukturoms prekiaujancius ir turi pinigu i bara eit gert “socialize’intis”; tas nebutinai veiks Lietuvoj :)

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: