Nepakeliamas atsakomybės lengvumas: dar apie varguolius

Kaltas Kubilius. Šie varguoliai ragina nepamiršti, kad jūs, kurie dirbate ir uždirbate, esate jiems skolingi (nuotrauka: John Minchillo - johnminchillo.com)

Lietuvos rytas, 16 11 2011 

Tekstų apie varguolius užderėjo, kaip automobilių prie dirbtuvių, kur padangas keičia į žiemines. Pamažu išsiaiškinę, kas yra varguoliai (jie – nebūtinai tie, kas turi mažai pinigų ir visai ne tie, kas perka pigias prekes arba mieliau vaikšto pėstute ir nevairuoja automobilio), dabar priėjome prie kito klausimo: tai ką gi dabar su jais, nabagais, daryti? Kad jiems blogai, mes sutarėme, reikėtų, kad būtų geriau. Tiesa? Taip, tiesa.

Kolega Edvardas Čiuldė rašo: nedera iš jo juoktis, nes jis užguitas ir dėl savo padėties nekaltas. „Skurdas yra sisteminio pobūdžio fenomenas, o ne žmogaus tipažo ar charakterio ypatybių nulemta socialinė nelaimė“, rašo jis, o aš negaliu sutikti.

Jūs jau nepykite, bet aš vėl turiu diagnozuoti: man pagal sutartį privalu nustatyti bent vieną psichologinę nelaimę per mėnesį (kitaip negaunu premijos – tokia užsakytų straipsnių realybė). Viena didžiausių Lietuvos visuomenės bėdų yra lėtinis, automatinis, žaibiškas atsakomybės perkėlimas nuo savęs ant ko nors kito.

Varguolis niekada dėl nieko nėra kaltas. Taip pat, kaip paranojos kankinamam žmogui (aš žinau, man apie tai pasakojo dėstytojai vakariniuose psichiatrijos kursuose), kurį supa tobulai surėdytas ir kietai sukaltas pasaulis, kur visi jį seka, viskas sustyguota ir kiekvienas mirktelėjimas ar žodis tik patvirtina teoriją, taip ir varguolis yra susikūręs aplinkos modelį, kuriame viskas paaiškina ir pateisina jo bejėgystę.

Blogas gyvenimas yra dėl valdžios. Varguolis tai žino, nes ne jis juk pats kaltas. Paklaustas, kas tą valdžią išrinko, varguolis atsako, priklausomai nuo savo bukumo, kad (a) jis vis tiek pats nebalsuoja, (b) visos valdžios vienodos, arba, sunkaus sutrikimo atveju, ironiškai paklausia (c) „nejaugi jūs tikite rinkimų rezultatais?“. Suprask, viskas bet kuriuo atveju suklastota arba, geriausiu atveju, nupirkta.

Varguolis mėgsta kalbėti apie tai, kas būtų, jei būtų. „Jei sudarytų sąlygas, mūsų verslas suklestėtų.“ „Jei būčiau gimęs kitoje šalyje, aš su mano profesija ar gabumais uždirbčiau labai daug.“ „Dirbčiau, jei būtų darbo“. Tas darbas, kurio yra, jam netinka. Jis prideda: „Jei būtų darbo, kuriame galima būtų uždirbti.“ Arba: „Man reikia darbo, kuris būtų tinkamas žmogui kaip aš, su dviem aukštaisiais.“

Bėdojantis paminėjimas apie du aukštojo išsilavinimo diplomus ir darbo pasiūlymų neadekvatumą yra vienas tikriausių varguolio požymių. Iš tikrųjų, jei dešimt metų tryneisi po mokslo įstaigas ir neišmokai nė tiek, kad tavo įgūdžiai kam nors būtų reikalingi, geriau apie tai nesigirtum. Čia tas pats, kaip sakyti, kad turiu dvi armonikas, bet niekas kažkodėl nekviečia į vestuves groti. Todėl, kad piršlys netikęs, pamergės kvailos, svečiai pikti ir jaunieji korumpuoti. Reikėtų geresnių vestuvių geresnėje šalyje.

Negali sakyti, kad varguolis neturi šiokių tokių (tiesa, miglotų) troškimų. Jis norėtų gyventi geriau, pasiekti daugiau ir būti laimingesnis, bet nelabai pasiryžęs dėl to ką nors padaryti, todėl jam kol kas pakanka bent jau pakalbėti apie tai, kodėl jis viso to neturi. Įtikinamas pasiteisinimas jam atstoja rezultatą.

Tas sąlygų aptarimas yra tiesioginis nuodas bet kuriam veiklumui. Nebuvimas varguoliu yra besąlygiškas – žmogus nustoja būti varguoliu, kai apsisprendžia juo nebūti. Nieko kito – mėnulio fazės, tinkamo laiko, politinės sistemos, naujų rinkimų, palankesnių mokesčių įstatymų, sukurtų darbo vietų, investuotojų, geresnių darbdavių, zodiako ženklo arba kinų horoskopo metų tam nereikia. Reikia tik asmeninio sprendimo. Jei varguolis laukia kitų leidimo arba sudarytų sąlygų, jis tos būsenos palikti negali.

Pagrindinė nesėkmių priežastis, mano varguolis, tai tiesiog gimimas neteisingoje geografinėje vietoje. Užsienyje geriau: ten valdžia geresnė, nes daugiau moka, verslas neišnaudoja, prekės pigesnės, gatvės švaresnės, pensininkai gyvena oriai. Ir žmonės šypsosi, priduria jis, pats būdamas nuolatos surūgusio veido.

Varguolio požiūriu, užsienyje net blogais laikais yra geriau, nes ten „žmonės nors eina į gatves“, protestuoja ir reiškia nepasitenkinimą. Mūsų žmonės tai neina, jie visko bijo, pridurs jis, bet pats irgi neis: jis turi tūkstantį pateisinimų neveikimui bet kurioje gyvenimo srityje, nes įpratęs ieškoti ne galimybių veiklai, o išsisukinėjimų, kodėl jis pats konkrečiu atveju nieko padaryti negali.

Žinoma, gal ir gerai, kad neina: nei Graikijoje, nei kur nors kitur varguolių ir išlaikytinių padėtis nuo daužymosi gatvėse ir palapinių, sustatytų Volstryte, nepagerėja nė truputėlio. Retais atvejais šiek tiek užsidirba protestų organizatoriai, gavę, tegu ir laikinai, vietas prie valdžios lovio. Visuomet laimi tik langų stiklintojai ir valymo bendrovės, po protestų renkančios šiukšles (tose bendrovėse protestuojančių nebūna: nėra kada, reikia dirbti).

Taigi mėgstamas varguolio posakis – „ką mes, paprasti žmogeliai, galim padaryti?“. Pats tiksliausias atsakymas: jei taip klausi, tu tikrai nieko negali. Tu esi beveik beviltiškas ir šiuo metu nurašytas nevykėlis, ir toks būsi, kol neatsikelsi ir neįrodysi, kad yra kitaip.

Piktai ir bjauriai parašiau? Tik taip ir reikia – tuoj paaiškinsiu. Bet koks gailestis (nepainioti su užuojauta, labdara ir pagalba nuskriaustam likimo arba silpnesniam: krikščioniško elgesio niekas neatšaukė), parodytas varguoliui, automatiškai jį nustumia į jo „patogumo zoną“. Jis tik ir laukia išsižiojęs, kad kas nors jam pakartotų, kad jis yra bejėgis ir nuo jo niekas nepriklauso. Jis išsidrebia ir palaimingai užsnūsta tame žinojime, nes ten labai jauku – jei nuo jo niekas nepriklauso, jei jis nieko negali padaryti, tai daryti nieko ir nebereikia, viskas tvarkoje ir viskas gerai. Tuomet viskas Dievo valioje, galvoja varguolis, belieka atsidusus laukti, gal reikalai pagerės. Gal išloš loterijoje, gal palikimą paliks turtingas dėdė, gal kas nors padidins atlyginimą arba bent jau atpigins šildymą.

Varguolis yra ištvermingesnis ir stipresnis, nei jam pačiam atrodo. Kai gyvenimas visiškai prispaudžia, kai pasidaro taip blogai, kad mažytis sąžinės balsas pradeda cypti, kad taip gyventi daugiau nebegali, jis dažnai pasipurto ir randa savyje jėgų elgtis visai kitaip: prisiima atsakomybę už savo gyvenimą pats. Būtent todėl negalima jo užjausti ir sakyti jam, kad jis nekaltas – taip tik atitolinsi tą nubudimo akimirką.

Pabudęs buvęs varguolis, nusprendęs, kad nesiruošia nieko iš nieko laukti, eina per gyvenimą kaip tankas. Ir tada jis yra gana nuožmus savo buvusiems likimo broliams. Bet ne todėl, kad, kaip rašo E.Čiuldė, kad „suskamba kumetyno legendų dvasia, kai pono (ar likimo) pamalonintas baudžiauninkas pasikelia į puikybę ir jau su didele panieka, iš aukštybių žiūri į buvusius brolius“.

Ne taip yra, oi ne taip. Pavydus žiūrėjimas į tą, kas atsisakė varguolių komandos uniformos, skatina likusius varguolius bambėti: „žiūrėk, kaip pasikėlė, mes jau jam nebe draugai“. Ir priduria: „o pats toks buvai, neprisimeni?“. Taigi, kad prisimena. Puikiai prisimena. Buvęs varguolis savo ankstesnio gyvenimo broliuose mato skausmingą priminimą apie tai, koks pats buvo, ir koks nebenori būti. Kai gydo narkomanus, stengiasi juos kuo ilgesniam laikui atskirti nuo tos aplinkos ir draugų rato, kuriame susikūrė jų priklausomybė.

Buvęs varguolis būtent todėl ir griežtas su savo ankstesniais bičiuliais, ir todėl jų neužjaučia, kad žino, jog jiems užuojauta nepadės taip, kaip padės spyris į užpakalį. Vienas komikas pasakojo, kad niekada neduoda pinigų elgetoms. „Jie man sako – tu nežinai, ką reiškia elgetauti. Aš jiems atsakau – žinau. Valkiojesi gatvėmis ir prašinėji pinigų iš nepažįstamų žmonių. Labai nesmagu. Tai todėl aš dirbu.“

 

Advertisements

21 comments

  1. Dale

    Absoliuciai pritariu Uzkalniui, tautos ligu diagnozuotojui ir gydytojui. Dar visai svelniai parase apie varguolius. Mastyma keist reikia, pasaulis dramatiskai keiciasi, vis naujos technologijos atsiranda, tai ir keiskis kartu su pasauliu. As irgi isvykus i uzsieni padzioviau savo universiteto diploma ant sakos, bet visada zinojau, kad prie to dar sugrisiu.

  2. „Jei sudarytų sąlygas, mūsų verslas suklestėtų.“ – varguolis dar mielai paaiškintų, kas tas sąlygų sudarymas: uždrausti konkurentus ir privalomai supirkti jo perteklinę produkciją 5x rinkos kaina.

  3. See

    Visiškai pritariu. Varguolis labiau būsena, nei finansinė žmogaus padėtis. Dar man atrodo būtų svarbu pridurti (ryškus varguolio požymis), kad varguolis 7 min. prieš pietų pertrauką ir 16:58 darbo dienos pabaigoje jau stovi su paltu prie durų (neduok dieve, kad nebūtų išnaudojimo) . O 16:55 jau nekelia darbe ragelio, nes juk darbas baigiasi :)

    • Lina

      šiaip jau geri darbuotojai spėja savo darbus nuveikti per darbo dieną, o jei nespėja, reiškia, kad nėra tokie jau sumanūs. Žinoma, ta darbo diena nebūtinai yra nuo 8 iki 17 val. Todėl tokie žmonės yra vertinami ir gali gyventi pilnavertį gyvenimą, o ne arti po 16 val ir skųstis, kaip sunkiai aš dirbu ir esu be proto atsidavęs savo veiklai ir tt ir pan.

  4. Smile

    Liuks, 20 balų (10 balų sistemoje).
    Ieško ne būdų daryti, o priežasčių nedaryti. Ir kaip išradingai – jei pasiduosi ir imsi siūlyti galimus sprendimus, tai po kiek laiko beveik pats patikėsi, kad jo padėtis be išeities.

  5. Smile

    ir dar pridursiu – jis nekaltas, kad lygintuvu degino bobutę reikalaudamas penkių litų samagonui. Tiesiog jo vaikystė buvo sunki

  6. krepšt

    O vat būtent, kad viskas prasideda nuo ankstyvosios vaikystės ir ne visada varguolišką mąstymą lengva pakeisti. Pritariu, kad tik geras spyris į subinę priverčia suimt gyvenimą į rankas.

  7. Šiaip nemažai vaikų, užaugusių sunkiomis sąlygomis pasiekia tai, apie ką visą laiką svajojo. Tik išlepinti liubiai, kurių šiknos visada buvo pilnos bombonkių ir verkdami jų išsireikalaudavo dar daugiau pila pamazgas ant visų aplink…

  8. hmz

    hmz, viska šita, kas čia prirašyta galima į veiną pastraipą surašyti, absoliutus rašymas apie vieną ir ta pati (nieka) per 20 pastraipų. Konkretumo trūkumas.

  9. krepst

    Sunki vaikystė dažniausiai ir būna pasiturinčiose šeimose, kur tėvelis grįžta vakare škotiško pora ikaitęs, o mamytė pedikiūrą darosi visą dieną ir ne bombonkės kišenėse esmė , o geras tėvų ar globėjų auklėjimas.

  10. Petras

    Kazkaip vienam rusiskam puslapyje uzsiroviau ant panasiu minciu – na aisku viskas paprasciau isdestyta – ypac patiko – varguoliu mintis, kad turtingieji vagia is vargsu – skamba panasiai, kaip kulturistai vagia is distrofiku… http://www.yaplakal.com/forum2/topic373749.html

  11. L.

    Varguolis – tai profesija. Kuo ilgiau juo dirbame, tuo labiau mums tai sekasi. Bloga žinia – neegzistuoja persikvalifikavimo kursų. Gera žinia – ką tik gavome gavome kvietimą į praktinius elgesio keitimo užsiėmimus. Tiesa, ir dalyvis, ir vedėjas – tas pats asmuo… Apie jį šis straipsnis, skirtas tik jam vienam. Apie mane – man, apie Tave – Tau, apie Jį – Jam. Varguoliams bet kurioje stadijoje.

    Stagnacijos stadijoje varguolis trokšdamas įskaitys straipsnyje šviesą tunelio gale. Pakėlęs bulkas nuo kėdės – įgys startinį pagreitį. Esantis kelyje – pajus tą palaimingą nuovargį raumenyse (pasirodo vis dėlto įveikei tam tikrą nuotolį!). Šiam, sankryžoje raudono šviesoforo signalo ir minčių pristabdytam, labai pravers ką tik skaitytas straipsnis – jo dėka varguolis nepasuks atgal ten, kur buvo “labai jauku”, bet jaukumas tolygus savinaikinimui. Gaila, kad tame kelyje į niekur Dievas nepastatė “plytos” ženklo – būtų lengviau orientuotis. O gal velnias jį pavogė? O gal gyvenimas tiesiog vyksta ne pagal kelių eismo taisykles? Ir tuomet varguolis staigiai raus iš vietos vos užsidegus geltonai lemputei – tas gilus siekis judėti kryptimi kuo toliau nuo galo nuves jį teisingu keliu. Jis nelauks kol užsidegs žalia šviesa. Gazas – dugnas! Galinio vaizdo veidrodėlyje – didžiausi rūkstančių padangų dūmų debesys! Kai po kurio laiko dūmai išsisklaidys, pasidarys aišku: žalia taip ir nebuvo užsidegus…

  12. DuranDuranDuran

    Varguolis tai tas kuris nueina į “Senukus”, nusiperka grąžtą (greičiausiai plastmasinį) už 40 Lt su akcija-nuolaida (nes varguolis įsitikinęs, jog brangius grąžtus pardavinėja-gamina “lupikai”, o perka tik durniai – jis ne durnius – jis žino kiek kas turi kainuoti), namie po 30 min. gręžimo tas grąžtas subyra į dalis, o varguolis eina į interneto komentarus rašyti skundo apie Senukų prekybos centrą. Varguoliui-runkeliui koreliacija tarp kainos ir kokybės neegzistuoja. Varguolis dažnai turi pinigų brangiam daiktui, tačiau mieliau pirks 3 pigius kurie iš eilės suges.

    Grąžtą galima pakeisti belekuo: pigių laptopų ar telefonų pirkimu, ne iki galo išvirtų cepelinų valgymu pigiausiose miegamųjų rajonų kavinėse, mašinos taisymą marozų autoservise ar belekokią užsakomą paslaugą pvz interneto svetainės kūrimą. Visais atvejis varguolis išmano kiek kas turi kainuoti, kiek kam reikia mokėti ir nepermokėti. Visi kas dirba pelningai (varguolis moka paskaičiuoti viršpelnius), varguolio nuomone, yra vagys ir jo pareigo yra neleisti šiems užsidirbti. Varguolis niekada samdomam žmogui nemokės daugiau nei savo darbovietėje uždirba pats, jis sakys “Tu ką? Nori užsidirbti daugiau už mane?”

    Tokia mano patirtis būnant smulkiu verslininku Lietuvoje.. gerai kad jau kurį laiką dirbu tik su užsienio klientais ir varguolius galiu ignoruoti.

    O prie Volstyto juk for fun protestuoja daugiausia hipsteriai ir visokie socialistai brangiais Macbookais, tai jau visai kita kategorija kuri niekaip nesusijusi su varguoliais.

  13. Marius

    Pliusas Tau, Užkalni, už tiesą.

  14. Liudvikas

    F, F, F, radau, jau buvau beapsivemiantis, bet pavyko rasti lrytas.lt komentarą, penktam puslapy “193. AUTORIUI2011-11-16 11:59IP: 78.62.52.7 8 -5 TAI KAD ESI PRISITAIKĖLIS, TAI AIŠKU SENIAI, TAI, KAD TAU JAU NEREIKIA TEISINGUMO TAIP PAT AIŠKU, BET JEI TOKS DARBŠTUOLIS IR PROTINGUOLIS, TAI KODĖL SUGRĮŽAI Į ČIA, KUR VISI TOKIE DEBILAI IR TINGINIAI? PAS MUS MATYT TOKIEMS KAIP ESI YRA LABAI GERAI IR TODĖL ĖMEI GIEDOTI TOKIĄ GIESMĘLĘ TIKĖDAMASIS PAMALONINIMO IŠ VAGIŲ IR TAIP PRASIGYVENTI.”
    Pradėjau ieškoti Užkalnį grįžimu kaltinančio komentaro, tikėdamasis, kad jei tokio nerasiu jau bus galima pradėti ramintis, kad Užkalnio švietimo sistema pradėjo veikti. Tačiau deja…
    Reikia eit skalautis burną…

  15. Šiek tiek kitaip apie komforto būseną, iš kurios išlipti (o ypač pirmą kartą) – labai sunku. Bet būtina ir reguliariai. Turėjau laimės sudalyvauti “savęs pažinimo” kursuose, tai ten viską labai panašiai pasakojo, tik kitu kontekstu ir truputį kitokiais žodžiais.

  16. redneck

    ziauriai geras straipsnis, ziauriai… pagavau save kad turiu varguolio bruozu… :) kazkaip pataike Uzkalnis

  17. varguole

    tegu ateina i kaimą papluset,aš tada pasakysiu kas čia varguolis?kazkas juk turi vargt ir ismaitint miestą?

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: