Pinigai iš kito užsienio: naujos pajamos Lietuvai

Nuotraukoje: raudonskūris Venesuelos diktatoriūkštis Hugo Stepanovičius Čavas tiksliai trumpu piršteliu mums parodo, kieno dėka pas mus atvyksta daugybė žmonių su pinigais.

Pinigų karta 05 12 2011

Kai kalbame apie eksporto rinkas Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane, visi dažniausiai galvoja apie tuos dalykus, kurie yra surašomi muitinės deklaracijose. Sūriai, dešros, jogurtai, dar kas nors. O tuo tarpu vyksta tyli revoliucija, kuri nelabai matosi statistikoje, bet apie kurią galima nuspėti iš antrinių požymių eilės.

Pasikalbėkite su pardavėjomis iš brangių parduotuvių aplink Vilniaus Rotušės aikštę, kas daugiausiai perka MaxMara paltus po dvi tris štukas litų (Vilniuje perpus pigiau, nei Maskvoje). Paklausinėkite vyninių ir vyno parduotuvių pardavėjus, kas jų klientūra. Pasidairykite, kiek gatvėse automobilių baltarusiškais numeriais. Palangoje, Druskininkuose ir Nidoje jums pasakys, kokia kalba kalba pelningiausi paslaugų naudotojai. Privačiose mokyklose gerai išauklėti vaikučiai guviai mokosi lietuvių kalbos, persikėlę su mamytėm iš Rusijos –  tėtis važinėja po pasaulį, mamytės užtikrina pajamas Vilniaus kirpėjams ir kosmetologams. O jau apie nekilnojamąjį turtą nešnekėkim – ten irgi ateina labai daug užsienietiško pinigo, ir investuoja daugiau ne vokiečiai ir ne japonai.

Dar vienas dalykas praslydo visiškai nepastebėtas, išskyrus specialistus. Didelė ir rimta Rusijos avialinija Transaero nuo gruodžio pirmos dienos pradėjo skraidyti į Vilnių iš Maskvos. Tai priedas prie jau esamų skrydžių. Dabar ta kryptim iš Vilniaus skrenda virš 5000 keleivių per mėnesį, ir naujai atėjęs vežėjas prideda apie 3600 kėdžių per mėnesį (keturis kartus per savaitę). Tai didelis augimas, ir ne biudžetiniame segmente.

Kas vyksta? Lietuva (ypač Vilnius, Druskininkai, Palanga) tyliai traukia pinigus iš už rytų sienos. Tie pinigai yra tylūs, neapskaičiuoti, atvažiuoja daugiausia lagaminėliais, ir valstybė pamato juos tik per sumokėtą PVM ir žyminius mokesčius. Tais pinigais pildosi Lietuvos bankų sąskaitos ir didėja vartojimas.

Panašiai, kaip ir emigrantų atsivežami milijonai svarų ir eurų vasarą ir prieš Kalėdas įšvirkščiami į ekonomiką per stomatologų kabinetus ir kirpyklas ir vieną kitą šimtinę mamutei ir tėvukui, bet įsilieja į didelę upę, kuri yra nematoma, bet kurią ignoruoti yra trumparegiška.

Koks Lietuvos nuopelnas, kad taip atsitinka? Kaip rodo pavyzdžiai, labai sveika būti normalia teisine valstybe (taip, ji tokia yra, nors kiti ir bliauna, kad tai durnių kraštas ir baisių stebuklų šalis – matyt, todėl, kad visai šaliai norėtų užtepti savo asmeninį nesąžiningumą, nevykėliškumą ir lėtą protą) – esančia superkorumpuotų neprognozuojamų šalių pašonėje. Be to, Lietuva nėra brangi, kaip atrodo varguoliams, lyginantiems Vilniaus skudurynų kainas su Anglijos skudurynais (taip, ten vienas svaras nuperka daugiau šlykščių aprėdų, nei čia keturi litai, kas tiesa tas ne melas).

Faktas yra tas, kad turtingi žmonės Rusijoje yra įvairūs. Ne visi skraido savo lėktuvais, gali nusipirkti Londone namą už 8 mln. litų ir leisti vaikus mokytis ten, kur metų mokslas vienam vaikui kainuoja 160 000 litų, skaičiuojant mūsų pinigais. Yra didelis sluoksnis, kuris gali, sakykim, 20 – 40 tūkst. litų per mėnesį skirti šeimos gyvenimo reikmėms, ir labai žiūri, kur už tuos pinigus ką gauna.

Maskvoje ar Londone tokie pinigai nuperka pusiau-proletarinį gyvenamąjį plotą, nuolatinį sėdėjimą transporto kamščiuose ir toli gražu ne pačias geriausias mokyklas ir kirpyklas šeimai. Vilniuje šie pinigai reiškia puikų butą Senamiestyje, viską pasiekiamą ranka, saugią aplinką vaikams ir Palangą už 3 valandų kelio, nekalbant apie Druskininkus (Maskvoje 3 valandų kelionė dažniausiai neišveža net už miesto ribos).

Vilnius užima labai stiprią poziciją savo rinkos segmente kaip trokštama gyvenamoji vieta ir vieta dažniems apsilankymams, kaip “antrų namų” vieta tiems, kas gali sau leisti tik vienus antruosius namus užsienyje.

Panašus pavyzdys yra Jungtiniai Arabų Emyratai. Konservatyviais vertinimais, ketvirtadalis visko, kas Dubajuje matyti aplinkui, yra iraniečių (bet nebe Irano) pinigai. Išprotėjusioje, korumpuotoje valstybėje be jokių apčiuopiamų žaidimo taisyklių nėra jokių paskatų neišvežti visų pinigų, kai tik atsiranda proga. Dubajuje yra tai, kas negalėjo pasiekti Ciūricho arba ką neparanku vežti į Europą.

Ar tikrai tai tokie jau dideli pinigai? Kiek yra tokių iraniečių, kurie gali kažką išvežti, o nesėdi ir nedūsauja dėl šildymo ir pomidorų kainų? Prašau. Imkime net ne viršutinius penkis procentus, o vieną procentą. Irane – 80 mln gyventojų. 1% – tai 800 tūkst. žmonių. Arti milijono. Padauginkim, sakykim, iš 10 000 USD (labai nedidelės sumos) ir gaunam 8 mlrd. dolerių. Ne juokas.

Čia rimti pinigai (kaip, beje, ir emigrantų pinigai atvažiuojantys į Lietuvą – kai bliaunama apie išvažiavusį “milijoną” – tiek, žinoma, nėra; gerai, jamam pusę milijono, ir padauginam iš apgailėtinos štukės eurų per metus, kaunam pusę milijardo eurų, ir kas man pasakys, kad mes galim į tokią sumą nusispjaut, aš pirmas mesiu į juos akmenį, o gal ir kelis, kaip islamiškoje Irano respublikoje).

Aš nesakau, kad kažką dabar reikia staigiai jamt ir daryt ar prikalti Vilniaus oro uoste rusiškus užrašus su matrioškom, kad “milosti prosim, leiskit daugiau pinigų”. Ne. Bet prisiminti apie esantį faktorių galim jau dabar.

Advertisements

13 comments

  1. entdx

    Nesutinku, kad pusė milijono emigrantų naudingi Lietuvai. Į juos investicijos (sveikata, mokslas), buvo tikrai didesnės nei pusė milijardo kasmet. Žinoma grįždami pigia medicina ir dantisto paslaugomis jie pirmi pasinaudoti (kodėl jie naudojasi medicina mūsų “atsilikusioje” šalyje). Bet vistiek tas pusė milijardo atgal daugiau nei nulis. Bent kažkoks srautas padedantis likusiai Lietuvai.
    O šiaip rytų kaimynų pinigai, jei tikrai viskas nepraslįstų pro kelias likusias spragas Lietuvoje (gi gali prisiminti kaip tėvynėje pas juos reikia suktis ir užkrėsti porą nesąžiningų tautiečių). Ir deja jie vairuoja baisiai, sakau iš patirties Vilniuje.

    Šiaip pats straipsnis gana įdomus.

    • Tai nebuvo “investicijos”. Žmonės ne veisliniai gyvuliai ir ne pramoniniai pastatai, į kuriuos investuoja, kad jie duotų grąžą. Jie mokėsi ne už kažkieno, o už jų tėvų pinigus, sumokėtus mokesčiais.

      Mokslas šalyje arba tai, kad kažką mama pagimdė ligoninėje, nesukuria jokios prievolės tai šaliai. Mama ir tėvas jau sumokėjo už tą ligoninę iš mokesčių.

      Todėl geriausia pradėti nuo to, kad tai ne investicija.

      Kad yra debilų, kurie sako, kad Lietuva yra atsilikusi, tai jų problema, ir net jei toks glušius grįžta iš užsienių ir plūstasi ant savo buvusios tėvynės, tai man žinoma nesmagu, bet iš esmės tai koks skirtumas, kad tik pinigus mokėtų. Tegu vaizduoja ką tik nori, tik tegu moka kabakuose.

      • mustangas

        Pagal įstatyminę bazę Lietuva tikrai nėra atsilikusi. Stojant i ES ją greitai užtempė ant vieno kurpaliaus su visa chebra. Deja valstybės valdymas yra dar ne to lygio. Ir tame ji yra (Užkalni, ruošk akmenis) kraupiai atsilikusi. Atsilikusi tame, kad valdantiesiems po šiai dienai per 20 metų nedašunta kas yra prioritetai ir kas ne. Tai ir dažo mūsų bendrą “Moskvičių”, kai reikėtų tepalus pakeisti. Ir kaip aš bare turėčiau ant viso šito nesiplūsti?

        Jei būčiau Haris Potteris, tai aš visą valdžią metams kitiems prievarta paskleisčiau po pasaulį pasistažuoti kad realiai įsikirsti į jų atliekamą rolę kaip ji traktuojama kitur. Įdomiausia, kad žemesnio rango pareigūnai tą daro dažnai ir tai išeina į gerą (Na gal nebūtina meilužes į tolimas keliones imti, bet malonaus ir reikalingo suderinimas apskritai yra teigiamas bruožas). O Degutienei ir Sekmokui net ir Haris Potteris nepadėtų.

    • entdx

      Backspace ;(:
      tautiečių) yra didelė paspirtis.

    • xmas atmos

      “Žinoma grįždami pigia medicina ir dantisto paslaugomis jie pirmi pasinaudoti (kodėl jie naudojasi medicina mūsų “atsilikusioje” šalyje)”.
      O jums matau, gerbiamasis, gaila? Jums ka, protezu neides laiku?

  2. Candy

    mhm. pastebėjau kad Palangoj vasaros metu visur rusai knibžda :)

    tą man paaiškino, kad seniau ir SSRS mes buvom šokiais tokiais aukštesnio pragyvenimo “vakarais” iš visos sovietų sąjungos. Tai dabar dar atsimindami tai pas mus ruskiai atvažiuoja.

  3. D. Gerbiamas

    Kaip visada p. rašytojas faktais, skaičiais ir įrodymais labai savęs nevargina. Kam spėliot dėl emigrantų, kai buvo ne kartą skelbta, jog jie atsiunčia į Lietuvą apie 3 mlrd. Lt kasmet. Tai čia tikriausiai tik per bankų sąskaitas, o dantų remontas ir pan, – atskirai. Tuo tarpu užsienio turistų šiemet apsilankė virš 800 000, ir rusai, deja tiktai treti po lenkų ir vokiečių. Taip kad, prosze pana, pradžioj geriau daryt lenkiškus užrašus arba bent atstatyt tuos originalius, kur buvo, pavyzdžiui, Universiteto kiemeliuose.

    Kiekvienas turistas paliko beveik po 2000 Lt, kas bendroj sumoj sudarytų apie 1,5 proc. BVP ir tai yra perpus mažiau, negu prisiunčia emigrantai. Palyginimui UK turizmas duoda apie 9 proc. BVP, o tuos tuos 2000 Lt ten turistas išleidžia ne per visą vizitą, bet per dieną. O būna jie Britanijoj vidutiniškai 7 dienas. O Britanija, kaip žinia, nėra turistų rojus Nr.1 pasaulyje, o tik Nr.5.

    Šiaip lietuvių vizijos apie turizmo perspektyvas yra gerokai naivios ir infantilios. Pavyzdžiui, jie įsivaizduoja, kad kažkam galėtų būti labai įdomios jų ekologiškos kaimo triobos. Deja, vadinamosiose kaimo turizmo sodybose apsilanko tiktai 1 iš 100 užsieniečių, it tas skaičius tolydžio mažėja.

    Lygiai taip pat, manau, yra labai smarkiai perdėtas įsivaizdavimas apie baltarusiškų mašinų antplūdį Vilniuje ar Palangoj. Tarybiniais laikais rusų Palangoj buvo tikriausiai dešimteriopai daugiau. Prieš keletą metų teko grįžti į Palangą lėktuvu iš Peterburgo. Tai ekipažo buvo daugiau, negu keleivių. Po kokio mėnesio tą maršrutą panaikino visai. Tikriausiai planuodamas tą reisą kažkas rėmėsi savo nostalgiškais prisiminimais iš tarybinių laikų, nes dabar aš tiesiog nematau motyvo rusams skraidyt į Palangą. Kas turėtų skraidyt, tas neturi pinigų, o kas turi pinigų, tam nėra prasmės tampytis su čemodanais oro uoste ir jis atvažiuos mašina. Nu į Vilnių tai gal ir bus daugiau liaudies. nors ruso vietoj aš rinkčiaus tikrą Europą už beveik tuos pačius pinigus.

  4. Jolita

    Man A.Užkalnis patinka nuosekliu pozityvizmo skleidimu tautiečių tarpe. Lietuva tikrai yra nedidelė, rami, tvarkinga šalis. Tautiečiai per daug ramiai gyvena, kad šiuos privalumus įvertintų.

  5. arturas

    is vienos puses gal ir nieko, kad jie cia palieka pinigelius, tik dar klausimas kiek sugryzta per mokescius….
    o is kitos puses per tuos pacius rusus ir baltarusius eilinis LT pilietis yra priverstas skraidyti i Londona nusipirkti lygiai tu paciu marskiniu ar kelniu tik 20 kartu pigiau net pridejus lektuvo bilietus…

    • Piktuolis

      Kaip tyčia prieš porą dienų teko stebėt kaip gudų šeimyna paliko beveik štukę litų parduotuvėje – SUVINE tikiuosi sugebės paaiškint kaip jie tuo Lietuvai pakenkė, nes aš įžvelgiu tik vieną minusą – kad man teko porą minučių laukt eilėj. Ir nežinau kiek jų batai kainuoja kitur, bet daigtas kurį pirkau pas mus kainavo kiek pigiau nei UK. Aišku pavienis pavyzdys nieko neįrodo, išpardavimai ten įspūdingesni, bet tik nebereikia svaigt, kad atvykėliai batų kainas sukelia – va Lenkijoj cukrus vis dar pigesnis, rusų darbas?

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: