„Pagyvenę žmonės“, jus labiau mylėtų, jei nebūtumėt tokie egoistai

Megztosios beretės laikėsi pažadų, ir į gatves teko išeiti specialiesiems padaliniams.

Lietuvos rytas, 14 12 2011

Rašau kabutėse – „pagyvenę žmonės“, nes perskaičiau apie „Pagyvenusių žmonių asociaciją“, kuri, girdi, vienija virš 36 tūkst. žmonių. Pagalvojau – o tai aš pagyvenęs žmogus, ar ne? Jeigu ten būtų pensininkų asociacija, tai taip ir pasakytų. Aš juk irgi kaip ir pagyvenęs – pagyvenau gana ilgą gyvenimą (41 metai – ne juokas, Somalyje vidutinis gyventojas užsilenkia nė tiek nesulaukęs), jau virš dviejų dešimtmečių moku visokius mokesčius.

Be to, neturiu nuolatinio darbo, kur reikėtų dirbti nuo devintos ryto iki penktos vakaro. Kaip sako mokesčių inspekcija, nesu „susijęs darbo santykiais“. Daug vaikštau pėsčias, o kai vairuoju, tai darau labai konservatyviai, rodau posūkius ir anksti pereinu į reikiamą eilę. Mėgstu senus filmus. Kai mane pakviečia susitikti su studentais ar kur nors paskaityti paskaitą, mėgstu pasakoti apie tai, kas buvo tuomet, kai auditorija dar nebuvo gimusi, arba po stalu vaikščiojo. Kartais pamirštu, ką man žmonės sakė prieš valandą. Kuo ne pensininkas?

Bet, man rodos, aš ne apie tai norėjau pakalbėti? Apie ką norėjau pakalbėti? A, prisiminiau. Norėjau pakalbėti apie tai, kad „Pagyvenusių žmonių asociacija“ baisiai nepatenkinta tuo, kad sumažintos pensijos, rodos, gali ir nebūti atkurtos taip greitai, kaip tikėtasi, o Grasilda Makarevičienė, minėtosios asociacijos pirmininkė, sakė, kad jos asociacijos žmonės, girdi, jau pribrendę ramentais daužyti langus, nes negauna, kas buvo pažadėta.

Valdžia, sako G.Makarevičienė, neturi nei garbės nei sąžinės.

O man atrodo kitaip. Man atrodo, kad nei garbės nei sąžinės neturi tie, kas su valstybe elgiasi taip, kaip įnoringas ir išpaikintas klientas pigioje picerijoje. „Kur mano pica?“, šaukia jis. Atsiprašom, sako klientui, labai gaila, reikės palaukti, buvo krosnis sugedusi, vienas kepėjas susirgo. Ne mano reikalas, prašom man sročnai nešt, kas užsakyta, arba tuoj jums aš parodysiu, šaukia klientas. „Man neįdomu, kas pas jus sugedę ir kas susirgo, aš klientas, moku pinigus, ir jūsų problemos yra ne mano problemos.“

Picerijoje gal ir yra tame kiek nors prasmės. Jei klientas nuolat bus prašomas laukti, jis eis kitur, ir nesidomės, kodėl čia taip išėjo. Tai jo teisė (nors net ir blogai veikiančiame restorane padorus klientas nebliauna, kumščiais nesitranko ir nežada gadinsiąs svetimą turtą).

Valstybė yra ne picerija, ir pensininkas – ne klientas kitoje pusėje barjero. Mes visi, gerbiamieji, esame viename garde, ir krizė nuo mūsų visų atplėšė be gailesčio.

Tie pensininkai, kurie savanaudiškai sako: „jūsų valdžios problemos yra ne mano problemos, aš pensijas užsidirbau, prašau jas man ant stalo, o paskui ten domėkitės kaip jums reikia, skolinkitės arba imkit nors iš po žemių“, yra trumparegiai ir savanaudžiai. Tiesą pasakius, jūsų pensijoms jau skolinamės, ir atidavinėsim ir mes, ir mūsų vaikai – ir be tų skolintų jūs nė tiek negautumėt, kiek dabar gaunate.

Jūs, gerbiamieji, šiaipjau esate visų valdžių pakankamai popinami, nes vaikštot į rinkimus ir balsuojat gausiau, nei jaunimas, tai jums ir dėmesio daugiau. Nesiskųskit per daug.

Pensininkai mato tik pensijas, kurias vertina kaip savo garantuotą teisę, bet kiti žmonės turi ne ką geriau –jiems niekas nieko net negarantavo. Žmonės neteko darbų arba sumažėjo jų atlyginimai, verslininkai negavo užsakymų ir pajamų ir negalėjo pasiskolinti, sumažėjo nekilnojamojo turto kaina, mes daugiau išleidžiame kurui dėl brangesnės naftos pasaulyje ir dėl akcizų Lietuvoje, ir visa tai yra visų mūsų bėdos, ir mes visi jas įsikandam, atsidūstam ir žygiuojam toliau.

Taip, žinau, kartais vienas kitas išlenda į dienos šviesą ir sako, kad jie yra labiau ypatingi, ar kad jiems labiau skauda, ar kad jiems reikia skubiau, negu kitiems. Nė vienas dar nepasitiko savo sektoriaus apkarpymo, plodamas rankas: ot gerai, kirpkit – negaila, taip, mes galim apsieiti.

Dažniausiai būna atvirkščiai. Visi labai mikliai rodo, kad dalintis turi kas nors kitas. Jis daugiau turi. Tam kitam ir tekerpa. Menininkai rodo, kad tegul tiek daug neduoda sportininkams, tada mums nereikės kirpti, sportininkai sako – mes prioritetas, ne tiek jau daug kainuojam, ir rodo į švietimą, tegu jiems pažiūri neracionalias išlaidas, universitetų dėstytojai rodo dar į ką nors, ir visi ratu vienas kitą baksnoja. Kiekvieno paklausyk, jo išlaidos prasmingiausios ir, jas nukarpius, bus didžiausias neigiamas poveikis. Ir, žinoma, visi kartu bakst pirštu į atpirkimo ožius – verslininkus ir valdininkus. Tie, rupūžės, tikrai daug turi, va juos reikia pirmoje eilėje patvarkyti.

Taigi, „pagyvenę žmonės“, jūs galite šūkauti savo lozungus apie tai, kad valdininkams reikia duoti 800 Lt. algas, bet pagalvokite patys, ką siūlote. Pirmiausia, net jei taip ir padarytų, sutaupytų pinigų nė iš tolo neužtektų skylei užkimšti. Pensininkai, invalidai, ligoniai, motinos, mokiniai valstybei kainuoja žymiai daugiau, nei valdininkai. Daugel kartų daugiau. Jūs nenorite tuo tikėti, bet taip yra.

Antra, jūs patys nenorėtumėt, kad jūsų išmokas, dokumentus, neįgalumo pažymas ir kitus dalykus administruotų kas nors, kas dirba už 800 Lt. algą. Jūs manot, kad norėtumėt, bet iš tiesų tai ne. Aš jums sakau.

Jūs galvojate, kad ten nėra nieko gudraus – imti pinigus ir padalinti? Jūs klystate. Informacinių sistemų specialisto, kuris sutiktų dirbti už 800 Lt., aš neprileisčiau prie pensininko duomenų bazės nė iš tolo. Ne tik dėl to, kad jis ne tik už pusę mėnesio algos parduotų sukčiams visus jūsų telefonų numerius su gimimo datomis ir šeimos narių sąrašais ir adresais. Dirbantis už tokią algą dar ir pats jums skambinėtų ir sakytų, kad jis jūsų anūkas ir kad papuolė į avariją. Ir jis tikrai darbe padarytų daugiau klaidų, nei daro tie, kas dirba dabar.

Valstybinį darbą dirbantys žmonės uždirba ne per daug. Jie uždirba per mažai. Jie turi didelę atsakomybę ir didelį darbo krūvį, ir į tą darbą reikia priimti žmones, kurie išmanytų, ką daro. Specialistų nėra daug, ir jie kainuoja pinigus. Aš nenorėčiau – ir jūs turbūt nenorėtumėt – eiti pas gydytoją, kuris sutinka dirbti už penkis litus per valandą. Taip pat aš nenoriu, kad valstybės reikalus tvarkytų alkani varguoliai.

Gerbiamieji „pagyvenusio amžiaus žmonės“, aš turiu jums naujieną. Jūs nesate kažkuo baisiai ypatingi. Jums sunku, bet ne jums vieniems. Sunku labai daug kam. Pinigų kiekis yra ribotas, turim tiek, kiek turim, ir kaip galim, taip dalinam.

Ir nepradėkit graudenti, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbot, užsidirbot, o dabar pinigų nėra. Pirmiausia, dirbot jūs dažniausiai kaip visi dirbo, tai yra, neypatingai gerai ir dažnai atbulomis rankomis. Aš mačiau anais laikais visus tuos begalinius kavų gėrimus ir gimtadienius (o taip pat stumdymąsi darbo metu po parduotuves, kirpyklas ir manikiūrus) įstaigose ir girtuoklystes pramonės įmonėse ir statybose. Kaip atrodė žemės ūkis, irgi žinau. Todėl gal visą gyvenimą ir dirbot, bet taip jau baisiai pasigirti darbu gali ne visi. Be to, svarbiau rezultatas, o jis dažnai buvo neįspūdingas. Visą gyvenimą siūti batus, kurių nieks nenori autis, arba visą gyvenimą dėstyti studentams marksizmą nėra joks nuopelnas.

O kad pinigų nebėra – na, taip tiesiog yra. Labai gaila. Ir nekaltinkit šių dienų valdžios ir nepriklausomybės, nes ne per pastaruosius dvidešimt metų jūsų pinigai išgaravo.

Pirmiausia, kai saldžiai prisimenate, kaip buvo geriau sovietų laikais, kai visi turi darbą, elektra pigi, šildymas pigus, dujos pigios ir batonai po 16 kapeikų, supraskite, kad tuometinis saldus gyvenimas turėjo savo pasekmes. Jokių pensijų fondų niekas nekaupė, visi gyveno ta diena, ir visas skyles užkišdavo iš dujų ir naftos pardavimo į Vakarus.

Antra – visi didelės Sovietų Sąjungos didieji idijotizmai ir nusikaltimai irgi finansuoti iš tų pinigų, kurie galėjo būti jūsų pensijos, bet buvo prašvilpti. Prisiminkite, apie tai daug pasakojo tuometinė televizija: visokių komunistų režimų, perversmų ir teroristų gaujų rėmimas nuo Angolos iki Nikaragvos, ginklai draugams Artimuosiuose Rytuose, karas Afganistane, beribis sporto finansavimas (veltiniuotiems Ivanams su šimtasiūlėmis buvo labai svarbu būtų daugiau medalių parsivilkti iš olimpiadų ir vaidinti supervalstybę), nuostolingos ir beprasmės amžiaus statybos, kaip Baikalo-Amūro magistralė ir, pagaliau, visos karo išlaidos – povandeniniai laivai, kreiseriai, lėktuvnešiai, tankai ir naikintuvai varguolių šalyje, bandžiusioje lenktyniauti su Vakarais.

Jūsų sąžiningo (nors ir nelabai efektyvaus) darbo vaisiai praganyti jau seniai. Ir nereikia aiškinti, kad čia vyresnioji karta viską pastatė po karo, o dabartinė Lietuva, girdi, parazituoja ir naudojasi tuo, kas padaryta dabartinių senolių rankomis.

Nepykit, bet tai, ką jūs pastatėt, dažniausiai jau sueižėjo, sugriuvo ir nusidėvėjo, arba, jei dar tebenaudojama, turi būti labai brangiai remontuojama ir prižiūrima.

Kai mes važiuojame iš Vilniaus į Kauną, mes važiuojame ne tuo keliu, kuris buvo pastatytas ir apmokėtas 1971 metais. Mes važiuojame greitkeliu, kuris po pastatymo dar keturiasdešimt metų buvo prižiūrimas, remontuojamas, platinamas, taisomas ir lopomas. Senõsios dangõs jau nė lopinėlio niekas nerastų.

Daugiabučiai blokiniai gelžbetonio namai, prastai laikantys šilumą, kaip ir senos šaligatvio plytelės, baisūs silikatinių plytų garažai ir sandėliai surūdijusiais stogais ir niekam nebereikalingi senųjų gamyklų griaučiai išdaužytais langais, kuriuos net griauti šiandien per brangu – ne kažin koks palikimas. Suprantama, statėte kaip mokėjote, iš tų medžiagų, kurias turėjote, ir už tai ačiū, bet tik nereikia mums apie visa tai pasakoti, kaip apie kažin kokią didžiulę paslaugą.

Nes kartais atrodot, kaip tėvai, reikalaujantys dėkingumo iš vaikų („aš dėl tavęs naktų nemiegojau, užpakalį šluosčiau“) ir pamirštantys, kad juos pačius kažkada irgi taip pat augino, ir kad jų vaikai irgi savo vaikus kada nors augins.

Mes visi gyvenam toje pačioje Lietuvoje, ir mums visiems nelabai lengva, ir mes visi turim truputį mažiau, nei norėtumėm. Įpraskit mažiau zyzti, skųstis ir temptis antklodę į savo pusę, ir galbūt jus labiau mylės ir jums daugiau šypsosis.

Advertisements

30 comments

  1. Vaidas

    klaidelė: ‘viską po karo pastatė po karo’

    • Dale

      Baikit cia baksnot… klaidele, klaidele, ir Uzkalnis veliau tai pastebejo, ir as, ir visi kiti. Na ir kas, kas parase karo du kartus. Esme ne tame.

  2. Jolita

    Dar vienas sultingas bučkis (tikiuosi, šelmis autorius neįžvelgia tame seksualinio priekabiavimo). Lauksime piktų “pagyvenusio amžiaus žmonių” komentarų, linkinčių autoriui ligotos alkanos senatvės.

  3. Arturas

    Laba diena,
    dauguma tų pagyvenusių žmonių gyveno ir dirbo taip kaip tuo metu leido sąlygos, tiek politinės, tiek ekonominės, tiek socialinės ir visiškai natūralu, jog kitaip kaip tik “viskas ant lėkštutės mėlynais krašteliais” jie ir neišmoko gyventi ir visiškai natūralu kad jie dabar reikalauja “atkato” už jūjų triūsą. Bet vėlgi man tiesiog nesuprantama kaip jie sugeba ir taip mažą gaunamą pensiją išmėtyti vėjais. Mano uošvijoj , Rokiškio raj. , visas kaimas pensininkų kas metai moka duoklę , kiekvienas Šv. Kalėdas per kalėdojimą ant tos pačios lėkštutės padeda kaip min po 50LT, ir sekmadienį nuėję į tą irštvą dar meta į aukų dėžutę, tada ateina vėlykos, bet prieš tai dar kiekvienas sekmadienis… atrodo jeigu sukiši visą pensiją tai į dangų be eilės paims ir dar “gražiai” palaidos. Nors patys perka teftelius su pasibaigusiu galiojimo terminu… čia tik vienas iš pvz. bet ko tada rėkti jeigu laisva ranka išmėtai netgi tą ką gauni nors ir mažai?
    P.S.
    mieli pagyvenę žmonės Jūs dar džiaukitės, kad kažką gaunate ir pikdžiugiškai vypsokite į ūsą, nes mūsų 30 – mečių (pacanų) karta nė velnio negaus, kad ir kokią algą turėtumėm….

  4. Lina

    Man labai patiko. Atspindi mano mintis.

  5. varna

    Žiūrėdama per TV į Grasildos karingus pavirkavimus vis pagalvoju- negi šita pikta boba vaikų neturi, kad taip kategoriškai reikalauja kąsnio kitų sąskaita?..Kai pasikalbu apie tai su savo ir draugų pensininkais tėvukais- visi jie supranta, kad jiems gali duoti tik atimdami iš dirbančiųjų, tai yra iš jų vaikų ir anūkų. Nesuprantu, koks marazmas apėmęs tuos senus rėksnius, kad jie tokios akivaizdžios tiesos nemato?

  6. Andriau, va, pasakykite tokį dalyką…

    …tie kur yra “ypač pagyvenę” žmonės mąsto taip, kaip, kad juos išmokė jaunystėje. Ką čia padarysi, teks laukt kol “pagyvenę” piliečiai aukštesniųjų jėgų bus iškomandiruoti į dausas. Tačiau, ką daryti su tais, kuriems šiandien gal tik 20 ar 30, bet jų vertybės ir pasaulio suvokimas yra toks pat, kaip pas tuos “pagyvenusius”, o kartais net “gilesnis”? Juk tokių – masė… ir apsimesti, kad jų nėra – ne išeitis..

  7. Markas

    Ačiū, Andriau, puiki tema ir tekstas. Ne daug kas viešumoje drįsta sakyti tiesą šia tema…
    Aš pasakyčiau dar riebiau. Ypač po vakar atstovėtos bendros eilės pašte (vis dar mokamos pensijos ne į sąskaitą/banką, o prie siuntų langelio, *#%^*)..

    Pagarbą senoliai turi užsitarnauti kaip ir savo pensiją. Išmintimi ir geru pavyzdžiu. O jų kaip regime – nedaug. Aš juos galėčiau dar apkaltinti per mažu rūpesčiu savo valstybe, įsitraukimu į visuomeninę ir politinę veiklą, ir bendrai indėliu į visuomenę, ir t.t. ir pan.

    Reikia dar pridurti, kad po “pagyvenusių” kauke slepiasi ir tie, kurių darbo pobūdis galbūt buvo dabar visiškai nenaudingas demokratinės Lietuvos mokesčių mokėtojams (KGB darbuotojai, marksizmo ir leninizmo dėstytojai ir pan.).

    O Sodrą, manau, reikia uždaryti ir baigti tą pensijų klausimą. Palikime ne jas, o kaip neseniai pasiūlyta – pašalpas. Visiems fiksuoto dydžio. Visa kita valstybė turi leisti užsidirbti privačia iniciatyva.

    • Kazkas

      O kam pasalpas? Ar ne geriau visiems garantuoti darbo vieta uz bedarbio pasalpa ir vyti visus veltedzius imancius pasalpas, kad ir gatves tvarkyti. Ar taip ar kitaip pinigus atsijos ish dirbanciu , tai tie kurie nori uz dyka juos gauti tegu irgi atidirba, o be to nauda butu.
      Na, zinoma, komunalinkai kurie ima pinigus uz gatviu tvarkyma ir nieko nedaro butu nepatenkinti :)

  8. Arturas

    Oi, neįvertinat mūsų valdininkų. Vis tik 72 tūkstančiai sielų, ir netgi atmetus statutinius pareigūnus, visus policininkus su jūjų generolais, lieka nekukli tokia armija prie langelių, už stalelių ir kompiuteriukų. Tų 200 mln. Lt į mėnesį, aišku, neužtektų pencinykams užganėdinti, bet tikrai ne “Daugel kartų daugiau” jiems reikia.

  9. Kažkaip kuo toliau tuo labiau netikiu tokiu tiesmuku pamokslavimu… Itariu, kad norint pasiekti tikslinę auditoriją reiktų daugiau kūrybos – tipo filmo http://www.imdb.com/title/tt0402906/ ar kokios dainos, gal eilėraščių ar lozungų…

  10. Paulius

    Sveiki Andriau,

    Rasau pirmasyk. Esu finansininkas ir prenumeruoju The Economist 6 metus. (man 36m)
    Mielai skaiciau paties knygas ir dauguma straipsniu.
    Lietuvai reikia tokiu kaip Tu.
    Sutinku su sio straipsnio turiniu. Didziausias reveransas sovietiniu laiku pensininkams buvo devalvuotu rubliniu indeliu kompensavimas. Tai blogiausias “golas”, kuri galejo i savo vartus imusti jauna atgimusi Lietuvos valstybe. Estai to nepadare ir is karto gavo bonusinius taskus.
    Manau dalis rubliniu indeliu savininku iki siol gyvi (duok Dieve jiems sveikatos). Deja, ju sovietiniu laiku darbas, kaip pats minejai, taip pat yra devalvuotas. (Norejau parasyti, kad medikams reikia lenkti galva visais laikais, bet prisiminiau, kad sovietiniais laikai medikai buvo auksciausiu “pajamu” kasta).
    Mano tevai, duok Dieve jiems sveikatos, vienas pensijinio amziaus, kitas intensyviai siekiantis pensijinio amziaus (kaip zinia, jis yra velinamas). Jie pyksta del pensijinio amziaus terminu ir pensiju dydzio, bet as matau, kol jie abu dirba, tol jie jauciasi zmonemis ir pilnaveciais visuomenes nariais. Ju pensija/ busima pensija nedidele. Jie burnoja ir del 100- 300 lt kurie gali pasiekti/nepasiekti ju saskaitu.
    Jei Seimas patvirtintu dabartine progresiu mokesciu uz darbo santykiu versija, mano pajamos i rankas sumazetu 3400 lt/ menesi (seimos 4000/men). Is situ pinigu as sugebeciau islaikyti savo tevus, net jei jie negautu jokios pensijos.
    Deja, valdzia ziuri i rinkimus ir i “balsus” (pensininkus), bet neziuri i tuos, kas tas pensijas uzdirba.
    As turiu galimybe LEGALIAI isvengti progresiniu mokesciu Lietuvoje, bet tai kartu reiskia, kad Lietuva nebegaus tu riebiu pajamu/Sodros mokesciu, kuriuos as iki siol mokejau.

    Ar tai normalu?

    Beje, mano tevai turi padoru nama ir keleta butu. Ir gera saskaita nebankrutavusiame banke.
    P.S. As manau, kad sovietiniu laiku zmones tikrai zinojo kaip pasirupinti savo ateitimi in case of Force Majore.
    Best regards
    Paulius

  11. Lina

    Esu didelė Užkalnio gerbėja, nes nelabai žinau kas dar Lietuvoje sugeba taip taikliai, ir priešingai įsigalėjusiai nuomonei rašyt. Mokėt parodyt po spalvingom dekoracijom pasislėpusias visuomenės ydas gali ir drįsta ne kiekvienas, taigi, ačiū jam už tai. Visgi, pasiskaičius komentarą dėl pagyvenusių žmonių, noriu pasakyt štai ką: žinoma, kaip mes mėstam sakyt, krizės, ir ne tik krizės, laikais visiems yra sunku, tiek senimui, tiek jaunimui, tiek verslui, tiek valdininkam, t.y. visiems valstybės nariams, nes krizė yra apėmusi visą valstybę, bet yra vienas BET. Aš, būdama pakankamai jauna ir norėdama susikurti gerbūvį, galiu eit ir dirbt per kelis darbus, galiu ieškotis darbo su geresniu atlyginimu, galiu steigt savo verslą ir t.t. ir pan. (ką šiaip ir darau) ir taip susikurti sau geresnį gyvenimą, nes man tai leidžia daryt sveikata, tiek fizinė, tiek pagaliau psichinė, aš turiu jėgų ir potencialo tam, o ką daryt pensininkui, kuriam sveikatos dažnai ir užtenka tenueit iki pašto ir atgal pasiimt pensiją, nes sveikatos daugiau nebėra? Ar pensininkas gali bandyt persikvalifikuot, dirbt per kelis darbus, staiga patapt verslus? Aišku gali! Bet būkim realistai – gali tik vienetai, ir kurie gali tai daryt, tą ir daro. Štai čia ir skirtumas tarp visuomenės narių, galinčių ir dėl to privalančių pasirūpinti savimi, ir tų, kurie jau nebeišgali, todėl ir veikia valstybėje socialinė apsauga, kad apsaugot pažeidžiamiausius jos narius. O kad pagyvenę yra labiau pažeidžiami nei jauni ar vidutinio amžiaus, manau akivaizdu. Dėl to šiaip jau nedrįsčiau pensininkų ir visų kitų suplakt į vieną krūvą.

  12. Laimonas

    afigienai tiksliai !!! dar pridurciau, kad kad “pagyvene” labai islepinti politiku kurie visada nori itikti jiems kalbedami nesamones, nes jus lengviausiai apmulkinami ir tuo paciu uoliausi balsuotojai!

  13. Smile

    Esu arčiau pensininkų negu jaunų, bet nepasakyčiau, kad pensininkai yra patys nuskriausčiausi ir bejėgiškiausi (nors, žinoma, negalima visų sumesti į vieną stalčių). Vis dėlto dauguma “pagyvenusių” jau turi kažkokį stogą virš galvos, daugiau ar mažiau sutvarkytą buitį, o pensininkai ir kažkokias (tegul ir nedideles) nuolatines, garantuotas pajamas. O pagalvokime apie vidurinę mokyklą baigusį vaikį, kurio tėvai dirba samdomą darbą, gauna maždaug vidutines algas ir gana normaliai gyvena 2-3 kambarių bute. Viskas buvo gerai, kol jis mokėsi ir gyveno kartu. Pasakykit, ką jam daryti dabar. Darbo po vidurinės greičiausiai negaus, verslo greičiausiai nepradės (gal vienas-kitas, bet kalbam apie vidutinišką vaikį, kokių yra dauguma). Beveik vienintelė išeitis – stoti mokytis ir taip atidėti akistatą su gyvenimu. Gerai, jei jis vilnietis, kaunietis ir pan, bei gerai sutaria su tėvais, taigi dar gali išvengti būsto nuomos, pusryčių ir vakarienės kaštų. O jei jis iš Skuodo? Kiek kainuoja menkiausia nuoma, kiek kainuoja bado dieta mieste? Jei tėvai padeda, tai iš karto griūva jų vidutinės gyvenimo sąlygos ir ne kažin kaip pagerėja vaiko. Geras vaikas pradeda mokydamasis ieškoti darbo – kiek jis gauna per valandą be įgūdžių, be specialybės? gerai jei kokius 5-10 Litų. Kiek valandų jis gali dirbti, jei mokosi, kiek jis uždirba, jei meta mokslus, kaip jis gali pradėti materialiai kabintis į gyvenimą, jei viską, ką jis pajėgia uždirbti – elementariai pravalgo. Tikrai nemanau, kad dvidešimtmetis turėtų važinėti lexusais ir gyventi nuosavame bute prie Rotušės (ir anglijose išvažiavę tur būt taip negyvena), bet mano skaičiavimais jaunam žmogui, jeigu po vidurinės jo bent keletą metų gana reikšmingai neparemia tėvai yra iš tikrųjų labai sunku įsikibt į kažką, nuo kur jau galėtų kabarotis patys. Ir čia yra problema. Ar aš kažkur stipriai šaunu pro šalį?

    • Dale

      Sutinku su jumis be islygu. pati irgi pakrypusi i ‘pagyvenusiu’ puse, bet labai uzjauciu jaunus zmones. jie yra prapuole be tevu paramos. taciau uzjauciu ir visus pensininkus. jauni nors turi energijos ir laiko kazka daryt su savo gyvenimu, o ‘pagyvene’ neturi ne to. tik gyventi sia diena, nes rytojaus jau galbut ne kazin kiek ir beliko.

  14. Prašom būti korektiškais ir pagyvenusius žmones vadinti “chronologiškai pažengusiais”.

  15. Kaip Jus Andriau stengetes apginti blizguji elita, taip as bent kiek pasistengsiu apginti pensininkus, nes didzioji dauguma neskaito Andriaus protokolu, nes neturi nei interneto, nei kompiuterio.
    Perskaicius straipsni man paciai pasidare idomu, kiek gi tu pensininku lietuvoj? Kas ir kaip?
    Internete ( nuoroda idedu) suradau statistika. Tiesa ji 2009 metu, bet namanau kad siai dienai labai pasikeitusi. Panagrinekite ja atidziai.
    http://kantas.wordpress.com/2009/12/11/lietuva-kiek-gi-lietuvoje-senatves-pensininku-i/

    Prasau atkreiti demesi, kad didziausias pensininku skaicius yra 65-70, 70-75, 75-80. Si grupe buvo pati darbingiausia, dauguma dirbe po 30 metu. Dirbe 1950-1980 desimtmeciais. Sita pensininku dalis i kavos gereju ir salonu lankytoju gretas nelabai isipaiso. Begaliniai kavos pagerimai, gimtadieniu sventimai , kirpyklos ir manikiurai daugiau budingi devintam ir dvidesimtam desimtmeciui, kas manau neliko jusu budrios akies nepastebeti! ( bet tai laukinio kapitalizmo laikas). 1960 metais zmones stovedavo eilese, kad gauti kruopu, miltu, eidavo drauge visi seimos nariai , nes vienam zmogui buvo skirta 1kg. Sakote kad tu laiku zmoniu darbas buvo nieko vertas. Tai absoliuti netiesa ir tiesiog sventvagiska tai sakyti. Zmones dirbo daugiau, ir nezyze, nes rusui nepazysi. O ir kurpe batus tokius, kokius Maskva suplanuodavo. Juk nevaziuodavo technologai i Londono madu dienas, eskizus is Maskvos atsiusdavo. Sakote kad viskas, ka tie pensininkai state – suiro, sukiuro, nunyko, pastatyta nekokybiskai. State taip, kaip mokejo, tobulintis ir semtis patirties galejo geriausiu atveju Maskvoje ir tai tik tie kurie kompartijai priklause. Oi kaip noreciau dar gera pussimti nugyventi ir paziureti kaip (ne)griuna siu laiku statyti statiniai. Laikas jau yra toks, nieko nera amzino, tai naturalu. Reikia ideti darbo, kad prikelti sena naujam gyvenimui. Naturalu. Tai ir linkiu dabartiniai dirbanciai kartai stengtis, o nedejuoti. Kai kurie komentatoriai net isdryso uzpavydeti, neva pensininkai ir taip per gerai gauna. Tai jau tikrai. Kai padidins, tai vaziuos i Kanarus ilsetis ir i Paryziu apsipirkti :-) Nebukite juokingi.
    Kaip suprantu cia dauguma “galasuojanciu like “yra 30-45 metu amziaus. Taigi noriu paklausti? Kiek laiko darbe Interneta sturmuojat, ismanuji maigot?, kas kiek minuciu facebook tikrinat? O juk tai darote darbo metu. Pensininkai savo laiku tokiu galimybiu neturejo, net idomios spaudos nebuvo. Toliau Palangos neisvaziuodavo atostogu metu. Bet gal ir gyvenome idomiau, mokejome klausytis vieni kitu, pazinojome kaimynus ir bendravome.
    Tikra tiesa, kad niekam nera lengva siuo metu, bet nemanau kad ta skyle uzkims ar bent ziauriai sumazins pensininku pinigai. Gal jums jaunesniems ir darbingiems reikia stengtis labiau!?
    Duok Dieve man stiprybes, kad galeciau dirbti iki smertes, nes nenoriu buti pensininke :-)

  16. Pingback: Su meile ir liūdesiu – Rusijai

  17. grazus

    Straipsnis, kaip sakoma šiais laikais, yra užsakytas ir nėra ko čia kažką teigiamo jame į žvelgti. Praeis kiek laiko ir grius dabar pastatyti namai, o seni dar ilgai ilgai stovės. Tais tipo nekenčiamais laikais nebuvo narkomanų, sekso , pornografijos, pedofilų aukų, žudynių, nusikaltimų.. Klesti nedarbas, atlyginimai varo į neviltį ir į užsienį. Mokesčiai ne vieną tūkstantį nuvarė į kapus. Didžiausias pedofilijos skandalas užtušuotas, kaltininkai išteisinti, nukentėjusieji pažeminti. Anais laikais iš karto būtų išaiškinti visi pagrindiniai pedofilijos veikėjai ir pasodinti laaabai ilgam už grotų. O dabar jie vadovauja ir prieš juos keliaklupsčiauja visas Lietuvos valdantysis sluoksnis. Valio, toli nueisim. Tai čia dar daigeliai. Po dešimties metų Lietuvoje beliks tik valdininkai ir seimūnai. Tada jie turės vieni kitiems gerkles persikąsti, kol pagaliau visi gėdingai nugrims į nebūtį.Niekas jų neprisimins,o jei ir prisimins, tai tik tam, kad pagąsdintų savo anūkus, kaip didžiausiomis pabaisomis iš fantastinių filmų. Ši tema yra neišsenkama, bet labai gaila laiko ir nervų. Na, o tas straipsnis tegul palieka ant jį parašiusiojo sąžinės. Amen.

  18. neRimas

    Tarp mano pažystamų “pagyvenusių žmonių” nelabai kas skundžiasi, bet per televiziją tenka diena iš dienos apie tai matyti. Gal reporteriai persistengia? Tiesiog rodo tuos nepatenkintuosius, nes patenkintas pensininkas – jau ne siužetas. Nervuoja kartais tokios tendesijos kai Lietuvoje viskas tik bogai, blogiau, blogiausia (teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kartais būna ir teigiamų reportažų ar laidų). Ko gero labjausiai verkšlena tie kas pakankamai neblogai turėjo pasitvarkę CCCP sąlygomis.
    Dėkingas autoriui už šūsnį įdomių straipsnių (nė vienas neapvylė). Sakyčiau rėkėtų kokią nors valstybinę premiją suteikti :). Už Lietuvos prestižo kėlimą iš purvo. Ačių.

  19. XX

    “Komsomolkos” požiūris į žmones nepakitęs ir gerai dera Lietuvos valdantiesiems.

  20. Aidas

    Mielas gerbiamas pone Užkalni,
    Tamsta ne pensininkus kaltinki, o valdžią kuri tuos pensininkus labai myli, tikriau labai bijo, nes jie ir į rinkimus vaikšto, ne tik į polikliniką. Ji per savo baimę žarsto nepamatuotus pažadus visų kitų sąskaita. Juk tie pensininkai niekada ir nebūtų prašę tos kompensacijos, jei ji jiems nebūtų pažadėta. O valdžios metodas aiškus nuo kolonijinių laikų skaldyk ir valdyk.

  21. tetis

    Ne visi pensininkai vienodai uždirbo ir mokėjo mokesčius, kad užkalniai galėtų mokytis, gydytis ir gauti kitas socialines paslaugas.
    Ne visi pensininkai ir dabar vienodai zirzia. Daugelis jų ir dabar dirba, moka mokesčius antros kartos užkalniukų ugdymui ir savo pensijai.
    Tokia Užkalnio nepagarba “pagyvenusiems žmonėms” galėtų būti nukreipta konkretiem zirzliams, bet jokiu būdu ne apibendrintam pensininkui, kuris dažniau net savo artimųjų rate nedejuoja, bet pasidalina ta pačia pensija su bedarbiais vaikais, paremia besimokančius užsieniuose ir Lieuvoje anūkus.

  22. Viltė

    Jei Lietuvoje galiotų Konstitucinio teismo sprendimai, pensijos jau seniai būtų atstatytos (kaip padarė latviai).
    Tada gerbiamam Užkalniiui nebereiktų rašyti tokių straipsnių ir kiršinti žmonių.
    Labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų gerbiami seni žmonės ( pagyvenę nebedrįstu rašyti ) Bet deja…

    • Konstitucinis teismas gal galėtų taip pat ir pafinansuoti atkūrimą. Aš nieko nekiršinu: aš mokesčių mokėtojas ir man rūpi, kur eina mano pinigai. Tie, kam atrodo, kad pensininkams reikia atsegti dar daugiau, tegu patys nuo savęs atiduoda.

  23. Ramune

    Puikus komentaras. Ziuredama i ekrana, truputi nuvertina Tave, Uzkalni, o regis, sugebi pavaryt labai talentingai. Aciu. Skaniai perskaiciau. (Nors turiu pagyvenusia mama ir kartais tikrai norisi, kad dievulis Kubilius duotu jai didesne pensija…)

  24. Pingback: Mūsų laukia malonių staigmenų ir didesnės patirties metai « Andrius Užkalnis. Protokolai.

  25. Laura

    Sugriuvę gamyklos, kurias brangu nugriauti, buvo pastatytos tų žmonių, kurie nieko neveikė, tik kavą gėrė. Per 20 metų Lietuvoje pastatytos berods tik 2 mokyklos, kitos likę nuo tarybinių laikų ir per 15-17 metų renovuota viena kita. Net to nesugebate naujieji kapitalizmo statytojai. Magistralė Vilnius – Kaunas remontuota ES lėšomis ir po pusmečio tampa tokia provežuota, kad, lietui lyjant, važiuoji kaip ledu, nes ten renkasi vanduo. Galima minėti ir minėti, bet nenoriu, Andriau, leistis į ginčus. Man taip pat atrodo, kad ne vargingiausiai pensininkai gyvena. Daug sunkiau jaunoms šeimoms, bet nereikia menkinti senų žmonių gyvenimo, nes jie dirbo, statė, mokė, kažką (gal ir ne visai tobulai) gamino, pagaliau savo vienybe ir naivumu, iškovojo neprikausomybę. Jeigu ne jie, jūs jaunoji karta, darbar kalbėtumėt ne angliškai, o rusiškai ir, užuot dirbę, gertumėte kavą. Prašau vieno, nekiršinkite žmonių. Visi gyvename tokioje valstybėje, kurią sukūrėme, visi norime gyventi geriau, deja…

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: