Tegu sau groja imperializmo pasiuntiniai. Nepamiršim tų, kas jų klausosi

Nežiūrim kur čia ir kaip čia, svarbiausia, kad muzika saldi kaip medus ir tikrai dvasinga. Kas gi čia blogo dainuojančių vaikučių paklausyti?

Tai paskutinė mano trečiadieninė sritis internetiniame “Lietuvos ryte” – nuo pirmadienio Užkalnio skiltis bus ir internete, ir popieriniame laikraštyje, toje vietoje, kur du dešimtmečius rašydavo Rimvydas Valatka. Man tai didelė garbė ir atsakomybė, ir nepaprastai didelės ekspektacijos, kurių turėsiu nenuvilti.

Visi tie, kas man priekaištauja, priekaištavo ar dar priekaištaus dėl rašymo “komsomolkėje”, gali eiti šikti jau dabar. Aš kuriu laikraštį, o ne laikraštis mane. Kartu su kuriais autoriais ir kontributoriais. Ne visus bendraautorius mėgstu ar jų mintis palaikau, bet tai kas. Per visus mano rašymo metus “Lietuvos ryte” man niekas nieko neužsakinėjo, nebraukė ir nenurodinėjo. Be to, Lietuvos rytas mano kalbą kastravo mažiausiai ir  kabučių beveik nedėliojo, kur nereikia, ir nekeitė mano žodžių beprasmių sinonimų kombikormais (pvz., aš nenaudoju savo kalboje žodžio “tvirtina”, kai turiu omenyje “sako”, nes tvirtina lempą prie sienos, o ne “tėvas tvirtina, kad sūnaus kambaryje prirūkyta”).

Tai va, su visais silpnumais ir trūkumais, “Lietuvos rytas” yra didžiausias ir įtakingiausias šalies dienraštis ir vienas didžiausiųjų portalų su daug labai stiprių autorių, ir aš imuosi naujųjų skiltininko pareigų su dideliu entuziazmu ir jausmu, kad man išpuolė gyvenime nereali tribūna su stipriu mikrofonu.

O ši trečiadienio skiltis, nepabijokim to žodžio, susilaukė didelio dėmesio publikos tarpe. Septyni šimtai komentarų po straipsnių ir šimtai šierų socialiniuose tinkluose yra šis tas, ypač kai straipsnis yra gana švelniai parašytas. Įtariu, kad nemokamo pakvietimo į koncertą man vargu ar reikia tikėtis.

Lietuvos rytas – 04 01 2012

Būtų klaida galvoti, kad didžiausia blogybė yra tai, kad į Lietuvą (ir dar sausio 13-ąją) atvyksta groti asmeninis Vladimiro Putino draugas ir atviras sovietinės praeities garbintojas Valerijus Gergijevas. Kaune sausio 13-ąją diriguos tas, kas iš esmės yra Aleksandro Nevzorovo atitikmuo, tik vilkintis fraku.

Jaunesni skaitytojai gal nežino, kas yra Aleksandras Nevzorovas. Šis rusų žurnalistas prieš 21 metus, po sovietų puolimo tankais Vilniuje prie televizijos bokšto ir Konarskio gatvėje, ragino pastatyti bronzos paminklus tarybiniams nariams, pirmąsyk pavadino juos eteryje „mūsiškiais“ („Naši“), ir tą pavadinimą ligi šiol išdidūs naudoja trumpai kirpti patriotai-fašistai motulėje Rusijoje.

Valerijus Gergijevas, žinia, savo požiūriais nėra net šiaip koks pasimetęs švelnus raudonskūris, kokių knibžda ir Vakarų inteligentijos tarpe. O ne. Ištraukti muziką Stalino šlovinimui ir ją siūlyti klausytojams reikia apsisprendimo ir tvirtos rankos, bet jis – kaip tikrai iškilus meno žmogus – žinojo, ką daro. Jei jau išsiskirti iš kitų, tai be jokių stabdžių. Jei garsinti blogybes, tai ne kokiom stilizuotom dainelėm apie kreiserį „Aurorą“ ir ne per mylimiausių sovietinių filmų dainelių atkartojimus.

Pusinės priemonės labiau pritiktų kokiems šiaudadūšiams lietuviams aktorėliams (šiandien jau nusenusiems), pasiilgusiems „visasąjunginio pripažinimo“, specialių poilsio namų ir beribių užstalių nuo Vladivostoko iki Taškento. Valerijus Gergijevas kala tiesiai į taikinį: jei muzika, tai apie revoliuciją ir ūsuotą budelį Josifą Staliną, jei armijos šlovinimas, tai jis turi būti per rusų agresiją Gruzijoje, jei nostalgija, tai ne 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių meškiukui, bet pačiai Sovietų Sąjungai, kuri buvo didinga, bet įvyko tragedija, ir jos nebėra.

Bet, kartoju, ne tai yra problema. Esminis klausimas yra ne apie tai, kas ir kodėl tokių dirigentų koncertus rengia, ir dar per sausio 13 dieną.

Esminis klausimas yra šis: kas ateis ir tų koncertų klausysis.

Šių žmonių, kurie ateis, niekas varu nevaro: kaip ir į Olego Gazmanovo („gimęs Sovietų Sąjungoje“), ir į stribų ir gebistų specnazo lyrikos korifėjų „Liubė“ koncertus visi vaikšto patys, ir dar pinigus moka. Kaip ir į pikto klouno, neapykanta Vakarams lesinančio publiką (kuri alpdama maldauja dar daugiau tos neapykantos), Michailo Zadornovo. Bjauriau ir niekingiau už Zadornovo kūrybą yra tik auditorija Lietuvoje, kuri ateina klausytis jo tekstų.

Jau, jau girdžiu daugelio atsakymą: „nepainiokim meno su politika“. Tai, geriausiu atveju, naivu. Blogiausiu atveju, tai sąmoningas beprasmio , kaip ir karo nusikaltėlių lėkštas pasiteisinimas: „aš tik vykdžiau įsakymus“. Šis pasiteisinimas nesuveikdavo, kai ateidavo teismo arba tribunolo valanda, ir reikėdavo atsakyti už savo veiksmus.

„Nepainiokim meno su politika“ – tai, sakau, pasiaiškinam? Pirmiausia, žudikų ir okupantų šlovinimas nėra politika. Tai ciniškas bendradarbiavimas su nusikaltėliais. Įsilaužimas į butus ir turo vogimas iš jų nėra ūkinė veikla. Skambinimas vyresnio amžiaus žmonėms ir pinigų išviliojimas iš jų nėra rinkodaros atmaina. Tai nusikaltimas. Kaip ir žudikų ir okupantų šlovinimas. Tai, kad sausio 13 dieną Lietuvoje turbūt nebus atliekama kokia nors kantata apie Staliną (bent jau programoje nenumatyta), dar nereiškia, kad viskas gerai.

Bet dar kartą įsiskaitykim į patį sakinį. „Nepainiokim meno su politika“ – kodėl ne? Įsivaizduokit, ateinat į kapus, ir randate visus antkapius sudėtus į tvarkingą eilę kažkur pašonėje, o ten, kur buvo kapai, viskas dailiai užlyginta ir užsėta grikiais. Ir ten jums sako: „Nepainiokit tradicijų ir pagarbos mirusiems su žemės ūkiu. Grikiai čia puikiai užderėjo, perka geriausi pasaulio parduotuvių tinklai, perka ir giria. Puikūs grikiai. Jums iki tokių grikių kaip iki mėnulio. Atsipeikėkit, tampotės su tais savo antkapiais ir prietarais.“

Pamenate (ta prasme, gal jums pasakojo, o gal kur nors skaitėt – ne visi tais laikais ten buvo), kaip Kryžių kalną sovietai vartė buldozeriu? Jei šiandien jums pasiūlytų tą patį buldozerį, geros techninės būklės ir su patraukliomis kuro sąnaudomis, turbūt irgi imtumėt – kas čia tokio, nepainiokim statybų verslo ir geros, patikimos technikos su politika, ar ne?

Raginimas nepainioti meno su politika, kai priešinga pusė abiem rankom painioja politiką su menu, yra lyg draudimas įstatymo besilaikantiems žmonėms turėti ginklus, kai tų įstatymų nesilaikantys juos noriai ir su dideliu entuziazmu turi, nešioja ir naudoja. Čia tas pats, kaip naivių geranorių kvailelių raginimas riaušininkų neareštuoti ir nebausti, nes „prievarta ir kalėjimai nieko neišsprendžia“.

Taigi, menas ir politika. Viso pasaulio kruvini režimai, diktatoriai ir totalitariniai valdytojai buvo neabejingi menui. Jau nuo imperatoriaus Nerono laikų, o gal ir anksčiau.

Politikos mėsininkams ir psichiškai nestabiliems valstybės vyrams meno visuomet reikėjo ne tik tam, kad giedotų juos šlovinančias dainas: jie troško, ir dabar trokšta, savo galių patvirtinimo iš ten, kur to patvirtinimo negalima gauti prievarta.

Beveik viską, ko jie trokšta, galima įsakyti pagaminti kaliniams, kartais – atimti, jei reikia – nupirkti, ir beveik viską gali prievarta noriai ir greitai organizuos ginkluoti tarnautojai odinėm striukėm ir bukais uniformuotų varguolių veidais.

Beveik viską – bet ne viską. Pačiuptas gatvėje ir įkalintas nelaimėlis operos nesukurs, freskos nenutapys, rūmų nesuprojektuos ir simfoniniam orkestrui nepadiriguos, nors tu jį daužyk ar jam ginklą prie smilkinio laikyk. Tai gali daryti gana laisvi asmenys, ir įvaldžiusius retas ir paslaptingas meno profesijas tironai (dažnai būdami racionalūs žmonės) šiek tiek gerbia, ir vertina ir apipila dovanomis ir gėrybėmis, jei iš tų meno žmonių atrodo, kad jie tironams nuoširdžiai pritaria.

Todėl meno žmonių įtaka tokia didelė, ir todėl tokia didelė autokratiniams režimams tarnaujančių menininkų atsakomybė: jie Dievo dovaną ir nuostabų talentą naudoja piktam. Padarydami pasirinkimą ir prisišliedami prie nusikaltimus teisinančiųjų arba juos užsakančiųjų, jie geresne spalva ir švytėjimu nuspalvina tai, kas nenusipelno jokio pagražinimo.

Būtent todėl sovietinė blogio imperija taip noriai ir atkakliai po visą pasaulį tampė savo baletą, net taikstydamiesi su nuolatine rizika, kad namolio parskris mažiau atlikėjų, nei jų buvo trupėje kelionės pradžioje. Meno galia priversdavo naivesnius žmones abejoti Sovietų Sąjungos baisumu. Juk negali taip nuostabiai šokti „Gulbių ežero“ tos pačios šalies žmonės, kur kitaminčiai laikomi psichiatrinėse ir visus gyventojus saugo spygliuota viela, kad neišlakstytų iš valstybės teritorijos.

Menas (kaip, beje, ir sportas) buvo ir yra ciniškai ir kryptingai naudojamas nuomonės formavimui. Tie, kas šiandien sako „nepainiokim meno su politika“, yra tie patys, kas prieš dešimtį metų sakė: „kam mums tas NATO, su kuo kariausim“.

Gali būti, kad tarp ateisiančių į V.Gergijevo koncertą yra naivių, kurie nuoširdžiai to nesupranta ir mano, kad tai – tik muzika. Bet ten bus ir tokių, kurie nenori to suprasti. Aš jiems negaliu ir nenoriu drausti eiti ten, kur jiems patinka. Lietuva – laisva šalis.

Bet aš labai gerai prisiminsiu, kad jie tokie yra ir gyvena šalia manęs.

Advertisements

28 comments

  1. Bobelis123

    Perskaitęs tekste , pagalvojau – redakcinė klaida. Bet paskui daėjo, kad “postavit pamiatniki sovetskim členam” labiausiai tinka apibūdinant tuos “mūsiškius”. Šauniai sudėliota.

  2. Pigus isterijos ir propagandos kratinys. Loti pagal užsakymą, aišku, pelninga, tačiau amoralu. Siūlyčiau pradėti nuo savęs – atsisakykit rašyt, juk išmokote politiškai angažuotoje švietimo sistemoje. Nors, rašyt irgi, sakyčiau, tesugebat šiaip sau, daugių daugiausia neišprususiai auditorijai.

    • Jūs esate išsigimusi, gliti sovietofilinė kirmėlė – jūsų imbeciliškos pastabos paliktos visuotinai apžiūrai kaip vaizdinė priemonė. Panašiai medicinos vadovėliuose yra visokių sutraukų nuotraukos.

      • Tamsta, net nesuvokiat kiek bolševizmo nuodų savo smegeninėje nešiojat. Laisva asmenybė mato visas spalvas, tuščiagarbiai mankurtai tik juoda balta. Fanatikai visur vienodi, kad ir kokia dudelę bepūstų, ir vienodai apgailėtini savo nuodais besitaškantys ir springstantys nuosavos smegeninės pūliais. Visa laimė, kad tokių raganų medžioklės apologetų balsas į dangų neina, loja, o įkasti neturi kuo.
        Nors, ką gali žinot, gal ir dabar patyliukais šildotės sudarinėdamas partijos “priešų” sąrašus, kad užsitarnauti pašvinkusį kaulą.

      • austras

        Klausimas: kam yra dangus, jei aš rašysiu komentarus vietoj paties Valatkos? Aukščiau dangaus, aukščiau Valatkos, jau nekalbant apie “išsigimusias, gličias, sovietofilines kirmėles”, kurias man skirta “MOKYTI”.

      • Jūsų klausimas mane suintrigavo.

  3. Harlis

    Kaip visada, Andriau, pirstu i aki… Prasviesini aptemdyta daugelio zmoniu samones dangu.

  4. Sveikinu su naujosiomis skiltininko pareigomis. Rašyti kassavaitinę skiltį didžiausiame šalies dienraštyje, kurį skaito didžiulė auditorija, net ir tie, kurie teigia priešingai, yra ne tik garbė, bet ir atsakomybė. O A.Nevzorovo cinizmas stebina. Skaičiau, kad jis iki šiol mano, kad mes tebesame Sovietų Sąjungos erdvėje ir tiki, kad “anuomet tautų draugystės srityje buvo pasiektas aukščiausias taškas”. Man įdomu, kas skatina žmogų šitaip mąstyti: aklas nenoras pripažinti tiesos? vadovavimasis savo įsitikinimais? O gal taip šnekėti ir klastoti istoriją jis buvo verčiamas iš aukščiau?

    • Ren

      Giedre, Nevzorovas ligonis, tad analizuoti kodėl jis taip elgiasi, tolygu aiškintis kodėl Vasaros g. 5 pacientas jau ketvirtus metus iš eilės pavasarį iššoka pro langą manydamas, kad jis yra vyturys.

      • saulius drazdauskas

        o varna? kaune kuzmos gatveje geriau. atrodo nevzorovas siuo metu ten ner
        eziduoja.

  5. saulius drazdauskas

    o kaip isjungtii imperializmo pasiuntinius, nerandu mygtuko.

  6. eziukas

    Tai kad Uzkalnio komentaras treciadienio LR skiltyje su 1 savaites pavelavimu beveik zodis zodin atkartoja Baciulio vedamaji “Veide”, rasyta 2011.12.27 !!! Kur ziuri “komsomolkes” redaktoriai? Tai ju nauja politika leisti perspausdinti neoriginalia rasliava?

  7. jurgis

    Kiekvienas koncertas privaloma tvarka turi organizatorių ir rėmėją. Be rėmėjų tokio dydžio koncertai ir nevyktų. Paprastai rėmėjus surašo ant plakatų arba video klipe, nei to nei to nemačiau. Rėmėjams reikia atidirbti – dažniausiai visur kišant jų logotipus. Kaži, ar galima atidirbt rėmėjams reguliuojant renginio datą?

  8. Karolis Jachimavičius

    Visada yra politika. Nebūna, kad nebūtų politikos. Menas taip pat yra politika. Pvz., rašydamas knygą tu renkiesi, ką pabrėžti, ką žmonėse suskatinti ir pritvitirtinti. Kaip pats elgiesi, nori, kad ir kiti elgtųsi. Liūbė nori, kad vėl būtų SSRS, tu nori gerai gyvent, skaniai valgyt ir keliaut, ir kad Lietuva laisva būtų, o tai yra sąlygos tavo gero gyvenimo, kadangi komunistams nepatinka sėkmė. Visada yra politika.

  9. Karolis Jachimavičius

    Todėl ir nusikaltėlių šlovinimas yra politika.

    O man įdomiau, ne kad kažkokie komunistai groja, o kodėl tiek daug rusų nesupranta, kad pasisako už savo nelaisvę. “Nazad v zonu”.

    Ir dar, kodėl čia pas tave teiginys? :) “Esminis klausimas yra šis: kas ateis ir tų koncertų klausysis.” Tai kas ateis tų koncertų klausytis? :)

  10. Jolita

    Nepatinka nei šitas straipsnis, nei labai nemandagios dr. Andriaus Užkalnio replikos į skaitytojų komentarus. Tikiuosi, autorius už tai nelieps ir man užsi…ti laidojimo atributika.

  11. neRimas

    Gal “Lietuvos rytas” ne visai “Komjaunimo tiesa” jei priima į savo tarpą tokius žurnalistus? R. Valatka man irgi neatrodė ružavas, bet laikraščio etiketė vertė žiūrėti įtariai. Sėkmės naujose pareigose.

  12. Petras T.

    Žanas Žakas Ruso irgi panašiai kalbėjo.

  13. tikras lietuvis

    Dėl Kryžių kalno.
    Nemanote, kad tas buldozerininkas darė, iš esmės, gerą darbą, nes tame Jurgaičių k. kalnelyje, iki pas mus atplūstant kryžeiviams, buvo žiemgalių pilis ir, gal, geriau ją atstatyti, nei tą šiukšlyną, koks yra dabar, ten laikyti?

    • entdx

      Kaip tik esu kilęs iš to krašto ir norėčiau sutikti, kad Kryžių kalnas šiukšlynas be tvarkos pristatytais kryžiais, bet pati pilies vieta po šiuo kalnu yra abejotina, be to pats kryžių kalno tvarkymo faktas neturi esmės, kaip ir klausimas ar verta pilį atstatyti. Čia atskiri klausimai.
      Esmė tame, kad buldozeriai buvo užsakyti tikrai ne tvarkingumo jausmo vedinų partinių veikėjų, o tiesiog norėta sugriauti antikomunistinio opiumo liaudžiai simbolį, gal ką nors dar įrodyti.
      Lygiai kaip ir su koncertu, Gergijevas atvažiuoja ne savo drigento gabumų vaizduoti (jis turbūt jų turi), o kiek Rusijos ir šlovingos Raudonosios praeities nostalgijos bangą kelia per mūsų šalies “sukaktuves”. Ir nesvarbu, kad dainelės apie kreiserius “Euroras” grąžiai kai kam skamba, jei po jomis slypi tokios akivaizdžios pinklės.

  14. test

    alert(‘test’)

  15. Sa

    Andriau, sveikinu su skiltim, linkiu nesikartoti :)
    Jei ką – aš į koncertą neisiu iš principo, ir menas yra politika.
    Tačiau, be viso kito, sausio 13 yra rusų seni nauji metai. Niekam nekilo mintis susieti gausių kasmetinių rusų atlikėjų pasirodymų tą dieną su šia švente, kuri vienokiu ar kitokiu būdu minima ir Lietuvoje? Ar ir čia įžvelgsime sąmokslo teorijas, kad rusai specialiai sugalvojo sausio 13 įvykius Lietuvoje, kad pasidovanotų sau naujametinę dovaną or smth?

  16. Karolis Jachimavičius

    O tu esi tikras dėl to dirigento proSSRSiškumo? Nes aš nelabai. Kiek gūglindamas supratau, tai kad šaršalą užkūrė rasistas Bačiulis, o tas Grigorjevas tik šlovino Putiną koncerte Osetijoj, pats būdamas osetinas. Aš irgi šlovinčiau, jei būčiau osetinas ir man padėtų padaryt, ką noriu – atsiskirt nuo Gruzijos. Visos tautos turi apsisprendimo teisę, tuo 1918-ais metais pasinaudojo ir Lietuva.

  17. Pingback: Laiškas apie Katiną Leopoldą, Santechniką iš Ukmergės ir kitos seilės apie meilę Tėvynei « Ugnės Emilijos blogas

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: