Skaitykite tie, kurie judate zigzagais

Are you talkin' to me? (Renato Neverbicko nuotrauka / "Lietuvos rytas")

Lietuvos rytas, 07 01 2012

Dienraščio “Lietuvos rytas” interneto portalui žurnalistas ir TV laidų vedėjas Andrius Užkalnis rašo jau kelerius metus, tačiau nuo 2012 m. sausio 9 dienos (pirmojo pirmadienio numerio šiais metais) jo skiltis kiekvieną savaitę pasirodys ir pačiame dienraštyje. Portale lrytas.lt ši skiltis bus skelbiama tuo pat metu, persikėlusi iš tradicinės vietos trečiadienį.

Nė vienas iš dienraščio autorių nedrįso klausinėti Andriaus apie tai, kaip atrodys jo skiltis, todėl pasiūlėme A.Užkalniui paklausinėti patį save, atsisėdus prieš veidrodį. Juo labiau, kad jis sakosi nesibaidąs jokio darbo, net ir paprasto žurnalisto. Kalba netaisyta.

Kaip jums pačiam patinka tokia situacija, kai tenka pačiam save kalbinti?

Nebijokim to žodžio, padėtis nėra linksma. Čia kaip pačiam save mylėti ir glamonėti, kai niekas nemyli. Redakcijoje davė veidrodį, sako, štai kalbink save pats.

Dar į pokalbį įsiterpia balsai, kuriuos nuolatos girdžiu galvoje. Tie balsai mane kviečia rašyti (dažnai jie į mane kreipiasi nepažįstamomis kalbomis). Dažnai turiu paklūsti.

Aš pats sau nepavydžiu. Antra vertus, yra juk režisieriai, kurie filmuojasi savo filmuose. Architektai būna savo pačių klientais ir suprojektuoja sau namus. Lygiai taip pat aš dabar savęs ir klausinėju. Arba čia jūs klausinėjate manęs, Andriau.

Kokia čia naujiena – jūs juk seniai rašote „Lietuvos ryto“ interneto puslapyje, tai anoks čia pasiekimas atsirasti popieriuje?

Kalbant rimtai (o aš dažnai kalbu ir rimtai), man tai didelis pasiekimas ir įvertinimas. Kažkada, tolimais 1993 metais, laikydamas BBC vertimo egzaminą (vieną daugelio egzaminų, kai toji organizacija rinko sau darbuotojus), verčiau pirmadienio „Lietuvos ryto“ skiltį į anglų kalbą. Tikrai negalvojau, kad kada nors gausiu rašyti tą skiltį pats.

Todėl jaučiuosi pasiekęs naują aukštumą. Kaip koks alpinistas. Laikraščio skiltininkas yra viena įdomiausių profesijų, o būti didžiausio dienraščio savaitės pradžios autoriumi – čia jau kaip teatre Hamleto vaidmenį vaidinti. Matau jūsų akyse klausimą: ar nevaidinsiu teatre, kaip kitas Andrius (A.Mamontovas – red.past.), ar nebandysiu dainuoti? Kas žino. Gyvenimas dar prieš akis.

Tai, galima sakyti, tuomet gal ir „Lietuvos ryto“ dėka gavote darbą Didžiojoje Britanijoje, BBC, iš kur buvote su trenksmu po šešiolikos metų šiurkščiai išspirtas lauk. Ar tiesa, kad jums davė 30 minučių susikrauti daiktus į rudą kartono dėžę ir saugos darbuotojų lydimą išprašė lauk iš teritorijos?

Man skaudu apie tai kalbėti. Ne visus prisiminimus verta gvildenti. Galiu pasakyti tik štai ką. Visos kalbos, esą mane paprašė palikti pareigas po to, kai mane BBC vadovybei įskundė vienas žinomas Lietuvos tinklaraštininkas ir žiniasklaidos specialistas, neturi jokio pagrindo.

Kalbant labai rimtai, mane yra vieną kartą apskundęs BBC vadovybei vienas pagyvenęs ir piktas išeivijos atstovas, kurį siutino mano rašymai internete socialine tematika. Jis rašė BBC, kad jūsų organizacijoje dirba neobjektyvus ir niekinantis žmones autorius, kuriam ne vieta jūsų garbioje organizacijoje. Tai buvo jau labai seniai, gal prieš tuziną metų. Iš jo skundo jokių išvadų nebuvo padaryta.

Aš pasitraukiau dėl kitų priežasčių.

Gerai, nelieskim praeities. Žvelkime į priekį. Apie ką rašysite kiekvieną pirmadienį? Ar nepristigsite temų?

Čia dar kartą nutaisysiu rimtą veidą ir išpūsiu žandus. Temų yra daug. Reikia nuomonių, kurias stengsiuos pasakyti taip, kad dalis skaitytojų pritartų ir mintyse plotų per petį, o kiti – pyktų ir nesutiktų. Atsivertus laikraštį ir jį perskaičius, visada bus apie ką kalbėti. Aš prie to prisidėsiu.

Klysta tie, kas mane kandžiai vadina „visų galų meistru“ arba visažiniu specialistu, kuris neva nieko pats nesupranta, o tik aiškina kitiems bet kuria tema. Jei visi mano skaitytojai perskaito mano rašytą skiltį ir draugiškai nusprendžia, kad aptartą temą supranta geriau už Užkalnį, tai Užkalnis būna savo tikslą pasiekęs. Aš esu skiltininkas, vakarietiškai vadinamas „kolumnistas“. Nuomonių skleidėjas. Aš skaitytojams nieko nepranešu, aš tik pasakau savo nuomonę apie jiems žinomus dalykus ir atsisėdęs laukiu ir žiūriu, kaip įsijungia jų aistros ir mąstymas.

Dar man sako, kad aš siekiu pigaus populiarumo. Vadinkit kaip norit, man neskauda. Kai mėsininkas gamina dešreles, kurias visi nori pirkti ir valgyti, tai gal irgi pigus populiarumas? Aš tik noriu, kad mane skaitytų kuo daugiau žmonių.

Skaitytojų atsiliepimuose jums sako „penktoko lygio rašinėlis“, „padrikos mintys“. Ar nereikėtų susirūpinti, o galbūt – daugiau skirti laiko rašymo mokslams?

Rašyti taip, kaip rašo penktokai, nėra blogai. Dar nemačiau penktoko rašinėlio, kur kažkas sakytų „perskaičiau, nieko nesupratau“. Jei galėčiau, padaryčiau taip, kad visi rašytų kaip penktokai. Jie rašo aiškiai. Jau vėliau jauni žmonės stengiasi rašyti taip, kad jų niekas nesuprastų, nes jie taip įsivaizduoja išsilavinimą ir prestižą.

Padrikos mintys ir padriki žodžiai yra realybės atspindys, nieko daugiau. Labai mažai kas iš mūsų sugeba viską gyvenime daryti kryptingai, nesiblaškydami, nesidairydami ir nešokinėdami nuo vienos įdomios temos prie kitos. Tie, kas sugeba, tampa milijonieriais, olimpiniais čempionais ir mokslininkais, gaunančiais Nobelio premijas. Visi kiti arba juda į priekį zigzagais, arba plaukia pasroviui. Aš esu autorius, rašantis tiems, kas juda zigzagais.

Tie, kas plaukia pasroviui, dažniausiai dėl mano straipsnių pyksta, ir labai gerai daro: aš jiems primenu, kaip jiems turi būti gėda dėl savo elgesio. Jei runkeliais vadinami asmenys – savim patenkinti tamsuoliai, sovietinę praeitį šlovinantys reliktai ir pesimizmo skleidėjai – džiaugtųsi tuo, ką aš apie juos rašau, man būtų liūdna. Tada reikėtų galvoti, už ką man moka pinigus.

Ar tiesa, kad esate pažadėjęs niekada nerašyti apie krepšinį, Garliavos aistras, bankus ir kaimo turizmą Dzūkijoje, nes visais šiais klausimais turite asmeninių interesų – pavyzdžiui, kelias sodybas Dzūkijos nacionaliniame parke, kurias įsigijote neaiškiais tikslais? Kalbama, kad ten vykdote eksperimentus, kurie gali būti neetiški.

Visai neteisingas požiūris. Tai klaidinga informacija. Man jokios temos nėra uždraustos. O Dzūkija man labai patinka, ypač rudenį, kai ten miškai pilni grybų. Ypač mėgstu rudmėses.

Ko norėtumėt palinkėti skaitytojams?

Linkiu, kad nepamirštumėt pirmadienį atsiversti „Lietuvos rytą“, o atsivertę pirmadienį, vartytumėt ir visą savaitę. Aš tikrai dėl jūsų labai stengsiuos. Jums beliks skaityti, kikenti ir linguoti galva.

Gero jums savaitgalio, Andriau.

Ačiū, o jums linkiu kitą kartą geriau apgalvoti klausimus pašnekovui. Šis interviu jums garbės nepadarė.

Advertisements

15 comments

  1. […] Dar į pokalbį įsiterpia balsai, kuriuos nuolatos girdžiu galvoje. Tie balsai mane kviečia rašyti (dažnai jie į mane kreipiasi nepažįstamomis kalbomis). Dažnai turiu paklūsti.[…]

    Tai štai iš kur tie klausimai egzorcistui… Ar nepadėjo?

    […] Kalbant labai rimtai, mane yra vieną kartą apskundęs BBC vadovybei vienas pagyvenęs ir piktas išeivijos atstovas[…]

    O čia mano akytės tokios: http://memegenerator.net/Futurama-Fry

    O pigus populiarumas ne toks ir pigus…

  2. Linas

    Vadinasi esu zigzagais einantis gyvenimo keliu ne runkelis; Ir malonu, ir šaukia kviečia bristi teisingu keliu krč

  3. Jolita

    Geriausias skiltininkas LRyte buvo R.Rastauskas, savo rašinius vėliau sudėjęs į atskirą knygą, kurią laikau prie lovos, kaip amerikiečiai Bibliją, ir periodiškai paskaitinėju. Jūs ne Rastauskas, tačiau esu užsisakiusi Jūsų Protokolus, todėl skiltis vistiek skaitysiu. Juolab Protokoluose komentarai kažkokie padoresni ir ne taip kvepia treningais. Sėkmės.

  4. Milda

    tikėjausi kažko įspūdingesnio ar ne tokio skysto savęs pristatymo, skurdus tas pasišnekėjimas… beje, į save kreiptis “jūs” tai jau nežinau kokios diagnozės pradžia… visada skaitau jūsų rašinėlius, įdomu, tačiau stiliaus paprastumas neturi virsti prastumu…

  5. alseta

    fainas interviu; ir padarė garbės;

  6. Indre

    tai turbut pirmas sekmadienis, lai laukiu pirmadienio laikrascio :) tiliuosi, kad mielas Uzkalnis ikveps tam dienrasciui daugiau pozityvo, nes pastaruosius ketverius metus, kai esu kasdien priversta skaityti LR, pozityvu netryksta net Palmiros horoskopai (pastraipa “Blogas zenklas” siulau is viso pasalinti be teises sugrizti) :) o perskaicius verslo naujienas kriminalai darosi juokingi… Sekmes vedamosios skilties autoriui ir tikiuosi, kad protokolai del naujuju pareigu nenukentes, o taps dar labiau izvalgesni.

  7. Asketas

    Dėkui už išdėstytą poziciją. Jai pritariu seniai, tik rašau komentaruose pirmą kartą todėl, kad LR prenumeravau nuo “kom Tiesos” laikų iki užpraeitų metų (be pertraukų!). Tačiau kai visas laikraštis pasidarė tik “5 puslapis” su priedu “paverkim ir pakeikim valdžią”, nusprendžiau kad jo daugiau remti neverta. Ir štai šis tas pozityvaus. Jei Jums pavyks išlaikyti bent šią skiltį, o dar geriau būtų (svajonė) užkrėsti didesnę dalį šio laikraščio, pradėčiau prenumeruoti vėl. Kaip gaila bebūtų, bet iš atsitiktinių savaitraščių paskaitymų, šis geriausias, nors kol kas “vergo pozicija” kaip ir daugelio (gal ir nedaugelio?) neperlaužtų “homosovietikus” protų.
    Sekmės
    Lauksiu.

    • Milda

      Kažkodėl drįsčiau suabejoti, ar optimizmo tiek jau daug Andriaus rašinėliuose…. man tai labiau panašu į sarkastišką ir pašaipūnišką stilių…

  8. Labai vykusi nuotrauka ir šmaikštus interviu, nors, prisipažinsiu, vietomis pasirodė kiek šizofreniškas (ypač apie tuos balsus galvoje) :). Gerai, kad žmonėms pagaliau paaiškinote, kas yra skiltininkas, nes daug kas vis dar neskiria apžvalgininko nuo reporterio.

  9. Užkalnis, Užkalnis, Užkalnis.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: