Ne už tokią Lietuvą kovojome, sako tie, kas tada sėdėjo savo bute ant sofos ir laukė, kuo visa tai baigsis

Nepatinka Lietuva? Jie noriai apsikeis su tavimi vietomis (nuotrauka: AFP-Scanpix)

Tai svečio įrašas. Geresnio įrašo sausio 13-osios proga dar nebuvau skaitęs.

Autorius – Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Druskininkų Naujienų redaktorius ir Dzūkijos išmanytojas. Vienas šviesiausių žmonių. Skaitykite ir džiaukitės. Romo tinklaraštis čia.

Perspausdinta autoriui leidus.

Kasmet, sausio pradžioje, artėjant Laisvės gynėjų dienai, pasigirsta daugmaž tą pačią graudžią giesmę kartojančių balsų, klausiančių, ar už tokią Lietuvą kovojome ir lyginančių kokius nors šių dienų gyvenimo paradoksus su Sausio 13-osios auka. Todėl pradėsiu nuo to, kad Sausio 13-oji, mano supratimu, buvo unikalus įvykis, į kurį nieko panašaus mūsų tūkstantmetėje istorijoje nebuvo, nėra ir nebus. Beginklių žmonių valia nesitraukti, apginti savo laisvę pasirodė esanti stipresnė už pusšimtį metų pasaulį bauginusią totalitarinės valstybės armiją. Nuo tos nakties net ir patys agresoriai suprato, jog šitų žmonių pavergti ir suvaldyti nebeįmanoma. Ir kai mūsų dienų pseudoherojai bando sureikšminti savo tarpusavio rietenas ir lyginti jas su Sausio 13-ąja, visas jų naivumas tampa regimas visiems aplinkiniams.

 

Visi pensijų bei pašalpų mažinimai ar didinimai, visos pedofilijos ar kedofilijos bylos, visi nesusipratimai, kuriuos kasdien patiriame, demagogų lūpomis palyginti su Sausio 13-ąja, staiga tampa tokiomis nereikšmingomis smulkmenomis, kad nejučia imu gailėtis pačių lygintojų ir kažkaip tarsi už juos gėda darosi.

 

Dabar grįžkime prie Lietuvos, už kurią kas ne kas čia sakosi kovojęs. Nepradėsiu skaičiuoti, ar visi, dabar viešai skelbiantieji 1991 m. sausį buvę prie televizijos bokšto ar Parlamento, fiziškai ten sutilptų. Tegul bus tai jų sąžinės reikalas. Vien sąžinei nepalikčiau tik tų Socialistinio liaudies fronto aktyvistų, tapusių A.Paleckio bylos liudytojais, kurie po poros dešimtmečių bando perrašyti istoriją ir sąmoningai meluodami išsukti savo lyderį nuo baudžiamosios atsakomybės. Per daug žmonių tuos įvykius prisimena taip, tarsi jie būtų buvę vakar, kad toks melas galėtų būti toleruojamas.

 

„Ne už tokią Lietuvą kovojome,” – sako dažniausiai tie, kurie tada sėdėjo savo bute ant gautos pagal paskyrą „minkštos dalies” ir laukė, kuo visa tai baigsis, kas laimės… Na, ir vienas kitas ten buvęs, bet jau gerai nė nepamenantis, apie ką tuomet galvojo. Nes juk kiekvienas galvoje nešėmės savą ateities viziją. Vargu ar kas galėjo tikėtis, kad kažkaip pavyks suderinti tautinio autoritarizmo vizijai nuo smetoniškos mokyklos suolo ištikimo senolio, ryšinčio austinę juostą vietoje kaklaraiščio, deficitais nušertą savo kūną vos panešančios tuomet dar neprivatizuoto „univermago” skyriaus vedėjos, ataskaitas apie savo auklėtinių nenorą atsikratyti „religinių prietarų” reguliariai rašančio ir dėl to naktimis užmigti negalinčio pedagogo ir iš Vieciūnų „Drobės” maišais siūlus namo velkančios darbo spartuolės lūkesčius, ir visi liks patenkinti.

 

Todėl dabar, žvelgdami į 21-ąją Sausio įvykių sukaktį žymintį kalendoriaus lapelį, atidėję į šalį artėjančių rinkimų propagandinius šūkius, turėtumėm sau pripažinti, jog ta Lietuva, kurią mums visiems drauge pavyko sukurti, pranoksta daugelį anuometinių svajonių. Vien tai, kad važiuodami per kažkada spygliuotomis vielomis apraizgytą ir ginkluotų kareivių saugotą sieną dabar net neprivalote sustoti, o neradę sau mielo darbo gimtinėje, galite įsidarbinti kraštuose, kurių anksčiau net per televizorių nerodė, suteikia svaiginantį laisvės pojūtį. Apsidairę atviromis akimis pamatysime naujas gatves ir šaligatvius, švytinčius prekybos ir pramogų centrus, aplink miestus išdygusius naujų individualių namų kvartalus, kiemuose stovinčius ne tokius jau senus vokiečių ir japonų gamintojų automobilius… Kas mums pasidarė, kad viską, ką užgyvenome, suvokiame lyg savaime suprantamą, ir čia pat skundžiamės, kad už tokį pat darbą vokietis ar norvegas gauna keliskart daugiau, o baltarusis moka už buto šildymą keliskart mažiau.

 

Bala nematė, ką aš čia berašyčiau, kritikuodami valdžią prieš rinkimus vis tiek šauksite, kaip, anot „Dviračio šou” pelių „Kubilius nuvarė Lietuvą”, bet, bent likę vieni su popieriniu ar kompiuterio ekrane skaitomu tekstu, išdrįskite sau pripažinti, kad per tūkstantį metų Lietuvos istorijos čia niekada nebuvo taip gera gyventi, kaip dabar. Kai nebijau būti suėstas laukinių žvėrių, nudobtas ar išvestas į vergiją geriau ginkluotos kaimyninės genties, mirti nuo maro, choleros ar paprasčiausio kraujo užkrėtimo, būti mirtinai užplaktas dvaro prievaizdo, subombarduotas kartu su šeima savo namuose, uždarytas į getą ir sušaudytas duobėje, įskųstas kaimyno ir išvežtas už poliarinio rato, uždarytas į beprotnamį už kritišką žodį, imu manyti, jog taip ir turi būti.

 

Bet juk tai nėra savaime suprantama. Mūsų saugus, sotus ir beveik pasiturintis gyvenimas yra toks trapus, kad kiekvieną dieną galiu tikėtis, jog nusirisime į chaosą ir suirutę. Iš 7 milijardų pasaulio žmonių bent 3-4 nedvejodami pasikeistų su manimi vietomis, kad pabėgtų nuo alkio, troškulio ir visiško skurdo. Dar 1-2 mlrd. žmonių gyvena gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis, kenčia karštį, šaltį, sausrą ar liūtis, lupikiškus mokesčius ir nepalyginamai labiau korumpuotą valdžią, kurios negali demokratiniu būdu pakeisti, bet šypsodamiesi žvelgia į ateitį ir sunkiu darbu skinasi sau kelią į gerovę.

 

Ir kai lauke krinta šlapios snaigės, o krosnyje, skleisdamos malonią šilumą, spragsi malkos, įsitaisęs odiniame fotelyje priešais vitrininį langą su dideliu puodu kvapnios arbatos rankose staiga suprantu, jog Sausio 13-osios aukos niekas niekada nesuterš ir nesumenkins, nes jie paprasčiausiai neturi tokios galios.

 

Advertisements

22 comments

  1. La femme

    Eina sau. Net sustingau minutėlei perskaičius… Kietai taip. Tiksliai ir labai netikėtu kampu. Dalinuosi šiuo įrašu!

  2. DG

    Nei pridesi, nei atimsi. Fantastiska ir idealistiska. Smagu skaityt. Is tikruju Nepriklausomybes atkurimas, Sausio 13-oji turetu but net nediskutuotinas dalykas. Aciu uz straipsni.

  3. Pastoras Maldonado

    Ačiū. Tikiuosi šitai perskaitys tikrai nemažai žmonių. Bus bent šiokia tokia atgaiva po kasmetinių panašiomis dienomis pasirodančių idiotiškų nuomonių. Ir kad nors bent kiek racionaliai būtų šnekama, ne, kelių metų senumo šablonais…

  4. Smile

    Gera skaityti.
    Puiku ir todėl, kad vis daugiau taip manančių žmonių (bent jau mano aplinkoj). Vis dažniau girdžiu, kad viskas čia gerai Lietuvoj ir nėra ko inkšti. Ir apie Tėvynės meilę kažkaip nebegėda šnekėti, gal tuoj taps nebegėda sakyti, kad visus mokesčius sumokėjom ir netgi tuo didžiuojamės. To ir linkiu mums visiems šitoj puikioj šaly.

    • entdx

      Aš tai manau, kad tiesiog dauguma jau ir pavargo inkšti, bei dejuoti apart beviltiškiausių elementų visuomenėje ir pamastė gal ir nieko čia gyventi. Žinoma vakarų algos ir rytietiškos kainos, vis dar priverčia dalį žmonių nesutikti, kad mes normaliai gyvenam (na už minimumą tikrai normaliai negyvensi).

  5. Indrė

    Mano kalėdinės svajonės pildosi! Mūsų šalyje randasi vis daugiau NEĮTIKĖTINAI gerai rašančių žmonių. Ačiū mielajam Užkalniui, kurio dėka radau dar vieną puikų tinklaraštį. Tikiuosi, kad straipsnis supurtys ir privers atsitokėti ne vieną. Pagarba autoriui.

  6. skaitytojas

    :) smalsu pasiutusiai pasidarė beskaitant, kaip gi gerbiami interneto kolegos pasižiūrtų kiek kitokia nuomonę.(t.y., daug maž įsivizduoju, kaip, nu ale visvien :) )

    tik keli kuklūs pastebėjimai:

    **Visi pensijų bei pašalpų mažinimai ar didinimai, visos pedofilijos ar kedofilijos bylos, visi nesusipratimai, kuriuos kasdien patiriame, demagogų lūpomis palyginti su Sausio 13-ąja, staiga tampa tokiomis nereikšmingomis smulkmenomis, kad nejučia imu gailėtis pačių lygintojų ir kažkaip tarsi už juos gėda darosi**

    tie, kas gyvena iš 600 litų per mėnesį, visų tų dalykų nei “smulkmenom”, nei “nesusipratimais” nevadina, mhm.

    **„Ne už tokią Lietuvą kovojome,” – sako dažniausiai tie, kurie tada sėdėjo savo bute ant gautos pagal paskyrą „minkštos dalies” ir laukė, kuo visa tai baigsis, kas laimės…”

    atsiprašau! gerb. straipsnio autorius gal man už nugaros stovėjo 1991.01.13? apžiūrinėjo mano minkštą kampą, ir dabar gali pasakyt, gavau aš jį pagal paskyrą ar dar kaip kitaip? WTH?

    pasakysiu paprastai: 50+ metų gyvenom su viena propaganda apie “šviesų rytojų ir pan.”, dabar panašu kad įsibėgėjam gyvent su kita – “apie šviesią mūsų dabartį”.

    trumpas reziume: man biauru.
    (o dabar – feel free ladies and gents ;) )

    • Pastoras Maldonado

      Gerb. skaitytojau, ties kažkuriuo straipsniu šiame tinklaraštyje jau bandėme išsiaiškinti, kiek gi tiksliai žmonių gyvena už 600/mėn. Gal jūs žinote? Jei taip, nevyniokite į vatą ir pasakykite. Nes tai, ką jūs parašėte taip pat yra žiniasklaidos ir runkelizmo propaganda ir gana gaji, aka “viskas blogai, o ne minumumą uždirba tik seimūnai”.
      Taip pat man visuomet patinka tokių skaitytojų puolimas į kraštutinumus – jeigu bandai pasakyti, kad Lietuvoje ne viskas blogai kaip bandoma parodyti, tai iškart pavadinama “šviesaus rytojaus” propaganda. Juoda/balta. Tarsi penkiametis kuriam mama neleido piešti ant tapetų, sakantis tu man nieko neleidi. Bet jūs juk suaugęs žmogus (panašu)

      • Rūta

        Pakalbėkite su pensininkas. Bus žymiai aiškiau, kam tenka pragyventi iš 600 Lt., mokėti už butą, maistą ir vaistus, ir kokioj padėty iš tikrųjų yra šalis.

      • skaitytojas

        :) na taip, mama iš tiesų ant tapetų piešti man neleisdavo – baisi ta tarybinė vaikystė: jokių ten teisių, vienos pareigos (juokauju nepiktai :) )

        o jei rimtai, tai statistinių duomenų (kaip jūs turbūt ir nujaučiat), apie ~ 600 litų per mėnesį uždirbančius / tokio dydžio pensijas (invalidumo, pavyzdžiui) aš tikrai neturiu. ką tai keičia?
        runkelizmo propaganda, sakote? :) gal ir taip. runkelizmas dar ne taip blogai. vienas tautos tėvas dar ir šunauja bei žmonėmis iš gatvės pavadinęs kitaip mąstančius yra…

        ai, nenoriu šiandien ginčytis iš tiesų. geriau vieną stulpelį eilėraščio iš žiauriai tarybinio žurnaliuko “Šluota” padeklamuosiu:

        Aš guliu ant medinių grindų
        Nes bendrabuty lovų pritrūko
        Man pasisekė: sako kitur
        Miega žmonės lauke, ant suoliuko

        ne keista, kaip gal kokių 20 metų senumo eilėraštis gražiai susisiekia su šiais laikais (bent mano akimis žiūrint), ar ne?

  7. Egle

    Nuostabus straipsnis. Pagarba autoriui

  8. lietuvaite

    Labai pritariu, labai dziaugiuosi Lietuvos pasiekimais.

  9. Pastoras Maldonado

    Rūta su kiek pakalbėt, kad apklausa būtų reprezentatyvi? Man atrodo močiutės neužtektų, kaip jums?

  10. mlia

    Man rodos, yra kaip ir 2 Lietuvos (tai vėl išeina juoda/balta, kaip penkemečiui vaikui). Viena Lietuva kasdien važiuoja į darbą apynaujais vokiškais ir japoniškais automobiliais. Kita blia Lietuva geria, gimdo vaikus ir eikvoja anos Lietuvos mokamas socialines įmokas. Vat, tarkim, žmonos kaime, daug biednų žmonų, bet obuolių sulčių nebėr kur išsispausti, nes anksčiau buvo 3 spaudėjai su savadarbiais presais, bet jie paseno, o jų vaikams darbas kertasi su pagrindine gyvenimo veikla – gerti. Tai jie ir nespaudžia tų sulčių, nes kam dirbti, jeigu ir taip valdžia pinigų duoda, nors ir nelabai daug. Mano žmonai labai patiko “maisto banko” iniciatyva, kol nesužinojo, kas jos kaime gauna paramą iš to maisto banko. Tai tiek apie gyvenimą iš 600 litų, bent jau kaimuose, kur vargšai galėtų užsiauginti bent jau daržovių, tik jiems “neapsimoka”.

    • Ačiū…nu kaip pirštu į akį, važiavau pernai rudenį per Lietuvą, nustebau…lapkričio mėnesį kaimuose pilni sodai neskintų obuolių…nu niekur prieš dvidešimt metų tokio vaizdelio nebuvau matęs…o daržus turėjom net mieste,prie aerodromo,niekieno žemėj, pats mažas būdamas su mama eidavau laistyti pomidorų,agurkų,svogūnų ir t.t…dabar gi…”neapsimoka”???

  11. pasiutes suo

    o prie ko ten afro negrai fotografijoj?

  12. pasiutes suo

    pasikarsciavau siek tiek…..vat tie tai tikrai pasikeistu……..bletstvos juodos,tik idomu ka jie cia veiktu nekeip eitu dirbt………?

  13. Justinas

    Dar žinau yra tokie Šnipiškėse gyvena. Jiems siūlė po milijoną už tuos tvartus, kuriuose jie gyveno. Bet ne, jie tikėjosi 2 milijonų, tad ir toliau gyvena už 600 ir yra nepatenkinti, kad valdžia jiems vandens neatveda ir kanalizacijos dar 100 metų nebus jų namuose. Ar pensininkai, gyvenantys senamiestyje, milijonų vertuose būstuose, šildančiuose tik 1/3 būsto, nes per brangu, o ir nereikia tokio didelio būsto, bet neparduodantys ir nedowngradinantys būstų į mažesnius, nes “čia mes užaugom ir čia mes mirsim”. Tikra tiesa, tai, kas Amerikėj yra prabanga, pas mus yra konstitucinė teisė.

    Tuo tarpu aš moku mokesčius ir tikiuosi, kad valstybė tikrai padės tiems, kam tikrai gyvenime nepasisekė, kad šie neturėtų badauti. Nes aš tikrai suprantu, jog ne visi panorėję gali užsidirbti daugiau nei 600, bet pats paremti, deja, neturiu galimybių.

    Kadangi ir Romą pastatė ne per dieną, tikiu, kad viskas eina tik geryn. Ypač, matydamas, jog jaunoji karta, kuriai atstovauju, savo požiūriu ir darbštumu yra šviesmečiu priekyje už sovietmečiu užaugusius. Yra dalykų, dėl kurių negaliu kaltinti vyresniosios kartos. Bet per savo gyvenimą galėjo vyresnioji karta ir išmokti suprasti, kas yra priežastis, o kas pasėkmė – juk dalis kartos išmoko. Ak, tiesa, jie dabar milijonieriai…

  14. Mano močiutėms vienai 79, kitai 80 metų. Pirmoji su tėvais buvo ištrempta į Sibirą. Kita karo metais liko čia, tačiau nuo 14 metų liko našlaitė. Likusiai Lietuvoje teko mesti mokslus ir nuo 14 metų dirbti. Ji sukūrusi šeimą tapo našle su 4 vaikais, kurių jauniausiam (mano mamai) buvo tik 3 metukai.

    Tačiau abi sunkiai dirbo visą gyvenimą (vaikų labui) ir iki šiol dar, kaip pačios sako, “judam kiek galim”.

    Ir svarbiausia nei viena iš jų NIEKADA nesiskundė, kad gauna mažą pensiją (nors likusi Lietuvoje ir gaudavo minimalią) ar kad Lietuvove būtų blogai gyventi. Jos matė, kada buvo sunku gyventi. Ir mato, kaip dabar gerai jų vaikai ir anūkai dėl, kurių jos paakojo savo daugelį metų ir sveikatos.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: