“Drakono alsavimas”, mozaika su daug skaitymo ir be stabdžių

Naujaisiais 2012 metais (kurių, velnias, jau praėjo 4% – ar pagalvojote apie tai?) viena iš mano rezoliucijų yra rašyti daugiau to, kas skaitytojams labai patinka – recenzijų. Iš kur žinau, kad labai patinka recenzijos? Nes labai noriai skaito. Beatos Nicholson antrosios knygos recenzija net buvo išrinkta geriausia mano parašyta kulinarinės knygos recenzija 2010 metais*.

Knyga, kurią parašė Raimondas Dikčius ir lrytas.lt kolegė Goda Juocevičiūtė, kartais užtrolinanti auditoriją vykusiais tekstais apie straipsnių komentatorius, varguolius ir feisbuko gyventojų porūšius, aiškiai rašyta ne paskubom. Kartais net nori paklausti – “o kitai knygai nieko nenorėjot palikti?”, nes jau labai didelė tirštuma.

Žinote, ką primena? Kai pirmą kartą ateini, kaip aš seniai seniai Londone, į didelę kinų maisto parduotuvę, ir tada žiūri apspangęs į lentynas, prikrautas ryškių, net per ryškių, spalvų indelių ir pakelių, raukaisi nuo kvapų, kurie per stiprūs, ir dairaisi, ir dairaisi, ir supranti, kad neturi nė mažiausios vilties visko išbandyti ir perprasti, ir kad tai yra visiškai kitokio pasaulio klodas, kurį gali tik paliesti, ir kuriam galėtų užtekti viso gyvenimo.

Knyga labiausiai primena mozaiką, arba – gerąja prasme – kratinį. Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad knyga sisteminga, arba kad ji primena akademinę studiją. Ji labai jaunatviškai karšta, atrodo, kad autorių įspūdžiai lipa vienas per kitą, ir kartais norisi pasakoti apie naują dalyką, net nespėjus iki galo išnarplioti iki galo jau pradėtos temos arba potėmės, kaip pokalbio metu.

Žinote, koks jausmas? Kur nors sodyboje arba tolimos šalies viešbutyje, kur nėra interneto ir televizoriaus (arba yra toks, kokio nenori žiūrėti) turi po ranka šūsnį senų žurnalų, ir pradedi juos skaityti, ir įsitrauki taip, kad gali praleisti absurdiškai ilgą laiką, gerdamas į save nesistemingas, bet lyg spalvingi akmenukai viena prie kitos gulančias žinias. Paskui galvoje viskas atsirinks, ne bėda. Aš visą gyvenimą skaitau probėgšmiais, nuotrupomis, šen bei ten. Aš taip įpratęs, ir – žinokite – man nepakenkė.

Kaip galima suprasti iš paties pavadinimo, knygoje yra rašoma apie Kiniją, Honkongą ir Tibetą (autoriai sąmoningai išskyrė ir pavadino kaip tris atskiras šalis, nors politine prasme ir pagal dominuojantį pripažinimą tai vienos ir tos pačios “liaudies respublikos” teritorija), ir apie tai, ką ten randa ir su kuo susiduria patyręs ir daug laiko praleidęs keliautojas. Autorių niekas neapkaltins pasikėlimu ir “atsiplėšimu nuo žemės”: pigių ir baisių nakvynių ir nakvynėlių, gultų ir landynių detalės labai gyvos – kartais perskaičius norisi dezinfekuotis rankas.

Bet kuriuo atveju, tai būtent keliautojų knyga (ne gyventojo – bet aš nežinau, kiek metų reikia pragyventi šalyje ir kaip giliai reikia klimpti, kad pradėtum vis dėlto jaustis gyventoju; esu kažkada sakęs, kad šalis pasidaro tikraisiais namais tuomet, kai ten moki mokesčius, nusiperki nekilnojamąjį turtą ir leidi vaikus į ten esančią mokyklą). “Drakono alsavime” rašoma apie viską, ką mato akys ir prie ko prisiliečia atvykėlis – ir maistas, ir medicina, ir parduotuvės, ir pastogė, ir apgaudinėjimai, ir net horoskopai. Istorijos tik tiek, kiek būtina kontekstui; istorija – tikrai ne knygos vinis.

Laiko perspektyva yra žiūrėjimas iš dabarties į dabartį – vėlgi, įprastinis keliautojo požiūris, nes keliautojas visų pirma tik stebi, paskui supranta, ir paskui aiškina, ir daugiau laiko gilinimuisi į praeitį arba projektuoti ateitį atsiranda tik vėlesniuose etapuose, ir ši knyga neturi tokio uždavinio. Tai bus darbas kitoms autorių knygoms.

Knygoje yra per akis maksimalizmo ir rėžimo iš peties, ir jei būčiau koks nors zanuda arba besigiriantis “teksto analizės” įgūdžiais nuobodyla, tikrai rasčiau prie ko prisikabinti. Pavyzdžiui, kurie Vakarų ir Rytų medicinos palyginimai atrodo utriruoti, suabsoliutinti kaip kokio… na, kaip Andriaus Užkalnio pasažai apie socializmą ir laisvą rinką arba apie varguolius ir runkelius. Aš jau matau ir girdžiu, kaip kruta konvencinių atsiliepėjų lūpos: “perlenkta lazda”, “sutirštintos spalvos”, “juoda ir balta, nemato pustonių” – bet kas jums pasakė, kad visi turi būtinai rašyti balansuotu, atsvertu stiliumi, “paminėdami viena, nepamirškime ir kito”, “antra vertus…” ir panašiai? Pasenti visi spėsime. Man patinka daug ryškios spalvos, jos Lietuvoje dar ilgai nebus per daug. Hell yeah.

Kalbant apie konvencinius dalykus, knygos kalba irgi gana jaunatviškai tiršta ir nepritaikyta tam, kas krūpčioja nuo užsienietiško žodžio paminėjimo be keturaukščių paaiškinimų ir kelių sluoksnių kabučių, arba nuo idiotų pavadinimo idiotais tik todėl, kad jie autoriams atrodo idiotais. Man tai atrodo sveikintina. Man norisi daugiau tokio rašymo, “kaip rašosi”. Geriau parašius pasigailėti persūdžius arba pasitaisyti, negu stabdyti, užglaistyti arba nugludinti taip, kad neliktų gyvos vietos, ir jau tikrai geriau, negu nerašyti visai.

Drakono alsavimas – Honkongas, Kinija, Tibetas / Raimondas Dikčius, Goda Juocevičiūtė. Vilnius, Versus aureus, 2011. Iliustruota, 240 psl. ISBN 978-9955-34-328-8. 

— — —

* Aš tą recenziją išrinkau geriausia pats, nes kitų kulinarinių knygų recenzijų, rodos, tais metais mano tekstuose nebuvo.

Advertisements

One comment

  1. Indre

    Mielas Uzkalni, darotes pavojingesnis uz negailestingiausia marketingista! Jau matau save rytoj per pietu pertrauka suoliuojancia i knygyna… Dievinu keliones, o dar labiau jas planuoti. Ir tiek mazai Lietuvoje galima rasti isties kokybiskos lekturos apie tolimus krastus: su keliautoju pastebejimais, svarbiomis smulkmenomis ar elementariais patarimais, kurie oi kaip pravercia nusidanginus uz juru mariu. Na, sia knyga bent jau maga pavartyti. Tikekimes, ranku dezinfekuoti neprireiks :)

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: