Vilniaus feelgood deimantas: Zoe’s

2012 metų sausio 21-oji buvo lygiai pusė metų, kai grįžau su šeima gyventi į Lietuvą. Šeštadienis buvo itin geras: ilgas vakaras prie teliko ir belekokie filmai (dar kartą žiūrėjom Bridget Jones dienyną, siaubas, koks lėkštas ir pritvotas durnų bobiškų stereotipų rinkinys, net labiau erzina, negu Sex and the City, jei tai apskritai įmanoma), prieš tai dienos metu mudu su Algiu Ramanausku atidirbom vienam renginyje su labai, labai puikia auditorija: kad visi darbai būtų tokie. Grįžau per apsnigtą Lietuvą į Vilnių, su šeima nuėjom vakarieniauti, ir ta vakarienė išėjo toks savotiškas sukakties šventimas (as if dar reikėtų progos).

Čia buvo ilga žodinė ouvertiūra, vedanti prie vakarienės. Vakarienė buvo Zoe’s, ir ten dar kartą pagalvojau apie tai, ką jau žinojau: į tą barą, grilį, restoraną einu daugiau, nei į visus kitus Vilniaus kabakus kartu sudėjus. Darbo susitikimams, su šeima, su draugais – tai labai dažnai yra pasirinkimas, ir ne koks nors skausmingai prispaustas ar išstenėtas (“tai kad kažkaip kitur nėra kur eiti”, kaip kartais sakydavo mano draugai, prieš kokį dešimtmetį eidami visą laiką į vieną vietą Gedimino prospekte)*, o laisvas ir džiaugsmingas pasirinkimas.

Jei jūs galvojate, kad man Zoe’s sumokėjo ir atsilygino, kad čia dabar surašyčiau šį egzaltuotą atsiliepimą, tai jūs labai klystate. Tai moku restoranui, o ne jie man. Aš ir mano šeimos nariai ten paliekame daug pinigų, ir žinote, kas svarbiausia? Negaila nė vienos iš daugelio šimtinių ir dušimtinių, paliktų ten.

Tai tokia vieta, kur moki su malonumu, gal todėl, kad jie dirba su malonumu, ir tai matosi. Aš ilgai galvojau, kodėl ten geriausia, ir supratęs, kad tai kompleksinis pojūtis, turiu pasakyti, kad ikspyrienso stuburą Zoe’s suformuoja vis dėlto žmonės: padavėjos (visos draugiškos, visos kompetentingos ir visos pasitinka kaip savus), barmenai ir maisto gamintojai prie grilio ir ne prie jo, dydžėjus prie muzikos vertuškės – visi sugeba daryti kažką ir viską, kas padaro gerą vakarą. Arba gerą popietę. Arba gerą vėlyvą rytą (durys atsidaro nuo 11:30 val.).

Jei man reikėtų pradėti išvardinti, kas Zoe’s yra taip, kaip reikia (ir ne veltui šis įrašas su žyma KAIP REIKIA – tai Protokoluose vienas geriausių dalykų, kuriuos galima pasakyti apie ką nors) susidarytų sąrašas – tai tada jamam tą sąrašą ir sudarom, nes ko čia susirinkom.

1. Maistas: man ten nėra pasitaikę nekokybiško, apvogto, suchaltūrinto arba su iditotiškom idėjom**. Meniu yra nedidelis (nereikia eiti į tokią vietą, kur meniu yra per 20 lapų: tai pirmas ženklas apie blogą virtuvę), visos pozicijos uždengtos – kelios salotos, kelios sriubos, keli karšti. Steikai geri kaip Markus ir Ko (ten, Markuse,  mėsa brandinta, man rodos, ilgiau), o kadangi Markusas yra Lietuvos steikų standartas, tai reiškia, geriausi Lietuvoje.

Burgeris*** absoliučiai geistiniausias ir daugiausiai malonumą teikiantis, kokį kol kas esu radęs Lietuvos Respublikoje. Kadangi kainuoja 29 Lt (su sūriu ir šonine – 33 Lt), produktas privalo būti geras, nes jei žmogus moka už burgerį trim litų, tai tas žmogus paprastai žino tolką burgeriuose ir jam bet ko nepaduosi.

2. Drinkai: irgi nedidelis kokteilių meniu, kur daugiausia pažįstami, išbandyti, pamėgti ir gerai sumiksinti (barmenas žino, ką daro). Prasideda nuo 10 Lt., geriasi smagiai, ir tik spėk žiūrėti, kaip kliksi skaitliukas. Ir G&T padaro su Bombėjum, kas yra labai gerai (būna dar stipresnio skonio džinų, bet jie labai brangūs, ir negali kaltinti, kad jų nenaudoja). Vienintelis pageidavimas: labai norėčiau, kad turėtų Grey Goose degtinės. Čia mano asmeninis pageidavimas, tokia kaip ir užgaida.

3. Interneras ir vaizdai. Labai nedaug kam pavyksta suderinti madingą interjerą su santūrumu ir patogumu, nes paprastai būna arba pretenzinga pižoniška fuflo, kur apdėliota neva cool interjero elementų, kurie įtikina nebent 18-mečius hipsteriukus, kurie tempiasi nuo visko, kas ne kaip pas žmones, arba būna vaizdas kaip 1989 m. pavyzdžio kooperatyve. Čia nėra nieko mandresnio, negu meniu su vinilo LP plokštelėmis vidurje ir galbūt laimingų golferių nuotraukos tulike (kas visi tie žmonės? Aš jau jaučiuosi kaip jų pažįstamas), o visa kita yra tik funkcija.

Dabar vaizdas. Vilniuje tokį vaizdą į katedrą ir varpinę turi tik trys vietos: Ambertono viešbučio restoranas, Sue’s Indian Raja ir Zoe’s. Vaizdas, vertas milijono. Sėskit prie lango, jei gausit vietą.

4. Man labai patinka, kad Zoe’s pavadintas angliškai, nes tai siutina debilo-patriotus ir visokius beieškančius rūroje smegenų. Kaip ir šiame epizode, kur “pasipiktinę vilniečiai” painterpretavo lipduką prieš paprašaikas kaip lipduką “prieš senjorus”. Tie pasipiktinę vilniečiai yra prietrankos, kuriems taip akys užpiltos neapykanta vertelgoms ir paauglišku, račišku poreikiu visur organizuoti pilietiškumo akcijas, kad jiems įžeidimas vaidenasi visur, kaip Amerikoje protestavusiems dėl pastebėto žodžio niggardly. Jiems  ten švietėsi rasistinis turinys, nors žodis yra senosios skandinavų kilmės.

5. Publika Zoe’s yra puiki. Blogiausia, ką galima ten užtikti, tai lietuvės mergos, nusikabinusios kokį apdrožtą užsienietį, nuo ko jos net ir dabar jaučiasi biškutuką geresnės, kalba garsiau ir savo taporna anglų kalba jam aiškina Vilniaus ir Lietuvos gyvenimo paslaptis. Bet jų nedaug. Visa kita – sveikas mišinys iš užsieniečių, gerai finansiškai besilaikančių šeimų su vaikais (nes čia ne Forto Dvaras ir ne čiliakas, čia keturiese už šimtą litų nepavalgysi), ir šiaip gerai besielgiančių žmonių, jaunų ir vyresnių porų, ir šiaip visiško žmonių mišinio. Čia klientai netriukšmauja, į save dėmesio neatkreipinėja ir vieni kitiems netrukdo.

Jūs jau laukiate išvados. Kažkada buvo Ritos Slėptuvė (1994, įkūrėja Rita Dapkutė, architektė Audronė Kaušpėdienė), absoliučiai geriausia, kas kada nors įvyko Vilniaus restoraniniame gyvenime nuo to laiko, kai Šventaragio slėnyje medžiojo Gediminas ir susapnavo geležinį vilką.

Ritos Slėptuvės neliko, bet feelgood faktorius reinkarnavosi Zoe's

Zoe’s neuždengia tos skylės, kurią paliko užsidaręs Ritos restoranas, nes tai yra per didelis uždavinys, tai – ne žmogaus galioms (sakau, nors noriu tikėti atvirkščiai), bet arčiau prie šios užduoties įvykdymo neprisiartino niekas.

Šv. Petras irgi nemokėjo vaikščioti vandeniu ir dauginti duoną ir žuvį, kaip jo mokytojas, bet ir būti pirmuoju Romos vyskupu ir pirmuoju popiežiumi ir pirmuoju iš apaštalų – irgi neblogos pareigos.

Vilniuje nėra vietos, kurioje efemeriškasis feelgood faktorius būtų pagautas geriau, negu tai daro šis baras ir grilis Odminių gatvėje.

Zoe’s Bar & Grill, Odminių 6, Vilnius. Tel. +370 5 212 3331. El.paštas info@zoesbargrill.com Internetas: www.zoesbargrill.com

— — —

* Vietos pavadinimo iš mandagumo neminėsiu, nes ten nebuvo ir nėra absoliučiai nieko blogo, bet aš ten neidavau iš protesto jausmo. Mane tai neracionaliai erzina, kai visi eina ten pat, kaip kokios avys arba kaip tie, kas per naujaką jau 20 metų žiūri tą patį nejuokingą, sentimentalų Eldaro Riazanovo filmą su negražiais aktoriais ir idiotiškai utriruota vaidyba, primenančia Vitalijų Solominą ir jo falšyvas emocijas ir teatriškai iškeltą balsą rusiškame seriale apie Šerloką Holmsą, kur jis vaidino “daktarą Vatsoną” (aišku, Uotsoną, bet kas tau rusams ir lietuviams išaiškins – mes gi pagal šleivą rusišką ištarimą ligi šiol rašom “Kembridžas”, kai turi būti “Keimbridžas”).

** Kalbu apie tai, kaip būna, kai Vilniuje, Pilies gatvėje viename viešbutyje eggs Benedict apibarsto “dėl fantazijos” parmezano faking drožlėmis ir tokiu būdu įsivaizduoja sukūrę, b***, “originalų receptą”. Kalbu apie tai, kaip Nidoje vienoje vietoje Cezario salotas užpila garstyčių padažu, nes baltas padažas baigėsi, o garstyčinio dar liko, tai ir pataupom, ir pabūnam išmoningi. Kalbu apie tai, kaip Sushi House Vilniuje lipdo sušius iš ryžių košės, išvirtos be syzoningo (pasaldinto ryžių acto), ir nusprendžia, kad jei baigėsi vasabis, tai galima apsieiti be jo, ir įgrūsti salotos lapą į sušių dėžę už 109 litus – vistiek žalia spalva. Ir nereikia net perspėti, nes žąsinai klientai nežinos skirtumo.

*** Burgeris yra geras, teiktinas žodis. Jis sultingesnis ir vyriškesnis už mėsainį.

Advertisements

33 comments

  1. Harlis

    Hmm, tiek daug sudeta idomiu pamastymu i vienos uzeigos aprasyma. (Zoe’os neaplankiau, laiko neuzteko tad apie ja nekomentuosiu) Svekintinas reiskinys.Jei visi gerbejai ir pusiau, perskaitys ne tik pastebejima bet ir paaiskinimus. Ypac geras man pasirode tas su dviem **. Manau kad tokiu zvaigzdutemis pazymetu pastabu turetu but daug. Gal tada tie save laikantys virtuves (ar kitu sriciu) genijai vis tik atkreips demesi kad ne visi besilankantys yra tik sekejai . Kazkas, pasirodo, ir zino kaip turi but patiekiamas uzsienietiskas maistas ir kas svarbiausia, tas pastabas isreikskia viesai. Manau kad Sushi Hauzas tikrai nebus laimingas tokia pastaba perskaites, bet gal paskaites vis tik padarys kazkokias isvadas vietoj kad pagalvojes kad ,ai, cia kazkoks ispuikelis apsimeta visaziniu , ir dabar pusmeti kita mes vel ramiai virsim lietuviskus ryzius ir kishim lietuviska salota.
    Bravo Andriau
    ps1 Beje, mesinis gal ir geras naujadaras. Seniau mes taip vadinom kotlieta. O Burgeris yra Burgeris… ir kol to nesupras kalbajobai, Lietuvai nuo to bus tik nuostolis.
    ps2 Ritos sleptuve tuo metu kai dar tik kapstemes is shudo, buvo tikrai kazkas tokio , Tikriausiai niekad ir nepakartotino. Kad ir kaip ne kurie bande ja plagijuoti.
    ps3 Jei kada tektu lankytis Uzupyje ir poreikis bus pasedet ramiai, jaukiai ar privaciai pa”lanchiauti” su biznio partneriu – uzsukit i “Uzupio Klasika” Ten su seima sventem zmonos gimtadieni. Ir nors skeptiskai ziurejau i dukros pasiulyma ten eiti- buvau labai labai nustebintas tiek jaukumo, tiek kamerines atmosferos, tiek maisto pateikimo. KMAN (Kukli Mano Asmenine Nuomone)

  2. nikodemija

    Man Zoe tokio didelio feel good ispudzio kazkaip nepaliko. Tokia pasirode vieta be jausmo ir be sarmo. Nelabai gerai argumentuotas paaiskinimas, tiesiog gal ne mano ten vieta. Mano feel’good’as pastaruoju metu grizus is Londono yra Briuslee, vieninteliai kurie Vilniuje uz nesikandziojancia kaina gamina tokio nuostabaus skonio maista. Tom – yam sriuba beveik kaip Tailande.

  3. Justas

    Buvau, šiaip aplinka ir aptarnavimas viskas gerai, bet maistas tai nesažavėjo. Aišku, neragavau viso meniu, gal pamėginčiau burgerį ar steiką, kitaip būtų, bet Cezario salotos tai gaidiena. Kažkaip man kaip tik pasirodė, kad čia tas atvejis, kai bando kažką mandro padaryt pridėdami nereikalingų ingredientų. Nu kam išradinėt dviratį, kai tai yra ir taip tobulas patiekalas? Romaninės salotos, skrebučiai, ir padažas iš ančiuvių, alyvų aliejaus, česnako, Vorčesterio, citrinų sulčių, vyno acto, kiaušinių trynių, parmezano. Kokį velnią jie ten užpylę man buvo, taip ir nesupratau.
    Bet anyways, pameginsiu dar kart, tą išgirtąjį burgerį ar steiką. Gal bus geresnė nuomonė:)

  4. kaimietis

    viena karta buvau, ispudis vidutiniskas: sonkauliai prastesni negu vidutiniai, sriubos neblogos. Patiko meniu stilius bei liuks aptarnavimas – buvome sesiese + visur lakstantis vaikas – padaveja puikiai tvarkesi. Isikure super geroj vietoj, Vilniaus sirdyje, tai gal tuo galima pateisinti aukstas kainas uz neipatinga maista.

    del to lipduko su paprasaikom/senukais per didelis triuksmas kilo, bet kas per avinas sugalvojo toki dizaina ir kokie idiotai restorano valdzioj leido ji uzkabinti, nebent norejo gauti daug negatyviu atsiliepimu ziniasklaidoje.

  5. Algis Ramanauskas

    Zoe’s yra ta vieta, kur avieną kepa taip, kad jai nereikia jokio padažo. To man jau ir pakanka.
    Pasirašau po straipsniu, viskas teisingai.

  6. Andrius

    Šiek tiek ne į temą: nors rusų Šerlokas Holmsas ir turi trūkūmų, o Ryga tai ne Londonas, bet būtent rusiška Holmso adaptacija yra geriausia iš visų.

    • Palyginti su kuriomis kitomis adaptacijomis? Ir kieno vertinimu?

      • Algis Ramanauskas

        Спорим, атсакимо небус?

      • Andrius

        “Many Sherlockians consider Vasily Livanov’s portayal of the Master to be one of the best on screen” – The Sherlock Holmes Society of London. Ir faktas, kad už šitą vaidmenį Livanovas gavo OBE manau yra irgi svarbus.

        O kas dėl Brett’o versijos: taip, šimtai dalykų yra geresni už rusišką versiją, bet pats Brettas nesukuria tokio Holmso, kurį matome knygose: narkomano vienišiaus galinčio savaičių savaites sėdėti tamsiame prirūkytame kambaryje ir maišyti kokius nors tirpalėlius.

        Beje, ar kas nors matė antrą Ritchio Holmso dalį? Norėčiau pamatyti Stephen’ą Fry kaip Mycroft’ą bet ar verta dėl to žiūrėti visą filmą?

    • Guesswho

      Никак нет! Geriausia adaptacija yra britų TV serialas su Jeremy Brett’u pagrindiniam vaidmeny.

      • Algis Ramanauskas

        Sutinku.

        “Mr. Brett was regarded as the quintessential Holmes: breathtakingly analytical, given to outrageous disguises and the blackest moods and relentless in his enthusiasm for solving the most intricate crimes.”

        Ir, nors Livanovas buvo netikėtai neblogas, ir Zelionaja buvo beveik liuks, tas boba Solominas sušūdindavo visą reikalą. “Ннннно, ппппппозвольте, Хххххххххолмммс, кккккккак же?” Fak.

      • petras

        nesutinku. man – “rusiskas” Holmsas – tai tikras Holmsas!

      • mustangas

        Man Brett’as pernelyg arogantiškas. Knygoje aš tokio Holmso neįskaitau, bet sutinku su pirmos vietos jam skyrimu. Livanovas drąsiai antras. Ypač pradinėse serijose.

        Ritchie’o filme galima pakeisti Holmsą į Ali-Baba ir bus tiek pat ryšio tarp turinio ir pavadinimo.

  7. Tomas

    Zoe’s geras restoranas, pritariu Autoriui. Nepatiko “tailandietiškas” jautienos troškinys, labai jau adaptuotas prie LT skonio. Viskas kitkas liuks, ypač burgeriai.
    Linkėjimai,

  8. Muzikas

    Prisiskaitę puikių atsiliepimų, buvome apsilankę ten prieš porą metų. Interjeras “ant mėgėjo”, aptarnavimas neblogas, bet svarbiausias dalykas vis gi yra maistas. Kadangi valgėme tik stir-fry noodles, apie kitką nieko negaliu pasakyti, bet už tuos noodlus tai virėjui reiktų rankeles nukapoti… Dėl to ten daugiau ir nebesilankėme, bet va čia Andrius taip giria, tad matyt reikės dar kartą surizikuoti ir pabandyti – gal mėsą jie ir moka grilinti, kad tokie garbūs žmonės lieka sužavėti.

  9. Nera nera

    Turiu atsiliepimą ne apie Zoe’s, o apie Užkalnį. Šiaip dažniausiai patinka paskaityt jo rašliavas, bet kažkaip iš to savo mandrumo jau nusišnekėt pradeda. Tekstas spaustas perspaustas, atrodo žino daug jo nuomone “kietų” žodžių, kaip ir nėra kur jų panaudot, bet vistiek įkiša. Ir gaunasi ŠŪDAS kažkoks.

    Nereik vaidint to, kuo nesi, geriau rašyti nuoširdžiai. O čia atrodo kad kažką prieš visus labai vaidintumėt ponas Užkalni :)

  10. D

    Super žodis – interneras! :) Interjeras + internetas

  11. julius

    Šiek tiek offtopic. Keista, kiek aš prisimenu – “Ritos slėptuvė” buvo ne senamiesty, o Goštauto gatvėje – kur dabar “Alaus namai” (kurie, spėju, autorių neitin traukia). Atsidarė, kaip ir rašoma, kažkada ankstyvais Nepriklausomybės metais, ilgai kabojo ta iškaba su didžiuliais mediniais stalo įrankiais. Vaikystėj teko apsilankyt – vienintelį kartą, sovietiniam vaikui pakliūt į tą interjerą buvo toks pat įspūdis, kaip pirmąkart pamačius “žvaigždžių karus”. Ar gal Odminių gatvėj koks nors antras filialas buvo atidarytas?

    • Ritos slėptuvė tikrai buvo Goštauto g. tikrai, aš kalbėjau apie emociškai užpildytą vietą, ne fiziškai.

    • julius

      Perskaičiau antrąkart, dasiprotėjau…. Ne taip iš pradžių supratau, galvojau, kad Užkalnis rašo, kad Ritos Slėptuvės patalpose įsikūrė Zoe’s :)

  12. mustangas

    Ačiū Andriui už recenzijas. Darausi sarašiuką, ką galima įtraukti į gastronominį tracką būnant Lietuvoje. Markus ir Ko kol kas pirmas (pasirodo kažkas Lietuvoje apskritai žino, kad steiko mėsą reikia brandinti ir man tiesiog kirba noras palikti jiems pinigų). Zoe tegu bus antra.

    Mano supratimu parmezano drožės ant “vanilla” Benedikto (suparantu, negerai, kai uždeda ko neprašei) ir sušio supaškūdinimas yra ne to paties lygio gastronominiai nusikaltimai. Man seniai aišku, kad Lietuvoje tikri japoniški ryžiai sušiui nenaudojami (brangu), wasabi’s daromas iš garstyčių miltelių (kas juos atskirs, o wasabi’s sunkiai konservuojas ir ekstrudinasi). O tas actas, koks dar po velnių actas? Ir man dar po šiai dienai neaišku ar Lietuvoje madinga įdėti nors truputį tunos drožlių į tai kas vadinama spicy tuna?

  13. D. Gerbiamas

    Kiek skaičiau p. Užkalnio išplėstines/išklotines gastronominėm temom, tai natūrali pirmoji reakcija – nereik daryti kulto iš ėdos. Nes kas gali būti durnesnio, kaip elementaraus fiziologinio poreikio poetizavimas. Kaip ir pats šitas menas – kažkokių instaliacijų lėkštėje darymas, vietoj to, kad paimtum ir be ilgų ceremonijų suvartotum visą kūrybinę medžiagą pagal tiesioginę paskirtį su iš esmės tom pačiom galutinėm pasekmėm. Klausimas tiktai kodėl dar niekam nekilo mintis pasidalinti poetiniais įspūdžiais iš baigiamosios proceso stadijos? Gal kam būtų įdomu paskaityti, kaip tai atrodo rafinuoto esteto žvilgsniu?

    Bet p. Užkalnio nenuilstamos pastangos šviesti runkelius vistiek daro įspūdį (savo nenuilstamumu). Ne kitaip kur jie sužinotų, kas yra Keimbridžas – iš “Russkoje radio” tai jau tikrai ne. Dar galima buvo paminėti kitą klaikų tarybinio palikimo nesusipratimą – Greenwich. Nors jei parašytum “Greničio” arba “Grinidžio laiku”, tai rizikuotum pats būti išdurnintas. O jei tam pačiam feelgoode p. Užkalniui kas pasiūlytų Vusterio sūrio? KEmbridžas vis dėlto dar yra pateisinamas, nes būtent taip jam ir priklausytų būt tariamam pagal klasikines angliškos rašybos taisykles, kurių mokino, pavyzdžiui, Salomejkoj. Galų gale jeigu turim Maskvą, Varšuvą arba Paryžių, tai gal galim leisti sau ir KEmbridžą. Bet jūs man paaiškinkit, kodėl iki šiol niekam nekliūva toks grynai rusiškas kalbajobiškas mutantas kaip TECHASAS?

    • Kristina

      Nesutinku su jūsų požiūriu “nereik daryti kulto iš ėdos”. Ėda yra fiziologinis poreikis, taip, tačiau tai taip pat yra ir vienas iš gyvenimo malonumų, kuris, matosi p. Užkalniui užima gana svarbią vietą prioritetų sąraše. Tik kaime ėda padeda nugyventi dieną nuo ryto iki vakaro ir suteikia jėgų gyvuliams apeiti. Tačiau jei maisto neaugini ir nusprendi mokėti už ėdos paruošimą, o ne gaminti namuose (arba, jei karts nuo karto atsibosta Maximos krabų lazdelės), turi teisę smulkiai išnagrinėti už ką moki pinigus, kas ir padaryta straipsnyje. Jei turi daugiau nei 200 lt. disponuojamų pajamų, kurias nusprendi išleisti kažkieno kito paruoštam maistui, might as well, tas maistas ir restorano aplinka tau suteiks pasitenkinimą.

      Jei pats augini/gamini maistą, nebūtina skaityti restorano review’ingo.

  14. Gabija

    Andriau, o Cozy (Domininkonu g.) ar bandete?

  15. Ačiū labai už burgerio rekomendaciją, kol kas geriausias ragautas Vilniaus mieste prieš tai išragavus daug abejotinų ar tik “nieko” burgerių(labiausiai nerekomenduotinas – “The Room” burgeris). Zoe’s kažkodėl niekad neragaudavau jo, nes meniu suklaidindavo “suvožtinio” pavadinimas (tas pats įprotis skaityti lietuvišką meniu variantą kaip ir subtiktrus kine, jei jie yra). Darkart dėkoju už rekomendaciją, dėl kurios burgeris made my day. Rekomendacijas skleisiu ir aš.

  16. Kalbant apie burgerius, Andriau, būtina nueiti į „Marsą“ ir ten prie alaus užsisakyti jų žvėrį. Paliko tikrai labai gerą įspūdį.

  17. Niki

    Zoe’s maistas man patiko labai, viena iš geresnių vietų, išties. Reikės užsukti į vidų, nes buvau tik vasarą, lauke.
    Dar įdomu buvusiųjų “Renė” atsiliepimai, gal kas pasidalins? Įdomi ir su cinkeliu vieta man pasirodė.

  18. birata

    Andriau,kaip suprantu, Vilniuje,jau žinote geras vieteles…,tai gal pats laikas atskleisti skonių receptorių ypatumus Kaune?…m…?

  19. Klaida: Zoe’s adresas yra Odminių g. 3 :)

    Labai ačiū už tokį gerą protokolą, visad smagu girdėti, kad Zoe’s išlaiko gerą reputaciją :)

    Ex vadovė

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: