Nesukat galvos? Ir nereikia.

Norvegija: ne tik gražu ir tvarkinga, bet žmogų laiko ŽMOGUMI. Ai kai gerumas.

Lietuvos rytas, 06 02 2012

Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sužaliavo dar viena istorija, visiškai neišskirtine: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra labai viskuo patenkinta. Pasiilgsta, žinoma, juodos duonos ir lašinių, bet ir tų atsiveža.

Kam čia dar populiarinti tą istoriją? Nes ji pamokoma. 24 metų Aistė sako: „gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti“.

Tai yra svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos, ir Norvegijoje ji rado tinkamą vietą. „Žmonės čia jaučiasi saugūs”, sako ji, ir ne todėl, kad Lietuvoje būtų pavojinga vaikščioti gatvėmis, puldinėtų laukiniai gyvuliai, kaimyninės klajoklių gentys ar sproginėtų bombos.  Ne, ji nori pasakyti visai ne tai. „Niekas taip neengia, kaip Lietuvoje, negąsdina, kad išmes iš darbo, jeigu pavėlavai.“ Reikia suprasti, apie vėlavimą į darbą žino ne iš nuogirdų.

Norvegijoje, sako ji, nereikia stengtis ir draskytis, kaip Lietuvoje, kur „visi dreba dėl savo darbo vietų“, ir tai, žinoma, reikėtų suprasti kaip mūsų šalies netobulumą. Nes Lietuvoje, žinia, retai kur rasi (kaip ji giriasi) užmokestį už pilną darbo dieną, kai darbas realiai užima 4 valandas.

Marijos žemėje mes esame engiami, nes čia aštuonios valandos yra aštuonios valandos.

Jūs manote, aš smerkiu Aistę? Nieko panašaus. Kiekvienam savo. Norvegija atlieka didelę ir svarbią misiją: iš mūsų surenka ir įdarbina tuos, kas neturi nei ambicijų, nei svajonių, o nori „gyventi ramiai“ ir nesukti galvos. Lietuvoje jiems dar ilgai nebus vietos (būtų gerai, kad nebūtų niekada – nes kai Lietuvoje bus „kaip Norvegijoje“, tai reikš, kad augimas sustojo, bet tai jau atskira kalba).

Naftos turtinga šiaurės šalis su didžiuliais pinigų rezervais gali sau leisti importuoti lietuvius, juolab kad tai daroma ne iš kilnių paskatų: patys norvegai, kaip ir kiti turtingi europiečiai, vaikų gimdė mažai, tą nedaugelį, kuriuos išaugino, lepino taip, kad jie valytojais dirbti nebenori, ir belieka leisti iš Lietuvos tvarkingą (nors ir nelabai įspūdingai dirbantį ir darbo valandas prirašinėjantį) jaunimą, kuris gauna pašaro, oi, atsiprašau, atlyginimo pakankamai, kad galėtų nesukti galvos.

Žinoma, norvegišką žuvies fabriką tvarkančios valytojos mėnesinė 7300 litų alga yra įspūdingesnė Lietuvoje, nei ten, kur šiaurės pašvaistės. Paprastos vaizduotės lietuviams tas skaičius atsako į visus klausimus ir užpildo neskaitlingus svajonių laukelius. Štai ji, varguolio laimė. Pats litų skaičius labai panašus į kitą negudrią svajonę – Seimo nario atlyginimą (tik ten, žinia, reikia labiau spirgėti ir suktis, to darbo jau tokiu ramiu ir paprastu nepavadinsi). Ketveri metai beveik garantuotos beveik sanatorijos.

Galite įsivaizduoti, kiek žmonių skaito apie tuos 7300 litų per mėnesį, jokios disciplinos ir dar valandų prirašinėjimą, ir juos užplūsta šiltos, malonios svajonių čiurkšlės? Juo labiau, kad lietuvė Aistė, lyg hipnotizuodama, vardija visus raktinius žodžius. Nesukti galvos. Pripratau taip – nebesinori kažkur lėkti. Čia gerai ir apie kitą darbą negalvoju. Ramiai ir paprastai. Ten (Lietuvoje) man teks skaičiuoti pinigus, ko man ten. Valstybė čia finansuoja. Pašalpos. Visos pašalpos. Čia – išmokos. Lietuva – galvos sukimas. Lietuva – skaičiavimas.

Jūs pastebėjote, kiek kartų paminėjau tą patį užkalbėjimą – „nesukti galvos“? Jis yra čia labai svarbus. Aistei, kurią pasiėmė Norvegija (dar kartą ačiū už tai vikingų palikuonims), galvos sukimas yra nepageidautinas, atstumiantis veiksmas.

„Kas čia tokio, kad mergaitė nori gyventi oriai, ramiai, paprastai, nesidraskydama ir nedrebėdama; ar jau visi privalo plušti ir vergauti, ar tada bus gerai?“ klausia manęs, skaitydami šią skiltį, tūkstančiai skaitytojų. Girdžiu, kaip klausia. Jų balsų choras skamba garsiau, nei valytojos dulkių siurblys tuščioje teatro salėje.

Atsakau jums – niekas nieko neprivalo. Kiekvienas renkasi pats, bet ramaus gyvenimo siekimas yra, ko gero, vienas labiausiai beviltiškų, tuščių, beprasmių tikslų. Tai net ne tikslas. Tai pasidavimas gyvulio instinktui, potraukiui palaimingai kriuksėti šiltoje balutėje.

Žinoma, vienas dalykas, kai išgirsti kokius senukus postringaujant apie „orią senatvę“, kuri neva esti Vokietijoje ar Švedijoje – jų jau niekas nebeištiesins ir neišmokys. Visai kas kita, kai ramiai kriuksėti ir nesukti galvos (jokiu būdu nesukti galvos!) trokšta jaunas žmogus, kuriam po kojų visas gyvenimas ir visos galimybės.

Tada, viena vertus, yra liūdna dėl to žmogaus, bet antra vertus – yra džiaugsmingas pasitenkinimas, kad jį pasiėmė kiti, ir jis nebe mūsų problema. Jie, tie, kurie pasiėmė, mokės to pasiėmimo kainą. Kitą kainą – visai ne 7300 litų per mėnesį. Mat valandas prirašinėjančios neambicingos tinginukės sotus penėjimas yra tik pusė problemos, ir ne pati blogiausioji pusė. Antroji dalis yra tai, kad visa tai yra daroma, po truputį, po kruopelę trupinant pačios Norvegijos ateitį. Šalis už savo tingią gerovę dabar moka prarastomis galimybėmis ateityje, prarasdama ateityje prireiksiančius kovotojos įgūdžius, užsidegimą ir alkį darbui ir pasiekimams.

Kad pati jaunoji valytoja Aistė nuėjo tuo pačiu keliu, nebereikia nė aiškinti. Ji dar to nesuvokia, bet ji – tikriausiai paskutinė karta savo giminėje, kuri dar dirba (išskyrus, žinoma, gyvenančius Lietuvoje). Jos vaikas, kuris gims Norvegijoje, tikriausiai dar geriau už ją perpras nesiplėšančios visuomenės privalumus, ir apskritai nieko nebedirbs, nes jo kartai pašalpų dar užteks, o darbus dirbs jau kiti atvažiuojantieji.

Iš kur aš tai žinau? Mat tuo pačiu keliu nueina visos atvykėlių grupės, čiulpiančios syvus iš klimpstančių į saulėlydį Vakarų bendruomenių ir per kelias kartas tampančios jų dalimi, kartu grimztančia žemyn į negrįžtamą dekadansą.

Troškimas nesukti galvos ir neskaičiuoti užkerta kelią pažangai, nes visa pažanga ateina iš nerimo, rizikos ir galvos sukimo. Iš nusiraminimo, garantuoto darbo iki gyvenimo pabaigos, apmokamų atostogų ir indeksuotos pensijos ateina tik kiauliškas aptingimas.

Kitais žodžiais tariant, Lietuva augina ir moko kovotojus, o Norvegija priima tuos, kam tokia mokykla per sunki. Tuos, kas pasiduoda ir noriai sutinka, kad už juos visada spręstų kiti.

Ne aš sugalvojau posakį, kad tas, kas neturi tikslo, pasmerktas visą gyvenimą lenkti nugarą tam, kas jį turi. Tai visiška tiesa.

Panašiai ir su tais, kas nenori sukti sau galvos. Nenori sukti – nesuk. Nenori skaičiuoti – neskaičiuok. Tingi tobulėti – lik ten, kur esi. Bet būsi pasmerktas visą gyvenimą klausyti tų, kas suka sau galvas, skaičiuoja ir nenurimsta.

Advertisements

45 comments

  1. Hmm.. galvoju kaip čia yra? Kodėl žmonės taip nori išvykti?
    Ne visi žmonės yra protingi ir gudrūs. Jei esi tik protingas – tai dar ne profesija. Reikia būti ir gudriam, kad žinotum kur savo protingumą išnaudoti. Deja, tai duota nedaugeliui. O yra dalis žmonių , kurie yra tik gudrūs…
    Aš puikia suprantu Jūsų poziciją panelės Aistės atžvilgiu. Kaip įdomiai parašyta: nei smerkiu, nei ne, bet pirštu, vistik, pabaksnoju. Lietuviui , norinčiam išvažiuoti , manau, beviltiška suprasti straipsnio ironiją. Nors pati esu išvykusi iš LT (čia kita istorija) , turiu planą kada nors sugrįžti, nes tas mėgėjiškumas, tingumas, tariamas komfortas, nenoras galvoti ir socializmas tikrai netraukia. Nepabuvęs svetur gal to ir nesuvoksi.

    • weras

      “Turiu plana kada nors sugrizti” Kas cia per planas kai ivardinta “kada nors”?

  2. Ignas

    Geras straipsnis, oi gali nepatikti kai kuriems (kurie pasamoningai save atpazins) :) Manau ta parodo ir komentarai lryte. O del Norvegijos, tai daznai daug greitu pinigu is resursu buna valstybem prakeiksmas ilgu laikotarpiu, nors norvegai dar neblogai laikosi, bet visas ju “socializmas” ant naftos pastatytas.

  3. marimar

    Stiprus požiūris.

    Vieni dėkotojai, sunkiai sukrapštę 6 klases, dabar krapšto spynas spyneles ir vertybes iš Vakarų gyventojų ir dėkoja už galimybes, kita dėkotojų pusė – likę, pasak Užkalnio, ambicingi ir dirbantys Lietuvos gyventojai dėkoja, kad pirmieji galimybių rado svetur….

  4. Atgaiva sielai. AČIŪ.

  5. julius

    Ne visai sutinku. Sakai, ji praradus kovotojo būdą ir ambicingumą? Bet juk išvykimas į svetimą šalį, bandymas įsitvirtinti tenai irgi yra ryžto reikalaujantis dalykas, net jei tavo tikslas – išgyventi. Be to, interviu apskritai nebuvo klausimo, kokie jos ateities tikslai ir vizijos – pašnekovė tik užsiminė, kad “ateitį sieja su Lietuva”. Aišku, istorija apie įsidarbinimą valytoja nėra tokia įspūdinga, kaip apie etiopę, atidariusią Vilniuje savo parduotuvę. Beje, pastaroji istorija ypatinga: moters ryžtas – pritrenkiantis ir įkvepiantis, o komentarai po tais straipsniais Lryte ir Delfi – siaubas ir tragedija. Apmaudu, kad žmonės tiek pritvinkę paniekos, ir labai tikiuosi, kad taip reiškiasi tik kokie 10-20% visuomenės, o ne dauguma.

    Juk pats buvote įsidarbinęs užsienyje ir turbūt žinote, kad vien taip pajudėti reikalauja pastangų ir pasiryžimo. Aistės atveju kiauliškas užsisėdėjimas komforto zonoje būtų buvęs vegetavimas toje pačioje valytojos pozicijoje Lietuvoje 15 metų. Nors ji nėra inteligentė ar kvalifikuota specialistė, ar nesiima nuosavo verslo, visgi dedu jai pliusą. Sorry.

    • baekjo

      Nejuokink, Juliau, sudėtinga išvažiuoti į užsienį buvo 1994-ais. Dabar gi iki išsvajotojo fabriko tik 100 litų už Ryanair bilietą iš Kauno. Tuo labiau kad ten jau dažniausiai sėdi koks “švogeris” Laimis arba puseserė Deima, kurie pasitiks, ir įkurdins.
      O šiaip aš ir nesuku galvos apie valytojas ir žuvies fasuotojus, bet man nerimą galbūt keltų išvažiuojantis akademinis jaunimas. Žinoma, dauguma grįž, tačiau didelė dalis gali ir pasilikti užsienyje, o kekvieno biotechniko ar ekonomisto praradimas blogiau nei 6 vištienos fasuotojų.

      • julius

        Na taip, jei paruošta darbo ir gyvenamoji vieta tavęs laukia, tada lengviau. O jei ne? Bet kažkodėl tame interviu šis punktas – pats svarbiausias – apskritai praleistas. Įdomu būtų sužinoti, ką ta valytoje veikė, vos tik išlipus iš lėktuvo. 100 litų kelionė, o PRAGYVENIMAS pirmaisais mėnesiais, nuoma, maistas? Ar darbas ir gyvenamoji vieta jau buvo, ar reikėjo gerokai pavargti, kad įsitvirtint? Čia jau greičiausiai žurnalistės kaltė (tegu Užkalnis, būdamas žurnalistas, mane pataiso, jei visgi klystu), kad interviu tikrai nykus ir pilnas klaustukų. “atvykau ir įsidarbinau” – taip galima reziumuot. Plačiau paaiškint net nesistengta. Net neaišku, ar ji jau mokėjo norvegų kalbą, ar ne.

  6. Dar norvegijos, anglijos ir amerikos pasiima didžiąją dalį tikrai ambicingų ir talentingų, turinčių pasiryžimo kažką daryti dėl savo gerbuvio. Žodžiu tuos, kurie galėtų čia kažką pakeisti. Lieka tik tie, kurie yra arba jau pakankamai gerai įsitaisę ir dėl to jau patenkinti esama padėtimi, arba tie, kurie turi tik tiek energijos, kiek reikia piktam komentarui delfyje parašyti. Taip jie pikti ir nepatenkinti, bet nekelia jokios grėsmės esamai situacijai.

  7. JONIS

    “Kitais žodžiais tariant, Lietuva augina ir moko kovotojus, o Norvegija priima tuos, kam tokia mokykla per sunki. Tuos, kas pasiduoda ir noriai sutinka, kad už juos visada spręstų kiti.” Lietuva augina kovotojus! Jus tik susimastykite i sio sakinio ir minties potekste:Ka kokreciai JI Lietuva isaugino?Ka konkreciai Ji ismoke?Kiek musu Tautieciu isvykusiu ir palikusiu savo artimus gali padainuoti velyva ziemos vakara…….”mazam kambareli ugnelia kuriu…..”Gal JUS JAU VISISKAI APAKOT IR NEBEMATOT KAS DAROSI?.Savo laiku budamas SVETUR as rasiau:ar JUS MATET ISKIRSTA MISKA IR KOKIE JAUSMAI JUS APEME , KAI JUS PATEKOTE ISSKIRSTOJE MEDZIU PROSKYNOJE.ATSAKYMAS VIENAREKSMIS ,JEIGU JUS DAR TURITE ,BENT KIEK PADORUMO IR NORITE VADINTIS lietuviu———padekite TIEMS ,KURIEMS MUSU MOKYKLA YRA PER SUNKI……..Patikekite,kurie susimastys ir atsisauks:PATIRS GERUMO ATPILDA DVIGUBAI.

  8. entdx

    Nesutinku su vienu teiginiu, kad Lietuva kuria kovotojus.
    Išvažiuojančius galima skirstyti į kelias grupes: 1) Benefitininkai ir beviltiški juodadarbiai, kuriam valytojo darbas už 7k rojus 2) Žmonės, kurie dirba sezoninį darbą užlopyti pinigines skolas namams, mokslams Lietuvoje, gauti papildomų lėšų. 3) Siekti karjeros užsienyje. 1 grupė tikrai nei kovotojai, jie dreifuos, kur lengviau ir keliais eurais didesnė alga. 2 ir 3 labai priklauso nuo paskatų ir motyvų.
    Bet rusiškų dujų ir naftos kainų smaugiama Lietuvos ekonomika nesugeba sukurti pakankamai vietų visiems.
    Kova, tai viso labo išgyvenimas esant lėtai ekonomikai, todėl kad valstybė tiesiog nedalina pinigų visiems į šalis. Tiesiog aplinkybės lemia, kad lietuviai atrodo kontekste kaip kovotojai, nors realiai šių žmonių mažuma. Tai tik atspindys vandenyje.
    Nesąmonė? Ne: užtenka pažiūrėti į visur įsivyravusį runkelinį požiūrį – Lietuva šūdiniausia valstybė pasaulyje, lietuviai nevykę, tik pas mumis blogai. Emigracija sukėlė šis požiūris (kartą padariau eksperimentą, pasiemiau straipsnį runkelius nervinančia tema, pramečiau neigiamų komentarų IP – žiūriu vienos Airijos, Danijos, UK, na ir provincija). Vienintelė išeitis išmokti gyventi be šio požiūrio žmonių (jie bus užsienyje arba likę vietoje tik gadins reikalą, nebent kaip arklį už pavadžio vesi tokį žmogų), kurie toli gražu ne kovotojai, o tik ,turiu pripažinti, sugebantys susiveikti šiek tiek papildomų pinigų žmonės (juokingiausia susidaro įspūdis, kad šių pinigų praūžimo greitis koreliuoja su žmogaus “runkeliškumu”).

  9. 1. As gyvenu ir dirbu Norvegijoje. Jau beveik 2 metai.
    2. Dirbu valytoju.
    3. Uzdirbu 8.200 Lt i rankas, t.y. apie 18.000 NOK.
    4. 4.400 Lt kas menesi, t.y. 10.000 NOk. SUtaupau.
    5. Lietuvoje dirbau vienoje didziausiu imoniu, padalinio virsininko pavaduotoju, gaudavau 1.600 i ranktas, net puses negalejau sutaupyti, nes islaidos buvo didziules.
    6. Noriu ikurti savo versla, minciu yra verslo planas yra. Nueinu su tuo verslo planu LT bankai paskolos neduoda verslo pradziai.
    7. Nueinu i banka Norvegijoje, duoda 50.000 NOk, be procentine. ,,Tu tik vaikeli, pradek versla” https://www.dnb.no/
    8. Atsidariau imone, valymo, ukvedzio, dazymo paslaugu. Jau 6 men. Turiu 2 kontraktus, greitai pasirasysiu 3-iaji. Nuo uzdirbtu imones 50.000 KR, tik tada pradesiu moketi mokescius. Leidzia verslui isivaziuoti/
    9. Dirbu pilnu etatu kitoje imoneje ir dar Samdau viena darbuotoja savo. Ateityje plesiuos.
    10. Lietuvoje, tokiu gyvenimo, buvimo, verslo pletojimo salygu nemaciau ir nematau. Ar as kaltas, kad jaunimui nera suteikiamos salygos.
    11. MOkiausi Vilniuje vadybos 4 metus . Poto intensyviai ieskojau darbo. Tiesa, Norvegijoje irgi ieskojau pradzioje. Issiunciau apie 80 CV. Ir gavau 2 pasiulymus. Svetimoje salyje be norvegu kalbos, per 10 dienu radau darba. Gal pasitaikiau vietoje ir laiku, taciau kasdien praeidavau daug imoniu.

    12. Kas kaltas, jei bankas nera palankus pradedanciajam verslui, jei politikai apmokestino NT Lietuvoje, stato visiskai nereikalinga AE ir mano dauguma giminaiciu – palyginus su manimi – badauja.

    13. Dirbu valytoju, ir kaifuoju menesio antrojoje puseje gaves pinigeliu. Padedu, mociutems, mamai. Sportuoju, Mokausi groti gitara, keliauju. Ir visa tai kainuoja pinigus. Pinigus kuriuos uzdirbu cia, NOrvegijoje. Vergaudamas 7.5 per diena su sluota rankose, (+ 2.5 valandos uzsiimu individualios imones veikla, valau privaciai ).

    14. Va tau ir paprastas paaiskinimas. Lietuvius vilioja ne vien pinigai, o geresnes galimybes igyvendinti idejas, kurias turejau dar budamas Lietuvoje.

    15. Lietuva yra laiptai. Norvegija yra liftas. As renkuosi lifta, kad jis ir kartais stringa del mano noro grizti i LT ir meiles Tevynei, taciau, jis kelia mane greiciau igyvendinamu noru, siekiu, svajoniu link.

    16. Jauciu pagarba tiems kurie duoda man galimybe dirbti, kad ir ne pagal mano kvalifikacija skirta darba

    17. Ei jus komentuotojai, politikai, sukteikite bent puse tokias kokias socialines garantijas siulo NOrvegija ir as sugrisiu ir mano darbas, su moketi mokesciai, idejos atiteks jums, sukursiu darbo vietu.

    • Šiame komentare 17 punktas yra svarbiausias. Kažkas turi suteikti.

      • O tai ne, bl.? As uz politikus balsavau ir atrodo uz rimtus politikus, protaujancius,. Pasimokiau, uztenka. Ar as priimu istatymus ar politikai. Ar as pasirasau uz tai, kad butu didinami mokesciai ir nieko nedarau kad biurokratija mazetu?

        Verslauju geriau nei politikuoju, todel pasirinkau versla. Beje kai busiu Lietuvoje, mastau, kad gal tau kokia parama skirti, kad vaikus is savo bednos algos i kavine nusivesti galetumei.

        As esu jaunas. As stengiausi LT, per visokias organizacijas, verslo inkubatorius – pagalbos. Rezultatas – ,,0”.

        Zinai, LT reikejo 6 men – ir ,,0” rezultato – o gimiau ir uzaugau LT, zinau sistema.
        Zinai, NOr reikejo 2 men – ir 2 kontraktai rezultato. ZInai, kokia gera zinia – kulturine, norvegai tarpusavyje pliotkina, o tai reiskia, kad greitai 3-iaji kontrakta pasirasysiu. Ir pasamdysiu dar viena darbuotoja.

    • entdx

      11. Išsiuntėte Vilniuje 80 CV valytojo darbui? Ir tegavote 2 pasiūlymus. Spėju, kad ieškojote ne valytojo darbo…

      Jūs ir skiriatės nuo merginos, kad turite įmonę ir tikrai nežadate dirbti valytoju visą gyvenimą, jūsų tikslas ne ramus gyvenimas nieko neveikiant.

  10. Untis

    Iš dalies sutinku, bet iš dalies ne.
    Žinoma, kad gaila, jog 24 metų merginos ambicijų viršūnė – valytojos darbas ir dar džiaugsmas, kaip nereikia daug dirbti ir kaip gaus valstybės pašalpas. Tuomet tikrai geriau jau džiaugiasi ten emigravusi, o ne parazituoja Lietuvoje.
    Bet iš kitos pusės tikrai, kaip jau sakė, ne visi yra vienodai talentu, protu ar galimybėmis apdovanoti. Reikia, kad kažkas ir prekybos centre prekes į lentynose sudėliotų, fabrike prekes į dėžutes sukrautų ir rytais sniegą nukastų gatvėj. Ir galima suprasti ir tokio žmogaus norą uždirbti pakankamai mokesčiams susimokėti, maistui nusipirkti, o gal dar ir kelis litus pramogoms, o Lietuvoje deja dirbant už minimalią algą neįmanoma.

  11. Nuotraukoje Ålesund miestas + jame ir gyvenu.

  12. Dažnas nenori sukti galvos, nes taip jam įkalta, tarsi egzistuotų prasto žmogaus kultas.
    http://ziobrys.blogspot.com/2012/02/prasto-zmogaus-kultas.html

  13. Andrius

    “… tas skaičius atsako į visus klausimus ir užpildo neskaitlingus svajonių laukelius.”
    sitas pats geriausias, taikliausias ir visoks kitoks -iausias! respect

  14. dainius

    idomumo dėlei, kodėl p.Užkalnis pats buvo palikęs Lietuvą po nepriklausomybės? ar tik ne dėl komforto? ar ne dėl geresnio , turtingesnio gyvenimo? o dabar “teisiate” tokius pat emigrantus…

  15. jautis

    Tiesą sakant, man tas didžiavimasis mūsų “kovotojiška” visuomene ir jos aukštinimas prieš “pūvančius” ir “išlepusius” Vakarus kažkuo primena rusų didžiavimąsi savo išsigalvotu “dvasingumu” prieš tuos pačius Vakarus, bo daugiau, deja, nėra kuo pasigirti po Sovdepijos žlugimo (tada bent kosminiais skrydžiais galėjo girtis). Žiurkių kova bidone ne visada atveda prie pažangos. Paimkime, kelias valstybes, kurių kasdienybė, be jokios abejonės, ugdo gerokai aršesnius “kovotojus”, negu LT – Somalis, Ukraina, Pakistanas, Zimbabvė, SIrija ir t. t. Žmonės ten kas dieną aktyviai “suka galvas” dėl išlikimo, bet niekas ten kaip negerėja, taip negerėja. Tikėtina, kad tos “kovotojų” visuomenės anksčiau ar vėliau geraširdišką ir tikrai palepusią Vakarų civilizaciją nušluos ir mes, lietuviai, tikriausiai būsime tų “barbarų” ordų sudėtyje drauge su somaliečiais, egiptiečiais, vietnamiečiais ir t. t. Tada ant tų griuvėsių visi vėl nuožmiai “kovosime” kaip žiurkės bidone ir su nostalgija minėsim savo sunaikintą Vakarų civilizaciją. Tai jau yra buvę prieš pusantro tūkstančio metų.

  16. Smile

    gerai kažkas čia pastebėjo – žurnalistas (ė) (atsiprašau neatsimenu, kas ten apie tą Aistę rašė) sukurpė klaikiai paviršutinišką straipsnį, kurio pagrindinė mintis yra “7300+nesuku galvos”. Iš to darau išvadą, kad žurnalistui(ei) šitie du argumentai irgi labiausiai niežti.
    Priešingu atveju būtų pagalvojęs(usi), kad save gerbiančiam žmogui loginė prieštara tarp teiginių “mane laiko žmogumi” ir ” rašau 8 valandas o dirbu 4″ turėtų sukelti nepatogumo jausmą. O tada ir straipsnio atspalvis matyt būtų kitoks

    • Mergina nieko neįtardama pasakė, kad užrašo 7,5 val , kai darbą galima atlikti per 4 val. Čia ne esmė apgaudinėjimas. Tiesiog VISI taip vakaruose dirba – atsipūtę,neskubėdami ir paplepėdami. Pamatytumėte kaip supermarkete darbuotojas pildo lentynas – išvirstumėte iš kojų. Va, tau ir 1 val vietoj 15 min.
      O esmė straipsnio ir yra: 7300 Lt atlyginimas + nesuku galvos+ laiko žmogumi + 4val dabą galiu nudirbti per per 7,5val. Praktiškai Eldorado :)

  17. As

    Parašytą išverstai neigiamai.
    Įdomu kiek milijonų savo banko sąskaitoj turi šio straipsnio “galvotojas”. ??

  18. andy ward

    …. autorius ir sita mergina/valytoja ir lygus. Vienas zmogus valo ceha, kitas zmogus raso nykius, diletantiskus rasinelius i bulvarini laikrasti, saugiia, apie nieka negalvodamas, nes tam nereikia jokiu pastangu. Pirmo privalumas, kad suvokia jog tai jo vieta, antras rasydamas liumpenui “apie viska” su daugybe klaidu, tiek loginiu tiek faktiniu, mano esas islaikes kovotojo konkurencines savybes… taigi antrojo akivaizdus nesusivokimas realybeje, leidzia manyti jog prmasis kur kas pranasesnis ir turiu daugiau konkurentabilumo.

  19. GMJS

    Koks puikus argumentas pries socialine sistema. Ir koks puikus argumentas uz nuostabu laukini kapitalizma. “Yra parazitu, kurie naudojasi, vadinasi sistema yra bloga, ir valstybe neturi ateities”. Sitokiu argumentu galima diskredituoti bet ka ir bet kokias salygas, ir sitokie selektyvus pavyzdziai tik parodo ypatinga nora pateisinti savo ideologine pozicija.

    Taip, Dr Uzkalni, mes supratom – jus pries socialines pasalpas, jus pries socialines garantijas, nes jus piktina tai, kad visada atsiras tie, kurie jomis pasinaudos. Ir jus teisus – visada tokiu yra, buvo ir bus! Ir dziugu, kad jums ramiau, jog kitos valstybes tam suteikia daugiau galimybiu nei musu Lietuva (nors prisiminkime motinystes pasalpu skandalus ir suabejokime tuo nors trumpam).

    Bet oi – tik pagalvokim – kokios galimybes atsiranda, jei sitokiais metodais pradesim remti ir priesingus argumentus… Jei pagalvosim apie visus tuos, kurie “sukdami galva” ir “skaiciuodami” yra priversti ieskoti vyriausybes atramos.. Kurie neturi kai apsiginti nuo darbdaviu monopolijos ir taikstosi su bet kokiom darbo salygom, kad tik turetu darba… Kai reikia dirbti per 4 darbo vietas, nes nori issiusti vaika mokytis i kiek gerenes salygas nei tau dabar prieinamos – ir neturi NEI VIENOS laisvos dienos per savaite – tai yra ta ideali sistema kuri musu valstybe veda i prieki, i sviesu rytoju?

    Jus, Dr Uzkalni, pamirstate viena dalyka. Lietuvoje ismoke kovoti ir lipti per galvas, tie nedurnieji supranta, kad jei tai imanoma padaryti Lietuvoje, tai du kartus lengviau padaryti uzsienyje. I storas ir inertiskas Vakaru valstybes ju isnaudoti vaziuoja ne tik tie, kurie nenori nieko veikti, o kaip tik tie, kurie nori atiduodami 120 proc saves gauti 200 proc daugiau atgal. Ne veltui mus samdo ir mumis dziaugiasi, nes mes neveluojam, mes darba padarom greit ir mes ji padarom gerai, nes mes priprate kovoti. Bet kam kovoti Lietuvoje uz baime prarasti darba kita menesi, kai as galiu kovoti Airijoje uz daug daugiau? Tokius zmones praradusi Lietuva irgi turetu dziaugtis?

  20. Rokas

    Visų pirma gerb. Užkalnis su Aiste asmeniškai nekalbėjo, o žurnalistė galėjo pateikti straipnį taip, kaip jai buvo paranku. O paranku žinoma yra kelti pavydą ir neapykantą, nes iš kitokios publicistikos duoną uždirbti žymiai sunkiau ir yra blogo tono ženklas. Tikiuosi Aistė Užkalnio neskaito, nes ji nelenkia kupros ofise su didelėm ambicijom ir atitinkamai nėra poreikio nuleisti garo projektuojant savo neapykantą į visos kultūros piktžaizdę – neambicingą, ne tokį protingą ir besistengianti lengvesniu keliu duoną užsidirbti žmogų.

    Ne visi gimę tokiems geriems darbams kaip gerb. Užkalnis, tad smerkti žmogų už tai, kad jis vietoj tautos mesijo pasirenka kuklų valytojo darbą ir dar yra tuo patenkinas yra netaktiška… Atsipratau “smerkti” netinkamas žodis, nes autorius šiuo straipsniu Aistės nesmerkia. Jis tik pateikia krūvą subjektyvių priežačių, kodėl tai būtų daryti verta.

    Yra tokia sena pasaka (turbūt iš varguolių tautosakos atėjus), kad žmonės yra skirtingi ir ne visi matuoja žmogaus vertę vertindami jo pasiekimus darbe ir būstą senamiesčio centre. Bet kitos matų sistemos suvokimas yra atvirkščiai proporcingas metams praleistiems ofiso būdelėje diena iš dienos bandant pagerinti darbo našumą ir lipant per kitų galvas link didžiojo tikslo.

  21. Skaičiau šį straipsnį, o ausinėse skambėjo bolero. Ir taip gavosi, kad skaitant toliau, artėjo ir bolero finalas. Taip gražiai susisinchronizavo! Toks kylantis tonas link kuliminacijos.

    Labai tikiuosi, kad dabar ten visur pasipils komentarai tų pačių emigrantų, kad Užkalnis durnas ir kad jo nekenčia. Nes tai reikš, kad jiems buvo įspirta šiknon. Kitiems to užtenka.

  22. elyte

    gyvenimo tikslas ir pazanga yra pabuvoti pirtyje, paslidineti, pasideginti sauleje, visa kita girto eziuko sapnas

  23. kriu

    Piratine nuotrauka!

  24. norvegas

    dar tokio sudino straipsnio neskaiciau. as geriau valysiu ta zuvu fabrika uz 7000litu nei sedesiu cia ir smirdesiu su tokiais lietuviais kurie sedi cia ir propaganda skleidzia, sedekit arkit cia kaip arkliai uz 1000 litu ir “dziaukites” lietuvisku gyvenimu, visa pensija ant vaistu isleisit. uzsieni lietuviai dirbdami dziaugiasi gyvenimu, daro ka nori, perka ka nori, o cia turi skaiciuoti litus kad uztektu iki kitos algos, sekmes jum artojeliai.

  25. norge

    Daug pavydo sitame straipsnyje.

  26. Zigmas

    Straipsnis kvepia idiotiškumu… Atrodo kad rašanti gyventų uždaram valdininkų kvartale, kur neįleidžiami šiukšlių konteinerių kontingentas… Idiotiškai skamba, kad Lietuva augina kovotojus.. kaip kokius gladiatorius uždarytus narvuose.. ir kuris sugeba pabėgti – tas nevertas gladiatoriaus narvo ir mirties…(ir tas lyg tai turėtų būti labai gėdinga).
    Užsikabino ant valandų prirašinėjimo.. (matyt dar iš Sovietinių laikų auklėjimo, kai atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal valandas) .. Normaliam pasauly reikia padaryti darbą.. ir tam yra skirtas laikas… jei padarei darbą greičiau… brigadininkas su tabeliu nestovi ir nemažina tau atlyginimą… Reikia pradėti pamiršti senus laikus.. Noras gyventi be rūpesčių visiem normaliem žmonėm suprantamas. Vienintelis rūpestis turėtų būti – atlikti gerai savo darbą. Visa kita nebe tavo galvos skausma.. kiekvienas turi gerai atlikti savo darbą ir už tai gauti atlyginimą, kuris nežemintų orumo ir leistų užsiimti sau malonia veikla atliekamu nuo darbo laiku… Paprasta bet kažkodėl kai kam tas nepriimtina.. Norisi drumzti vandeny kad galėtų nebaudžiami naudotis visų darbu ir dar tyčiotis iš dirbančių

  27. Marius

    Viskas čia gerai šiame straipsnyje. Tokios kritikos ir “bombų” į mūsų tautiečių galveles tikrai reikia. Aš pats jau baigiu išsivaduot iš to, kad “kažkas turi man duoti” ir jau pusmetį esu pats sau šeimininkas. Uždirbu nedaug, bet plėstis yra kur. Mokesčius taip pat moku tvarkingai ir tuo džiaugiuosi. Tikiuosi, kad pavyks kilti aukštyn su savo idėjomis.
    Turiu tikrai nemažai pažįstamų, kurie “dirba” 8 valandas, bet juos galima pamatyti narstančius “snukiaknygėje” bet kuriuo darbo dienos metu. Tai ko tada čia verkti, kad uždirbamas minimumas? Kad niekas nevertina?
    Aš manau, kad reikėtų vadovautis principu “būk nepakeičiamas”, tuomet ir nereiks galvoti apie finansines problemas.
    Kol “dulkinat” valstybę, tol valstybė “dulkina” jus. (skirta bambekliams)

    • Lina

      pritariu, pati sau moku algą ir iš nieko nieko neprašau. malonumas neišpasakytas, va taip.

  28. samogitian

    ”“Kitais žodžiais tariant, Lietuva augina ir moko kovotojus, o Norvegija priima tuos, kam tokia mokykla per sunki.”
    P. Uzkalni, pagal tamstos logika iseitu, kad pvz.,. S. Koreja butu geriausia salis pasaulyje. Ten visi ”kovotojai” nuo gimimo iki grabo lentos. Lietuvai dar toli iki tokio lygio.

  29. Almiasas

    Na kaip čia išsireiškus, Andriau… Ribinės būsenos diagnozuotos teisingai. Norvegiška būsena: “į darbą kaip į šventę, ir dar pinigus gaunu”. Lietuviška būsena: “Į darbą = kasdien į karą už savo išlikimą”. Deja, abi šios būsenos yra pražūtingos ir nenaudingos: būdamas vienoje būsenoje “užsilūliuoji”, būdamas kitoje būsenoje “pavargsti nuo kariavimo”…
    Reikia kažkokios vidurio būsenos, bet kaip tokią pasiekti ?

  30. Tomas

    Kai pamačiau tą Aistės straipsnio antraštę delfyje, pirma mintis buvo “Tikiuosi, kas nors parašys gražų atsaką tokiom nesamonėm”. Prašau- Visus mano lūkesčius viršyjęs atsakas iš labiausiai tinkamo žmogaus tokiam atsakui. Grynas malonumas skaityti šį straipsnį. :) 10 balų!

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: