Kraneliu neužsuksiu piratų vagiamo kontento, bet mylėti jų neprivalau.
Preambulė Protokolų leidimui. Šis straipsnis, pirmą kartą pasirodęs Pinigų kartoje, tapo ten vienu skaitomiausių. Ką tai reiškia? Tema artima žmogui, ir artima tam, kas skaito internetus.
Prieš savaitę atsisiunčiau iš Amerikos skaityklę Amazon Kindle (žr. atskirą įrašą), ir greta gyvo beigi informatyvaus šnekėjimo apie e-knygų privalumus ir trūkumus, pasigirdo sena dainelė iš piratų stovyklos: na, gal dabar Užkalnis pagaliau liausis vaidinęs šikantį katiną ir technologijų priešą-luditą ir išleis savo knygas elektroniniu formatu.
Kodėl “iš piratų stovyklos”? Jie savęs tokiais nevadina, bet šiuo metu entuziazmas dėl e-knygų ir nežabotas knygų (kaip ir kitos intelektinės produkcijos) vogimas persidengia jei ne 100%, tai labai smarkiai. Šis komentaras gerai atspindi dominuojančią nuotaiką: “Nesu niekada mokėjęs už jokius kilobaitus. Į žmones, mokančius TIKRAIS PINIGAIS už programinę įrangą, e-knygas ar muziką žiūriu kupinas keisto linksmumo. Nuėjęs į muzikos kompaktų ar DVD parduotuvę jaučiuosi lyg muziejuje.”
Perka durniai. Kam pirkti, jei galima nepirkti. Tai nėra universalu – tai labiau būdinga rytų Europai ir jos dabartiniam supratimui apie intelektinę nuosavybę, ir tai yra atsakymas į klausimą, kodėl nė viena leidykla Lietuvoje ir nė vienas perkamas autorius nesutinka publikuoti knygas elektroniniu formatu. Visi žino, kad parduos 5 ar 10 egzempliorių, o keli tūkstančiai bus išplatinti nelegaliai per Linkomaniją ir kitur, tik jiems tereikės atlaužti užrakintą versiją ir nereikės vargti skenuojant ir varant failus per optinį ženklų atpažinimą.
Perkančių beveik nėra. Pirksiančių jeigų būsiančių – irgi. Tie, kas aiškina, kad jie pirktų, jei tik būtų, kalba dažniausiai nesąmones. Pirktų vienas iš šimto. Kiti imtų vogtą, ir ne kainoje reikalas. Ir dėl trisdešimties litų, ir dėl trijų litų, ir dėl 30 centų – vistiek mieliau imtų nemokamą ir nemokėtų, jei tik nemokamas variantas būtų. Čia ne Vakarai, kur milijonai žmonių (į kuriuos, beje, ir baksnojama kaip į pavyzdį – rinkos JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kur el. versijų pardavimai pralenkė popieriaus pardavimus Amazon parduotuvėje) pasirenka geriau sumokėti dešimt baksų ar kvidų, nes laikas brangiau, ir patogiau, nei naršyti pusiau legaliuose failų sandėliuose.
Tokio “laikas brangiau” Lietuvoje beveik nėra, nebent aukštesniame segmente, apie kurį mes čia nekalbam. Jo per mažai. Daugumas vartotojų yra tokios mažos perkamosios galios ir tokio prasto santykio su pinigų leidimu, kad jie ne tik kad parsisiųstų – jei galėtų, keliais apeitų apie prekybos centrą, jei už tai jiems pasiūlytų nemokamą kibiną*.
Iš priešingos barikadų pusės girdisi daugybė paaiškinimų, kodėl jie teisūs. Girdi, Coelho pats numeta nemokamus PDFus į internetą (jei jis nori, tegu meta – tai jo teisė, gal dar ir jo leidėjų). Girdi, o kaip tada su paskaitinėjimais knygyne – tai jau kviesti policiją? Tai nesąžiningas sofizmas, būdingas socialistinių pažiūrų žiurkiukams.
Žiūrėkite, yra trys būdai gauti kažką – (1) nusipirkti už pinigus arba mainais į kitas prekes ir paslaugas, (2) gauti dovanų arba savininkui sutikus pasiskolinti arba (3) pasivogti.
Vartymas knygynuose yra savininkų leistas ir visuotinai priimtas. Kaip ir spausdintų knygų skolinimas. Tuo tarpu elektroninės versijos, vogtos arba skirtos vienam naudotojui, platinimas yra vagystė, kad ir kokiais gudriais žodžiais ją bedangstytumėte – girdi, sąlygos pasikeitė, realijos pasikeitė, XXI amžius, ir panašiai.
Žinote, iš kur žinau? Iš ten, kad aš esu to intelektualinio produkto, kurį aš pagaminu, savininkas, ir aš sprendžiu, kartu su mano pasirinktais partneriais (šiuo atveju – leidėjais), koks platinimo būdas yra man priimtinas, ir kol aš sakysiu, kad aš jums neleidau, tol ir bus jums neleista.
Aš negaliu sustabdyti jūsų vagystės, bet aš jos nenustosiu vadinti vagyste, kad ir kiek apsmukusių hipsteriūkščių su šniūrelių ir karoliukų apyrankėmis ir faking dredlokais taukinuose plaukuose ir socialistine “Occupy Wall Street” retorika lūpose tuo užsiimtų. Nuo nusikaltimo naudojimo dažnio nusikalstama veika nepasidaro priimtina. Ir pradėsiu leisti elektroninį variantą savo knygų tada, kai aš sugalvosiu, kad atėjo laikas, o ne tada, kai vagiantis freeloaderis** sugalvos kad jam reikia, nes jis, matote, jau nuo popierinės knygos atpratęs.
Kartoju, aš jūsų nuo jūsų smirdančio darbo nesustabdysiu, bet į draugus man prašau nesiveržti, ir nereikia vartyti akių ir apsimesti šlangu, man siūlant parodyti mano paties knygos piratinę kopiją. Jau sakiau: čia kaip apvogus kieno nors butą, pasiūlyti jam pasižiūrėti nuotraukas, kaip jam prišiko ant kilimo.
Ačiū, nenoriu. Taikos nebus. Jūs esat vagys, ir jeigu su tuo sugyvenat ir jums tai gerai, būkit vagys ir toliau, bet aš nesiruošių jūsų mėgti. Viskas, pasisakiau. Viso gero, iki kitos savaitės.
— — —
* Jei abejojate, pažiūrėkite, kiek žmonių klikina, šierina ir laikina Feisbuke prie kiekvieno debiliško konkurso, kur galima laimėti beleką, net ir vaikiško dydžio picą antradienį iki 11:00 val. ryto – svarbiausia, kad nemokamai. Jiems iššvaistyto laiko samprata neegzistuoja.
** Svetimo turto priglaudėjas nemokamo priglaudimo būdu.
Protokolai. 
įdomu būtų pamėginti nemokamai tą jūsų knygą paplatinti – ar paaiškėtų, kad nemokamai ir legaliai jos beveik niekam nereikia? Aišku, reiktų atskirti parsisiuntimą nuo perskaitymo, bet esu beveik įsitikinęs, kad nemokamai brukamos knygos “vertė” mažėtų ir ji pamažu taptų nereikalinga paprastam parsisiuntimų mėgėjui (kada paskutinį kartą nemokamai gavote ką nors gero ir “vertingo”?)
Sakė, apie 2000 kartų nusičiulpta torentuose ta nelegali kopija “Anglijos”. Apie kitas savo knygas info neturiu.
O vat įdomu: savo nuostolius irgi skaičiuojat “nučiulpimu skaičius x kaina knygyne” ?
Nu ne, taip jau tikrai ne. Nesvarbu nuostoliai, čia principo reikalas.
“Tuo tarpu elektroninės versijos, vogtos arba skirtos vienam naudotojui, platinimas yra vagystė, kad ir kokiais gudriais žodžiais ją bedangstytumėte”
Tai nera vagyste. Vagyste ir yra tas gudrus zodis, kuris pripaisomas kopijavimui.
Galima vadinti tai sabotazu, kenkimu, trukdymu gauti pajamu, dar kaip nors, bet ne vagyste.
Man suprantamas autoriaus pyktis, bet tiesa yra svarbiau, nei emocijos.
Manau, kad Doctor Užkalnis teisus. Tai vagystė.
Linkomanijoje įdėtos 2 knygos ir abiejų parsisiųsta po 400. Ar verta taip viduriuoti? juk dabar pinigai uždirbami BTV. Bet kokiu atveju ne mano reikalas ;-) aš mėgstu tikras knygas, ne virtualias.
Manau, kad viduriuoti verta. Bent aš viduriuočiau. Ir dar labiau.
400 vagysčių ar 1000 ar 1 – vagystė yra vagystė.
dėl BTV tai labai labai savotiška nuomonė – plg jei žmogus dirba “dviem etatais” , tai suprask pirmoj darbovietėj uždirbtą algą turėtų (arba bent jau galėtų neviduriuodamas) tamstai atiduoti, nes juk antroj darbovietėj dar gauna algą.
Smalsu be galo
Kadangi El Bimbo pats pasakė, kad ne jo reikalas, tai neatsakiau, bet šiaip čia iš to paties socialistinio briedo: kam mokėti pinigus, jie nueis Simon Cowell arba Rupert Murdoch, o jie ir taip milijonieriai. Mano pinigai uždirbami ne tik iš BTV, bet ir iš daugelio kitų vietų. Bet šiaip pats principas ax*jennas – kam tau Užkalni už tas knygas, tu jau ir taip algą gauni. Šiaip tai trūksta žodžių.
Nežinau, Andriau. Gutenbergo projekto įkūrėjas Hartas famously norėjo, kad visa informacija būtų nemokamai prieinama visiems Žemėje (ir net kitose planetose per palydovus (?) ). Ką besakysi, būti visiems prieinamai nemokamai kaip ir yra neatimama el. knygos savybė. Mano galva, kovodami su šia jos savybe, leidėjai smarkokai perlenkia lazdą, nežmoniškai apribodami legalaus el. knygų naudojimo galimybes, pvz, leidžiami krauti savo knygas tik į savo įrenginį (pvz.Amazonas – į Kindle). Išeina, kad už popierinio egz.- hardback- kainą perku ne knygą, kaip objektą, o tiktai teisę ją paskaityti, kurią bibliotekos pvz suteikia nemokamai. Tokia politika leidėjų politika ir skatina piratavimą daugiau už visą kitą. Beje. Jūs turite patogų Kindle, o aš gavau dovanai Sony. Na, ne taip jau paprasta, būnant Lietuvoj, pirkt su Sony elektronines knygas legaliai. Įregistruoti savo sony skaityklę su Adobe Digital Editions – procedura, būtina prieš legaliai perkant knygą – ne taip paprasta dėl techninių nesklandumų, kuriuos ir aš apturėjau. Laiko gaištama marios. Be to, didžioji dauguma Sony partnerių – parduotuvių į Lietuvą nepardavinėja, Mano durnas Sony reader software net neduoda man prieigos prie savo elektroninių parduotuvių. Galiu naudotis tik Gutenbergu ir pr. Norint skaityt tik anglų, būtų daug patvariau turėti Kindle, bet ar su Kindle galima skaityti rusiška? Ko gero, ne, o man aktualu, aš rusė. ( Šiaip Sony labai patinka, elektroninis popierius malonus, skaityti knygą daug patogiau, nei kompiuteryje ar mobiliame tel., tik gal ekranas per tamsus.)
Žodžiu, suprantu Jūsų, kaip finansiškai kenčiančio nuo piratų autoriaus, pasipiktinimą dėl piratavimo, bet prasiknisus su Adobe DE ir negavus atsakymo iš ebooks.com, ar jie pristato į Lietuvą, tiesiog niežti rankas nuplėšti nuo pirmos pirktos knygos DRM ir duoti ją paskaityti visiems, kas tik nori. Na juokauju, juokauju. Ir skubu pridūrti, kad Jūsų knygos Anglija teko pirkt nes 3 egz, nes neatiduoda paėmusieji paskaityt.
–> Išeina, kad už popierinio egz.- hardback- kainą perku ne knygą, kaip objektą, o tiktai teisę ją paskaityti
Na, popierius tėra media informacijai laikyti. Todėl – taip, perkate tik teisę skaityti (ne kopijuoti, platinti, nuomoti). Tai kartu paaiškina kodėl tualetinis arba spausdintuvų popierius kainuoja gerokai pigiau.
–> bibliotekos pvz suteikia nemokamai
Argi ne iš savivaldybių biudžetų bibliotekos pinigus gauna? Argi ne patys tuos pinigus sumokam? Gal aš klystu, bet bibliotekos moka Latgos mokesčius už autorines teises, kurie teoriškai atitenka autoriams.
-> taip, perkate tik teisę skaityti (ne kopijuoti, platinti, nuomoti).
Tarp el. knygų legalių pirkėjų paplitusi nuomonė, kad 25 USD tiktai už teisę paskityti knygą – per brangu. Norisi ir teisės paskolinti knygą (kartu neskolinant savo skaityklės ir su ja visos likusios el. bibliotekos), įsidėti knygą ir į kitą savo įrenginį. Ne visiems būtinai kyla poreikis “platinti ir nuomoti”, bet asmeninio knygos naudojimo teisių už tokią kainą – per mažai. Be to, pirkėjas gi supranta, kad jei jis renkasi popierinę knygą, kuri brangesnė dėl to, kad ji – iš geresnio popieriaus (vs iš tualetinio), jis turės rankose malonesnį ir ilgaamžiškesnį objektą. O el. knyga brangi dėl to, kad prie jos prikabintas brangus DRM. Pirkėjas šiuo atvėju moka extra už tiekėjo (OK, ir leidėjo, ir autoriaus) teisių apsaugą, o ne už extra kokybę. Daug kas tam labai nepatinka. Man asmeniškai tas pats – aš perku knygas būtent ir tiktai dėl teisės jas paskaityti. Tačiau akivaizdu, kad el. knygų tiekėjų lupikavimas ir drakoniški asm. knygų naudojimų apribojimai labai skatina piratavimą, nes tokiais atvejais visada daug kam kyla noras apribojimus apeiti. Tačiau tikiuosi, kad su laiku visgi nusistovės sistema, patogi tiek tiekėjams, tiek vartotojams. Kai ir vilkai bus sotūs, ir avys sveikos, piratavimas irgi sumažės.
-> Argi ne iš savivaldybių biudžetų bibliotekos pinigus gauna? Argi ne patys tuos pinigus sumokam? Gal aš klystu, bet bibliotekos moka Latgos mokesčius už autorines teises, kurie teoriškai atitenka autoriams.
Viskas teisybė, bet Jūsų vidutinis piratas šiems argumentams neimlus. Jis mato internetinius šaltinius būtent kaip didžiulę biblioteką, kur galima gauti knygą nemokamai. BTV, Google prieš kelis metus norėjo daryti tikrą didelę internetinę el. knygų biblioteką, kur galima būtų buvę nuomotis knygą savaitei už kelis dol., bet nieko iš to neišėjo. O tas irgi būtų padėję pažaboti piratavimą.
Biblioteka neduoda nemokamai, tiesiog už tai, kad Tamsta skaitote pirkdamos knygas ir išlaikydamos struktūrą moka …. greičiausiai daugumą miesto bibliotekų išlaiko savivaldybės Beje jau kuris laikas netgi kažkaip mokama autoriams už knygos skaitymą. Nežinau, kiek sėkmingai tai veikia, bet už kiekvieną autoriaus knygos paėmimą paskaityti autorinių teisių turėtojui (sakykim autorius mirė, o teisės dar tebegalioja – perėję paveldėtojams) eina kažkoks 0,0001.
Gutenbergo projektas tikrai turėjo tikslą kad informacija būtų prieinama ir neturėjo tikso pažeisti autorines teises. Tai yra projektas sukurti globalinę biblioteką, o ne tapti globaline Linkomanija.
Sony/nook reader’is yra nepopuliarus būtent dėl aukščiau aprašytų priežasčių. Elektroninę knygą Tamsta perki kaip knygą, bet be viešo platinimo teisės.
Ar parduodami Sony į mūsų regioną, bet nesuteikdami galimybės pirkti knygas legaliai, Sony tiekėjai nekviečia išskiestomis rankomis piratų padėti sau patiems? Didžiulis komercinis neapdairumas iš jų pusės. BTV, gal kas nors žinote būdą nusipirkti el. knygą legaliai su Sony? Būčiau labai dėkinga.
su knygom čia viskas aišku. arba perki, arba vagi, bet seime nori prastumti įstatymą, kad elektroninės laikmenos ar ją turintys įrenginiai, būtų papildomai apmokestinti, nes žmonės esą kopijuos kūrinius. o CD ir DVD jau seniai apmokestinti. va čia tai debiliškumas. ir tada žiūrint iš kito galo: aš jau susimokėjau už piratavimą, ko jūs norit?
Seimas nuėjo lengviausiu keliu. Pelningesnis kelias būtų kaip JAV prisikabinti prie Linkomanijos serverio ir pratrackinti nusikrovinėjančių IP adresus. Po to visiems išsiųsti kvietimus į teismą už vogtų daiktų laikymą. Po vieną už kiekvieną failą. Turint omenyje kad JAV bausmės už kiekvieną nusikaltimo epizodą susideda, suminis kvietimas prisėst ateina 20-čiai metų. Bandymas prigriebti už autorinių teisių pažeidimus būtų gerokai sudėtingesnis ir mažiau veiksmingas. Galu gale tie vargdieniai susimoka po 2000+ baudos ir 3000+ advokatui ir atsižegnoja nuo bet kokios panašios veiklos. Pvz. Kalifornijoje prigriebtas už tą patį nusikaltimą trečią kartą (pagal susitarimą daugumas tų bėdžių išvengia kriminalinio teistumo, bet baimės įvaro.) gali sėsti iki gyvos galvos (realiai ~15 metų)
Tai, kitaip tariant, matyt, negalima nusipirktos knygos duoti paskaityti savo draugams ar giminėms (ar linkomanijoj dalintis ar realiam gyvenime dalintis, koks skirtumas).. :)
Didelis skirtumas: viena legalu, kita ne.
Kada realiam gyvenime savo vieną nupirktą knygą davei perskaityti 400 žmonių? Tamsta turbūt didis bibliotekininkas.
Geras. Teisinga pastaba :)
“rinkos JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kur el. versijų pardavimai pralenkė popieriaus pardavimus Amazon parduotuvėje) pasirenka geriau sumokėti dešimt baksų ar kvidų, nes laikas brangiau, ir patogiau, nei naršyti pusiau legaliuose failų sandėliuose.”
Tai tie ūkanotieji britonai moka tik todėl, kad bijo virusą vogdami pasigaut? :/
P. Uzkalni, as tamstos viena knyga esu pirkes. Man to uzteko, kad suprasciau, kad tamstos knygu daugiau nepirksiu, nei jei kas skolintu, ar nuoroda, kur nusidaunlodinti parodytu, vistiek negaisciau savo laiko, juolab, dar moketi uz tai. Rasliavas ir pasisnarglejimus tamstos bloge paskaitineju, nes idomu paties isterija ir nepilnavertiskumo israiska grynai profesiniu poziuriu.
Nu welcome to the club. Pasakančių, kad mano knygų niekad nepirks, skaičius yra apytikriai lygus parduotų knygų kiekiui, o Protokolus skaito visi psiciatrijos studentai ir socialinių disfunkcijų tyrėjai, kurių Lietuvoje, kaip suprantu, labai daug.
“Nesu niekada mokėjęs už jokius kilobaitus. Į žmones, mokančius TIKRAIS PINIGAIS už programinę įrangą, e-knygas ar muziką žiūriu kupinas keisto linksmumo. Nuėjęs į muzikos kompaktų ar DVD parduotuvę jaučiuosi lyg muziejuje.“
To komentaro citatos yra ir antra dalis. Man baisiausia, kad jos autorius sąkosi esąs mokslininkas ir galbūt būsimas profesorius. Jis galbūt mokys mūsų vaikus daryti taip, kaip jis pats elgiasi dabar. Aš mokėsiu už jų mokslą TIKRAIS PINIGAIS sąžiningai uždirbtais iš intelektinio produkto kūrimo. Jis galbūt ir pats sukurs (aš tuo stipriai abejoju) kažkokį vertingą intelektinį produktą, kurį sėkmingai vogs jo mokiniai.
Apskritai studentams ir moksleiviams nėra prasmės vogti to, kad jiems reikalinga mokslui. Yra begalės fondų ir programų, kur galima naudotis pilnais produktais mokomajai ir mokslinei veiklai. Nu bet Šakyros diską ir “Hangover”į būk malonus nusipirkti ar išsinuomoti.
Net ir elektroninėje erdvėje man labiausiai priimtinas seno tipo licenzijavimas (92-95 metai), kai elektroninis turinys galėjo būti paskolinamas ar perparduodamas, bet ko pasekoje tegalėjo vienu metu būti naudojama viena kopija. Tuo tarpu dabar su visomis kopijavimo apsaugomis(nulaužti užtruktų daugiau laiko nei nusipirkti) aš negaliu turėti atsarginės kopijos ir jei vaikutis ant CD-DVD-BR nupiešė gėlyčių aš nebegaliu naudotis tuo, ką nusipirkau, nors licenziją ir teisę aš vis dar tebeturiu.
Jei sukurčiau kažkokį meno kurinį (aš irgi tuo stipriai abejoju), jis tikrai bus nemokamas. Dėl mano vaikų mokslo nesirūpink, ir autorinių teisių nemaišyk su su prievole mokėti mokesčius.
Dėl to, kad įvairios programos studentamas ir moksleiviams yra bet kokiu atveju nemokamos, tu esi teisus. Bet jas gali nusipiratauti, ir jos irgi bus nemokamos. Aš naudoju IBM’o SPSS, kuri yra nemokama studentams, bet atsiunčiau nupiratautą iš torrent’ų o ne legalią iš IBM svetainės, nes siuntė GREIČIAU. Man copyright yra neegzistuojanti, bevertė linija. Kam žiūrėti filmą namuose per LoveFilm.com, jei galiu žiūrėti lygiai taip pat per LetMeWatchThis.com
Man tavo vaikai dzin. Aš savus turėjau omenyje. Ir man savo TIKRŲ PINIGŲ gaila tokiems lochams kaip Tamsta. O Tamstos liguista kleptomanija gerai buvo aprašyta Ilfo ir Petrovo “Aukso Veršyje”, kai bičiukas su pinigų pluoštais įlindo į svetimas kišenes.
Kol nieko vertingo nesate sukūręs, tol copyright yra jums neegzistuojanti, bevertė linija. Kai naktimis sėdėsit, sukursit ką nors tam kad parduotumėte ir savo vaikus išmaitintumėte, tada gaudysi kiekvieną piratą ir šaudysi.
Beje vogti SPSS, kai duoda nemokamai R, tai tas pats kas išdaužt automatą, kad pasivogtum čipsų, kai šalia pat duoda nemokamai sriubos. Ne tik pagal skaitomas knygas galima spręsti apie žmogų, bet ir naudojamą softą.
Savo laiku aš irgi naudojau vogtą softą, kol pats nepradėjau jo kurti. Kai pamačiau, kaip sunku yra padaryti gerą softą, perėjau prie open-source ir pats dabar visas programas perku.
Nereikia nusišnekėti. Kas sudaužo aparatą, tas padaro žalą, aparatą reikia taisyti. Kai kas pavagia čipsus, jų sumažėja, kai atsisiunčiu el. knygą, jų nuo to nesumažėja. Visiškai silpnučiai jūsų argumentai, tos pačios nesąmonės sic ad nauseam.
Man daug labiau patinka knygos rašytojų, kurie rašo, nes negali nerašyti, kūriniai muzikantų, kurie kuria, nes negali nekurti, o ne žmonių kurie “kuria” vien tam kad nusipirkt geresnę mašiną, ar naują iphone
Silpnučiai, ne silpnučiai, ale štai ką pastebėjau: be galo rūpi piratams ir vagims, kad jų vagimis nelaikytų. Labai juos skaudina, ir subėga masiškai skaityti ir diskutuoti. Ir, sakau, vis mėgsta sakyti, kad jie manęs net nežino, ir knygos mano nerūpi, ir dykai jų neimtų.
Tavo knygos dar neskaičiau, blogas labai neblogas (no pun intended). Gal reiks atsiųst ir knygą paskaityti.
Na na… Is teisines puses piratavimas ir vagyste yra tikrai ne vienas ir tas pats… (theft is the illegal taking of another person’s property without that person’s permission or consent with the intent to !!DEPRIVE!! the rightful owner of it).
Siuo atveju Uzkalnis tapatindamas piratus su vagimis elgiasi visiskai panasiai kaip Grazulis gejus ir pedofilus… Simplezz..
Tai kaip suprantu Tamstos mašina (netikiu kad turi) kas nori gali pasivažinėt kol pats miegi?
Kaip pačiam tokis raskladas?
O… niekad pačiam nekilo mintis, iš kur gi čia tokia neteisybė? Štai nusipirkęs savo Mustangą, gali juo vežioti ką tik nori, leidi vairuoti ne tik žmonai, bet ir tuzinui draugų, ir visiems iki lemputės. Maža to, užsimetęs flaponą taksuoji po visą Vilnių ir apylinkes kaldamas „nerealias bapkes“ ir vėl viskas legalu, bile tik mokesčius laiku moki. O lygiai taip pat nusipirkęs Šakiros kompaktą ir paskolinęs draugo bernvakariui – jau esi afigienas vagis. Net nekalbant apie mintį paleisti jį savo kavinėje ar kirpyklėlėje.
Arturai,
Aš diskutavau apie DEPRIVE sąvoką. Šiaip DEPRIVE autorinėse teisėse apibrėžiama kaip iš kūrėjo atimta galimybė gauti atlyginimą už įdėtą darbą.
Paskolinęs, dovanojęs ar pardavęs Šakyros kompaktą draugui nesi vagis, nes tai licenzijoje numatyta ir licenzija automatiškai pereina draugui. Jei leidi draugui nusidrožti kompaktą tada kitas reikalas. Kirpyklėlė yra verslas, o tai kai kuriose šalyse yra net atskiras subjektas, be to tu naudoji produktą pritraukti klijentus su tikslu gauti iš jų pelna, kas nebeišsitenka sąvokoje “asmeniniam naudojimui”.
Tuo momentu, kai aš paimu pinigus už Mustango nuomą aš tampu mokesčių inspekcijos klijentu. JAV to net registruoti nereikia, užrašai deklaracijoje kiek gavai, atimi kiek išleidai po to dulkes siurbti ir viskas.
Puiku! Tada tikrai tikiu, kad sąžiningai atbašliuoji tuos 6Lt Fordo dizaineriams bei inžinieriams kiekvieną kartą pavežęs keleivį. Ir turi sutartėlę dėl procentuko nuo verslo, ne akivaizdu, jog sėdėdamas už Mustango vairo „tu naudoji produktą pritraukti klijentus su tikslu gauti iš jų pelna, kas nebeišsitenka sąvokoje “asmeniniam naudojimui”.“
Ar aš labai patį nustebinsiu, jei pasakysiu, kad perkant naują (nebijok Tamstai tai negresia) Mustangą yra pridedama garantija, kuri skamba maždaug taip : n tūkstančių mylių ir m mėnesių kuris greičiau išsipildys. Parduodamas mašiną nepasibaigus garantijai jos likutis nepereina sekančiam savininkui. T.y. jei aš parduosiu jį po metų naujasis savininkas nebeturės tos apsaugos, kurią turėjau aš. Oh my god ir dar jei aš naudoju mašiną keleivių pervežimo versle tai tam ta garantija irgi negalioja (Tam atvejui yra kitokia gamyklinė garantija specialiai laidai, kur mylių skaičius du ar tris kartus didesnis).
Mašina nėra akivaizdus pavyzdys autorinėms teisėms analizuoti. Kur kas geresnis būtų buteliuose fasuoto vandens pavyzdys. Įsivaizduok, kad nusipirkai butelių ir prileidai vandens iš krano ir užklijavęs Dasani ar Evian etiketes pardavinėji. Niekas lyg ir nenuskriaustas. Už butelius mokėjai, etiketes pats printeriu spausdinaisi vandenį gal net iš nuosavo krano pylei. O jei vanduo ne iš krano? Ar pats pirktum tokį? O jei nežinotum?
Trumpai ir aiškiai tų visų apsaugų ir licenzinių suvaržymų tikslas yra vienas: kompanijoms padengti išlaidas ir gauti pelną kad tinkamai (nerašau oriai, nes Užkalnis užbanins) atlyginti kūrėjams už jų darbą. Ir ne piratu ar “apsmukusių hipsteriūkščių su šniūrelių ir karoliukų apyrankėmis ir faking dredlokais taukinuose plaukuose ir socialistine “Occupy Wall Street” retorika lūpose” reikalas spręsti kaip tai padaryti.
O kurie prekiauja vandeniu brandintu tai išvis yra nusikaltėliai ir kiekvieno Okjupai-Uol-Stryterio garbės reikalas pakenkti jų pelnams; ir dar žaginimas irgi nėra nusikaltimas nes po jo mergina būna ten pat kur ir buvusi, ir šiaip visi tie įstatymai yra sugalvoti dominuojančios klasės tam, kad engtų kitas klases, vot taip yra siaubas gi kažkoks.
Mano argumentas yra tas, kad piratavimas negali buti laikomas vagyste, o piratai – vagimis. Intelektine nuosavybe nera fiziskas daiktas, todel tavo metafora apie mustangus yra visiskai i lankas.
P.S. “raskladas”??
Toje pačioje knygelėje iš kur pasisėmei pirmą citatą pasižiūrėk intelektinės nuosavybės apibrėžimą. Aišku jei ta knygelė ne 1800-ųjų…
Aciu, pasiziurejau, apie automobilius nieko neraso. Hmm.. gal tikrai senas leidimas..?
Kaip sakė Leninas, „Я считаю, что искусство должно принадлежать народу“. Tikrai nepirkčiau savo antivirusinės Nod32, naudočiau nemokamą Avira ar AVG, nepirkčiau MS office, naudočiau ne ką blogesnį OpenOffice, nepirkčiau nei dabar naudojamo WIN7, reiktų kokio Ubuntu ar kurios kitos Linuxinės distribucijos. Bet dabar naudoju, NEMOKAMAI (pasivogiu). Kodėl? Nes galiu. Jei negalėčiau skaityti Užkalnio nemokamai, skaityčiau Užežerį, arba Užmiškį.
Juokinga XXI amžiuje laikytis kažkokių pasenusių, realybės neatitinkančių moralės dogmų. Kaip Gutenbergo knygų spausdinimo mašina išnaikino šimtus, tūkstančius vienuolių visoje Europoje, ranka perrašinėjančių knygas, taip ir internetas išnaikina spaustuvininkus ir knygų leidėjus. Už muzikinius kūrinius seniau mokėjome pirkdami laikmenas. (Pabrėžiu seniau :) Dabar galiu atsisiųsti ištisus koncertus nemokamai. Moku už gyvo garso koncertus, teatrą. Bet už skaitmeninį muzikos įrašą???
P.S. Esu visuomeniškas ir pilietiškas, nesu skurdžius, nuolat aukoju tam, kam man atrodo teisinga ir reikalinga (Wikipedia, Archive.org).
Bravo d.gerbiamas Andriau, labai teisingas ir savalaikiskas protokolas. Pritariu 100%, nes niekaip nesuvokia ir nenori suvokti ne katrie zmogeliai, kad vagyste yra vagyste ir visiskai nesvarbu kur tai buvo padaryta ar internetu filmas pavogtas ar is prekybcentrio degtines bonka. Jei sugalvosite steigti virtualiu vagiu linciavimo kluba, mielai prisijungsiu. Nuosirdus linkejimai…
Visur galioja fizikos desniai. Kaip upė teka trumpiausiu keliu, taip ir internetuose – jei tik bus proga nemokant pasiimti kopija už dyka tai taip ir bus. Čia autoriams reikia galvoti kaip uždirbant platinti savo kuryba ir išnaudoti toki milžiniška pasiekiamumą, o ne vartotojams. Visada yra lengviau atsisedus ant sofos moralizuoti, vadinti visus vagimis ir kaimiečiais, nei sugalvoti būdą kaip iš to uždirbti.
Tokie laikai, pinigai ant medžių neauga, visi traukia į savo pusę, autorius nori uždirbt – tegu galvoja kaip apmokęstint. Vartotojas nori gauti produktą – irgi galvoja kur rasti pigiau, ieškos ir ras geriausia kainą, kad ir už dyka jei tik įmanoma, kad ir iš fakin Linkomanijos.
Ir tik nereikia p***i proto, kad reikia mokėti iš idėjos, nes matai autoriai čia tie kuriuos visi skriaudžia. Mane gal ir gi skriaudžia, bet as neprašau savo bendradarbių ir šeimos narių man už tai sumokėti. Skriaudžia tiek kiek pats leidiesi.
Tuo pačiu iš karto siūlau verslo įdeją (internetuose sklandančia) naujai Užkalnio el. knygai! Į kiekvieną knygos lapą viršuje kur nors gražiai įdėti Maximos ar kokios Biovelos su visokiom dešrom logotipą ir paleisti su furoru į internetus su visomis Linkomanijomis! Garantuotas 10000 parsisiuntimas su tiek pat pasiektų reklamos gavėjų!
Šiek tiek pastangų ir uždarbis su amžina inerneto šlove garantuotas!
Dešrų puslapio viršuje biznio modelis buvo sukurtas apie 98 metus web burbulo pradžioje, jo prototipas buvo radijo ir televizijos reklamos modelis. Tas modelis veikia ir visi išlikę laikraščiai juo sėkmingai naudojasi. JAV netgi parduodama Kindle su įdiegtomis reklamomis 60 baksų pigiau.
Lietuviškų e-autorių problema yra potencialaus klijentų kiekio sandauga su jų perkamąja galia. Ta sandauga šiuo metu netgi su Biovelos dešra viršuje dar nėra pakankama išleisti e-knygą. Taip pat Tamstai reikėtų pasiskaityti apie save gerbiančių hakerių mentalitetą. Įdėti “nuhakintą” produktą su dešra į torrentus jiems yra didžiulis reputacijos praradimas. Linkomanijoje dešros bus greitai išimtos ir sudėtos nuogos mergos.
Visai įdomus yra naujausio Louis CK stand up video atvejis – Andriui turėtų būti žinomas, kadangi komikas šiuo metu yra sėkmingiausias stand uperis, o gerb. kaip supratau domisi ta sritimi.
Tai va, Luie pats producino visą šou, su kelių žmonių komanda, montavo pats, visiems prieinamais toolsais ant savo laptopo – gavosi ne prastesnės kokybės standupas nei producintas kokio HBO. Tik šiuo atveju nebuvo jokio HBO. Viskas buvo sudėta į puslapį, iš kurio galėjai video parsisiųsti sumokėjęs 5 baksus tiesiai Lujui per pay pal’a. Jokio DRM, už 5 baksus gauni tris kartus prasttreamint ir tris kartus parsisiųsti. Kai parsisiunti – viskas tavo, gali kopijuot kiek nori, rodyt kam nori, daryt ką nori.
Jau tą pačią dieną video buvo torentuose, tačiau per dvi savaites po 5 baksus sumokėjo virš 200 000 žmonių ir Louie uždirbo virš 1 mln baksų. Plius, regis, iki šiol uždirbo dar dvigubai tiek.
VISKAS yra apie prieinamumą ir klientų neiš*isinėjimą per neveikiančius ir tik užknisančius DRM (kurie 100% atvejų tik kenkia legaliam vartotojui). Jei aš galiu sumokėti ir parsisiųsti kažkokį digital produktą 3 mygtuko paspaudimais ir nenardydamas po kažkokius shady saitus – I WILL. Pirating is the new radio – adapt, INNOVATE. Instead, kaip rodo MPAA ir RIAA pavyzdys iš USA – middlemenai, o ir kai kurie kūrėjai renkasi stagnaciją.
Taip pat pavyzdys būtų STEAM žaidimų pirkimo platforma arba GoodOldGames. Dar prieš 10 metų lietuvoje apie tokį pirkimą negalėjo būti nė kalbos – dabar gi, tie patys kurie anksčiau juokdavosi, kad “ai susidownlaodinsiu” palieka daug daug babkių Geibui ir nebereikia jokio piratebay.
Buvo įdomu čia paskaityti. Šiaip aš piratavimą palyginčiau ne su vagyste — man visgi atrodo, čia kažkas kitokio, negu vagystė, o su šiukšlinimu: vienas poelgis yra gana nekaltas dalykas, bet kai daroma masiškai – šiukšlinimas žlugdo aplinką planetos mastu, o piratavimas, žinoma, žlugdo leidybą. Ypač Lietuvoj tai jaučiasi, dėl mažos rinkos. Pvz. Muzikos bomba jau subankrutavo. Tik viena parduotuvė liko, dabar išparduoda likusias prekes. O kur DVD dabar išsinuomot?
Vat ir el. knygų autorius čia nenori leisti dėl piratavimo. Įdomu būtų padaryti kokią prognozę, kuo baigsis dabartinė situacija .
Taigi, mielas Andriau, mūsų įprastinė visata nusipipins, nusisopins ir nusiactins ir skils į dvi. Viena bus vagių visata, o kita mokančių ir gaunančių pinigus visata.
Pažiūrėkime ką gauna freeloader’iai: Šekspyrą/Puškiną ir “Stariways to Heaven” ant jutūbo.
Sąžiningi pirks Jūsų knygą apie Anglijos prasčiokų gyvenimą ir naują Shakiros dainą.
Tiesiog sunku pasirinkti.
Tiesa freeloader’iai galės už dyką arba labai nebrangiai pažiūrėti “Baltąją dykumos saulę”. Pripažintą pasaulyje vienu geriausiu vesternu. Bet Jums tai ne motais, nes rusiškus filmus Jūs despaizinat.
Lietuvos stiprybė bus ta, kad net’e nebus gerų lietuviškų knygų pasivogti.
Ką gi, skaitysim “Sibirietišką auklėjimą” originalo kalba.
Pingback: Antras raundas su ACTA « leo lenox
Gal mes nesuprantam esminio civilzacinio prasislinkimo? Pvz. jei kas norėtų parašyti gera komercinę enciklopediją, nebegalėtų, nes yra Vikipedija.
Gal dabar kūrėjai turės kurti už dyką arba nekurti iš viso?
Be to manęs neįtikina virksmai dėl mažos lietuviškos rinkos. Jei kas nors galų gale parašytų tikrai gerą lietuvišką knygą jis tikrai uždirbtų ir vagių sąlygomis.
Dalį knygų žmonės iš įpratimo nupirktų popieriuje, dalį iš entuziazmo – elektroninėje formoje, o likusią dalį milijono sumestų labdaringai.
superaudriau, tik nesakykit, kad mestumėt labdaringai. Žinau, kad nemestumėt. Tai kam šnekėt.
Žinočiau tik perskaitęs knygą.
Pingback: “Orus gyvenimas”, siekis be prasmės « Andrius Užkalnis. Protokolai.
Piratų “medžiotojai” yra patys piratai, žr. čia.
Aš esu labai jums dėkingas už šį straipsnį. Jūs labai puikiai parodėte savo prioritetus. Jei jums taip patinka DRM (o šiuo atveju e. versijos nebuvimą, jūs ir aiškinate kaip DRM), kuris tikrai nesuteikia jokio patogumo naudotojams, tai tikriausiai jums svarbesni yra naudotojų pinigai, o ne jų pasitenkinimas jūsų kūriniu.
Jūsų knygą aš galiu pasiimti nemokamai dabar pat (t.y. tas jūsų DRM visiškai nesugaišins mano laiko), o jei noriu nusipirkti, tai sugaišiu daugiau laiko jau vien eidamas į knygyną. Atsisakydami e. versijos jūs kenkiate tik tam 1 žmogui iš 100, kuris ją nusipirktų! Gal Lietuvoje piratavimas yra paplitęs vien todėl, kad žmonės taupo savo laiką, net kai tai pažeidžia autorių teises?
Mažai kas nori apie tai prisiminti, bet dar 90-aisiais net ir vakaruose buvo paplitęs piratavimas. Vaikai keisdavosi floppy diskais mokyklose ir juokdavosi iš tų, kurie turėdavo konsoles (t.y. kompiuterius, kurie geriau apsaugoti nuo piratavimo) ir turėdavo pirkti žaidimus. O tie, kurie pirkdavo žaidimus asmeniniams kompiuteriams susidurdavo su DRM’u, žaidimo metu buvo paklausiama klausimo, į kurį atsakymas buvo parašytas žaidimo instrukcijoje. Ši apsauga visai netrukdė piratams, nes jie tokį klausimą pašalindavo, o trukdė žaidimo pirkėjams, nes jie turėdavo saugoti visų žaidimų instrukcijas. Galbūt dabar JAV, dėl milžiniškų pastangų iš autorių (o tiksliau leidėjų), buvo priimti įstatymai, kurie vėl gina nebent leidėjų pajamas, bet ne naudotojus. Pvz.: kai kurie nauji kompiuteriniai žaidimai veikia, tik kai kompiuteris prijungtas prie interneto, o jei žaidimas yra piratinis, tai jį žaisti gali visada.
Aš labai noriu pasidalinti pinigais su savo mėgstamų kūrinių autoriais, bet tai padaryti nėra taip lengva. Net Europos sąjungos ribose mes neturime pilnai harmonizuotų autorių teisių. Kodėl mes 2012 metais vis dar matome užrašus, kurie skelbia, kad kažkoks turinys nėra pasiekiamas mūsų šalyje? Kodėl leidėjai vis dar deda milžiniškus pinigus į kovą su piratavimu? Šios kovos rezultatai tikrai nėra visada NEsėkmingi, bet visada ta sėkmė pasiekiama pirkėjų sąskaita. Pirkėjai ir patys moka už apsaugas ir tada vargsta naudodami produktą.
Aš visada stengiuosi remti tuos autorius ir kūrėjus, kurie vargsta kurdami tikrai gerą kūrinį, o ne jo apsaugas. Laimei visai nesunku atskirti, ką sukūrė menininkas, o ką vadybininkas. O jei naudotojai nori visko nemokamai, tai kaip išgyvena leidėjai siūlantys neapsaugotus kūrinius? Kodėl nebankrutuoja http://knygute.lt/ ? Didžiąją dalį ten esančių knygų (Eridano PFAF serija) galima rasti internete “nemokamai”, bet kažkas iš jų perka. Kažkaip tas 1 žmogus iš 100 išlaiko juos. Tiesa, aš tikrai sutinku, kad kaina nėra svarbi, nes toje pačioje Knygutėje tos senos fantastikos knygos net brangesnės nei spausdintos, skaitytų knygų knygyne jos kainuoja 4 ar 5 litus, o čia visi 10 Lt. Panašiai yra ir su http://skaitykle.lt tik čia dalis knygų yra pateikta su DRM, todėl perkant čia reikia būti atsargiam, nes vietoje knygos gali nusipirkti tik apribotą teisę ją skaityti.
Iš Tamstos pasisakymo matosi, kad pačiam laikas ne problema. Turite pigaus ir daug.
DRM’as yra reakcija ir pasekmė. Kaip ir sustiprintas saugumas aerouostuose. Užknisa kaip reikiant, bet tų dėl kurių tai įvesta tai net neliečia.
Autoriai savo ir savo kūrybos teisių gynimą deleguoja leidėjams, nes koncentruoti resursai leidžia samdytis geresnius advokatus ir įgalina efektyviau veikti įstatymų leidėjus.
Apskritai internetiniam autoriui leidėjas nebūtinas jei pats gali organizuoti tokias smulkmenas kaip platinimą ir palaikymą. Ir dantų gydytojas nebūtinas, jei pats gali išsitraukti sugedusius dantis ;-)
Ponas Pipe, laikydamasis savo pažiūrų parašė įdomų it kultūringą tekstą.
Jūsų, MUSTANGE, trumpam tekste yra l. aukšta koncentracija banalybių, kurios niekam jau seniaI neįdomios. Pakelkit rankas, kam įdomu buvo skaityti šviežią informaciją apie “airport security”?
Ne visos protingos apsaugos priemonės yra įgyvendinamos. Pradžioje prieš automobilius turėjo eiti žmogus, pranešantis apie judantį pavojingą įrenginį. Ši apsauga buvo panaikinta, todėl daug žmonių žuvo.
Įstatymdaviai turėtų paskelbti kad autorinės teisės knygoms panaikinamos, ko pasėkoje milijonai vidutiniškų rašytojų nustotu uždirbti ir eitų dirbti naudingesnius darbus. Genijams būtų lengviau prasimušti.
Pipe parašė tą, ką pvz aš pati labai norėjau parašyti, bet, deja, neradau teisingų žodžių. Ačiū, Pipe. Aš ir esu tas vartotojas, kuris būtinai būtų pirkęs Užkalnio elektroninę knyga, bet tokie kaip aš, mano didžiausiai nuostabai, vien tik dėl mūsų noro ją matyti el. erdvėje apkaltinti noru ją “pavogti”. Ne taip kad aš čia patyriau didelę žalą – Lietuvoj visiems užteks popierinių knygų. Na bet reikalas principe.
Taip pat pastebėjau, skaitydama visokias diskusijas, kad piratavimo priešininkams įdomu aptarinėti piratavimo problemą tik vienu rakursu: piratai yra vagys, kada gi jie tai supras? O jūk piratavimas yra kontroversiškas socialinis reiškinys, visuomenėje nėra jokio susitarimo nei dėl jo amoralumo, nei dėl žalos visuomenei.
Kita vertus, gal Lietuvos piratams bus visai naudinga, pirma, sužinoti , kad į jų veiklą gali būti labai neigiamas požiūris ir antra, gauti supratimą apie vakarietišką principą – gyventi pagal taisykles. na, tiek to.
Man nereikia visuomenės konsensuso, kad žinočiau, kad piratai yra vagys. Man pakanka, kad aš pats sau žinau.
Klausimas g. tinklaraščio autoriui: Kada Jūs sužinojote, kas yra vagystė, po to, kai jus pirmą kartą apvogė ar prieš tai žinojot. Jūs suvokėt, kas tai yra vagystė apriori ar aposteriori, imanentiškai ar transcedentiškai?
Jei būtumėt skaitęs msje Prudoną, žinotumėt: kad nuosavybė taptų nuosvybe iš pat pradžių ji turi būti pavogta (pasisavinta).
Pavyzdžiui, jūsų visa kūryba yra paremta idėjomis, pasivogtomis iš “Spectator”?
Didžiausia knygos vagystė yra jos perskaitymas.
Kai jūs nuo to apsisaugosit?
P.S. Čia nepraktiški filosofiniai klausimai, bet jie kartais kyla.
Ne iki galo tu tą Prudoną skaitei, o tik tiek kiek šiūlėj uždavė. Vėlesniuose savo raštuose jis jau laikė nuosavybę vienintele veiksminga atsvara valstybinei jėgai. Aišku nėr ko norėti iš anarchistinio filosofo nuoseklumo.
O Tamstai filosofiniai klausimai kyla iš dyko buvimo ir nesusitupėjimo. Tikiuosi praeis, nes priešingu atveju staff filosofo karjera kokiam Naujosios Vilnios bomžatnike garantuota.
Nesipūskit, Mustangai, jūs irgi ne Frege. Jūs taip norite kaltininkus susodinti susumavęs baudas, kad net putos ant lūpų.
Ne į temą: JAV tiek masiškai sodina už nedidelį narkotikų kiekį, kad greit bankrutuos. Jei pradės masiškai sodinti nelegalių laikmenų turėtojus, bus tik blogiau.
Jei jūsų ment’aliteto turėtojai susodins pusę žmonijos, krizė užsitęs.
Filosofiškai norėjau pasakyti, kad nuosavybė nei šventa, nei dievo duota, tai dar vienas paprastas pragmatiškas susitarimas, kaip futbolo taisyklės ar kerlingo taisyklės.
Kadangi senos taisyklės pradeda trukdyti žmonijos progresui, reikia jas modifikuoti ir atšaukti intelektualinę nuosavybę suvisai. Tuo labiau, kad intelektualinė nuosavybė yra prieštaringa savoka.
Valdžia nustos ginti int. nuosavybę, bet gal galės ginti patys autoriai. Vieni slėps nuosavybe po paduška, kaip gerbiamas Užkalnis, kiti autoriai už savo pinigus galės persekioti potencialius nusikaltėlius muitinės zonoje.
Sąžiningi žmonės kaip aš naudos nemokamą int, nuosavybę, kurios yra tiek daug puikios internete, kad net norisi ilgiau gyventi.
Filmus vogtus žiūriu,o skaityti nemoku gal?…pirma, atsisiūsta, vogta, knyga buvo “Lengvas būdas mesti rūkyti”:)))perskaičiau tik kelis psl….nemečiau rūkyti…nusivyliau el.knygomis….geriau filmą vogtą pažiūrėsiu…:)
Jei užkalnis rašytų knygas ne tam kad uždirbti, o tam kad pasakayti kažką prasmingo, pasaulis būtų gražesnis. Kai kūryba siejama su pinigais, ji tampa bevertė. Puikūs pavyzdžiai yra televizija, muzika,… think about it.
Mano labai asmenišku vertinimu protokolų komentarai pralenkė protokolus. Autorius tikslą pasiekė, sveikinu.
Pingback: Piratai yra vagys « Andrius Užkalnis. Protokolai.
Gerb. autoriau, esu įsitikinusi, kad e-turinį pirktų ne 1 iš 100, o gerokai daugiau.
Manau, kad daugiausia pirataujama ne tiek dėl „nemokamo” turinio, kiek dėl patogumo: e-turinys, pasiekiamas paprastu būdu ir tada, kada to nori vartotojas ir yra paslauga, kurios jis (ji) šiandien nori. Daugybė žmonių – aš tame tarpe – visai nenorime kolekcionuoti ir kaupti „laikmenų” – CD, DVD diskų bei visų knygų, kurias nori perskaityti. Tai net neekologiška. Apie knygas – atskira kalba: plytos pavidalu knyga klaikiu dizainu ją bevartant jau užduoda klausimą „kur ją po to dėti”?
Taip pat daugeliu atvejų nenorime išlaikyti tarpininkų – nesistengiančių prekybininkų, kino teatrų ir visų nebūtinai reikalingų tarpinių grandžių, kurios išpučia galutinę kainą, padaro produktą sunkiai prieinamą laiko ir fizine prasme. Piratavimas didžiąja dalimi yra išraiška to KAIP mes norėtume vartoti intelektualius kūrinius, taip pat rinkos nuomonė apie kainodarą.
Pritariu PIPE: pagal iTunes Lietuva yra trečiojo pasaulio, ne ES šalis. Kai galėsiu legaliai parsisiųsti filmus ir muziką – taip ir padarysiu, kaip, tikiu, ir didžioji dalis mano pažįstamų.
Tad atsakas piratavimui vakarietiškose šalyse turėtų būti prieinamas e-turinio vartojimo modelis.
Gerb. Užkalni, esi įdomus žmogus, tiesa ta, kad man patinka ir tavo rašliavos (gyvenimiškų straipsnių, straipsniais pavadiniti negaliu), tik kartais norėtųsi, kad tamsta savo šviesų protą ištrauktų iš šešėlio ir pradėtų galvoti ne tik kaip ką pašiepti, kaip savo užpakalį pakelti, bei visas mūsų tautos ydas nušviesti. Link ko aš suku? Visų pirma, tai prie to, kad mes negimėme ir neužaugome vagimis ir to nepadarė mūsų tėvai, tai padarė mūsų ekonomiką – kuri niekada mums neleis leisti sau legalios muzikos ir t.t. Wallmarte sėdint turbūt galima iš mažos dalelytės algos nusipirkti ištisą muzikos kolekcija, na, o maximos kasą palikus reikia aplankyti tą patį maximos informacijos langelį ir atiduoti savo algą mokesčiams ir dar išgirsti, kad pinigų nepakanka. Bėda turbūt ta, kad mes vis dar gyvename sovietiniais laikais, tačiau vadinamės jau ne Sovietų sąjungos valstybe, o Lietuva ir nebedirbam valdiškose gamyklose, bet šildom maximos kasas, kuri kaip ir Sovietmečio gamykla reikalavo pilkos masės be išsilavinimo ir mokėdavo kapeikas, tiesa tik ta, kad tuomet buvo galima laisvai imti valdišką turtą, o šiandienos sovietmečio maximoje pirštus už tai kapoja ir dar į kalėjimą sodina. Jau gerbiamasis turėjai suprasti, kad ne mama ir tėtis, o ekonomika mus augina, o kokia ji gali būti Lietuvoje, ypač ELEKTRONINĖ, kai dingsta po 34 mln. litų ant “oro projektų” (kalbu apie NESS) ir apie 1000-mečio svetainę kuri sukosi ant nemokamos platformos lygiai tai pat kaip ir šioji ir kainavo, bene 300 tūkst. litų, kuri galiausiai išnyko iš interneto platybių (jūsų svetainė beje ne ką prasčiau atrodo už 1000-mečio, bet nemanau, kad ji kainavo bent daugiau nei keletas tūkstančių). Padarykite gerbiamasis išvadą ir gal parašykite STRAIPSNĮ iš visuomeninės pusės – būtų labai įdomu.
Ekonomiką tai mes kaip ir turim kokią patys pasidarom. Kam nepatinka Maxima, gali varyt ir daryt geresnę parduotuvę su didesnėm algom.
Kaip arkliukai joja, tai ir vadelės vadeliojas, na, o pas mus valstybėj gigantiški žirgai su maximos tatuiruotėmis ant šiknos vadeles vadelioja. Na jūsų kaip dakaro ralio eksperto komentaras visai tinkamas, daktare. Patikot man, bet dabar manau, kad naivu tikėtis jog pingvinai kada nors skraidys. :)
Sauliuk, locheli, kas tau sakė, kad pingvinai neskraido. Pingvinai turi sparnus ir gali skraidyti, tačiau buityje jiems to nereikia. Pingvinai taip seniai nebando skraidyti, kad visiškai nebežino, kaip tai daryt. Atsimokino atgal.
Dėl Maximos. Artūras Račas išaugino visą kartą žmonių Lietuvoje, kurie jaučiasi bejėgiai prieš Maximą. Toks Račo žmogus atsibunda ryte, pasižiūri pro langą ir jei kieme vis dar stovi Maxima, grįžta agal į lovą ir nieko nedaro visą dieną.
Čia yra vienas geriausiųjų komentarijų kuriuos esu matęs, ir ne todėl, kad apie Račą.
Ačiū.
Taip atsitiko todėl, kad rašyta nuoširdžiai ir apie save.