Siūlau antrąją valstybinę kalbą

Be leader of men. Kalbėk Lithuanian.

Lietuvos rytas, 2012 03 12

Taip, būtent taip. Norėčiau, kad Lietuvoje būtų antroji valstybinė kalba. Ne, ne lenkų ir ne rusų – su jomis per daug neigiamo susiję mūsų istorijoje. Aš norėčiau, kad antrąja valstybine taptų anglų kalba.

Anglija ar JAV nereikalauja savo kalbai ypatingų teisių Lietuvoje, kad būtų „apgintos jų tėvynainių teisės“, čia nėra (ir niekada nebuvo) anglų pensininkų, gyvenančių dvidešimt metų ir nesugebančių išmokti nė žodžio lietuviškai. Rizikos čia jokios, vien tik nauda (apie ją vėliau).

Aš suprantu, kad šiemet ar kitąmet toks referendumas vargu, ar pavyktų. Ką jau čia kitąmet. Net per penkerius metus. Bet svajoti galima, juo labiau, kad mano svajonės dažniausiai išsipildo.

Kas galėjo dar prieš penkiolika metų pagalvoti, kad Lietuvoje nebeliks privalomo registravimo gyvenamoje vietoje, kad išvykstant iš šalies ir grįžtant į ją, niekas nebekaukšės antspaudu į pasą, kad galima bus vairuoti draugo automobilį, nebesivežiojant notariškai patvirtinto įgaliojimo? Visa tai šiandien normalu, o kažkada tokios laisvės (normalios civilizuotame vakarų pasaulyje) atrodė neįsivaizduojamos.

Aš manau, kad kai toks referendumas įvyks, tai jis tik patvirtins susiklosčiusią situaciją. O gal jo net nebereikės, nes kam reikia įteisinti tai, kas visų suprantama?

Absurdiškas, pirmykštis reliktinių tarnybų siautėjimas, gaudant gatvėse nelietuviškus užrašus, jau toks retas, kad apie jį galima tik labai retai pasiskaityti žiniasklaidoje (turbūt irgi tik dėl to, kad šios tarnybos nori priminti, kad jos dar kažką veikia). Jau seniai niekas nebijo parašyti „Pizza“ ir nebūtinai nurodyti, kad tai pica (lyg kažkas nežinotų – o jei jau toks tamsus ir nežino, tai jam jokios picos, patikėkit, nereikia, užteks Tarybinės virtos dešros, ot ten tai viskas parašyta lietuviškai).

Dviejų didžiausių šalies prekybos tinklų pavadinimuose – raidės „x“ ir „f“. Pirmosios nebuvo lietuviškose spausdinimo mašinėlėse dar prieš trisdešimt metų, antrosios nebuvo mano močiutės raidyne apskritai: ji sakydavo „plomasteris“, nes „f“ raidė nebuvo lietuviška. Ir niekas jau nebekyla į šventą karą, o dar prieš du dešimtmečius buvo kovojama su daniškų cigarečių pavadinimu ant kioskų (dabar ar tau „Prince“, ar „Kastytis“, visa rūkalų reklama nuėjo ten pat žygio žingsniu).

Jauniems žmonėms mokėti kalbėti ir skaityti angliškai – beveik taip pat natūralu, kaip mokėti kalbėti ir skaityti apskritai. Tai didelis pasiekimas, kurio, tiesą pasakius, mes net nesitikėjome ir neplanavome.

Kai Sąjūdžio laikais galvojome apie tai, kaip „gyvensime kaip Skandinavijoje“, labiausiai vaizdavomės švarias gatves, gerus dantis, dailius drabužius ir galbūt dar krūtiningas, dailiai nuaugusias blondines miestų gatvėse. Visi šie dalykai (gal ne visada dantys, bet ir Skandinavijoje jie ne visų tobuli) išsipildė, neišskiriant nė blondinių, bet apie vieną dalyką mažai kas galvojo. Nesitikėjom, kad Lietuvoje, kaip ir Skandinavijoje, visas jaunimas puikiai kalbės angliškai (vyresni žmonės – visai kitaip, bet nesijaučia dėl to nei nuskriausti, nei diskriminuojami).

Tai didelė pergalė, laimėjimas, sėkmė, kuri atėjo pati, ir kuri tokia akivaizdi, kad mes ja net nesigiriame.

Jei lietuvių kalbos prievartinių puoselėtojų rankos ir nosys prasiskverbtų į šių dienų biurus, kur dirba jaunimas informacijų technologijose, versle, rinkodaroje, žiniasklaidoje ir dar daugybėje kitų sričių, ir paklausytų, kaip jie kalbasi tarpusavyje, juos kaip mat ištiktų aparpuolis.

Jie negalėtų patikėti savo akimis, jei perskaitytų jų susirašinėjimą. Jiems atimtų kvapą, nes baisiausiuose košmaruose jie nematė tokio anglų kalbos įsigalėjimo, net kai dūsaudavo: „anksčiau visus spyrė mokytis rusų, dabar patys angliškai kalbėti veržiamės“. Jau nebesiveržiame, traukinys nuvažiavo. Jau viskas išspręsta. Bandymai pasukti upę į kitą pusę gali prilygti paskutinių raudonųjų ideologų bandymams perkalbėti lietuvius ir įtikinti, kad Sovietų Sąjunga mums gali būti smagi ir naudinga.

Anglų kalba jau mūsų smegenyse, mūsų sakinių struktūroje, mūsų minčių dėstyme, mūsų vaizdiniuose ir palyginimuose, ir tai yra nuostabu. Nuostabu todėl, kad per kalbą mes susirišame su Vakarais ir jų kultūra milijonais tvirtų kabliukų (čia dar padeda ir emigrantai, kurie grįždami atveža nebe rusiškas, o angliškas sąvokas, santrumpas, profesinį žargoną), ir kiekvienas tų kabliukų yra mūsų inkaras, laikantis Lietuvą pasuktą Vakarų link.

Taip mus kelis šimtus metų prie Europos civilizacijos laikė katalikybė – ir italų architektai, projektavę bažnyčias, ir lotyniški užrašai ant jų, ir vos apčiuopiama, bet tvirta kryptis į Vakarus, į Romą, padėjo būti teisingo pasirinkimo stuburu, nes nuosava tapatybė yra pernelyg silpna, kad galėtų laikytis be atramos.

Priešingai nei mano drebinantieji kinkas, anglų kalba nepraris lietuvių kalbos, tik ją praturtins. Mūsų kalba sužydės (ir jau žydi, tik dažnai stengiamės tai uždangstyti, nes pernelyg šventvagiška) angliškais žodžiais su lietuviškomis galūnėmis arba lietuviškais žodžiais, išsidėliojančiais pagal angliškas taisykles: soriukas , šierinti ir džeilbreikinti, turėti gerą laiką ir, žinoma, turėti vieną drinką arba du.

Svajonės apie tai, kad kalbą galima išvalyti nuo šių dalykų, yra tiek pat beprasmiškos, kiek kokio nors tėvo planai patobulinti sūnaus muzikinį skonį ir priverti jį klausytis tos pačios muzikos, kuri patinka ir jam.

Represinių struktūrų rankos per trumpos ir informacijos sklaida per greita, kad galima būtų ką nors pakeisti. Kol iškviesi pasišnekėti kokio leidinio redaktorių ir pagrūmosi dėl netinkamos vartosenos, šalyje atsiras penkiasdešimt naujų tinklaraščių, ir kiekvienas jų rašys, kaip norės (dažniausiai – perpus angliškai). Lietuvinimas nesugaudys išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių lavinos – ir dešimčių milijonų programėlių, atsisiunčiamų ir skaitomų angliškai. Tai ne ateitis. Tai vyksta dabar, šiandien, šią minutę.

Dabar, kai jūs skaitote šį puikios kokybės ir gilios minties lietuvišką tekstą, turbūt ne ką mažiau lietuvių prieš save turi atsivertę angliškus puslapius, nei lietuviškus.

Todėl anglų kalbos dominavimas Lietuvoje – neišvengiamas. Lietuvių kalba neišnyks, ji gyvens lygiagrečiai su pasauline anglų kalba. Dviračiai ir krepšinis neišnyko, atsiradus automobiliams ir kompiuterių žaidimams. Jie tiesiog gyvena kartu.

Šampūno etiketės ir vaistų instrukcijos ir toliau bus lietuviškos, greta angliškų – nes kitaip neapsimoka. Kino filmų bus vis daugiau rodoma tik angliškai, be subtitrų ir be dubliavimo, nes tokių žmonės norės. Amerikietiškas televizijos programas mes vis labiau žiūrėsime, kaip savas, ir pasigirdus anglų kalbai, vis daugiau žmonių net nebekreips į ją dėmesio, nes tai bus mūsų savasties dalis.

Ir tuomet referendumo, kurį minėjau pradžioje, turbūt net nebereikės. Niekas nebesistebės anglų kalbos vaidmeniu Lietuvoje, o dejuoti dėl to bus taip pat senamadiška ir komiška, kaip šiandien dejuoti dėl šv. Valentino dienos ar Helovyno.

Advertisements

38 comments

  1. Valdas

    ne, tai protingiau būtų kinų kalbą skelbt antra valstybine.. kinų užkariavimas gi ne už kalnų. būsim pasiruošę, lengviau įsidarbinsim Lietuvos gamyklose, ant produktų nereikės perklijuoti etikečių su lt vertimu.. išlošim iš to..

  2. Amen.
    Kalba visų pirma turi būti patogi.

  3. Kristina

    Visiškai sutinku. Ypač man patinka angliškos frazės kurių nėra lietuvių kalboje, ir kurios keliais žodžiais perteikia būtent tai, ką nori pasakyti. Anglų kalba tik turtina mūsų kalbą.

  4. Rokas

    Šiai svajonei išsipildyti trukdo ir dar ojojoj kaip ilgai trukdys : a) švietimo sistema, kuri mokyklose vaikams kala į galvą Žemaitės laikų kalbą ir trenkia per nagus už betkokį nukrypimą į šoną, slopina vaikų individualumą, b) Lietuvių kalbos komisija, kuri daro tą patį, tik visoje valstybėje, tiesiog norėdama parodyti savo egzistavimą(juk niekas nenori prarasti darbo).

  5. glow

    Dar pasiutęs smagumas yra su rusais kalbėtis angliškai. Truputį spyriojasi, bet prisitaiko – o kur jiems dėtis. Jų pačių kalboj ir taip anglicizmų jau pilna.

  6. Dainius

    Labai labai teisingas straipsnis! Daugiau tokių žmonių kaip Užkalnis, nesivadovaujančių dar XIX amžiuje kelių kalbininkų mums primestų Lietuvių kalbos šablonų, kurie dabartinėmis sąlygomis tapo visiškai nepritinkantys.

  7. Julius

    Šiuolaikinių žmonių žodynas gerokai papilnėjo angliškais terminais, bet dėl to kalba netapo skurdesnė, protingi žmonės kaip ir po senovei moka suregzti ilgus sklandžius sakinius ar meniškas metaforas. O kiti kaip ir seniau, taip ir dabar susikalba keliais žodžiais, kaip kažkuri ten “dvylikos kėdžių” veikėja. Ta prasme niekas nesikeičia turbūt tūkstantmečius. O kad „anksčiau visus spyrė mokytis rusų, dabar patys angliškai kalbėti veržiamės“ yra labai taiklus pastebėjimas, tik, aišku, nereikia dėl to dūsauti. Kas kišama prievarta, tam natūraliai priešinamasi, dėl ko rusų kalbai vyko priešinimasis, o anglų – jokio. Anglai turi gerą posakį (beje, sunkiai išverčiamą lietuviškai) – “resistance causes persistence”.

    O daugiakalbystė yra gerai, kokia ta antroji (trečioji, ketvirtoji) kalba bebūtų. Net jeigu ta kalba – ta pati rusų. Įsivaizduokit, kas būtų, jei mūsų tėvai nebūtų išmokyti nei šios. Anglų kolei kas karaliauja, bet pasaulis vis mažėja, tad galimas daiktas, kad po kelių dešimtmečių bus naudinga mokėti kalbas, kurios, švelniai tariant, šiandien nepopuliarios mokytis. Kinų, ispanų, portugalų, arabų, hindi….. Būtų neįtikėtina jei kuri nors išstumtų anglų, bet ką gali žinoti….

  8. Eglutė

    Visiškas absurdas. Manau, Lietuvai to nereikia. Šitiek kovojom už nepriklausomybę, už nora būti savimi, išskirtiniais, o dabar isivesim eurą, anglų kalbą?

    Anglų kalba vis plačiau naudojama tik dėl sunkios ekonominės padeties, netvarkos politikoje, nesant galimybei kurti, išgarsėti, todėl žmonės nori emigruoti, nori gyventi lengviau, gauti padorų atlyginimą, socialines garantijas, kurių Lietuva nesuteikia ir įvedimas anglų kalbos, kaip antros valstybinės, nepadės sustabdyti emigrantų, o tik paskatins.

    Galiu lažintis, kad Lietuvoje yra daugiau žmoniu kalbančių rusiškai ar lenkiškai nei angliškai. Tai gal ir šitas kalbas įsiveskim, kaip valstybines?

    Aš sutinku, kad mokėjimas ivairių kalbų, tik padeda Lietuvai pritraukti žmones ir užsienio, skatina dideles kompanijas kurtis Lietuvoje, visa tai tik gerina šalies ekonomika gyvenimo lygį, todėl būtina mokyti vaikus mokyklose įvairių kalbų.

    Aš pati mokausi Anglijos universitete, bet tik todėl jog manau, kad čia aš gausiu geresnį išsilavinimą, įgysiu neįkainojamos patirties ir grįžsi i Lietuvą aš prisidėsiu prie geresnės Lietuvos ateities.

    ,,Šampūno etiketės ir vaistų instrukcijos ir toliau bus lietuviškos, greta angliškų – nes kitaip neapsimoka. Kino filmų bus vis daugiau rodoma tik angliškai, be subtitrų ir be dubliavimo, nes tokių žmonės norės. Amerikietiškas televizijos programas mes vis labiau žiūrėsime, kaip savas, ir pasigirdus anglų kalbai, vis daugiau žmonių net nebekreips į ją dėmesio, nes tai bus mūsų savasties dalis.” Dr Audrius Užkalnis
    Ir jis teigia, kad lietuvių kalba neišnyks…..

    Geriau prisiminkime Lietuvos istorija, pagalvokime kas mes esame ir kokie mūsų prioritetai, vertybes. Kur dingo mūsų patriotiškumas? Mūsų niekas neriša su anglų kalba. Reikėtų pagalvoti, kaip paversti Lietuvą išskirtine, kad apie ją žinotų visas pasaulis, kad joje norėtų gyventi žmonės, o ne kaip padlaižiauti kažkam įsivedus jų kalbą, kaip savo antrąja valstybinę.

    Mane visiškai “nužudė” šita ideja, niekada negalvojau, kad galima tokia nesąmonę pasiųlyti. Eilinį kartą mane nuvilia lietuvos žmonės, turintys kovoti už Lietuviškumą. Tarsi norėtų, kad Lietuva visai išnyktų.

  9. Stasys

    Pries siulydama antraja kalba Lietuvoje anglu, pasidomekite kiek tai anglu kalba. Siuolaikineje anglu kalboje tik 23 nuosimciai anglu kilmes zodziu – tai ne kalba, o KRATINYS.

  10. Harlis

    Aukso zodziai Andriau: “bus taip pat senamadiška ir komiška, kaip šiandien dejuoti dėl šv. Valentino dienos ar Helovyno”.
    Visad buvo keista klausytis snebezdu (mano patentuotas naujazodis, jie ka..) dejoniu apie Valentino svente, apie Helloween’a. Zvakuciu ant kapu mes tikrai nepamirsim, dege jos ir degs, bet ir Helloweeno nebeuzdraus niekas… Puiki, grazi svente vaikams, su giliom pagonybes tradicijom atkeliavusi is Airijos per Amerika i Lietuva. Taip kaip ir kvailas kalba.obu liepimas miesto pavadinima Cleveland’as ” sulietuvinant ji i Klivlendas arba Klyvlendas (o lietuviskam hilbiliui ar geziukui tik atvykusiam i Shtatus ir irasius toki miesta i DhipyEsa tave jis nuvestu … tik i nezinia,,,) Geras arabu (o gal rusu) posakis ” shunes loja, o karavanais eina” . Nereikes Andriau, referendumo, tikrai nereikes. Gal tik dar kazkiek laiko uztruks kol tie ikirieji senbezdos-valdininkai ishsipensijuos. Ir kuo greiciau -tuo geriau.
    Kaip mano geras a.a. prietelius maestro Vytautas dainavo :”suplesysim i gabalus tuos kolorado vabalus ir bulves (Lietuva) vel zydes !

  11. Ko nepadarė rusai su savo kalba, tą patys nespiriami pasidarysim su anglų. Apmaudu. O dar prieš lenkus burnojam. Dauguakalbystė – gerai, bet kad jau ne daugiakalbystė gaunasi, o mamalas kažkoks.

  12. Pastoras Maldonado

    Pastebėjimai gal ir teisingi, tik nesuprantu, ką tai bendro turi su antra valstybine kalba. Neva jei didžioji dalis šalies gyventojų moka užsienio kalbą (tegul ta kalba ir dominuojanti), ta kalba turėtų būti paskelbta valstybine?
    Čia jaukas skaitytojams, taip suprantu.

  13. Na nemanau, kad yra reikalas rengti referendumą dabar ar kada ateity. Tegu viskas teka sava vaga ir laikas pats sustatys viską į savo vietas. O dėl tų žodžių suAnglėjimo sunku ką ir pasakyt. Mano nuomone jie tikrai nepuošia mūsų kalbos, tačiau iš kitos pusės, sulietuvintas gyvenimas šiais laikais neįsivaizduojamas. Kaip ir minėjo Andrius, daugumoje darbų žmonėms kiltų daugybė problemų bandant šnekėtis be angliško slengo. Kyla klausimas ar verta bandyti save perlaužti, bandant išmokti, liežuvį laužančius, lietuviškus žodžius, kuriuos girdėdamas mintyse, vis vien, išversi į anglų kalbą. O jei jūsų kompanija dar ir tarptautinio lygio…

    • Rimbas

      Tataigi. Ketinau atskirą postą dėt, tačiau Mantas viską kaip ir parašė, ką mąsčiau.

      Nužudė autoriaus sakinys: “Mūsų kalba sužydės (…) angliškais žodžiais su lietuviškomis galūnėmis arba lietuviškais žodžiais, išsidėliojančiais pagal angliškas taisykles: soriukas , šierinti ir džeilbreikinti, turėti gerą laiką ir, žinoma, turėti vieną drinką arba du”. Visi tie žodeliukai – grynakraujo pižoniškumo išraiška, nei daugiau nei mažiau. Sutinku, profesinėje srtityje, terminuose ir pan. be anglų kalbos neišsiversim (savo veikloj tai ypatingai juntu), tačiau “atsiprašau”, “dalintis”, “GERAI LEISTI LAIKĄ”, “išgerti porą gėrimų (stopkių ;) )” skamba kur kas geriau, nei mužikiškas tipo-anglų mėšlas.

      Nuosaikumas duotoje temoje, manau, yra labai sveikintinas: žmogus sugebantis išlaikyti pusiausvyrą tarp “mygtukyno” ir “soriuko” visada bus 1-2 žingsniais priekyje prieš vieną kažkurią pusę įsikandusį idiotą.

      Beje šį rytą turėjau tokį momentą, kai pamiršau kaip lietuviškai “job description”… Pasirodo “pareiginiai nuostatai” mūsiškai :D

  14. Justinas

    geras pastebejimas :) “Čia jaukas skaitytojams, taip suprantu”. Andriau provokuoji savo “protinguosius” komentatorius, paskui skundiesi, kad reikia juos banint :) juk akivaizdus Uzkalnio kabliukas Kovo 11 parasyt apie antraja valstybine kalba ;)

  15. Valdas

    ne, tai protingiau būtų kinų kalbą skelbt antra valstybine.. kinų užkariavimas gi ne už kalnų. būsim pasiruošę, lengviau įsidarbinsim Lietuvos gamyklose, ant produktų nereikės perklijuoti etikečių su lt vertimu.. išlošim iš to..

    Your comment is awaiting moderation.

    POSTED BY VALDAS | 11/03/2012, 19:36
    :) ?

  16. baekjo

    Man juokingi mužikėliai Anglijoje kurie sako ne spalis, bet oktouberis, ne svetainė bet siting rumas, arba frazės kaip trijų bedrumų hausas. Lietuvoje šiuolaikinis jaunimas su savo soriais ir šierinimais man sukelia wry smile. Dar man gana juokingi išsilavinę mužikėliai, kurie mano kad anglų kalba yra nepamainoma lingua franca. Tokiems rekomenduočiau puikią (anglišką :) ) Nicholas Ostler knygą The Last Lingua Franca: English Until the Return of Babel.

  17. Untis

    Būsiu dar vienas pritariantis, kad tai puikus jaukas skaitytojams ir provokacija.
    Nors, deja, ne viskas įtikina. Pritariu, kad represinėmis priemonėmis norimo tikslo nepasieksi. Kvailai atrodo baudos gal baudos už netinkamą kalbos vartojimą. Tačiau, mano nuomone, visgi taisyklingas savo kalbos vartojimas, kaip ir gebėjimas raiškiai reikšti mintis, turėtų būti kiekvieno prestižo reikalas. Kaip gėda visiškai neišmanyti bent šiek tiek istorijos, geografijos ar kitų dalykų, tai kodėl taip neturėtų būti ir su kalba, kaip tai yra kitose vakarų Europos šalyse. Tai nereiškia, kad nereikia mokytis kitų kalbų. Kaip tik šaunu, kad esam maži ir lankstūs, mokam ar mokomės visi angliškai, o dar šauniau, jei ne vien angliškai.
    Bet litinglish manęs nežavi. Ir nematau, kuo žmogėnas grįžęs iš anglijos, skynęs braškes, plovęs indus ar dar pan. ir kalbėdamas apie supervaizerius, breikus ar tipsus mus artina prie vakarietiškos kultūros? Prie kultūros, sakyčiau, artina įgytas naujos požiūris, idėjos, vertybės, na gal ir kalbos mokėjimas, bet jei padoriai jį išmokstama, o ne tik buitiniu lygiu.
    Ir sutinku, kad kuomet vystosi technologijos net fiziškai neįmanoma išversti visų programų, visoms detalėms ar naujovėms surasti lietuviškų žodžių, kai kitą dieną tą naujovę galbūt bus pakeitęs kitas išradimas. Tačiau kuo kalbą turtina „drinko turėjimas“ ar angliška sintaksė?
    Gal nekrypkim į kraštutinumus?

  18. Karvė

    Nors čia visiškai aiškus fleimas ir anglų kalbos skvarbai aš neprieštarauju, o greičiau prisidedu, bet…

    Danijoje irgi beveik visi jauni ir dauguma išsilavinusių vyresnių žmonių (tikrai daugiau nei LT) gerai moka anglų kalbą, visoje Skandinavijoje filmus per TV rodo originalo kalba (tiesa su titrais – bet tai kaip tik labai teigiamas dalykas, nes padeda išmokti). Tiesą sakant ten irgi buvo svarstoma, ar nereikėtų padaryti Anglų kalbos valstybine, nežinau – buvo prieita iki referendumo ar ne, bet man rodos buvo tos idėjos atsisakyta vien dėl to, kad paskaičiuota, jog labai nepigiai kainuos visus dokumentus (tame tarpe ir senus) pildyti abiem kalbom. Tuštoka, bet už tai brangi ambicija. Jei tai pasirodė per brangu danams, manau lietuviams tikrai negręsia.

    • pit

      Pritariu, Karve,
      Lietuviai nera puikus anglu kalbos zinovai. Ir tai didelis minusas. Siuo metu gyvenu Nyderlanduose. Tiek jauni , tiek suauge puikiai kalba angliskai. Tikriausiai net prekybcentrio kasininke kalba geriau nei tipinis jaunas lietuvis. Visi, pakalbinti sutinka, kad geriausia mokymo priemone yra TV originalo kalba su olandiskais subtitrais. Kitavertus, kiek susiduriau su ispanu ar italu jaunimu, lietuviai atrodo stipresni del a.k igudziu. Taigi, galima pasidziaugti, ir pasitempti ;)

  19. Simas

    Per daug vargo ir kalbų skelbti valstybine.
    Galima paprasčiau – pasiūlyti po 10Lt priedą institucijų darbuotojams už užsienio kalbų mokėjimą ir tuoj pat visi prašneks visomis imanomomis kalbomis bei pasikabins pranešimą apie tai prie savo darbo stalo.
    O to ir tereikia investuotojams.

  20. Emigrantė

    Tikiuosi, kad čia ‘bajeris’ kovo 11-osios proga. Gyvendama emigracijoje ir pati labai greitai pastebiu, kaip į mano lietuvišką žodyną skverbiasi anglų kalbą. Deja, nematau tame nieko naudingo, nieko gražaus. Kalbų privalumas ir yra tas, jog jos sugeba atskleisti skirtingus dalykus skirtingais būdais. Apibūdinta Užkalnio anglų-lietuvių maišalynė net skaitant tekstą šiurpina ausis. Tikiuosi, kad niekas nepriims šio straipsnio rimtai ir nesumąstys galutinai subjauroti to, ką dar tebeturime gražaus Lietuvoje ir už jos ribų.

  21. Anglų kalbos dominavimas kitų užsienio kalbų atžvilgiu – sutinku, bet prie ko valstybinė? O dėl kalbų maišymo, tai jis puikiai tinka žmogaus tuštybei matuoti.

  22. Kryptis teisinga (aš referendume balsuosiu už :) ).
    Bet kad kol kas yra ir tokia didelė nyki jaunimo grupė – kur daugiausiai rusiškus TV kanalus žiūri. Tiesa, emigruoja jie kažkodėl į Vakarus ir labai greiti tame.

  23. Arturas

    Gerb. p. Užkalnis (p. – tai ponas, neišvedžiokit) . pamiršta vieną svarbų dalyką, tai kaimynė, didžioji meška. Kad ir kaip bebūtų mūsų mažoji šalis ekonominiu požiūriu dar daugelį metų priklausys nuo jos, sakau daugelį duodamas vilties rėksniams, nors pats tikiu kad ne tik mūsų bet ir visos Europos ekonomika per amžius bus neatskiriamai persipynus su Rusija. Nesakau kad pulkime nuo darželio brukti rusų kalbos, bet esu įsitikinęs, jog ji yra reikalinga ir mokykloje turėtų būti privaloma.
    emigrantų šeimos pokalbis in Chikago: sumesk rūbus į draijerį, o aš karpetą prasiurbsiu, po to nulėksim čainyzų pavalgytir pažiūrėt ar traką sutvarkė, gryžtant reikės sustoti markete sozai peilių, o vakare ateis keša, kur saidingą darė, po šotą įkalt…
    kas linksmiausia jie angliškai nešneka.

    • baekjo

      Manau kad ne tik kad jie angliškai nekalba, bet ir jų lietuvių kalba skurdi kaip bulkutė už tris kapeikas. Ko gero gyvendami Lietuvoje sakydavo ne šotas, bet stopkė…

  24. Arturas

    To BAEKJO : beabejo tai apie ką šneku nėra intelektualai su dviem aukštaisiais, bet jų pagrindinė frazė : ” o pas mus” , nužudyt baigia

  25. Smile

    Nežinau, nežinau, man kažkaip gražiau jei ir lietuviškai ir angliškai (ir prancūziškai, vokiškai, rusiškai, latviškai, ispaniškai) šneka rišliai, logiškai, naudodami daugiau negu 50 pagrindinių žodžių ir nepainiodami struktūrų. Nes tvarka kalboje rodo tvarką smegenyse.
    Beje turiu keletą pažįstamų gyvenančių JAV po 10-20 metų – ir po šiai dienai tebešnekančių labai taisyklingai lietuviškai, ko nepasakysi apie kai kuriuos pižonus, išvažiavusius vištų pešti ir po mėnesio jau “eee”-uojančius ir kitaip besimaivančius. Vėlgi, gal jie ir prieš išvažiuodami tik pagrindinius buitinius žodžius žinojo ir bendratim bei vardininkais (bei skitų-chazarų kilmės jungtukais) bendravo.
    Beje, Dr. Užkalnis gali negriebti dabar man už atlapų, nes nepaisant jo minčių šiame straipsnyje, aš asmeniškai esu labai geros nuomonės apie jo lietuvių kalbą

  26. Uzkalnis daznai nonsensa tolkina, o cia isimtis. Lietuviu kalba jau labai tarptautiniska balto-slavic-lotynu-germanic kalba. Nera gedos del to. Net prancuzai, amzinis anglu priesas, naudoja zodi “le weekend”. Tikrai jums reikia naikint ta kalbos komisija nes tokia filosofija uzsaldyti kalba ir uzsaldys lietuvos vaiku galvas.

  27. Saulius

    “Anglų kalba vis plačiau naudojama tik dėl sunkios ekonominės padeties, netvarkos politikoje”

    Taigi, vargšai danai, švedai, olandai, singapūriečiai (!), pas juos tokia netvkarka ir skurdas, kad jie priversti mokintis ir labai gerai žinoti savo kalbą.

    Kita vertus, lenkams, rumunams, moldavams ir kitoms tautoms labai pasisekė. Jie gali puikiai ir be anglų išsiversti, nes pas juos klesti ekonomika ir visur didelė tvarka. Užskaitau!

  28. N.L.

    Dėl valstybinės anglų kalbos-manau,kad tai specialiai pateiktas ” idiotizmas”,siekiant išsiaiškinti reakciją į jį. Kita vertus su anglų kalba nieko gero nenuveiksi Prancūzijoje,Ispanijoje.O štai olandai jau susirūpino savo kalbos išlikimu,mat gyvenant Amsterdame,olandų kalbos beveik nereikia-užtenka anglų. Net norėdamas išmokti šnekamosios olandų kalbos,susiduri su problema-olandai,pajutę olandiškai kalbančiojo užsienietišką akcentą,pereina prie anglų kalbos.
    Savo kalbą griežtai saugo ne tik prancūzai,įnirtingai ją propaguojantys frankofonijos dienų forma visame pasaulyje,bet ir islandai,kurių kalba bendrauja tik apie pusė milijono žmonių visame pasaulyje.

  29. Jolita

    Kaip anglų kalbos mokytoja, aš šitam straipsniui baisiausiai pritariu:)

  30. kazusas

    Pavydziu Andriui optimizmo apie zerincia lietuviu kalbos (ir, suprantama, tautos) ateiti. Galbut Kaune mokytojai dar snekejo lietuviskai 1980 m, taciau yra miestu Lietuvoje, kur nebelabai. Velgi vertetu pasiklausyti, tarkim, Sajudzio laikotarpio pasisakymu ir ivertinti kalbetoju (sviesiu zmoniu) gimtosios kalbos zinias. Manau vertetu susitelkti, kad lietuviai mokyklose lietuviskai kalbeti ismoktu. Pagarba principingiems lietuviu kalbos puoseletojams.

  31. forma

    Absurdas.

  32. Pingback: Apie halZuojantį Būfordą | Laivai ir jūrininkai. II tomas

  33. Anglų kalbos valstybine padaryt niekaip nepavyks, nes jį jau seniai tokia yra. Ir ne antroji, o pirmoji. Tai lemia daugelis veiksnių – pirmiausia, reikalavimai darbo vietoms, kurios globalizuojasi, paskui popkultūra, aišku ir švietimo politika. Žinoma šie veiksniai nereiškia, jog dauguma moka EN, tiesiog tokios yra prielaidos kalbai plisti. Lietuvoje 1940 irgi retas kalbėjo rusiškai, užtat 1990 … Reikalas tas, jog kalbos įvedimui nereikia referendumo, pakanka kultūrinės terpės ir politinės valios. Šiuo metu Lietuva yra JAV satelitas, todėl, aišku, kad viešajame gyvenime dominuos EN ir tik EN. Ir visai nesvarbu, kad Lietuva priklauso NATO, kur oficialios EN ir FR, taip pat Europos Sąjungai, kur oficialios EN, FR ir DE. Iš tiesų tos oficialios FR ir DE tėra dūmų uždanga antiglobalistams apdumti akis, su jomis nėra ką veikti net Briuselyje, kur šiaip kalbama prancūziškai.
    O šiaip “post’as” kažkuo labai primena 1979 Taškento nutarimus, kuriuose išdėstyta, jog kiekvienas homo sovieticus turi gerai mokėti “didžiają rusų kalbą”, nes ja kalbėjo leninas. Kai kurie žmonės tada dar nesuprato, kokią gi kalbą mokysis patys rusai, spėliojo, gal Markso gimtąją :) Apsiriko, pasirodo irgi lenino :)

    P.S. “Anglų kalba jau mūsų smegenyse, mūsų sakinių struktūroje, mūsų minčių dėstyme, mūsų vaizdiniuose ir palyginimuose, ir tai yra nuostabu. Nuostabu todėl, kad per kalbą mes susirišame su Vakarais ir jų kultūra milijonais tvirtų kabliukų”. Vis dėlto kaip gerai, kad IR UŽ MANE jau kažkas nusprendė, kokia kompaso rodyklės kryptimi aš pageidauju būti surištas. Beje, mes susirišame su visais Vakarais?
    P.S.S. O gal, vis dėl to nelysdami Uncle Sam’ui į… susikuriam kokią nors lengvutę bendrą ES ir NATO ir dar Kinijos, su Trečiuoju pasauliu kalbą. Tai tikrai nėra utopiją. Iki 1948 visi žydai hebrajiškai nešnekėjo, kas jidiš, kas rusų, kas anglų, už tai dabar…

  34. Pingback: Isterija priešų stovykloje: laisvos kalbos ir dvikalbystės revoliucija nenugalima « Andrius Užkalnis. Protokolai.

  35. Pingback: Steve Jobs kaip pikta pamoka daugeliui (tiems, kurie nori mokytis) « Protokolai.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: