Galvok, ką kalbi

Už žodžių be prasmės vartojimą bus baudžiama griežtai, net ir laisvės atėmimu cugunderiuose.

Įžanga Protokolų leidimui.

Išleidęs šį straipsnį, pagalvojau, kad dar labai daug ko nepaminėjau, o be reikalo. Nes tema yra didžiulė, neaprėpiama kaip pasaulis.

Naudodamasis proga, norėjau pareklamuoti nuostabų tinklaraščio įrašą, kuris šovė į kosmosą jau ir be mano reklamos (publikacijos momentu – 552 šierai socialiniuose tinkluose), Legenda apie trolį Užkalnį, kurią parašė Ciniko Roberto Blogas.

Tai va, o dar neįtraukti žodžiai, už kuriuos reikia kapoti pirštus, būtų tokie:

Garantuoja” – žodis seniai praradęs prasmę. “Kokybę garantuojame”, sako reklama. Ką reiškia? Kad jei nekokybiškai uždengsit stogą, grąžinsite pinigus? Arba nemokamai perdarysite? Nieko jūs negarantuojate. Tuščias žodis. Čia kaip “už bazarą atsakau”.

Natūralūs produktai” – natūralius produktus lengviau rasti, negu nenatūralius. Druska yra natūraliai kasama arba džiovinama iš jūros vandens. Nuo to ji nepasidaro sveikesnė. Cukrus gaunamas iš natūralių cukrašvendrių arba runkelių. Iš natūralių bulvių varomas natūralus šnapsas, kurį vartojant be saiko, sergama ir duodamas dubas. Cigaretės yra iš natūralių tabako lapų, išdžiovintų pavėsyje, ir natūralaus celiuliozės popieriaus. Kokainas, heroinas, kanabio smala, magic mushrooms – viskas iš natūralių medžiagų.

Ekologiški produktai” – ką konkrečiai norite pasakyti? Kad užauginti be trąšų ir pesticidų? Galbūt, nors vargiai – bulves sunkiai be jų užauginsi, kai užpuola kenkėjai. Tręšti šūdais, kuriuose nitratų kiekis ne blogesnis, nei cheminėse trąšose? Ot tai ačiū. Supratimą apie ekologiškus produktus senais laikas simbolizavo “Vilbara” (ten, kur dabar Swedbank ant Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių kampo senamiestyje) – jie ant lango buvo prisiklijavę vokišką šiukšlių perdirbimo ženklą ir po juo parašę “Ekologiški maisto produktai”.

Europiniai / pasauliniai standartai” – tokių dažniausiai net nėra. Tai yra pasaka lengvatikiams: standartai galioja konkretiems kriterijams ar gaminio rodikliams. Koks nors ISO 9000 quality management nereiškia nieko, išskyrus tai, kad įmonė yra pajėgi pildyti labai daug popierių ir ant lentynų turėti labai daug ataskaitų, o kažkokie konsultantai gavo daug pinigų už tai, kad visa tai sutvarkė.

Pasaulinis lygis” – dar durniau, negu “pasauliniai standartai”.

“Lietuvių atlikėjas pribloškė Niujorko / Londono / Milano publiką. Priekabiausi kritikai liko žado netekę ir vertino tai, kaip neabejotinai geriausią šimtmečio pasirodymą” – lietuvių atlikėjui po pasirodymo buvo entuziastingai plojama. Kaip toje scenoje yra plojama atlikėjams kiekvieną vakarą. Kritikai gerai įvertino pasirodymą.

“Dirbęs geriausiai įvertintuose / garsiausiuose / labiausiai prestižiniuose Londono restoranuose” – kaip ir maždaug penkiasdešimt tūkstančių kitų asmenų, kurie gali pasakyti lygiai tą patį. Garsių, gerai įvertintų ir brangių restoranų kiekviename didmiestyje yra šimtai, kiekviename dirba dažnai dešimtys žmonių. Aš esu įsirašinėjęs (reklamos garso takelį) Londone toje pačioje studijoje ir pas tą patį garso inžinierių, kaip ir Pink Floyd. Big deal.

Patenkins išrankiausio/priekabiausio kliento reikalavimus” – neskiestas absurdas. Išrankiausio kliento jūs net nematėte. Rašot tą patį, ką ir visi, esat tokie pat chaltūrščikai, kaip ir visi, tik viliatės, kad jūsų chaltūra ne blogesnė, negu kitų.

O toliau pats straipsnis.

Lietuvos rytas, 16 04 2012

Ar kada nors pastebėjote, kaip žodžiai praranda reikšmes? Kai sakome žodį ir net negalvojam, kad nusišnekam.

Pavyzdžių? Prašau. Tik atidaro koks politikas ar valdininkas burną, ir tuojau: „Faktai nepasitvirtino“. Kas nepasitvirtino? Faktas negali nepasitvirtinti. Jei fakto nebuvo, tai ten buvo ne faktas. Gal nepasitvirtino spėjimai ar įtarimai? Tada taip ir sakykit.

Dar vienas terminas, mano godojamas jau nuo Sąjūdžio laikų. Policija saugo mitingą. Nuo ko saugo? „Nuo provokacijų“. Provokacija yra visai ne tai. Provokacija yra sąmoningas bandymas ką nors paveikti, dažniausiai – minioje, išprovokuoti to žmogaus netinkamą elgesį, kad paskui galėtum pasakyti: „žiūrėk, kaip jie elgiasi“.

„Plauna pinigus“. Kur tik leidžiamas bent litas valstybinių pinigų, tai tuojau „plauna pinigus“. Ne, jūs greičiausiai norėjote pasakyti korupcija, arba dar gražiau – „atkatas“, kai už valdišus pinigus ne tik perkamos prekės ar paslaugos, bet ir nubyra saviems. Tai yra negerai, bet tai – ne pinigų plovimas. Pinigų plovimas yra neteisėtai gautų pinigų varinėjimas iš vienos sąskaitos į kitą, per kelias įmones, kol niekas nebegali susekti galų ir tie pinigai ilgainiui tampa legalūs.

Kodėl visa tai aiškinu, lyg būtų kam nors koks nors skirtumas? Kodėl nevalia kalbėti taip, kaip užeina ant seilės? Todėl, kad pamirštos žodžių prasmės greitai sukuria iškreiptą pasaulio vaizdą. Kai nustoji galvoti ir suprasti, ką sakai, tuomet nebegalvoji ir apie tai, ką darai. Tai galioja ir žymiai smulkesniems dalykams. Jei espresso kavą vadini „ekspreso“ kava, ir tau nesvarbu, netrukus pasidaro nesvarbu ir tos kavos kokybė, ir tuomet jau tą gėrimą gali vadinti kaip nori, vis tiek jis geresnio pavadinimo nevertas.

Nesiskaitymas su kalba neateina iš kalbininkų, nors jie daug prie to prisidėjo, ypač praeityje. Įtikinėjimai, kad „mocarelą“ galima vadinti tiesiog „itališku sūriu“, o žodis „kaštai“ yra nevartotinas, nes galima vietoje jo sakyti „išlaidos“, iškraipė mūsų suvokimo veidrodžius taip, kad įpratome nebegalvoti ir svaidyti aplink save bet kokius žodžius.

Aš svajoju apie tokią kalbos inspekciją, kuri gaudytų, baugintų ir baustų, pavyzdžiui, kiekvieną, kuris dar kartą pasakys žodį „legendinis“, „patriarchas“ arba „aukso fondas“. Kiekvienas aktorius, kuris dar prisimena, kaip atlyginimą gavo rubliais, yra legendinis. Jei tas aktorius du tris kartus nuėjo į kokį restoraną, tas restoranas – irgi legendinis. Jei kokia trauktinė ar salotų receptas sukurti daugiau, nei prieš du dešimtmečius, jie legendiniai. Žinoma, jei pats asmuo yra legendinis, jo tėvai yra patriarchai.

Aną dieną reklama per radiją užbaubė: „Klasikinio! Roko! Legendos!“. Kvietė į koncertą. Klasikinio? Ten kas, Homero, Šekspyro ir Kristijono Donelaičio kūryba? Ir ką reiškia – legendos? Kas ten gros, Jūratė ir Kastytis apie geležinių vilką Gedimino sapne? Dainavos šalies senų žmonių padavimai?

Viskas, kas sukurta tais laikais, kai žandenos ir plačios kelnės buvo madingos, o gelžbetonio blokų laukai buvo vadinami „naujais rajonais“, žinoma, yra ne kas kita, kaip „aukso fondas“. Šimtą kartą pakartojus, kad jaunystės melodijos yra aukso vertės, ilgainiui jos pradeda atrodyti tikrai auksinės ir „nepakartojamos“ (dar vienas puskvailiai vartojamas žodis – nepakartojama yra tai, ko negali pakartoti; kad ir kokia graži būtų daina „Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi“, ją ne tik pakartoti galima, bet būtų pravartu prisiminti, kad tai net ne lietuviškas kūrinys, o nedrebančia ranka perpilta užsienio estrados melodija, kaip ir didelė dalis to, ką vadiname klasika, aukso fondu ir paveldu).

Ak, „paveldas“, dar vienas žodis, praradęs prasmę. Ženkleliai apie kulinarinį paveldą – ant kone kiekvieno mėsos ar pieno gaminio, greta romantiškų fantazijų: „Dieduko“, „Močiutės“, „Prosenių“ ir dar visokio velnio. Aną dieną mačiau savo akimis: „Palendrica kaip pas babą“. Kokią babą, kieno? Kur sovietų Lietuvoj buvo tos visos babos, diedukai, bočiai, ainiai, kurie turėjo ir kaupė anuomet tas dešras ir skilandžius, visą tą paveldą kurį mes neva dabar paveldėjome? Aš iš tų laikų prisimenu tik pienišką dešrą po du rublius dvidešimt ir „Valstiečių“ sviestą, kuris trupėjo, bet nesitepė, o palendrica buvo tik Žaliakalnio turguje, ji kainavo keturiolika rublių už kilą ir jos beveik nepirkdavom, nes buvo brangu. Kai nusipirkdavome, būdavo nuostabiai skanu. Sodraus skonio.

Ak, štai jis. Sodrus skonis. Ant kiekvieno alaus butelio, pakartotas milijonus kartų, bet ar pažįstate ką nors, kas žinotų, kas per pramanas yra „sodrus skonis“? Arba galėtų atskirti sodrų skonį nuo nesodraus? Kam reikia kartoti tą patį žodį, tapusį tuščiu garsu, kuris niekam nieko nesako, yra tik garsas be prasmės?

Beje, čia tik su alumi taip. Apie visą vyną (taip pat ir brendį) rašoma, kad jis „švelnaus, malonaus skonio ir harmoningo aromato“. Kodėl niekas nepasodina tų rinkodaros specialistų į tamsų kambarį, nepririša prie kėdės, nenukreipia jiems į akis prožektoriaus ir nepaprašo papasakoti, koks aromatas gali būti neharmoningas? Aš tikrai pirkčiau, vien iš smalsumo. Iš ko gamintų tokį gėrimą? Iš dažų skiediklio, pribėrę į jį švino šratų ir įmetę kelias silkutes? Tuomet skoniai ir aromatai tikrai kirstųsi ir galbūt būtų tikrai neharmoningi. Tokį gėrimą galima būtų gerti tik atšaldytą.

Taigi ar matote, kad beprasmiai (arba kažkada buvę prasmingi) žodžiai – kiekviename žingsnyje? Nuo šios savaitės visi susiimsime ir pradėsime spręsti šią nacionalinio masto tragediją visuotiniu būdu. Na, šiaip tai – ne nacionalinio masto tragedija. Net ne regioninio masto. Ir net ne tragedija. Aš tik taip pasakiau, nes irgi įpratęs vartoti bet kokius žodžius.

Advertisements

33 comments

  1. Dėl loginių nesamonių (pvz., “plauna pinigus”, kai kalba ne apie pinigų tikrosios kilmės slėpimą, arba “faktai nepasitvirtino”) visiškai pritariu. Logiką įjungti pamiršta kas antras rašytojas. Ir iš tokių nesąmonių enciklopediją būtų galima sudaryti.

    Bet dėl perkeltinių prasmių (kad ir kokios jos būtų nuvalkiotos) nebūčiau toks greitas su pirštų kapojimu. Juk ir pats tirštinate spalvas, o kitų sutirštinimus malate į miltus. Nenuoseklu kažkaip.

  2. Justas

    Vienas pastebėjimas: kokainas ir heroinas yra pusiau sintetiniai, tik dalis jų prekursorių yra natūralios kilmės (augalai), bet rezultatas nebūtų išgaunamas be cheminių priemaišų. Tad nevartok jų, tai nėra natūralu. Lik prie žolės.

    • Mike

      O tais ar gi ne Mendelejevas pats natūraliausias su visais savo cheminiais elementais:)

  3. Povilas

    Čia dar galėčiau pridėt, kad visada stengiuosi rinktis varškę iš pieno, o ne “bobutės varškę” nes varškės iš bobutės tai man nereikia, man reikia iš pieno :)
    Ir dar labai mane erzina over-use’intas žodis “kultinis”. Kaip tik atship’ina į LT televiziją kokį nors filmą ar serialą, taip jisai, blyn, kultinis. Ką tai galėtų reikšti nežinau – primena ant kalno mėnesienoj deginamus raganų kaulus’n’shit.

    • “Kultinis” dažniausiai reiškia, kad žiūrėjo daugiau nei 50 žmonių ir net gal kokia nors citata iš filmo gyvena interneto mėmuose.

      • Povilas

        Ja ja, bet kai visuose anonsuose tas pats žodis naudojamas tai klausimas kyla ar jie ten bent stengiasi ką nors naujo sugalvot :)

    • blake

      hehe. dar pamenu būdavo “kentaurų kumpelis”. Ir “dieduko komposto” esu matęs pirkt.

    • Smile

      bobutės varškė dar pusė bėdos, bet kai vitrinoj pamatai “močiutės nugarinę” arba “svočios šoninę” ir “vaikų paštetą” tai pasijunti kaip kokioj Polinezijoj. Ar gal greičiau paraleliniam pasauly, nes žmonės perka, pardavėjos sveria ir niekam neužkliūva – nei piktinasi, nei juokiasi…

    • neRimas

      “Kultinis” atsirado jau po “legendinio”. Tai paskutinis mano manymu “išradimas”. Toliau fantazija ir sustojo…
      Puikus straipsnis papildžius galima būtų paskleisti kaip auklėjamąją priemonę, o reklamos kūrėjams gerai būtų atnaujinti kalbos žinias pradedant lankyti mokyklą nuo penktos klasės. Kiekvieną kartą susinervinu išgirdęs apie kultus ir legendas.

  4. Tomas

    Apie dešras.Faktas, kad reklamuojamos dešros vargu ar turi kokį realų “paveldo” pagrindą. Bet tvirtinti, kad sovietmečių niekas negamino dešrų, tai pripažinti, kad nebuvai kojos iš betoninės būdos, daugiabučiu vadinamos, iškėlęs. Aš kilęs iš kaimo. Ten ir alų, ir dešras gamindavo. VISADA, ne sunkiausiais momentais.
    Apie legendas. Sutinku, kad legendomis pas mus vadina viską ir visus. Bet paprastai toks epitetas imamas vartoti siekiant pa(si)reklamuoti ką nors kaip VERTĄ legendos. Nebūtina viską skaityti tiesmukai.
    Bet bendrai apėmus, straipsnis į temą.
    Siūlau dar vieną keistą išsireiškimą: “didžioji dauguma”. Lyg būtų mažoji kur nors…

    • Tomai, aš siūlau paimti va tą pasiūlymą “nebūtina viską skaityti tiesmukai” iš Tamstos rašinio ir pasidžiaugti, kad teisingai parašėte, nes išties, laikraščio kolumnisto skiltis nėra akademinis darbas. Rašydamas, kad dešrų nebuvo mano vaikystėje, aš neturėjau omenyje, kad mano vaikystėje nebuvo dešrų. Toks rašymas yra meninės išraiškos priemonė. Be to, jei pasakyčiau, ko mano vaikystėje buvo – ir dešrų, ir skilandžių, ir dar daug ko – vėl prasidėtų kalbos apie mano nomenklatūrinę praeitį.

    • gle

      didžioji dauguma >50%, mažoji dauguma <50%

      • Tomas

        Nesutinku. >50% yra tiesiog dauguma, <50% yra tiesiog mažuma. Papildomi epitetai visiškai nereikalingi.

      • Domino magic

        Prajuokinai:)

      • gle

        kas čia juokingo? didžioji dauguma=absoliuti, mažoji dauguma=santykinė.
        Sakyti didžioji dauguma klaida kai yra tik dvi kategorijos.

  5. dee

    Žurnalistus irgi reiktų apkastruot. Siūlomi žodžiai kalbos gestapui: “pavergia”, “pribloškė”, “išlaisvino”, “nevaržomas”. Smagu, kai kartais visi šie žodžiai susitinka viename sakinyje, kaip kokioje šūdų gegužinėje: “Atlikėja pribloškė susirinkusius išlaisvinusi nevaržomą seksualumą”.

    Also noteworthy: “tarsi” – paskaitykite “Mano namai”, ten viskas tarsi! Tarsi švelnių spalvų tarsi interjeras tarsi primena klasikinį ir tarsi atpalaiduoja. Jesus.

    Ir aišku (savaime tie žodžiai prasmės nepraradę, bet “žurnalistinėje kalboje” tiesiog užkala) – “svarstė”, “atviravo”, “juokėsi”, “samprotavo” ir t.t. + PAŠNEKOVAS

  6. Gryna tiesa.. pats esu vertėjas ir karts nuo karto gaunu tokių “perlų”, kad žiaukčioti norisi. Gal ne visada nuo klaidų, kaip kad čia bandoma pateikti, bet nuo to to patoso, priešorgazminio grafommanoiško tampymosi (o pavyko ir pačiam kažką tokio išspaust;).. Dar vienas žodis, kuris neužkliuvo, bet yra iki koktumo nuvalkiotas “stilingas”..nuo šiol Marijos žemėj ir salotos stilingos ir alus ir bet koks batuotas asilas (uoj atsiprašau katinas) glamūriniam žurnale

  7. Saulius

    Jau kaip teisingai apie ISO ir kt. standartus tai net žemai sugniaužė. Tema apie standartus aplamai tabu. Į mane žiūrėdavo kaip į kanibalą eretiką, vos tik pasakydavau, kad ISO tai visiškas šūdas, skirtas plauti pinigams arba sugrąžinti gautus europinigus tai pačiai Europai. Ir dar teisingai apie silkutę, tik kokį lauro lapą tai dar reik įdėt…

  8. Iš esmės, tie žodžiai nėra tušti ar nuvalkioti. Komunikacijos triukšmas, štai, kas nuvalkioja prasmę. Kita vertus, jeigu mes kursime ne bendras reikšmes, o unikalias reikšmes, ar tai vis dar bus komunikacija? Žodis pats savaime nėra faktas, jis turi platesnę netgi ne reikšmę, o mitą, arba ištisą kontekstą, todėl aš nebūčiau linkęs vertinti to tiesmukai. Pvz, žodis natūralus, nereiškia, kad nafta yra natūrali, o paprastai turima omeny, kad naudingas organizmui, netoksiškas. Juk žmogus yra toks subjektyvus egocentrikas, jis netgi CO2 vertina, kaip blogą reiškinį, nes jis žalingas jam, o ne Žemei. Paveldas, legenda, klasika, pasaulinis lygis – čia turima omeny vertybės, žodžių žaismas tiesiog. Tai yra bendra komunikacinė reikšmė tam tikrai grupei, o jeigu dar galima objektą demonizuoti ar sudievinti – tai yra ir legenda, o jeigu su tuo sutinka dar ir kitos kultūros – pasaulinis lygis. Kitaip tariant, aš neteisčiau žodžių dėl jų vartosenos, nes žodis nėra tekstas, o šiandieninė visuomenė ar prekybos centrų lentynos nėra jau tokie heterogeniški. Ir apskritai komentaruose pastebiu nemažai lėkšto paviršutiniškumo. Komunikaciją reikia kurti, o ne teigti, kad ji nuvalkiota.

  9. Saulius

    Pamiršau pridurt, kad užgerti reikia stalo vandeniu…

  10. Fantastiška absurdiško marketingo idėja.
    Tais laikais kažkaip neatkreipiau dėmesio:

    „Mūsų prekės ekologiškos – Der Grüne Punkt“

  11. Smile

    “Koks nors ISO 9000 quality management nereiškia nieko, išskyrus tai, kad įmonė yra pajėgi pildyti labai daug popierių ir ant lentynų turėti labai daug ataskaitų, o kažkokie konsultantai gavo daug pinigų už tai, kad visa tai sutvarkė.”

    Oi, kiek sykių buvom susidūrę – pardavinėja konkurentas kibirą du kart brangiau nei mes ir šaukia, kad jis turi ISO 9001. Mes maža įmonė ginčijamės, kad mūsų kibiras gal net geresnis, pigesnis tikrai, nes nešvaistėm pinigų beprasmiškam įmonės sertifikavimui, ir ar apskritai žinai, ką tas standartas reiškia, ir parodyk man kaip tas standartas garantuoja, kad jo kibiras kažkaip ypatingai geresnis, išbandytas ir panašiai… Ne – savivaldybei reikia kibiro su sertifikatu, nors jiems kuolą ant galvos tašyk… Ir, žinot, man kartais atrodydavo, kad net ne visada kyšio norėdavo, tiesiog šiaip durni

  12. ---

    Jei skaitydama pastebiu, tokius pasakymus, kaip kriminalinio pasaulio atstovas,vietoj nusikaltelis, banditas, plesikas ir t.t arba seksualus – o seksualus gali buti bet kas: paltas, rankinukas, lupu dazas, stalo serviravimas – kas tik nori, tokio straipsnio net nebaigiu skaityt.

  13. Vaiv

    Mane kartais erzina, kai žmonės apie homo sapiensams tinkamą mitybą yra skaitę tik moteriškėms skirtuose leidiniuose, dauguma net nenutuokia kaip veikia jų virškinimo sistema, jau nekalbant apie likusius organus, bet patys pirmi garsiauisiai rėkia: “Chemija”, “E”, “Blogasis cholesterolis”. Dar būna švaistosi tokiom supermamų pamėgtom frazėm kaip “Gerosios bakterijos”, “Skaidulinės medžiagos” ect. Varpai lyg ir skambina kažkur, bet neaišku kurioj bažnyčioj.

    • entdx

      Tokios frazės labai patogios marketingistams: už identiškus produktus pagamintus su truputi didesnę savikainą, uždėjus frazes gerosios bakterijos, skaidulinės medžiagos galima parduoti dviguba kaina.
      O tokius straipsnius gamina žurnalistinis sugedęs telefonas – straipsniai iškraipyti autoriaus neišmanymo-nepasiruošimo, šaltinio nepatikimumo ar kitų priežasčių.
      Pats baisiausas virusas yra tyčinis faktų kraipymas. Moteriški žurnalai, norėdami pamaitinti patiklių ir gana nelogiškų supermamų (ginkdie visos moterys nėra supermamos) auditoriją, gamina panašiais epitetais nusietus straipsnius.
      Ir delfis taipogi yra labai šioje srityje nusidėjęs: pamatote I. Saukienės straipsnį išjunkite jį. Įjunkite šios autorės straipsnių antraščių santrumpą ir suprasite kodėl. Kartais dar vaidenasi toks lunatikas V. Sakas (bet jį verta skaityti ir žiurėti video, pvz kaip jis siūlo krimsti dumblą). Taipogi delfio moksliniai išversti straipsniai panašu, kad imami iš “Daily Mail”. Tiesa teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad ir kiti interneto ir neinterneto dienraščiai prirašo nesąmonių, tiesiog delfis man po ranka peikti ir kažkaip į jo nelogiškus straipsnius prieš kurį laiką atkreipiau dėmesį.

  14. Andrius

    Straipsnis visai neblogas, tik norėčiau pabrėžti kelis dalykus – kalbos tikslumas tikrai neįtakoja žmonių mąstymui (žr. ‘linguistic relativity’/’Whorfianism’), kalbos tikslumas atspindi žmonių mąstymą (išsilavinimą, etc.) Žmonės išmanatntys apie kavą jos ‘ekspreso’ dažniausiai nevadina. Taigi, jeigu espresso kavą vadini ‘ekspreso’, pradėjęs ją vadinti espresso netapsi kavos ekspertu lyg tau staiga būtų atsivėręs kavos pasaulis, “Ji vadinasi espresso!? Tokiu atveju prašyčiau kokybiškiausios jūsų kolumbietiškos arabica kavos, kad namuose galėčiau mėgautis šiuo nuostabiu gėrimu o ne tuo ‘ekspreso’ šūdu, cha, ‘ekspreso’!”

    Patys žodžiai prasmės ‘prarasti’ negali, jie turi turėti kažkokią prasmę, arba žodis pradingtų. Šiuo atveju, žodžiai prasmės neprarado, quite the contrary (madinga dabar šitaip), jie yra vartojami beprasmiškai o mes, žinodami jų prasmę, pykstame nes žodžio prasmė nesutampa su produkto ar daikto savybėmis.

    Mat ir aš negalvojau, straipsnis nėra ‘visai neblogas’, bet apie šią temą verta pamastyti.

  15. “Laikinoji sostinė” – iki vėmimo atsibodęs ir jokių gerų emocijų nekeliantis pavadinimas, visų banalybių viršūnė. Blogiau negu koks nors “Tekančios saulės šalis” – šitas, nors ir nuvalkiotas, bent jau skamba poetiškai. Kaišiojamas kur papuola, galvojant kad tai labai vaizdingas posakis. Gal užteks nuolat priminti laikinai eitas pareigas prieš 70 metų? “Jei „Vieningam Kaunui“ nebus leista organizuoti renginių, labiausiai nukentės laikinoji sostinė” – rašo Delfi šiandien.

  16. Lukas

    www . ruderal . com / bullshit/bullshit.htm
    Kalbant apie tuscias kalbas, negaliu nepasidalinti siuomi linku, kuris atskleidzia urbanistu profesine paslapti – sudo malimo apie bet ka technologija

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: