Privačios mokyklos auklėtinis – liaudies priešas

Jiems jau ištiesinti keliai į šviesią ateitį. Ar tebenorite šaipytis?

Lietuvos rytas, 30 04 2012

Vienas laikraštis prieš kurį laiką mane kalbino apie tarptautines mokyklas Lietuvoje. Tas pačias, kurios mokamos, už pinigus. Žinoma, nemokamų mokyklų apskritai nėra, tik čia tėvai moka tiesiogiai. Straipsnis išėjo išsamus, o stambiu šriftu iškėlė provokuojančią mano citatą (ar būna jų kitokių, mano citatų?), kur sakiau, kad tokiose mokyklose mokosi vaikai, kurių tėvų dėmesys mokslui didesnis už vidutinį. Ar kažką panašaus.

Kai tą straipsnį pamatė plačioji visuomenė, reakcija mane išvertė iš koto. Na, neišvertė, bet suglumino, lyg būčiau žiūrėjęs, kaip katalikiškas mergaičių choras slapčia smaginasi, pyškindamas iš automatinių šautuvų į beginklius žvėrelius. Arba lyg būčiau pamatęs ką nors iš savo bičiulių koncertuojant Klonio gatvėje. Vienu žodžiu, suglumino ir suneramino.

Žinojau, kad šalyse su sena socialistinio pavydo ir klasių kovos tradicija (tokiose, kaip Anglija) privačios mokyklos yra proletarų ir jiems prijaučiančių intelektualų neapykantos taikinys. Jų nekenčia net labiau, nei privačių ligoninių. Tai „nelygybės“ židinys ir simbolis, ir ten yra nuolatos primenama, kad tas mokyklas reikėtų uždrausti, kad išrinktieji negalėtų klonuoti į save panašių.

Lietuvoje, visuomet maniau, yra kitaip. Bent jau gyvenant Anglijoje, lietuviai draugai niekad mano šeimai nepriekaištavo, kad dukros toje šalyje mokosi privačiai. Skirtingai nuo draugų anglų, kurie traukydavo pečiais arba burbėdavo (išskyrus tuos, kurių vaikai patys būdavo privačiai mokslinami). Kai persikraustėm Lietuvon, irgi lyg ir viskas buvo normalu.

Pasirodo, nieko panašaus. Tiesiog į veidą niekas nesako to, ką gali drėbti anonimiškai.

Panieką privačias mokyklas pasirinkusiems vaikams galima palyginti su panieka tiems, kas renkasi firmines padangas automobiliui arba rūko legalias cigaretes. „Čia tiems, kas turi pinigų daugiau, negu proto.“ Neapykanta, kaip keleiviams, kurie sėdi lėktuvo priekyje, už užuolaidėlių. „Pasikėlę, kurgi jie bus su paprastais, jiems gi onoras neleidžia. Turi pasirodyti, kad turtingesni.“ Linkėjimas blogo, lyg pamačius kokio verslininko laibą draugę. „Durnė buvo, durnė liks, už pinigus proto nenupirksi.“

Aš turiu deklaruoti interesą. Dvi mano dukros mokomos privačiai. Joms mokykla patinka, mes su žmona irgi patenkinti, ir keturiasdešimt tūkstančių litų per metus mums atrodo kaip priimtina kaina. Dar klausimų bus, kai dėl manęs asmeniškai? Kol nepamiršau – taip, jos mokosi anglų kalba.

Man įdomu štai kas. Pirmiausia, iš kur tas ligotas įsitikinimas, kad svetimų pinigų leidimas yra visuomenės reikalas? Tie, kas moka už vaikų mokslą, jums nieko neskolingi. Be to, jie jau sumokėjo (mokesčių pavidalu) už savo vaikų vietas valstybinėse mokyklose, ir jomis nesinaudoja, ir moka antrą kartą.

Antra. Kodėl pagiežingas, menkos kvalifikacijos ir gabumų žmogelis, kuriam gyvenimas tikrai pašykštėjo ir sėkmės, ir nuovokos, yra įsitikinęs, kad jis gali patarti apie vaikų mokslą kažkam, kas gyvenime tvarkosi žymiai geriau? „Pinigai proto neatstoja“, burba jis.

Aš jo klausiu – o tu, reiškia, labai protingas? Tuomet tau neturėtų būti sunku sugalvoti, kaip apmokėti tą šildymo sąskaitą, apie kurią tiek kalbi ir burbi. Jei tu toks proto bokštas ir talento luitas, kodėl tave samdo tik už minimalią algą – ir dar darbdaviai, kurie, reikia suprasti, yra smarkiai bukesni už tave, nes tu juk juos niekini?

Apskritai, neišmanėliai mūsų šalyje yra suįžūlėję, rėksmingi ir nesigėdina savo pavydo visiems, kas nors truputį pajudina smegenis ir yra linkę atsikelti anksčiau ir siekti daugiau. Šimtmečių valstietiška sunkaus darbo kulto ir geresnio gyvenimo siekio tradicija, išausta tautosakoje ir kruopščiai (kaip galvojau) atnešta per visas okupacijas, vis dėlto XX amžiuje buvo užnuodyta šlykščia tinginių ideologija.

Net kalba pasikeitė. Darbas dabar jau tik „vergavimas“ ir skirtas tiems, kam trūksta proto susiveikti pašalpas. Kažkas išmokė žmones naujųjų socialistinių užkeikimų, kaip antai „saviraiška“ (žmogus dar nieko nemoka dirbti, o jau nori „rasti save“), „darbdavio socialinė atsakomybė“ (lyg nebūtų gana laikytis įstatymų ir mokėti mokesčius) ir „šeimai ir darbui skiriamo laiko balansas“ (koks balansas – aš einu miegoti, kai visi darbai nudirbti; gyvenimas – ne skautų stovykla, nėra nieko subalansuoto, tik daug darbo).

Tiems, kas savo vaikams ruošia geresnį gyvenimą per geresnį mokslą, visuomenė (arba didelė jos dalis) yra, regis, paruošusi aštriausius peilius. Tai, kas kažkada valstiečiui lietuviui buvo savaime suprantama – kuo daugiau vaikų išmokslinti kuo geriau, nes tik taip palikuonys galės lipti socialiniais laipteliais – dabar tapo piešiama kaip amoralus ir ciniškas išsišokėlių išsidirbinėjimas.

Lietuvos kaime šimtmečiais nebuvo priimta lygiuotis į nevykėlius: siekiamybė buvo derlingiausios žemės, erdviausi trobesiai, geriausi padargai, kuo daugiau gyvulių ir paukščių. Iš kur dabar tas lygiavos troškulys?

Ir nuo kada pavydas ir pagieža pasidarė norma? Man regis, išvedžiojimai apie lietuvį, svajojantį, kad kitam lietuviui būtų tik blogiau, ir kad jei jam sekasi dabar, kad nepasisektų arba jam, arba jo vaikams, yra naujųjų laikų pramanas. Tai mums nebūdinga. Mes to išmokome tuo pat metu, kai išmokome vogti iš darbovietės, važinėti be bilieto ir skambinti iš tarnybinio telefono asmeniniais reikalais.

Apie privačių mokyklų auklėtinius tiražuojamos legendos, kuriomis šiaip jau turėtų tikėti tik lengvatikiai arba itin nervingi mažamečiai, bet ant jų kimba kažkodėl ir visai išsilavinę žmonės, patys baigę aukštąjį mokslą (galbūt jei jis anuomet būtų buvęs mokamas, diplomai būtų tekę mažesniam kiekiui minkštagalvių).

Privačios mokyklos, pasak populiarios sakmės, tai akademiniu požiūriu beverčiai gyvačių lizdai, kur vagys, politikai ir nešvarūs verslininkai leidžia savo išpaikintas išperas ir moka didelius pinigus už tai, kad jaunieji šlykštukai įžūliomis akutėmis galėtų spjaudyti mokytojams ant galvų.

Šie pasakojimai turi maždaug tiek pat pagrindo, kiek istorijos apie žydus, geriančius krikščionių kūdikių kraują, bet tai netrukdo šiems pasakojimams vešėti ir keroti.

Bet šios istorijos moralas, kaip visad, teigiamas. Jūs galit nekęsti privačių mokyklų ir visų, gyvenime siekiančių daugiau, galite nemėgti tų mokyklų moksleivių ir ten vaikus leidžiančių tėvų, galit šaipytis ir visaip juos pravardžiuoti turinčiais daugiau pinigų, nei proto. Galit aiškinti, kad jie, patys mažamoksliai ir dvasios skurdžiai, sprendžia savo psichologines problemas. Jiems jūsų panieka – kaip nuo žąsies vanduo. Jei jie turi psichologinių problemų, jie jas išspręs. Jei reikės, pasamdę brangų psichoterapeutą.

O jūs, pavyduoliai, ir toliau dirbsite jiems, o jūsų atžalos greičiausiai dirbs ten, kur jų vaikai turės didesnius kabinetus ir gilesnius odinius krėslus, ir gyvenimo ratas suksis toliau, ir tai nebus lošimo namai, kur čia pasiseka, čia ne. Ruletė dažniau pasisuks jų naudai. Ar vis dar norite iš jų šaipytis?

Advertisements

47 comments

  1. marimar

    Kaip visada – stiprus leksikonas, tačiau, Andriau, panašu, kad pamiršot vieną seną tiesą:
    savam krašte pranašu nebūsi.

    Puikiai valdot kalbą ir raštą, tačiau toji auditorija, apie kurią čia užsimenat (ar kuriai apskritai taikot visą tulžį šiuo rašiniu), ties tryliktu keturioliktu sakiniu pametė mintį arba tiek pažaliavo iš pasiutimo, kad paspringo savo seilėmis.

  2. Studentė

    Manau, kad staipsnis labai taiklus. Mažai siekiantiems arba išvis nieko nedarantiems lengviau yra pasakyti “tušti turtuoliai, tik apie pinigus tegalvoja. Nereikia man tų pinigų, jei tokiu žmogumi kaip JIE pavirsiu”, negu pakelti užpakalį ir kažką daryti; dėl savęs, dėl savo vaikų.
    Labai džiugu dėl Andriaus mergaičių, jog jos gali mokytis privačioje mokykloje, ir dar angliškai. Būčiau ir pati ne prieš vaikystėj tokią lankyt, bet kadangi tėvai tikrai neturėjo galimybės mokėti, tai belieka pasistengti, jog kai turėsiu vaikų, galėsiu juos leisti į privačią mokyklą. Ir tikrai nekreipsiu dėmesio į aplinkinių kalbas.

  3. Tu

    Jus ponas komunistas ir esate. Kas cia per skirstymai i klases ? Jie , Mes , Tie. Jeigu toks tamsta Protingas , atveskit lietuvius i Prota. Ai tai nenorit? Geriau Anglijoj dirbsit Tiems ? Tokias rasliavas mesti i rubbish bin’a Englishman’e :)

  4. kriu

    Na jei kalbant apie gandus… privaciose mokyklose girdejau heroinas smarkiai plinta…

  5. Saras

    Pradesiu nuo to, kad pats esu baiges kazkokia tai “pusiau privacia” katalikiska mokykla Vilniaus centre, kur tevai “savanoriskai aukoja” menesini mokesti. Dabar ta mokykla tapo lyg tai labiau prestizine nei mano laikais. Be to, ji labai gerai pasirodo valstybiniu egzaminu metu.

    Savo vaikus taip pat leisciau i privacia mokykla, jeigu jie taip pat butu gerai mokomi. Nematau reikalo moketi 40k per metus uz vaiko moksla, jeigu jo mokykla nera tarp 5 geriausiu Lietuvoj. Savo vaika leisciau i Vilniaus Liceju arba KTU gimnazija, kur mokslas tikrai pigesnis nei sakoma straipsnyje nes cia yra geriausios Lietuvos mokyklos. Tada zinau, kad issilavinimas yra tikrai geresnis nei kitose mokyklose.

    O dabar nematau reikalo moketi uz vidutiniska moksla (palyginus su KTU gimnazija ar Licejum) po 40k per metus…

    • Daoer

      Dvi mergaitės. Po 20 k per metus.

      Nors, tiesą sakant, nežinau ar tokios kainos licėjui arba KTU. Bet tai geriausios mokyklos Lietuvoje šiuo metu, bent jau pagal egzaminų laikymo statistiką. Kita vertus – klausimas, ar LT egzaminų rezultatai indikuoja kažkokią gerą vertę. Gal yra mokyklų kurios ruošia vaikus daugiau orientuotus iškart užsienio univerams ir kurios nesireklamuoja?

  6. Straipsnis kažkoks nepakankamai stiprus lyginant su kitais. Tačiau mintis teisinga su kuria visiškai sutinku. Visi varguoliai daugiau laiko skiria apkalboms tų, kurie daugiau dirba ir uždirba, o ne savo padėties gerinimui.

    To Kriu: Manau, privačių mokyklų mokiniai gauna pakankamai piningų, kad kokaino nusipirktu :)

  7. Jonas

    Man rodos ne tiek svarbu ar mokykla privati, ar ne, bet pačios mokyklos ir dėstymo lygio joje kokybė. Visuose šalies didmesčiuose yra bent po kelias tikrai labai geras valstybines gimnazijas, kuriose užauga būsimi šalies lyderiai. Tėvai ir pats vaikas, jei yra pakankamai subrendęs spręsti turi pasirinkti (pakeičiau mokyklą du kartus, 5 ir 9 klasėje savo noru, tėvams beliko pritarti), ir mažiausiai reikia kreipti dėmesį į lygiavos mylėtojus. Gaila, kad tas visiems po vienodai lygiai, kitaip tariant po vienodai blogai, požiūris ir į valstybės politiką pereina, todėl pavyzdžiui steigti privačią mokyklą yra tikras iššūkis.

  8. varna

    O kodėl manote, kad privačiose mokyklose mokslas geresnis ir jų mokiniai siekia daugiau ar turės daugiau? Daryti tokias išvadas susidūrus su viena (dviem?) privačia mokykla, neįkišus nosies į kitas mokslo įstaigas ir turint supratimą (tikriausiai menką) tik apie dukrų klasės draugus yra mažų mažiausiai kvailai drąsu. Neturiu nieko prieš privačių mokyklų auklėtinius bei sutinku, kad burnoti iš pavydo dėl kažkieno galimybių į jas leisti savo vaikus yra kvaila, bet dėl keleto pasisakymų straipsnis įgauna itin subjektyvios ir per daug nosį užrietusios nuomonės atspalvį.

  9. Jonas

    Kadangi dar pats ne taip senai baigiau mokyklą (valdišką), bet turėjau draugų iš labai įvairių mokyklų tai galiu kelis pastebėjimus pasakyti:
    1. Bent Vilniuje privačios mokyklos neužtikrina aukšto mokslo lygio, ten susirinkę mokiniai nebūtinai yra labai gabūs ir motyvuoti siekti didelių tikslų (susidūriau su dviejų Vilniaus privačių mokyklų mokiniais). Manau, kad negalima lyginti Vilniaus privačių mokyklų ir Anglijos privačių mokyklų – tradicijos, kontigentas gerokai skiriasi.
    2. O būtent tai man atrodo svarbiausia mokykloje – kad būtų aplinka, kurioje būtų didėlė koncentracija žmonių (mokinių) pasiruošiusių kažko siekti gyvenime ir turinčių teigiamą požiūrį į mokslą. Tokioje aplinkoje ir idėjų gimsta daugiau ir gabiems žmonėms yra sąlygos atsiskleisti. To nebūna, jeigu klasėje vyrauja masė, kuriems mokytis atrodo lėva. Todėl ypatingus žmones Lietuvoje ugdo tos mokyklos, kuriuose yra tokia atmosfera: tai pirmiausia Vilniaus Licėjus.
    3. Vilniuje galbūt verta leisti vaiką į privačią mokyklą mažesnėse klasėse o po to orientuoti į Licėjų ar kitą gerą gimnaziją.

  10. Aura

    Vedam vaika I privacia mokykla ir taip pat nuolat gaunam pastabu,KADA VAIKA VESIT I NORMALIA MOKYKLA. Atsibodo visu aplinkiniu pastabos.Matydama,kad zmones su naujausiu Lexus GS pameta vaika pakeliui I darba.I bet kokia mokykla,net nepasigilines apie jos tvarka ir reitingus,tikrai stebiuosi. Zmones kurie galbut ir galetu leisti vakus I geresnes mokyklas,geriau investuoja I didesnius namus ar brangesnius automobilius. As visada uz investicija I vaiko mokslus,jei iseina ta sau leisti.

  11. Agnė

    Privatūs darželiai, privačios mokyklos, privatūs universitetai, darbas ofise “privačiam” kapitalistui, neduokdie, dar bankininkui… Visi šie reiškiniai sukelia pasipiktinimą, tarytum negarbė yra pačiam savimi pasirūpinti. Bet tokia socialistinė nostalgija yra būdinga kai kuriems vyresniems žmonėms ir tinginiams – pirmieji nyksta ar keičiasi, o tinginių buvo ir bus, tik reikia mažiau juos sureikšminti.

    P.S. pagal visas “privatumo” kategorijas esu absoliutus blogis.

  12. Sima

    Nieko prieš, jei kažkas gali sau leist vaikus į privačias mokyklas ir mokėt nemažus pinigus..Tik tiek, kad Lietuvoj ne tos visiškai privačios yra geriausios mokyklos..Geriausios yra Vilniaus licėjus, KTU gimnazija ir Jėzuitų gimnazijos, nors ten mokslas tik simboliškai mokamas, bet susirenka motyvuoti vaikai..Aišku esmė tame, kad į tas mokyklas patekt neužtenka pinigėlių, reikia laikyt egzaminus ir įstot-o tam reikia sugebėjimų..Todėl, jei yra pinigų, tai galima tiesiog labai daug susimokėt ir eit į grynai privačią mokyklą…Žodžiu, kiekvienam pagal galimybes ;-)

  13. Katrė

    Kadangi Lietuvoje praktiškai nėra privačių mokyklų, keistai atrodo ši karšta diskusija. 2 – 3 Vilniuje, pora jėzuitų gimnazijų ir viskas. Taip pat sėkmingai būtų galima kalbėti apie tai: protinga ar ne gyventi Marse ir mokėti už tai didelius pinigus. Apie privačių mokyklų gerumą ar blogumą bus galima kalbėti, kai jos sudarys 20 – 30 procentų rinkos. A.U. vaikai, kaip suprantu, lanko privačią mokyklą, dirbančią ne pagal Lietuvos programą. Gal verčiau padiskutuokime, kodėl Lietuvoje nėra privačių mokyklų? Sakoma, kad net Baltarusijoje jų yra daugiau.

  14. nis

    Man patinka įvairovė. Kai galiu rinktis, į kurią mokyklą leisti vaikus – privačią, valstybinę ar netradicinę. Visa tai, bent jau Vilniuje, yra, ir tai didelis gėris. Autorius gina “galinčių sau leisti” pasirinkimo teisę nuo “negalinčių sau leisti” pykčio, kuris pasireiškia menkinimu to, kas jiems nepasiekiama. Labai tiktų Krylovo pasakėčia apie lapę, kuriai nepasiekiamos vynuogės anapus tvoros buvo žalios.

    Gali būti, kad vynuogės iš tiesų žalios, bet tai sužinos tas, kuris nusprendė išleisti didelius pinigus už savo vaikų mokslą. Gali būti, kad vynuogės bus žalios ne todėl, kad brangūs mokytojai blogi o pigūs geri, bet todėl, kad vaikui stinga motyvacijos naudotis galimybėmis, ir protingi tėvai užduos sau klausimus, kurie bus nesusiję su išleista pinigų suma ar pasirinkta mokykla.

    Iš tiesų kalba juk sukasi ne apie mokslo kokybę, kuri sunkiai išmatuojama, ir sauguma, kuris išmatuojamas lengviau ir už tai, galbūt, verta mokėti. Kalbama juk apie pavydą ir pyktį tiems, kas gali daugiau. Ir čia autorius visiškai teisus. Mes nesame vienodi ir lygiava nepasiteisino nė karto per kelis žmonijos istorijos tūkstantmečius ir bandymus ją įvesti. Todėl beprasmiška pykti ant tų, kurie gali daugiau. Galit tik paklausti savęs – kodėl aš negaliu ir nebandyti permesti atsakomybės kažkam kitam.

  15. as

    1. “Vaikai, kurių tėvų dėmesys mokslui didesnis už vidutinį” mokosi Licejuje, KTU gimnazijoje, Balcikonio gimnazijoje ir pan., t.y. tose mokyklose, kurios gerai parengia, po kuriu didzioji dalis istoja ir geriausius Lietuvos ar uzsienio unievrsitetus, i kusias susirenka protingi, motyvuoti moksleiviai (tiek turtingu, tiek ir neturtingu tevu – niekam ten tai nerupi:-))
    2. Privaciose mokyklose mokosi vaikai, kuriu tevai pinigu turi daugiau negu vidutiniskai ir kazkodel mano, kad jo vaikui bus geriau tarp kitu tokiu paciu tevu vaiku. Nebutinai tokie vaikai turi buti kvaili, bet nera jokios statistikos, patvirtinancios, kad jie yra protingesni negu vidutiniai. Nebutinai tokios mokyklos blogos, bet nei egzaminu, nei stojimu rezultatai ju neisskiria prie geriausiu.
    Taigi, spresti kiekvienam pagal siekius, norus ir kisenes:-)

  16. py

    Idemiai skaitydamas visgi neradau argumento, kodel leisti vaikus i privacia mokykla yra gerai, ir kodel tam nepritariantys neteisus. Bet gi straipsnis ne apie tai, o apie pavyda. Pavyzdziui, autorius piktai pavydi tiems kuriu atzalos mokosi lietuviu kalba, tiems, kurie ismokydami atzalas proteviu kalbos sudare salygas jiems gyventi ir dirbti Lietuvoje.

  17. Ada Jakutis

    Aš gal truputi ne apie mokyklas, o apie lietuvį. Nežinau, kodėl visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad lietuvis, tai žmogus besidžiaugiantis kitų nelaime, pagiežingas ir piktas. Lietuvis ir liko besidžiaugiantis kitų sėkme, galvojantis apie tai kaip padaryti geriau, kokybiškiau, kaip turėti gerus įrankius, kaip sutart su kaimynais ir gerai praleisti laiką su giminėm ar draugais.
    Pilietybės įrašas tikros tautybės neapibūdina. Mūsų nemažai išvežė, tad kad vyktų kažkoks darbas tiek pat ir atvežė. Tad nelabai pagiežingus imigrantus iš rytų (reikia nepamiršti, kad ir ryuose vyko “valymai”, nuo gabių, verslių ir protingų) verta vadinti lietuviais nors pase įrašas lietuvis.

  18. mama

    Autoriaus dukros, greičiausiai, mokosi toje privačioje mokykloje, kur mokslas vykdomas iki 10 klasės. Nuo 11-osios jos mokysis Vilniaus licėjaus Tarptautinio bakalaureato klasėje (taigi, paklius į reitinguose pirmaujančią mokyklą), bus puikiai išsilavinusios, mąstančios asmenybės. Joms bus atverti keliai į geriausius pasaulio universitetus. Apie tą mokyklą kalbu iš patirties- ten mokėsi giminaičiai, draugų vaikai. Jeigu toliau gyventume Lietuvoje, savo dukružes irgi leisčiau į TĄ privačią mokyklą.
    Iš tiesų, su privačiu mokslu tas pats, kaip, pavyzdžiui, su žaislų pirkimu. Kai vienu ypu, nei prieš Kalėdas, nei prieš Velykas, nei gimtadienio proga, imi ir nuperki 14 dėžių Lego- parduotuvėje esi apdovanojas ne tik pavydžių pirkėjų žvilgsnių, bet ir smalsių pardavėjų klausimų. “O čia joms už ką??” “Už tai, kad jos šaunios, ir kad būtų dar šaunesnės. Už tai, kad LEGO mergaitėms jau kurį laiką negamino, o jos LEGO labai mėgsta, už tai, kad labai myli viena kitą, kad mokosi, groja, kalba keliom kalbom, kad domisi viskuo, dalyvauja ir laimi olimpiadose, už tai, kad stengiasi, už tai, kad jos tiesiog nuostabios”.

  19. Saras

    Dar del Jezuitu gimnazijos. Pats joje mokiausi nuo 5 iki 12 klases. Bene geriausias dalykas (neskaitant geros mokslo kokybes) yra tas, kad buvo privaloma socialine praktika, kurios metu reikedavo eiti padeti neigaliems zmonems. Kiek maciau, vaikams is turtingu seimu, kurie uzriete nosis del tevu pinigu tai padejo nusiimti rozinius akinius. Ir apskritai bent man taip atrodo, kad jie ugdo zmones, kurie siekia daugiau. Kai pirma karta mane mama ten atvede (kai istojau islaikes egzus) mokyklos direktorius ilgai ir nuobodziai kalbejo, kaip jie gimnazijoje ugdo lyderius ir etc ir etc. Paziurejes dabar ka po 5 metu nuo baigimo veikia mano klasiokai, tai man atrodo, kad jis buvo teisus. Aisku, dar laikas parodys, bet manau kad tai buvo tiesa. Galiausiai mokslas ten kainavo po 100 Lt per menesi. Kaip pavyzdi galima pasakyti tai, kad vien is mano klases yra maziausiai du ar trys zmones kurie studijuoja doktorantura uzsienio ar Lietuvos universitetuose su stipendijomis… Tai turbut geriausiai parodo mokslo kokybe.

    • julius

      Sutinku su didesniaja posto dalim, tik viena smulki pastaba – doktorantūra bendrai imant nėra kažkoks karjeros pasiekimas. Tai parodo žmogaus polinkius, bet įstot į ją lengva, niekas per daug alkūnėm nesistumdo, apmokama neypatingai, doktorantų daug ir jie yra “dime a dozen” :)
      Disclaimer: aš pats esu ganetinai gero užsienio univero gan geras doktorantas, taigi čia tik fakto konstatavimas, ne “lietuviškas pavydas” ar šiaip koks velnias :)

  20. Katrė

    Gerb. mama, autoriaus mergaitės mokysis Vilniaus licėjaus TB klasėje, jeigu ten įstos. O vien pinigų ten patekti neužtenka. Tiesą sakant, jų tenai visai nereikia. Stojamasis egzaminas kainuoja 2 Lt.. Lietuva tuo ir unikali, kad pačio geriausio vidurinio išsilavinimo joje nenusipirksi. Pvz.: pamėginkit papirkiti B.Burgį, kad vaikas patektų į KTUG :):) :) Arba jėzuitų gimnazijoje atvirai parašyta, kad priima rėmėjų vaikus. Tik po to pasiūlys išlaikyti egzaminus, o tik tada sutiks priimti nemenką paramą :):)

    • Sima

      Būtent taip-neužtenka pinigus mokėt..Aišku, vis tiek dauguma į tokais mokyklas patenka kažko pasiekusių tėvų vaikai-jie tiesiog labiau motyvuoti..Bet gerai, kad neužtenka vien finansinio faktoriaus..

  21. MC PiktasKaimietis

    Pakeiciau 5 mokyklas Lietuvoje, teko ir vienoj privacioj mokintis + 3 metus kol gyvenom Maskvoj ten pakeiciau 2 mokyklas (tevai daug kraustesi:) ir tikrai tvirtai galiu pasakyt, kad visiskai nera svarbu ar mokykla privati ar vasltybine. Labai daug kas priklauso nuo mokyklos direktoriaus, pavaduotoju. Zodz, turi but tvarka. Jei mokyklos administracija sugeba surinkt stiprius mokytojus, kuria tinkama aplinka mokslui, krc daro viska atsakingai tai ir turim gera mokykla. Aisku galbut privacioj mokykloj didesne motyvacija personalui daryt kazka daugiau nei reikalauja pareiga… Bet vat kai mokinaus Maskvoj… va ten buvo tvarka, kaip kinietis namu darbus darydavau kasdiena po 2-4h, klasej po 15 zmoniu, psichologai dirba su kiekvienu asmeniskai jei reikia, jokiu patyciu nieko… gerai buvo… jauciau kad einu i mokykla mokintis.

  22. Mmonciukas

    Nera svarbiausia kiek tevai moka uz tavo moksla. Net vidurines mokyklos Vilniuje visos skirtingo lygio(ir ju tikrai negalima vertinti pagal zurnalu reitingus). Svarbiausia yra mokyklos valdzia, mokiniai, mokytojai. Na o jei suteikiamu ziniu negana galima kreiptis i korepetitorius.
    Vaikas, kuris nori mokytis, mokysis visur labai gerai.

  23. Tomas

    Look to The Sunday Times, 9 September 2007, columnist J.C. Guess about your next column – mobiles?? Well, well.

    • “Public school is the hell we need”? Clarksono columnas? Ką nori pasakyti? Kad Užkalnis parašė ta pačia tema, kaip ir Clarksonas prieš penkerius metus? Ta tema buvo nuo to laiko Anglijoje ir kitur parašyta gal devyni šimtai straipsnių. So what? Radai Clarksono knygelėje, kurią turi? Žinai, iš kur žinau, kad knygelėje? Todėl, kad linko nedavei. O linko nedavei, nes linkas uždaras, reikia prenumeratos, kurios tikriausiai neturi.

      Linkas į straipsnį yra čia.

      http://www.thesundaytimes.co.uk/sto/news/Features/Focus/article71138.ece

      • Tomas

        Tamsta, beje nenurodė jokio linko į “reakciją” – “Kai tą straipsnį pamatė plačioji visuomenė, reakcija mane išvertė iš koto.” Vis dar negaliu atsistebėti iš kur jūs tiek idiotų ištraukiate, susidaro toks įspūdis, kad juos pats ir gaudote.
        J.C knygelę pirkau per Kindle Amazon, The Sunday Times užsiprenumeruosiu, kai bus tam poreikis ir tas kaštuoja labai nedaug. Kas liečia palyginimą su J.C , tai yra mano subjektyvus jūsų darbo įvertinimas. Juk nerašau, kad esate panašus į Račą.

      • Idiotai buvo Feisbuke. Taip, tu teisus, aš juos gaudau specialiai, kad paskui galėčiau siutinti ir iš jų tyčiotis. Kad jie lotų užspringdami ir jiems iš dribtų putos iš burnos. Kad jų idiotizimas būtų akivaizdus, groteskiškas, ir jie patys būtų parodyti visame savo išsigimėliškame runkeliškume.

        Linkų, tu teisus, aš nepateikinėju prie savo straipsnių, kaip ir “argumentų” ir panašaus briedo, kuriuo gali smagintis kiti, kam to reikia. Aš parašau, kaip aš mačiau ir kaip man atrodo; kam nepatinka ar kas netiki, aš tikrai negaišiu laiko įtikinėjimui.

  24. AV

    <<Kodėl pagiežingas, menkos kvalifikacijos ir gabumų žmogelis, kuriam gyvenimas tikrai pašykštėjo ir sėkmės, ir nuovokos, yra įsitikinęs, kad jis gali patarti apie vaikų mokslą kažkam, kas gyvenime tvarkosi žymiai geriau?

    Oi, jie tai labai mėgsta

    • In all fairness, tas žmogelis gali ir investicinius patarimus duoti, ir geresnį automobilį padėti išsirinkti (pats jis neturi jokio), ir apie nekilnojamąjį turtą labai gerai išmano (visi parduodantys žulikai ir durnių ieško), nors pats šiaipjau gyvena pas mamą-pensininkę.

  25. Pingback: Kieno didesni kabinetai ir gilesni foteliai? | Sociali sociologija

  26. Jolita

    Šaunuolis, Andriau. Kaip kaimo mokytoja sakau.

  27. viirgaa

    gerai, kad leidi už pinigus ten, kur nori. pinigai tą ir duoda – daugiau gaimybių.
    tik nesuprantu, kam apie tai kalbėti. daugybė žmonių daro, ką nori: vaikus kažkur leidžia arba neleidžia, mano vienaip arba kitaip.

    bet aš leisčiau į Licėjų arba Jėzuitus, jeigu Vilniuje. Jeigu įstotų, žinoma :)

  28. Name

    “Be to, jie jau sumokėjo (mokesčių pavidalu) už savo vaikų vietas valstybinėse mokyklose, ir jomis nesinaudoja, ir moka antrą kartą.” Ar tikrai? Kai kas net vaikų neturi, bet irgi moka..

  29. Cha

    Pasiseke, kad dukros jau i mokykla eina. Isgirstumet, ka galima sugalvot apie tuos, kurie vaikus i privacius darzelius leidzia :)

  30. Darka

    Nieko neturiu pries tevus kurie leidzia pinigus privacioms mokykloms – saunuoli rupinasi savo atzalu ateitim …

    Kitas klausimas ar kryptingai leidzia tuos pinigus savo vaiku ateiciai – cia jau ju reikalas

    As savo vaiko neleisciau ( sakau taip nes vaiku dar neturiu ) – nemanau kad tai efektyvu …

    Mano akim didelis skirtumas tarp valstybiniu ir privaciu mokyklu Lietuvoje nera ( universitetai kita tema )

    Tuo labiau valstybines mokyklos mano akim geriau paruosiai tikram gyvenimui , savarankesnius padaro , geresnius bendravimo igudzius idiegia jaunam zmogui … bet cia tik mano nuomone :) aisku kalbu apie normaliai valstybines mokyklas , veliau dirbant nuosekliai galima pakliuti ir i geriausias valstybines ( gimnazijas , liceju ) … ir vaikas ismoksta kad norint kur nors pakliuti reikia – savo darbo … ilgainiu vaikas supranta kad tas salygas kurias turi uzsidirbo pats

    Viskas priklauso nuo tevu darbo su vaiku …. Svarbiausia uzimtumas .. nuo mazumes reikia kad lankytu bent viena uzsiemima … butinai sporto ir viena hobio ( suformuoti teisingu hobiu pasirinkima reikia nuo mazumes ) , veliau propoguoti kad ismoktu ir lankytu bent kuri laika ir kitus burelius …. vyresnese klasese samdyti mokytojus .. Tiesa ta kad patys kieciausi mokytojai dazniausia visai nedirba mokyklose …. jie dirba privaciai … kainos ju nemazos … bet pigiau tikrai gausis nei 20 k lt … o efektas bus didesnes manau – pats ejau pas matematikos tokia mokytoja … tai po savates jauciausi sumautu genijum o mokiausi vienoj geresniu Vilniaus gimnaziju … tas pats ir draugui is liubertines mokyklos ( vienos geresniu privaciu ) … Yra didelis skirtumas kai dirbi su klase o po to 2 val su aukso lygio mokytoja vienas , kuri tau viska issaiskina … Privacios mokyklos tuo ir geros mazesnes klases – daugiau su vaiku dirba nes ju maziau .. bet visgi geriausia mokytoja samdytis privaciai :)

    P.S visko nevertinkikt pagal egzaminus … Licejus 11 klasei pasiruosei egzaminams , 12 klasei ruosiasi universtetu 1 metams …to nedaro net privacios jokios mokyklos … Mokyklose mokama ne tik islaikyti egzaminus , net ne tai svarbiausia … Zirmunu gimnazija pagrinde tam geriausia ruosia Vilniuje … bet ju mokiniai gyvenime tikrai yra pasimete … pakuotoju pagal sablona- pirmojo milijonu uzsidirbanciu mokykla .. bet kaip sake viena drauge – gyventi jie neismoka … vertybiu neduoda , net mastymo … tik sablonus kaip rasyti kad gautum 90 % , sablonus kaip rasyti kad gautum 95 %

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: