Aš suprantu, kad šis sklepas nėra jums patrauklus, kaip nakvynės vieta. Tačiau toks jau gyvenimas, kad ne visada randi tai, ko trokšti.
Besiruošiant vasarai, išsitraukus iš spintų trumpas kelnes ir marškinius trumpomis rankovėmis, mintys kaip mat persijungė į kurortinį režimą. Todėl visų dėmesį patraukė optimistinis straipsnis portale lrytas.lt, kur parašyta tai, kas daugeliui jau anksčiau buvo žinoma: darbų yra, tik dirbk ir netingėk. Darbas Palangoje randamas per 15 minučių, ir darbdaviai jūsų nori ne rytoj ir ne kitą savaitę, jie jūsų nori vakar.
Tai suprantama: visas turizmo verslas Lietuvoje registruoja negirdėtai gerą vasaros pradžią. Paklauskite oro uostų ir viešbučių, kokie keleivių srautai šiemet: jau balandžio mėnesį prasidėjo vasara, užpildymai fantastiški. Vilniaus Senamiestyje turistų minios tokios, kokių aš aną vasarą nemačiau, nors atrodė, kad, pavyzdžiui, Bernardinų gatvė, kuria špacyruoja minios nuo šv. Onos bažnyčios į Pilies gatvę, jau nebegali būti gausesnės. Gali. O gegužis dar tik prasidėjo.
Darbai daugiausiai paprasti (barmenai, padavėjai, virėjai, plovėjai), uždarbiai – žmoniški. Jei leisite (o net jei ir neleisite), prasuksiu visą straipsnio iššauktą išlaikytinių demagogiją, kad uždarbiai yra vergiški ir neužtikrina oraus pragyvenimo, nes su jumis nėra čia ką ginčytis. Uždarbiai tokie, kokius diktuoja rinka ir klientų lūkesčiai, t.y., adekvatūs. Nepatinka – nedirbkite, tik neaiškinkit, kad nėra darbo. Darbo yra per akis.
Minėtame straipsnyje sušvito Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas, kurio personaliniu fanu aš tapau akimirksniu. Gerai pakabintu liežuviu (sakau be ironijos – šitame darbe geras liežuvis reikalingas) Sičiūnas išdėstė tai, ką paprastai žmonės kalba tarpusavyje, bet spaudoje jie pradeda reikšti mintis aptakiomis politiškai korektiškomis frazėmis. Trumpai pakalbėjęs su reportere (o ji, vardu Eglė Petkutė, parodė gerus įgūdžius, parinkdama geras citatas), Sičiūnas išdėstė kelias tiesas, kurias reikėtų garsiai kartoti tuo metu, kai žmonėms ant galvos bus tašomas proverbinis kuolas.
“Jei esi asilas, darbo išvis nerasi. Jeigu nors kiek gaudaisi ir nori dirbti, o ne iš darbo biržos pašalpų gyventi, tikrai surasi,” prieinamai ir aiškiai išguldė Sičiūnas, ir ačiū jam už tai, nes seniai niekas taip aiškiai nekalbėjo.
Žodis “asilas” gali žeisti (o daugelį ir įžeidė), bet priklausomybė yra paprasta “IF asilas THEN darbo nerasi”, kaip užrašytų senovine kalba programuojantis, idant tuščioje makaulėje įsižiebtų priežastinis ryšys.
Dar vienas Sičiūno posakis, taiklus ir aiškus, išsprogdino dar neišsprogusius saugiklius galvose tų, kas nėra pasirinkęs, kurį neapykantos režimą verslininkams nusistatyti savo galvoje: stiprų, ypač stiprų ar tokios neapykantos, kurią anglų profsąjungietis geležinkelininkas pajunta, išgirdęs Margaret Thatcher vardą. Pasirinktas posakis akivaizdžiai buvo už skalės ribų: “Jeigu taip ir toliau, tikrai nebebus kam dirbti, vadinasi, teks kviestis uzbekus arba kinus, Kaliningrade jų pilna, tereikia jiems parūpinti darbo vizas ir parsivežti čia. Kol nebuvau radęs virėjo šiai vasarai, apie tai svarsčiau. Jie daug nereikalauja, miegoti gali ant grindų, o maistui – pagraužti morką.”
Miegas ant grindų ir morkos graužimas nėra, pripažinkim, mūsų visų godojamas gyvenimo stilius. Tačiau čia irgi yra paprastas ir aiškus pasirinkimas. Nenorite dirbti už tiek, kiek siūlo (o man asmeniškai 5% nuo apyvartos neatrodo kaip blogas uždarbis, ačiū labai*) – atsiras kiti, kurie dirbs už tiek ir dar už mažiau. Nepatinka? Važiuosite į Norvegiją? Tai važiuokite, prašom, laisvi, niekas nelaiko ir netrukdo, važiuokit tik greičiau, kad čia jūsų inkštimo nesigirdėtų, važiuokit ir paskui rašykit internetuose iš Norvegijos ir Airijos kokie jūs ten orūs ir kaip jūs ten daug uždirbate, o aš džiaugsiuos dėl jūsų pasiekimų, nes atvažiuosite atostogoms ir leisite pinigus Lietuvoje, ir mokėsite algas tiems kinams ir uzbekams, kuriems Lietuva taps antrąja tėvyne: jie dirbs tuos darbus, kurių jūs nenorite.
Aš ne rasistas, ir jeigu Lietuvoje pasidarys taip, kaip dabar yra Anglijoje, kur restorane ar kavinėje retai besutiksi šalies kalba kalbantį, kaip gimtaja, aš neverksiu visiškai: jei su tais aptarnaujančiais uzbekais ir kinais aš susišnekėsiu ir jie man atneš tai, ko man reikia ir ką aš užsakiau, aš būsiu patenkintas ir džiaugsiuos, o jei nesupras ir neatneš, tai aš puikiai prisiminsiu, kad ir mėlynakiai Kryžių ir Dainų Šalies palikuonys, nuo lopšio kalbantys lietuviškai, toli gražu ne visada viską supranta, ne visada skaniai pagamina ir ne visada maloniai aptarnauja.
Be to, nelabai suprantu, iš kur tokia panieka miegui ant grindų ir graužiamai morkai? Mano kartos žmonės puikiai prisimena tarybinius laikus, kuriuos dauguma jūsų, kurie pliekiate šiandienos darbdavius, idealizuojate kaip kažką jau ten: o ten būtent ir buvo gyvenimas trijų kambarių bute su tėvais (visa jauna šeima ir uošviai), ir “žuvies dienos” ketvirtadieniais su šlykščia žuvim, kurios niekas nenorėjo, ir baisūs, glitūs, beformiai makaronai. Sakot, buvo visai gerai, tai kuo dabar blogai miegas ant grindų ir morka į dantis? Ypač jei didelė ir sultinga.
Todėl dar sykį pakartosiu: situacija yra puiki. Ateina vasara, kupina galimybių ir pinigų tiems, kas norės į jas ištiesti rankas. O kam netinka, galit gyvent su savo kliedesiais apie orumą. Ir graužkit morką.
—
* Aš pats neinu dirbti Palangos kokiame nors bare, nes turiu geriau apmokamą ir mano įgūdžius ir žinias atitinkantį darbą, bet tai ne apie mane čia kalbam. Ir jei reikėtų, tai eičiau dirbti tą pačią dieną.
Protokolai. 
O kiek konkreciai yra 5 % nuo apyvartos?.Mane visada domino konkretumas ir aiskumas: kas kur kaip kodel. Ir jei paaiskeja, kad tu uzdirbi 8,2 lt i valanda, privalomuoju budu dirbi per menesi 176 val, jei pilnas etatas, jei nepilnas- 88 val, nesuku susiskaiciuoti, kiek iseis i menesi be mokesciu, atskaicius mokescius ,geriausiu atveju , i rankas liks 900 lt, jei pilnas etatas, ir net nepatogu sakyti, kiek , jei puse etato. Is tu pinigu- jus tik isivaizduokite!- reikia susimoketi uz nuolatini bilieta 100 lt, uz maitinimasi nors jau is namu atsinestu maistu, kuris irgi kainuoja, ir apie tai, kas lieka dar susimokejus komunalinius ir kitokius mokescius, nebelieka labai greitai nusidevimai avalynei ir visiems kitiems, gali buti, tikrai kokiems uzbekams visai nereikalingiems dalykams, nes, kiek supratau, uz pagulejima ant grindu ir morka is tiesu ne tiek ir daug islaidu..Ypac jei darbdavys turi siokias tokias patalpeles Palangoj, kur gali pasivolioti atliekamu nuo darbo metu samdiniai..Jeigu uzbekai gali leisti sau kazkur Lietuvoje gulineti kaip gyvuliai ant grindu, nes darbdavys nesugeba moketi normalaus atlyginimo lietuviui arba darbdavys isivaizduoja, kad jis labai daug moka, tik ner kam dirbt- tai puikiai, tebunie aptarnavimo srity uzbekai ir kiti bekai is Rusijos, dziaugsiuos, jei gerb.Uzkalnis bus patenkintas importuotais vergais su kalbine ir kitokia spraga, by tik uz centus dirba..Niekas ir nekalba, kad yra visokiu tu verslininku, kad yra ir tokiu, pas kuriuos dirbti gera ir smagu. Bet kodel musu zmones nenori dirbti, manau, irgi ir asilui aisku.
Su 5% padavėjui, manyčiau, gana aišku ir patrauklu abiems pusėms: jei sugebėsi aptarnauti per valandą tiek staliukų, kurie susimokėtų, tarkim, 250 Lt, tai gausi už tą valandą 12,50 Lt. Pavyzdžiui, jei Užkalnio kompanija vidutiniškai sumoka 250 už vakarienę ir valgo 2 valandas, tai užteks vienu metu aptarnauti dvi tokias kompanijas, padirbėti 25 dienas per mėnesį x 8 valandas per dieną, ir jau užsidirbsi 2500 Lt. Neatrodo mažai už vaikščiojimą prie dviejų staliukų. Gali susidaryti mažiau, jei užeiga nepritrauks klientų. Jei nepritrauks, lakstyti su patiekalais nereikės, galėsi medituoti (dvasiškai tobulėti, planuoti naujus darbus, svajoti ir pan.), ir tai reikš, kad atlygis atitinka atliekamą darbą.
O programavimas iš anksto, kad avalynė labai labai greitai nusidėvės, rodo tik nesugebėjimą išsirinkti patvarios avalynės, o ne gamtos dėsnių išmanymą.
Beje, komentarų laikas neteisingas. Aš parašiau ne 5:46, o 8:46.
Na o Rasa, kuom skiriasi nuo “beku” Lietuvoje, lietuviai Airijoje ? ar Ispanijoje? Miega po 8 kambary, daznai ant ismygto matraco, ant zemes ,ir grauzia morka… Jo, ten moka daugiau, bet ten ir aria lietuviai daug, ir tik aria ir miega.Ir ta pati Andriaus minima morka oi kaip ten pasidaro skani… Po kurio laiko gabesni pakyla, o like toliau grauzia…
nesupratau, kad tas nuolatinis bilietas už 100 lt Palangoj – man rodos, per daug išlaidų priskaičiavot – šypsniukas.
Andriau, nerealiai. Ir Sičiūnas – maladiec, reikės jį pakalbint:)
Vaidai, sapnuokit taip ir toliau, esmė nesikeičia.
Esu studentas, dirbu padavėjo darbą, gaunu 5 procentus nuo apyvartos, kaip priimta, plius arbatpinigiai. Gyvenu Kauno senamiestyje, butą nuomuojam 2se, vairuoju automobili, turiu smartphonus ir visa kita biesą, viskam pinigų man užtenka, valgyt pats gaminti tingiu ir einu į artimiausius kabokus, kadangi neturiu labai didelio supratimo apie maistą, jis man labai tinka. Pinigo dar ir pataupyt išeina. Kiti sakys, matai studentas, tevai padeda. Neprašau as jų pagalbos, nereikia, man pilnai užtenka to, ką man duoda darbdavys. Dar plius, kai dirbi kokioj picerkej, kaip aš, nekalbu apie kokias rimtesnes vietas, tai gauni 50 proc nuolaidą maistui, jei nori ko mandresnio, o picas šlamščiu nemokamai. Manau geriau negu morka.
Dominykai – sapnuok taip ir toliau, esmė nesikeičia, cituojant Rasą.
O jei rimtai – šaunuolis, taip ir toliau:)
jusu kinams ir uzbekams bilietas i Lietuva reiskia bilietas i EU sajunga. Kam dirbti lietuvoje jeigu galima dirbti bet kur sengeno zonoi ? Jeigu netikite – paklauskite zoses is darbo birzos – jie seniai jau situs socialinius eksperimentus atlikineja.
beje, dabar siki ant emigrantu taip paciai kaip ir visi – nors neseniai pats buvai emigrantas. Tik is kur tas pyktis ? ar nebeisgali Lietuvoi su naujutelaiciu BMW vazineti ?
Kažkoks piktas straipsnis. Suprantu, kad asmeninė patirtis nelabai reprezentatyvu, tačiau: esu socialus ir pažįstu daug žmonių, daug bendrauju, taip pat nemažai skaitau ir niekaip negaliu atsistebėti – kokie laimingi ir linksmi yra žmonės. Negana to geri, ir tikrai jau neatsistebiu koks aukštas tolerancijos nepritekliui lygis: susipažįsti su žmogum, atrodo normalus, gyvena normaliai, rengiasi, valgo, auto vairuoja, nebėdavoja. Laikui bėgant santykiai šiltėja ir sužinai, kad iš esmės žmogus linksmas, turi pomėgių, planuoja ateitį ir t.t. ir vieną dieną sužinai žmogaus pajamas… pastaruoju metu vis pasitaiko atvejų kai nustembu, iš kiek žmonės sugeba pragyvent, o jiem nieko, jie gyvena. Tai aišku, kad pasitaiko mėgstančių paverkšlent, kad nėra darbo ir pan., bet pavyzdžiui aš tai tokių nepažįstu. Nebent save.
Šiaip Andrius yra labai cool rašytojas, ir visas jo aštrumas irgi yra cool, bet šį kartą nalabai skaniai parašė, apvadino žmones, nenorinčius už nesąmoningus atlyginimus dirbt asilais ir tiek. Kadangi pats dabar dirbu už atlyginimą, kurį laikau nesąmoningu (bet tai yra geriau negu nieko) tai truputį įsižeidžiau. Ir dar tas kalbų apie neadekvačiai mažus lietuviškus atlyginimus nurašymas į dėmesio nevertas demagogijas. Nu šįkartą ne cool.
Geras straipsnis. Esminė bėda, kad žmonės retai suvokia, kad jie yra įmonės dalis ir jie turi sugeneruot tuos pinigus, kuriuos gauna į rankas. Jiems atrodo, kad darbdavys turi kokį tai pinigų maišą ir gali mokėt po 3000 Lt atlyginimo.
Atsibuskit pagaliau. Pradėkit dirbti kaip priklauso. Jeigu netinka darbdavys (nesuteikia galimybių plėstis), tai ieškokit kito, kurkit savo. Tik veikit!
Ir nereik sakyt, kad neįmanoma. Mano žmona ieškodama darbo darydavo visokius darbelius, kad gaut pinigų. Atėjo laikas ir pakvietė dirbt į įmonę už tą patį minimumą. Po metų gavo pasiūlymą dirbti kitoje įmonėje už 3x didesnį atlyginimą, bet “pusę etato” (kadangi dar dirba ir pirminiame darbe). Tuo pačiu sudaryta galimybė dirbti kiek nori ir taip dar daugiau uždirbti.
Pats esu laisvai dirbantis kompiuterastas (ir netgi oficialiai dirbu, sumoku visus mokesčius). Turiu klientų ratą, kuris nuolat auga. Dirbti tenka be jokio grafiko, išeiginių ir t.t.
Ir kas svarbiausia, mums patinka mūsų darbai, todėl nelabai ir jaučiam, kad persidirbtume.
Na, bet lengviausia turbūt tik visiems bambėt, kad nėra darbo, pinigų nemoka ir t.t. Lietuva laisva, galit kiekvienas daryt savo verslą, imt paskolas, dirbt ištisą parą (verslininkai dirba be išeiginių). Bijot?! Tai tuomet sėdėkit ir tylėkit, gal pagaliau suvoksit, kad pinigai neauga ant medžių ir už šiknos trynimą į kėdę ir pusdienį pravėpsojimo soc. tinkluose jūs ir to minimumo nesate vertas.
Kadangi nuolatos samdau tai vienos, tai kitos profesijos žmonių, tai labai gerai žinau, kad, pavyzdžiui, laisvai samdomi specialistai, dirbantys su IT (dizainas, programavimas) darbais apsikrovę mėnesiams į priekį. Situacija yra labai sunki darbdaviui, nes talentų poreikis yra didžiulis. Specialistai vargo nemato. Jei pradėčiau kalbėti apie tuos, kurie programuoja appsus iPhone ir iPadui, tai ten išvis kosmosas. Žmonės duoda absurdiškus quote’us ir gauna užsakymus, nes yra paklausa.