Sunkiai auklėjamiems reikia diržo

Auklėjimo procese oi ne viskas iki galo sureguliuota.

Lietuvos rytas, 09 07 2012

Aš nesu pavydus žmogus, bet kartais ir mane pradeda kankinti pavydas.

Karčia pavydo piliulę kramčiau, skaitydamas interviu su verslininku Benu Gudeliu, kur jis, nevyniodamas žodžių į šilkinį popierių, išaiškino tai, ką daugelis dirbančių, uždirbančių ir sukuriančių didžiąją šalies turto dalį, paprastai murma sau panosėje.

Varguoliai išlepinti jiems pataikaujančios valdžios, skuba reikalauti daugiau švenčių, poilsio dienų, kavos pertraukėlių ir kuo didesnio atlyginimo. Visi kaukia, kad darbų nėra, bet dirbti nenori, nes siūlomi darbai per prasti, per menkai apmokami, ir visi darbdaviai yra gobšūs, buki kailių lupikai, kurie kažin ko nori iš dirbančių žmonių.

Visuomenė ir žiniasklaida šlovina skurdą, nesėkmes ir žavisi tinginiais arba tais, kas kuo ašaringiau papasakos širdį veriančią ligos, prarasto darbo ir sudegusio namo istoriją.

Pavydėjau ne patį interviu skaitydamas (savaime suprantama, mano straipsniuose visa tai išaiškinta žymiai įtaigiau – galbūt todėl, kad aš labai ilgai gyvenau užsienyje ir išmokau puikiai rašyti, esu praktiškai gyvasis klasikas), o vartydamas šimtus skaitytojų komentarų. Turiu nukelti kepurę prieš tą įsiūtį, kurį pažadino B.Gudelio žodžiai: apie mane tokių bjaurasčių skaitytojai jau seniai nerašė.

Sujudinti dumblo purslai rodo, kad pataikyta tiesiai ten, kur labiausiai reikėjo: nuolat besiskundžiantieji pasąmonėje žino, kad jiems pasakė nemalonią tiesą (tiesą, kad bėda yra juose pačiuose, ir daugiau niekur), tačiau, žinoma, pirmoji reakcija suvokiant problemą yra neigimas. Jie to tiesiogiai nepripažins.

Neigimas gali būti labai karingai reiškiamas: paklauskit blogai išauklėto vaiko, kuriam skauda dantį, ar jis nori, kad jam gydytojas gręžtų, tai gali ir įspirti. Priklausomybės ligomis sergantys irgi dažniausiai iš pradžių neigia, kad turi problemą: „galiu sustoti gėręs, kada tik panorėsiu“.

Ir tuomet aš supratau, kur didžiausia klaida, kovojant su runkelybe ir su varguolių šlovinimu (o kad su šiom piktžaizdėm reikia kovoti, niekas nesiginčys). Mes esame pratę prie to, kad nevykėlius reikia švelniai guosti, aiškinti, įtikinti, ir jokiu būdu neužgauti jausmų. Tiesti ranką, o jei spjauna atgal, nusivalyti ir vėl tiesti – kantriai, kaip su ligoniu.

Mes manome, kad tai pažangus, humaniškas ir krikščioniškas požiūris, o iš tiesų mes taip kenkiame žmonėms, nes vergo ir aukos kompleksas nėra išgydomas švelniomis priemonėmis, palaipsniui.

Įrodymas – kaip ant delno. Jūs patys jį patys dažnai linksniuojate. Tai – bedarbio, išvykusio iš Lietuvos į užsienį ir kaipmat susiradusio darbą, pavyzdys.

Jūs linkę manyti (ir pats buvęs bedarbis taip sako), kad taip būna todėl, kad Vakaruose gera valdžia ir humaniški darbdaviai. Jūs klystate. Taip yra dėl kitų priežasčių.

Kai lietuvis išvyksta iš Lietuvos į Airiją, JAV ar Norvegiją, jis padaro tai, ką namie jam niekaip nepavyksta pasidaryti.

Išlipęs užsienio oro uoste, jis tuojau pasidaro atsakingas už savo gyvenimą ir savo likimą. Juk nepradėsi kaltinti vyriausybės Londone ar Dubline, kad nesirūpina Kęstu iš Kupiškio, kuris dar net nepradėjo toje šalyje nei mokesčių mokėti, nei parlamento narius rinko. Reiškia, viskas priklauso tik nuo paties Kęsto, ir jis negali sau leisti nesėkmės, nes antraip grįš namo kaip nevykėlis ir tegalės kaltinti tik save. Lietuvą galima išvadinti „durnių laivu“, o viso pasaulio juk taip nepavadinsi, nebent pripažintum, kad esi tarptautinės klasės nevykėlis, kuriam visur blogai.

Lietuvoje dėl socialinės paramos duknų ir pagalvių, kurias jau pripūtė ir iškedeno viena vyriausybė po kitos, tas pats šalies gyventojas neturi tokios baimės ir tokio aiškaus ir griežto pasirinkimo. Negali prisiversti dirbti – nedirbk, kaip nors galėsi stumti tą savo gyvenimą. Juk galėsi apkaltinti šalį ir verslininkus, o kudakuojantis Vakarų minkštakūniškumo jau persisunkęs humanitarinis elitas tau pritars ir pagailės.

Toks požiūris skiepijamas nuo vaikystės. Pats posakis: „jaunimui sunku susirasti darbą“ yra ydingas, nes suprantamas taip, esą jaunimas viską daro teisingai, o aplinka kalta. Tai absurdas. Kai žmogus žiemą išeina netinkamai apsirengęs ir sušąla, jis juk nekaltina orų, kad jie buvo nepakankamai švelnūs tam paltui, kurį nelaimėlis apsivilko.

Visi sakys – pats kaltas, reikėjo į termometrą žiūrėti. Kodėl taip sunku apsukti posakį apie jaunimą šitaip: „jaunimas tinkamai nepasiruošia tiems darbams, kurie yra reikalingi, paklausūs ir gerai apmokami“. Tai perkeltų atsakomybę ant asmens pečių, ir viskas iškart būtų aiškiau.

Tokie tekstai, kaip B.Gudelio interviu, yra labai neskanūs, kartūs, bet labai reikalingi vaistai. Todėl, kad varguolis – tai ne likimas, o pasirinkimas. Kuo aršiau žmogus šaukia, kad jis pats nieko negali padaryti, kad problema – kitur, tuo didesnės dozės vaistų jam reikia.

Niekas nesako, kad vaistai bus priimti dėkingai. Nieko panašaus. Kelias dar ilgas: nevykėlių ir tinginių šlovinimas tęsiasi.

Intelektualų akyse – ir, keisčiausia, tai galioja visose amžiaus grupėse, jaunimas ne išimtis – žavėtis reikia ne verslininkais, sukuriančiais daug darbo vietų ir mokančiais milijoninius pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčius ir akcizus.

Idealas yra kitas: koks nors apnūdęs „mažas, mielas, šeimos restoranėlis“, kuris net darbo laiko laikytis nesugeba – tai kas nors serga, tai tingi, tai atostogauja, tai vaikus gimdo. Čia jau tikras idealas tiems, kas nemoka skaičiuoti ir nesupranta, kaip veikia ekonomika, kaip kuriamas pelnas ir iš kur surenkamos pajamos į biudžetą.

Meniškų polinkių klientai ploja katučių ir krykštauja: žiū, va toks ir turi būti verslas, niekas nevergauja ir nesidrasko, dirba kada nori, miega iki pietų. Dar pridurs: Graikija, Ispanija, ir Italija pilnos tokių restoranėlių ir kavinukių. Paprastas žvilgsnis į tai, kur dabar yra tų šalių ekonomikos, meniškiems intelektualams nėra prieinamas: pamatyti ryšio tarp tinginystės ir bankroto, tarp snūduriavimo ir nuostolingos veiklos jie nesugeba.

Pelnas jiems visuomet amoralus, verslumas – įtartinas, sėkmė – nesąžiningo privalumo įrodymas. Kadangi pelnas, verslumas ir sėkmė yra tiesiogiai susiję su pastangomis ir noru pirmauti, tai ir šie dalykai yra pasmerkiami.

Taip yra todėl, kad juos pačius, tuos intelektualus, kurių balsas aidi garsiausiai, kalbant apie vertybes, nuo vaikystės juos pačius auklėjo ne ta literatūra: ne sena angliška istorija apie tris paršiukus, kur laimėjo tas, kas pastatė tvirčiausią namą, o kenksmingos rusų pasakos apie didžiausią tinginį arba kvailį, kuris gyvenime randa sėkmę ir turtus, gulėdamas ant krosnies.

Štai kodėl nemalonūs verslininko žodžiai, primenantys, kad varguolis – ne išdidžiai skambantis taurumo sinonimas, šiandien reikalingi, kaip niekada.

Advertisements

51 comments

  1. Rokas

    Bravo, ponas Užkalni, laukite šūdų iš varguolių. Nes dabar irgi skaudžiai įkandote.

  2. Andrius

    Dar vienas puikus Andriaus straipsnis. Labiausiai patiko fraze:”Varguolis- tai ne likimas, o pasirinkimas”. Siulyciau kada pasitycioti is Lietuvoje o kartais vakaruose pamegtos “Paprasto zmogaus” personifikacijos, kuria dauguma netikeliu ir liurbiu naudoja kaip priedanga savo nevykeliskumui paslepti.

    • Saulius

      aš siūlyčiau šią frazę tiražuoti ant pigių t-shirtų ir nemokamai dalinti prieš rinkimus

  3. Aš sutikčiau su kiekvienu teiginiu. Jeigu… Jeigu šitą tekstą skaityčiau žiemą, o ne pakolkas karščiausią vasaros savaitgalį.

    Visi tie apsnūdę kažkas atrodo tokia gera idėja. Dirbti po pusę dienos atbula ranka ir dar nepilną savaitę – skamba labai viliojančiai. Nes būti verslininku nieko gero (tik spėju – niekad nesu juo buvęs) ir niekas juo nenori būti. Visi tik nori visų buvimo verslininku subproduktų (turto ir galios), bet niekas nenori pačios esmės. Pati esmė yra 7-ios darbo dienos per savaitę ir mirtis nuo širdies smūgio ties 50-tuoju jubiliejumi.

    Niekas nekuria filmų apie verslininkus ir verslą. Būtų labai nuobodus filmas. Atsikelia pagrindinis herojus anksčiau už visus. Nuvažiuoja į nuosavą darbą. Dirba. Baigia darbą žymiai, žymiai vėliau už visus. Eina miegoti. Pamiega 4 val. Vėl keliasi dirbti. Ir filmo kulminacija būtų ta, kad penktadienį pasiėmęs stiliaus žurnalą (dar tokį leidžia kažin?) ir pamatęs po savo nuotrauka užrašą „čia verslininkas Galumbauskis su drauge Nijole“ veikėjas baisiausiai susinervinta, nes jo pavardė yra Šalumbauskis, o ne Galumbauskis. Ir iš tų nervų ištinka jį širdies smūgis.

    O pašalpų, išmokų, lengvatų ir laisvų dienų tai tikrai per daug – nes kiek tikrinau tai valstybės biudžetas, tai vis dar minusinis.

  4. rimgaudas

    man patinka storo šerniuko požiuris-nori but sotus ir stambus šernas—reik ne kaip triušis but…:-))))asmeniškai mane užkniso visi tie nabagu skundai,apie sunku ju gyvenima,nors iš tikro JIE PATYS dėl to kalti–juk komunistu idealogija NIEKUOMET nemelavo apie sunkias kapitalizmo sąlygas,apie tai jog mokšos ir vykėliai skaičiuoja netgi smulkias monetas,kruopščiai dirba,ir visada planuoja visa savo laika,ir nesiskundžia savo sunkiu gyvenimu…tik va ..lengviau isikalbėti apie kažkokias rojiškas salygas o apie sunku darba NIEKAS ir pamastyti NENORĖJO….O VALDŽIA…ji tik sukurti salygas tegali…jei išsirinkti plepiai–jie tik plepėti ir sugebės…juk liežuviais malti lengva..savimi grožėtis –kas geriau ir daugiau pripliurps…tik va gražiu ir aiškiu istatymu suformuluot nieks nesugebėjo sukurti..na daugumai patinka kaip sako,o ne ka pasako..ypač visokiems inteligentams..kurie jokio tikro darbo dirbti nesugeba..tik pliurpti apie dangiškus migdolus..

  5. sausiotryliktosiosradijozvalgas

    be abejo gudelis daug tiesos pasake, bet pasaulis nera juoda ir balta, kaip ir runkelizmo reiskinys, kuris būdingas visiems be išimties mūsų visuomenės sluoksniams, tiek proletarams, tiek buržuazijai, tiek inteligentijai. Šiuo atveju nematau didelio skirtumo tarp per tv laida verkslenancio 5 metų stažo bedarbio kad valdzia neranda jam darbo ir kokio nors verslininko ant savo plymout prowler uzsidejusio numerį TOO BIG FYOU ir savo darbuotojams ismokančio 50 % atlyginimo vokelyje.

  6. Saulius

    gal kas maloniai teiktųsi “numesti linką” į minimą B.Gudelio interviu? Dėkingas

  7. Mindaugas

    Viskas nėra juoda ir balta. Teigti, kad žmogus neturintis darbo arba dirbantis prastą darbą arba nuolat besiskundžiantis dėl sunkių darbo sąlygų yra tik pats dėl visko kaltas – labai siauras požiūris …. Panaši diskusija: kas nulemia mūsų intelektą – aplinka ar genai? Turbūt daugelis sutiks, kad ir tas ir tas. Keli aršūs evoliucionistai gali teigti, kad tik genai, lygiai taip pat kaip marksistas gali pasisakyti, kad išskirtinai tik aplinka. Vadovaujantis tokia logika kuria vadovaujasi Užkalnis, ne pirmame savo straipsnyje, galima teigti: naciai vykdė žydų tautybės žmonių žudynes , bet jie buvo patys kalti nes jie buvo žydai, nereik būt žydu ir nieks tavęs nežudys. Žinau, kad tai labai nevykęs palyginimas, bet manau parodo link kur suka taip, kaip Užkalnis mąstantys žmonės. Tiesa kartais patys to nelabai suvokdami.

    Užkalnis dar pamini kokie tinginiai yra italai, graikai, ispanai. Žodžiu vėlgi, ne korumpuoti politikai, neatsakingai skolinęsi iš visokių fondų, o patys žmonės kurie, aišku tinginiai jeigu šūdinai gyvena… Auksinė logika.

    Ką jau kalbėti apie kažkokio per nepriklausomybinio chaoso laikmetį pralobusio, tokio pat varguolio ir runkelio į kuriuos jis jau pralobęs žiūri niekinamai ir giriasi kiek daug dirbo, pasisakymus, kurie neva turėtų būti labai autoritetingi, jeigu nesi varguolis.

    • O jūs čia pas mane ieškote plataus požiūriu? Čia tokio nėra. Čia juoda ir balta.

    • mariuss

      Kažkaip vėl komentare “paprastas žmogus” yra ginamas (italų/graikų/ispanų tema) kaltę suverčiant korumpuotai valdžiai. Toks pavyzdys, kai Prancūzijoj įvairios profsajungos streikus kelia dėl nepakeliamų darbo sąlygų ir menko darbo užmokesčio (kiek menko uždarbio “gabaritų” nežinau, bet nepakeliamos darbo sąlygos pvz.= 4 d.d./sav….ir panašūs reikalai). Arba ta pati Prancūzija prisileidusi lengvom sąlygom imigrantų, kurie sumažinus pašalpas už nieko neveikimą eina į gatves streikuoti, riaušes kelti.. Tikriausiai vėl korumpuota valdžia kalta? Šiuo atveju valdžia bent kovoja su tom “bezdarystėm”, o kai kam buvo whatever, tai ir turi dabar ko nusipelnė su savo siestom vidury darbo dienos visokie ispanai ir kitokie pietiečiai.

  8. keturiolika juodvarnių

    Nykiai atrodo visi dūsautojai: ir nerandantys darbo (lengvai ir brangiai), ir nerandantys darbuotojų (lengvai ir pigiai). Tas pats ir visose kitose srityse. Vieni neranda būsto (lengvai ir pigiai), kiti neranda būsto pirkėjų (lengvai ir brangiai). Vieni pasigenda kokybiškų paslaugų (pigiai), kiti mokių klientų (brangiai). Ir t.t. ir t.t.
    Asmeniškai man juokingiausia dūsautojų atmaina, dejuojanti jog nėra “dėmesio vertų vyrų”, o visi “verti” jau užimti :)

  9. Janina

    Labiausiai mano kaime skundžiasi kaimynas. Jis niekur nedirba , nes neapsimoka, gyvulių nelaiko nes neapsimoka, pagalbos talkon jo irgi nepasikviesi , nes jam neapsimoka. Iš ko gyvena – mistika. Bet buteliui visada pinigų užtenka. Pagrindinė tema prie butelio – Kubilius vagis ir niekšas, visi nors kiek kaime geriau gyvenantys – kvailiai ir sukčiai. O tokie kaip aš – esu miestietė ir važiuoju į kaimą tik ilsėtis – esame ponai ir išnaudotojai. Nes kai sodiname pavasarį bulves , prašome kaimyną su arkliuku išarti porą vagelių. Išdydumas nerealus, apie visus kalba kaip apie visiškus kvailius. Kaip aš įsivaizduoju , tokių Lietuvoje ne vienas ir ne du. Ir dėl visko kalti kiti

  10. ju

    “…nuo vaikystės juos pačius auklėjo ne ta literatūra: ne sena angliška istorija apie tris paršiukus, kur laimėjo tas, kas pastatė tvirčiausią namą, o kenksmingos rusų pasakos apie didžiausią tinginį arba kvailį, kuris gyvenime randa sėkmę ir turtus, gulėdamas ant krosnies.”
    Galima čia būtų įžiūrėti ir kiek kitokią prasmę. Taip, paršelis laimėjo dėl savo pastangų, tačiau Ivanuška – dėl to, kad jam visko užteko, abu dėl to, kad jiems nieko netrūko, t.y. jie nesiskundė. Kontekstas čia kai ką cituoti gal ir ne tas, tačiau “kam trūksta – iš to bus atimta, kam užtenka – tam bus pridėta”

  11. Gerasirdis

    A jo, puikios mintys to Gudelio- po darbo santykių pažangos XX-ame amžiuje reikia eiti ne į dvidešimt pirmą, o grįžti į devynioliktą. Pats Gudelis patemps ir 7-ias dienas per savaitę- matyt penktoj nuotraukoj matomos Yvos merginos matyt ne Beno laisvalaikis, o Beno darbas. Nelabai aišku tik, kaip bus darbuotojais, kurių darbas neapsiriboja įmonės viešųjų ryšių platinimu sukiojantis tarp glamūrinių gražuolių.

  12. Varguolis

    Jums tikrai patinka būti buržuazijos liokajumi ar jums moka už tai ? Tiesiog šlykštu klausyti apie tai kokie dori yra verslininkai, kokie jie geranoriški yra darbuotojams. Pagal jūsų ir visų kitų buržuazijos liokajų (A.Ramanauskas) logiką, kadangi aš esu stipresnis, tai jus užmušęs neturėčiau būti nubaustas. Nes kadangi buržujus yra gudresnis, tai jis “atsisėdą į aukštesnį krėslą” ir ten sėdėdamas turi teise darbuotojams mokėti atlyginimą neatitinkantį atlikto darbo (t.y. per mažą), bei visaip kitaip manipuliuoti savo galia, ir tai pagal jus yra normalu. Žinokite žmogus nėra gyvūnas, todėl galima sumažinti tą “išgyvenimo teorijos” įtaką žmonių gyvenimui.

  13. Dovile

    Taip, Uzkalni, sutinku…Bet tai ne tragiskiausias sitos problemos niuansas. Idiotai visada liks idiotais, ju gailetis ir apie juos sneketi neverta. O liudniausia del to, kad yra zmoniu, gimusiu ne pacioje turtingiausioje seimoje ir/arba pasukusiu ne tuo keliu (pvz. pasirinke ne ta specialybe) ir NORINCIU islipti is skurdo, suprantantys, kokiam sude atsidure, norinciu persikvalifikuoti, turinciu verslo ideju, bet kisenese vejai svilpia. Dabar kainuoja pinigus viskas-net kokie sumauti Excel’io kursai turbut puse vidutinio jauno zmogaus atlyginimo kainuoja. O tu , Uzkalni, turbut nesuvoki, kad tokiems maziems dalykams zmones gali pinigu netureti? Noro, ideju, pasiryzimo sunkiai dirbti neuztenka-viskam reikia pinigu. Va sitoj vietoj musu valstybe skiriasi nuo vakaru valstybiu, pavyzdziui-UK, Amerikoj yra programu bedarbiams jauniems zmonems turintiems verslo ideju, kur jiems mentor’iauja iseje i pensija verslininkai, daro tai visiskai nemokamai, viskas charity based. Kitiem, nenorintiems daryti verslo, bet motyvuotiems, padeda apsimoketi kazkokius kursus ar kazka, kas jiems padetu pasikelti savo verte rinkoje. Jie sako-o ka, youth crime mums po to brangiau kainuos. Will.I.am is black eyed peas siai programai paaukojo puse milijono. Va cia lietuvos tragedija-zmogaus, norincio augti ir islipti is sudo spyrimas atgal i duobe. Nors ir nedaug yra skurstanciu NEidiotu palyginus su idiotu procentazu, bet tai yra tie, kuriais reiktu uzsiimti ir is to bus visiems naudos.

    • Arturas

      Dovile, čia yra kita problema, su tautiška specifika. Lietuvoje yra grupelė labai verslių žmonių, kurie visada pasiruošę greitai ir efektyviai „įsisavinti“ bet kokią labdarą. Ir tie, kam parama iš tikro reikalinga ir realiai padėtų, neturi jokių šansų prasimušti pro šių profesionalių bedarbių minią. Todėl verslo žmonės, ar šiaip turtingesni piliečiai, pamatę kam atitenka jų aukojami pinigėliai, ilgam įgauna imunitetą visokioms charity.

      • Dovile

        Niekas nesako, kad reikia bet kuriam uzpildziusiam application’a per 15 minuciu reikia pervesti 10 tukstanciu doleriu verslo pradziai. Pirmiausia, tai programa turetu buti sukurta taip, kad dalyvis turetu visu pirma rodyti pastangas, iniciatyva ir daug darbo ideti, kol jam kazkas bus duota. Apie tai sneku, nes pati dalyvavau tokioj remiancioj norincius sukurti versla jaunus zmones programoj vakaruose ir niekas dykai nieko nedave-reikejo pasistengti ir irodyti, kad mano verslo ideja suveiks, praeiti training’a, parasyti keliasdesimt lapu verslo plana, padaryti market research, daryti pristatymus…Ir ka, tik atvaziavus buvau padaveja, nes neturejau pinigu jokiom savo verslo idejom igyvendinti, o jokie bankai, investitoriai su tokiais zmonem nesisneka. Dabar man dirba 10 zmoniu ir esu PVM moketoja deka tos programos, t.y. turtingu geru zmoniu, kurie savo laika gaiso su manim be jokio atlygio. Va to Lietuvai truksta. Jus manot turtuoliai uzsiiminetu tokiais dalykais Lietuvoj? Paskaitykit Gudelio interviu-jam juk knygas kaip uzsidirbti milijona raso tik durneliai, jos visos slamstas, zmogui nedaeina, kad kiti turtingi zmones dar senatvej susimasto kad savo turtu i kapa nenusines ir butu grazu savo sekmes receptais pasidalinti su klaidziojanciais jaunais zmonem. Warrenas Buffetas turbut pagal Gudeli irgi durnelis, nes jis daug tokiu knygu parase.

      • Dovile

        Jeigu per sitas programas praeisi ir gausi parama su to skelbimo autores paslaugom tai priimsiu tavo point’a. http://www.score.org/ http:www.princes-trust.org.uk

  14. La femme

    Labai liux Beno straipsnis, o ypač komentarai po juo :)) Bandžiau dar įkišt savo trigrašį ten, bet jis prapuolė kaip lašas jūroj… Tam tikro mentaliteto žmonės sunkiai perauklėjami ir lazda, ką jau kalbėt didaktines priemones. Nesu iš turtuolių, bet pasirašyčiau po visais Beno teiginiai, Andriaus straipsnis irgi tikslus ir reikalingas (gal vėl reiks pakviest į FB draugus? ;) ). Iš kur tas požiūris, kad varguolis yra visada kažkieno apgautas, ir savo sūriu prakaitu krauna ponui turtus? Atseit, mokėkit kasininkėm po 3K, nes Maxės pelnas didelis. Cha cha. Kasininkė atlieka elementariausią proto nereikalaujančią f-ją, už kurią gauna atitinkamą algą. Ir t.t. Kaip amerikonai sako – “If u so smart, where is your million?…” :)

  15. srfewrferf

    Andriau sutinku su viskuo tik niekaip nesuprantu to išvykstančio Kęsto logikos. Tipo bus gėda grįžti neužsidirbus ir tipo dėl to pradeda dirbti. ;-) Tas fazinis virsmas Dublino oro uoste tai šiek tiek juokingas. Tai jei alkoholikas ar narkomanas ten nuvažiuotų gydytis tai tipo išsigydytų nes būtų zapadlo grįžti tokiu pačiu? Nu nejuokink Andriau.

  16. brr..

    Ech kaip nusivyliau, galvojau kad šitas Gudelis gerai dės į pavėsį visus rypuojančius kaip-man-sunku runkelius, bet straipsnyje jis iš esmės tik verkia kokia valdžia bloga ir kaip sunku būt verslininku. Deja, tau niekas ir nesakė kad bus lengva, o jei sakė, tai žiauriai apgavo.
    Antra, užknisa faktinės klaidos. Lietuvoje daugiausia valstybinių švenčių? Daugiausia kur, pasaulyje, Europoje? Nei vienas atsakymas neteisingas, ir prieš ką nors sakant viešai reiktų pasitikrint, nes dabar durnai atrodo.
    Nors iš esmės kuo daugiau tokių straipsnių, tuo geriau, vis tikiuosi kad tokia šoko terapija išjudins tingius runkelius, kuriems “valdžia neleidžia oriai gyventi”.

    • Viktorz

      Brr, nevaryk ant Gudelio. Jis teisus, tie varguliai tik būn ir nieka nedara. Va ash ishvažiavau į UK ir dirbu visą savaitę po 12 valandų per dieną. Nebūčiau perskaitęs Gudele strapsne, kad reik dirbt 7 dienas, o ne verkt, dar ir dabar Lietuvoj iš pašalpos gyvenčiau. Jaučiu, kad tikrai būsiu milijonierius, nes jau dabar sugebu sutaupyt po 1000 svarų į mėnesi. Valgyt darbe duod, rūbus iš Oxfama nusiperku, tai tik ant alaus shiek tiek ishein ir viskas. Hobiu visokių neturiu, nėr nei laika laisva nei nora. Išvis galvos skausma nėr, nes nėr laika apie visokias nesąmones mąstyt. Jei ash tam vagių seime būčiau uždrausčiau isvis visas shventes i liepčiau visiem eit priverstinai dirbt. Iškart ir nedarbs sumažėtų ir ekonomika atsigautų. Daba tokie žmones kaip Gudelis tur per galvas verstis, net vokeliais atlyginimus mokėt ir sava garbe rizikuot. Gėda man dėl jūsų varguoliai!

  17. Erne

    Andriau, esate puikus rašytojas, intensyviai Jus skaitau, Ačiū. Bet praeityje pats esate rašęs staripsnį apie tai, kaip reikia rašyti, kad žmonės skaitytų, ir šio straipsnio atveju kvepia tuo, jog naudojate patarimus, kuriuos tada dalinote. Tai yra rašote pramoginiam skaitymui. Ar ne? Ir nors puikiai tą suprantu, bet kai pataikote tikrai į skaudamą vietą negaliu susiturėt nepakomentavęs.

    Mano asmeninis pavyzdys. Dirbu vadybininku, turiu patirties per kelias kompanijas. Alga priklauso nuo pardavimų ir šiuo metu nestebuklai. Natūralu, kad praeityje yra buvę geresnių laikų. Nuolatos stengiuosi laikyt ranką ant pulso, kas darosi darbo rinkoje, kokia darbų pasiūla ir t.t. Dar su žmona turime parduotuvę, nedidelę, visai sėkmingą. Bet su prekyba būna taip, kad ateina pakilimas ir praeina, po to vėl ateina arba ne. Žmona laiką leidžia augindama du mažiukus vaikučius, vis bandydama atkovot laiko verslo priežiūrai. prieš gimstant vaikams ji irgi dirbo. Gaunasi dabar taip kad išeinu iš namų prieš aštuonias, gryžtu prieš devynias, šeštadienius leidžiam savo parduotuvėje. Sekmadieniais stengiamės ilsėtis. Ir labai atsakingai ir savikritiškai prisiimdamas atsakomybę už savo gyvenimą sakau: mano pastangos ir įgūdžiai šiandien yra nepakankami, kad išlaikyčiau save ir savo šeimą. Tai ką? Aš dabar varguolio jau mentalitetas, lūzeris ir jokiu būdu jokia ne aplinka ne kalta, kad man taip yrao tik aš pats?

    Dar anksti sakyt ką nors, bet intensyviai mokausi norvegų kalbos, bei lankau suvirintojo kursus indant įsigyt kaip sakant blue collar specialybę. Ir jeigu man pavyks susirast ten darbą. Grįšiu į šituos komentarus ir apspjausiu tą teiginį, kur, Andriau, rašote mol išvažiavo žmogus užsienin tai ne todėl jis ten užkala daugiau pinigo, kad užsienį šiaip viskas geriau, o tipo jo mentalitetas pasikeičia. Ne joks ten mentalitetas. Nei mentalitetas nei žmonės taip lengvai nesikaitalioja. Čia mūsų darbdaviai verslininkai arba žiopli ir nesugeba sukurt didelę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, kad galėtų žmogui gerai mokėt. Arba sukuria tokias vietas, ten žmonės dirbdami sukuria tą vertę, bet jiem mokėt vistiek labai jau nesinori. Aišku, kad yra gerai uždirbančių, valio. Tai bet jų mažai. O mum čia visai kartais ir yra pagrindo pasibėdavot, ir nereikia čia prasivardžiuot runkeliais ir pan.

    • Aš atsakyčiau visai draugiškai, jei ne šis sakinys: “Čia mūsų darbdaviai verslininkai arba žiopli ir nesugeba sukurt didelę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, kad galėtų žmogui gerai mokėt”.

      Kodėl jums neparodžius KAIP (nes jūs tikriausiai ne žioplas) ir nesukūrus tokių darbo vietų, kur galėtumėt mokėti jums gerai atrodančio atlyginimo?

      Aplinką gali kaltinti kiekvienas kiek nori. Nuo aplinkos kaltinimo niekas nepasikeičia nei tam asmeniui, nei jo aplinkai. Todėl aš aplinkos kaltinti nerekomenduoju.

      • Erne

        Gal pasikarščiavau su žodžiu žiopli. Parfrazuočiau nepakankamai pažangūs/pažengę. Esmė ne žodžiuose o kryptyje, kurioje pusėje ieškome lemiančių faktorių. Ir šitoj vietoj aš manau, kad atlyginimo dydis (ypač santykinis pragyvenimo kainų atžvilgiu, ar atlyginimų kitose ES šalyse atžvilgiu) yra labiau darbdavio o ne darbuotojo charakteristika. Juk suvirintojas, nuvažiavęs į svečią šalį nepradeda virint penkiagubai greičiau, nors atlyginimas penkiagubai didesnis. Tiesiog jo darbdavys produkciją parduoda penkis kartus brangiau. Arba gal ir pradeda virint greičiau, bet tai todėl kad geresnį aparatą gauna. Na čia taip suprityvintai, bet esmė juk tokia.

        Kadėl man neparodžius KAIP? Na tiesą sakant, esu sukūręs pusantros darbo vietos dabar, deja negaliu mokėti labai daug, bet moku tiek daug, kiek tik galiu. Tikrai daugiau negu pasiimu sau pelno, už vieną etatą panašiai tiek, kiek pats uždirbu savo vadybininko darbe. Ir nieko. Turint omenyje, kad mano parduotuvė ten ne verslas o mikro, nano verslas, tai imant didelius verslus, stiprias įmones, ten padėtis, mano nuomone, galėtų būt ir šiek tiek kitokia.

        Taip čia teisingai pastebite, kad aplinką kaltinti nelabai efektyvu, efektyviau kaltinti save save, nes savo keitimui turime daugiau svertų. Bet man atrodo, kad ne apie kaltinimus reikia kalbėti. Aš ir mano šeima esam sveiki, Lietuvoje nėra karo ar juo labiau bado, niekas mūsų nelaiko uždaręs, panorėję galim kur norim išvažiuot – ir jau vien dėl to esam labai labai laimingi. Bet, jeigu jau esam ES nariai, kodėl nepasilyginus su kitom ES valstybėm? Kuo mes blogesni, kad už pieną ar benziną mokam kaip JK ar Norvegija o uždirbam penkis ar dešimt kartų mažiau. Čia žmonės ir mėgsta pasiknaisiot ir paieškot priežasčių-pasekmių ryšių. Ar vargas verslui, nes sunku pasamdyt ką nors sugebančių darbuotojų. Ar vargas verslui nes valdžia bloga ir neįmanoma verslaut tokioje teisinėje/korupcinėje aplinkoje. Ar visgi pats verslas nepakankamai adaptyvus, modernus, kad sėkmingai dirbtų ir uždirbtų. Ar visgi jis toks yra ir uždirbti sugeba, bet darbuotojų gerbūvis ir pasitenkinimas darbu, kompanija beigi savo gyvenimu nėra prioritetas?

      • Erne

        Nerandu kaip paredaguot komentara tai rasau prieda, nes pamirsau paminet:
        ir tai, kad as nemoku tiek, kad galeciau sakyt, kad moku daug tai tik ir tik todėl, kad esu per žioplas, kad sugebėčiau to pasiekti

    • Saulius

      Pernelyg įdomi gerbiamo Erne minčių tėkmė (kurią jis dėsto tikrai raštingai), kad susilaikyčiau neįsiterpęs. Ar galiu apibendrinti abu išsamius Erne komentarus šia išvada: egzistuoja dviejų tipų verslininkai: a) sąžiningi, humaniški beigi aukštos moralės (kuriems Erne tikriausiai priskiria ir save), taigi tie, kurie moka savo samdiniams dosniai, netgi daugiau, nei sau pasilieka pelno, ir jei tik galėtų, mokėtų ir daugiau; ir b) nepažangūs, žiopli, amoralūs (t.y. – visi kiti), kurie dėl savo sugedusios prigimties piktybiškai nemoka savo doriems samdiniams tiek, kiek jie yra verti.

      Dar čia užkliuvo toks epinis Erne klausimas: ” jeigu jau esam ES nariai, kodėl nepasilyginus su kitom ES valstybėm? Kuo mes blogesni, kad už pieną ar benziną mokam kaip JK ar Norvegija o uždirbam penkis ar dešimt kartų mažiau”, bet kadangi nuo kikenimo pirštai nelabai pataiko į klavišus, gal kas kitas galėtų už mane atsakyti?

      • Erne

        Sauliau, visiškai neteisingai mane supratot. Aš ne rašytojas, tai gal nemoku paprastai ir suprantamai dėstyt minčių. Jeigu verslininkas tarkim nenori mokėt didelio atlyginimo, tai visai nedaro jo jokiu amoraliu ar žioplu ar kažkokiu. Tiesiog straipsnyje buvo parašyta, kad jei žmogus mažai uždirba, o dar ir neduokdie drysta pasibėdavot, tai jis runkelio mentalitetas ir jį reikia auklėt ir jis pats kaltas. Aš galvoju, kad nebūtinai pats kaltas, o taip jau yra, kad kartais arba gal dažnai, darbdaviai pasirenka mokėt mažiau. Ir ne todėl, kad darbutojai nieko verti nieko jam uždirbt nesugeba, o todėl, kad jis taip pasirenka. Jokio skirtumo, kodėl jis taip pasirenka, tik sutikim, kad ne visada kaltas runkelis, biedniokas ar kaip kitaip vadint neturtingus žmones. Nuo žmogaus gebėjimų, motyvacijos ir t.t. priklauso daug, gyvenam laisvoj šaly, teoriškai bet kas gali pasiekt bet ko, bet praktiškai juk ne visada, ne visi gali.

        O šiaip tai verslininkas, darbdavys iš principo yra gėris, ir kuo jų daugiau tuo geriau.

        O kuo tas klausimas užkliuvo? ir kočia taip jau kikent norisi? tipo kad ne tiek pat pienas kainuoja? nu tai aišku, kad ne tiek pat o kokių 20-50% brangiau, nors UK vietomis ir pigiau gali rast. Kuras lygiai tiek pat. UK dyzelis lygtais 1.20 svaro dabar, kiek pas mus? 1 svaras? O algos – minimalus atlyginimas, vidutinis atlyginimas – neteisingai apibūdinau skirtumą? Ar kikent norisi, kad drįsta mat tūlas lietuvis samdomas darbuotojas norėt tokios pat gyvenimo kokybės kiek samdomas tokios pat profesijos darbuotojas anglas?

      • Saulius

        “Ar kikent norisi, kad drįsta mat tūlas lietuvis samdomas darbuotojas norėt tokios pat gyvenimo kokybės kiek samdomas tokios pat profesijos darbuotojas anglas?” – BŪTENT. Kikenti norisi todėl, kad greitai pamiršome, su kokiu palikimu ir KADA mes įstojome į normalių šalių klubą (ES). Kad mus priėmė į ES, tai dar nereiškia, kad turi ir sukurti mums gerovę, kokią patys sau šimtmečiais kūrė. Patys turime susikurti, šansas mums duotas. Ta proga tiktų prisiminti seną anekdotą apie sovietinę delegaciją Anglijoje. Homo sovieticus stebisi ir klausinėja anglo, kaip jis sugeba palaikyti tokią išpuoselėtą veją prie savo namo. O tas aiškina:

        – visai paprastai: kas vakarą palaistau, kartą per savaitę nupjaunu.
        – Ir viskas?? – stebisi atvykėliai.
        -Viskas. – atsako anglas. -ir taip du šimtus metų…

        Tai va, jei po dviejų šimtų metų mes vis dar uždirbsime “penkis ar dešimt kartų mažiau”, tada galėsime ir verkti, kad buvome neišmanėliai ir nepasinaudojome suteiktais šansais. O kol kas viskas einasi ne taip jau ir blogai, ypač jei prisiminti, KIEK KARTŲ mes mažiau uždirbome kokiais 1992 ar dar baisiau – 1982 metais…

      • neRimas

        Ir gudrus gi tas Saulius, kuris laikydavo save atidžiu, bet matai Sauliau, kuo žemiau lenksi galvą, tuo aukščiau kils subinė…

  18. Mantas Č.

    Rašot, Andriau, apie socialines problemas Lietuvoje, bet tuo pačiu iškarto kardinaliai imatės kraštutinumų “yra (arba turi būti) taip, ir ne kitaip”. Komentaruose po straipsniu matosi tikrai daug kritiškai mąstančių ir racionalių žmonių, kurie jus ir skaito. Jausmas dabar, kad kažkaip net kritiškiau už jus dabar.

    Kolei iš esmės viskas, ką parašėt, yra visiška tiesa – varguolių mentalitetas gyvas ir palaikomas, priskirti jo visiems valstybės piliečiams negalima, tai labai grubu. Ar tą daryti bandote specialiai norėdamas savo rašinį padaryti kritiškesniu?

    Lygiai kaip ir yra su valstybės socialinės paramos sistema. Pas mus yra (na, bent jau turėtų būti) gerovės valstybės modelis. Negalima imti ir staiga jo atsisakyti vien dėl to, kad daug (gal ir net dauguma) žmonių tą sistemą išnaudoja. Juk iš pagrindų tokios sistemos tikslas yra ir naudingas, ir reikalingas tam tikrai atvejais tam tikriems žmonėms, kurie nėra dvasiniai varguoliai. Aišku, čia yra didžiausias galvosūkis, kaip šią problemą išspręsti, bet tikrai ne staiga atsisakant išvis rūpintis kitais, kaip straipsnyje vos ne suponuojate – bent man toks įspūdis susidarė. Minimame pavydyje JAV, kur tikrai kiekvienas pats turi rūpintis savo gerove – pradedant sveikatos draudimais, baigiant pinigais senatvei (nėra juk pensijų ir panašių dalykų), nežinau kodėl taip daugelis įsivaizduoja, kad gyvenimas rožėmis klotas. Kaip tik JAV yra krūva socialinių problemų, krūva piliečių gyvena žemiau skurdo ribos (aišku, ten skurdo riba yra kai šeima turi mažiau nei 2 mašinas ir neturi kondicionieriaus namie, ar pan., bet ne čia esmė).

    Kitaip sakant, vien būnant talentingu, darbščiu, turinčiu net patirties, ne visada (nors tai ir yra pagridninės prielaidos tam) yra sudarytos galimybės turėti gerą, pakankamą tau gyvenimo – pragyvenimo lygį. Tiek čia, Lietuvoje, iek ir kitur.

    Taigi stengiantis žiūrėti į tai holistiškai, kaip dauguma kitų komentatorių ir sakė, viskas čia nėra juoda ir balta, ir nors gerbiu kiekvieno teisę į savo asmeninę nuomonę, kategoriškos nuomonės gerbti sunku. Net jei ji iš esmės ir yra teisinga. Tiksliau gal – neklaidinga. Ir taip per daug turime šiandien tų kategorijų.

    Tiek kritikos iš manęs. Tikiuosi, ji konstruktyvi. :)

  19. Skaičiau ir linkčiojau nejučia galva. Andriau, manding reiktų daugiau parašyti smulkmenų visokių. Juk pats esi verslininkas. Parašyk kiek upių perbridai, kiek kalnų praėjai, kol atsirado nestandartiniai suvenyrai oro uoste.

    Nes dabar yra kaip: varguoliai sako, kad tie siurbėlės jiems viską siurbia, čia dr. ateina ir aiškina, kad nesiurbia. TB metodologija “liepia” paaiškinti kodėl nesiurbia. Gal, sakau, galime kažkaip demistifikuoti tą verslą?

    • Vaidas

      Demistifikuoti? Verslas dažnai „stovi“ ant informacinio uždarumo pamatų, paprastai socialiniuose santykiuose mažiau informuotoji ir mažiau patyrusi pusė būna samdinys ir sunkiai auklėjamasis. O kur dar ta tendencija, kad verslininkas turi būti „naglesnis“ už savo klientą? Naglumas apskritai nedemistifikuojamas verbaliniu būdu, mano galva.

      • O toks Liudvikas Andriulis tokioje “Verslo Klasė” žurnale rašo įdomias istorijas apie savo verslo virtuvę. Man ten yra didžiausias malonumas skaityti. Ten yra ta demistifikacija, apie kurią kalbu.

    • Vaidas

      Na va, Andrius tamstos komentarą išdidžiai ignoravo, netiesiogiai patvirtindamas mano „įžvalgą“. :)

  20. hm

    Gerbiamas autoriau, juk čia visai ne tikslinė auditorija renkasi. Tiksliau, straipsnis ne ten publikuojamas, kur turėtų būti – reikėtų publikuoti Vakaro žiniose, Respublikoje ir panašiuose didžiai skaitomuose laikraščiuose. Tai gal būtų nors kiek naudos.
    Su malonumu perskaičiau, pritariu.
    Beskaitydama iškart prisiminiau vieną Margaret Thatcher interviu – yra žinomoje internetinėje enciklopedijoje: “I think we have gone through a period when too many children and people have been given to understand “I have a problem, it is the Government’s job to cope with it!” or “I have a problem, I will go and get a grant to cope with it!” “I am homeless, the Government must house me!” and so they are casting their problems on society and who is society? There is no such thing! There are individual men and women and there are families and no government can do anything except through people and people look to themselves first. It is our duty to look after ourselves and then also to help look after our neighbour and life is a reciprocal business and people have got the entitlements too much in mind without the obligations.”
    Gaila, kad mes neturime politikų su geležiniais ***, kurie galėtų taip pasakyti visiems ir aiškiai bei laikytis visuose savo sprendimuose.

  21. Karaliene Gavnolija

    Lukiškių sąrašas:A.Kubilius, I.Degutienė, A.Bilotaitė, R.Juknevičienė, J.Razma, A.Anušauskas, R.Dagys, A.Ažubalis, P.Saudargas, K.Masiulis, K.Starkevičius, V.Juozapaitis, V.Stundys, V.Aleknaitė-Abramikienė, M.Adomėnas, N.Puteikis, A.Vidžiūnas, R.Kupčinskas, A.Matulas, D.Kreivys.

  22. Kupiškėnas

    Straipsnis ok, išskyrus vieną dalyką – kuom vėl užkliuvo Kupiškis??? Gražiausias miestelis LT žemėj – ir vėl užkliuvo…

  23. Audra

    Straipsnis patiko. Auksinis pastebėjimas:

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: