Restorane man nereikia vandens iš krano. Nereikia ir jums.

Aš turiu kelis žodžius visiems tiems (dažniau – toms, nes čia moteriškas elgesys), kas visą laiką mėgsta padaryti spektaklį restorane arba bet kurioje kitoje viešojo maitinimo įstaigoje, su savo reikalavimais “vandens iš krano”.

Tie žodžiai būtų tokie – jūs esate patys įkyriausi, nuobodžiausi ir dišoviausi žmonės, kokius tik galima įsivaizduoti, ir prieš tokius, kaip jūs, aš kovojau ir kovosiu. Jūs esate tik per plauką nuo to planktono, kurie nepalieka arbatpinigių, arba palieka 20 centų, nes “arbatpinigiai mano nuomone priklauso už gerą aptarnavimą”. Apie tuos krachaborus jau kalbėjau. Jiems prispjaudo į salotas, bet dar nepakankamai dažnai. Pakartosiu taisyklę: 10 procentų, o jei gaila, tai pasipjaustyk šlapianką ir sėdėk namie, gobšus runkeli, ir nevaidink bajoro (nes kuo didesnis runkelis ir varguolis, tuo didesnį maisto žinovą ir bajorą vaidina katpėdėlėse ir čarliuose, o dar neduok Dieve jei bus kur nors pabuvęs už Lietuvos ribų, tai jau tada niekada nebeužsikimš su savo sukruštomis istorijomis, kaip jis Prancūzijoje ar Slovėnijoje už 10 eurų gavo tiek, kad nebegalėjo nuo stalo atsikelti, ir kaip ten jį aptarnavo).

Dar pusė velnio (sakysiu atlaidžiai), kai prašoma vandens iš krano iš varganų ekologinių sumetimų, vai vai, girdi, nereikia čia pilstyti Eviano iš Alpių į plastikinius butelius ir vežioti keliais, deginant kurą, nėra čia ko, nereikia tų visų šiukšlių, kurios paskui pataiko poliariniams ruoniams į išangę ir sukelia jiems stresą, ar dar kažką. Na, gerai, kaip ir suprasti galima.

Bet reikalavimas pateikti stalo vandenį, kaip kažkokią kliento teisę , nes Amerikoje mat taip būna, yra absurdiškas ir šlykštus. Amerikoje, krachaborai jūs, tippinti reikia nuo 15% iki 25%, bet jūs jau apie tai pamiršote, nes jūsų atmintis kaip kūdros varlės – atsimenate tik tai, ką norite. Ką čia kalbėti – tai, kad ištisos gaujos burliokų pabuvo už Atlanto, dažniausiai pas gimines prie Columbus, Ohio, ir buvo pavėžyti iki artimiausio šoping molo ir Ze Internešenal Haus of Penkeiks (kas jiems paliko įspūdį nejuokais), yra didelė Lietuvos bėda. Buvo geriau, kai neišleisdavo tų, kas nepakankamai politiškai subrendę ir morališkai stabilūs, ir tame buvo didelės vertės.

Europoje buteliuotas vanduo sudaro svarbią restorano pajamų dalį – didžiulė marža, nešanti ant savęs kitus patiekalus, kurie yra mažai pelningi arba išvis nuostolingi. Nenorite mokėti 6 Lt už vandenį, kuris kainuoja 0,70 Lt didmenoje? Tai eikite namo, apsižiokite kraną ir gerkite. Kiekvienuose namuose yra kranas ir iš jo bėga vanduo.

Kai restoranus (kaip ir bet kuriuos kitus biznius) priverčia atsisakyti kažko labai pelningo (kaip buvo tada, kai ES apkarpė sparnus mobilaus ryšio bendrovių roumingo mokesčiams), negautos pajamos visada persikelia kur nors kitur. Kaip nėra supermarketuose nemokamų maišelių, taip nėra ir nemokamo vandens stiklinėse. Tą vandenį kažkas turi atnešti, stiklinę – atnešti, įpilti, išplauti, išdžiovinti, tai viskas sąnaudos, ir už jas kažkas turi sumokėti. Didelė marža už vandenį – restorano teisė, o jūsų teisė yra pirkti arba nepirkti, ir jeigu neperkate, tai stumiate restoraną į tą teritoriją, kur jis perkels negautas pajamas ant kitų prekių ir paslaugų.

Jums patinka Italijoje? O kaip nasčiot pane e coperto, už duoną ir staltiesę, kodėl nenorit, kad ir Lietuvoje taip būtų? Kažkodėl visi iš Vakarų nori tik nemokamų dalykų, o tuos, kurie kainuoja, jie nelinkę minėti? O kai Niujorke  už madingą restoraną užsakymo metu prieš tris savaites dar pačardžina kokius $100 vienam svečiui, nonrefundable deposit, kad nekiltų noras užsisakyti ir neateiti? Pabandykime tai Vilniuje, gal atmuš norą reikalauti, kad viskas būtų, “kaip Vakaruose”. Jei rytoj Vilniuje išaušus rytui staiga rastumėm persikėlusius visus Amerikos restoranus, pakeitusius mums įprastas vietas, su visomis kainomis ir arbatpinigiais, 95% tų, kas dabar drebina orą savo idiotiškais palyginimais, cyptų ir prašytų, kad jiems grąžintų Forto Dvarą su akcijiniais cepais už 4,99 Lt.

Todėl aš kovojau ir kovosiu su tais reikalavimais nemokamo vandens restoranuose. Pirkau ir pirksiu buteliuotą, ir tebūnie jam išleisti pinigai mano duoklė už idealo siekimą.

O dar man atskiras palinkėjimas toms visoms restoranų lankytojoms, kurios negali užsisakyti patiekalo, nepasiaiškinusios su padavėju ir nepradėjusios sakyti, ko dėti ir ko ne – jums gali prispjaudyti dvigubai. Sauce on the side yra vienintelis legitimate prašymas, kurį galima toleruoti. Aš užsisakau Neringoje prie Kijevo kotleto batono, nes aš turiu pomėgį prapjauti šulinį ir paskui mirkyti batoną šiltame svieste, nes taip esu įpratęs nuo jaunystės. Visa kita yra fyfiškas išsidirbinėjimas. Paimi meniu, perskaitai ir užsisakai per 30 sekundžių. Tuo tarpu daugelis jų pasirenka sau vyrą greičiau, negu joms užima užsisakyti sumuštinį.

Šis straipsnis spausdintas portale Laukinės Žąsys

Advertisements

18 comments

  1. Valdas

    Dėl paskutinės pastraipos, ką daryti jeigu aš labai mėgstu salotas su tunu, tačiau nevalgau svogūnų ir alyvuogių kas yra standartiniai tokių salotų ingredientai visose mano lankytose maitinimo įstaigose? Sėdėti namuose ir graužti “šlapiankę”? Ar užsisakius salotas knibinėti ir rankioti po vieną smulkiai pjaustytus svogūniukus iš majonezo?

    Studijų laikais pats dirbau restorane, problemos būdavo tik kai skūpi lietuviai paprašydavo vietoj kokių nors daržovių įdėti mėsos be papildomo mokesčio, tačiau jeigu užsakomas patiekalas su prašymu be svogūnų, be grybų, be pipirų ar ko panašaus bent jau mes į maistą nespjaudydavome.

  2. nika

    nu tu andriau pavarai;)niekaip negali atprasti nuo kavensko bazaro:)nepernesu ir as tu tusciagalviu mergeliu,kurias papurcius uz koju smegenys kaip barskutis barsketu.nu bet yra toks saldus zodis TEVYNE,nu ir kaip tau ten?

  3. Artas

    Nereikia sekti pasakų apie tuos 10 proc. kodėl Užkalnis tiek nustatė ? O gal 5? o gal 7? O gal tada visur įvedam procentus – kasininkams maximose, vairuotojams troleibusuose, kuo gi tas “restoranas” čiliakas ar panašūs tokie išskirtiniai ? Mokėti kad jie nespjaudytu ?
    Gerb. Andriau – pats sakote – nereikia žiūrėti į užsienius – tai ir nežiūrėkite :) Palieku kažkiek – nesakau – bet nebūtinai 10 – palieku ir 5 – na o jei spjaudys – tokiems kiek nori mokėk – jie vis tiek spjaudys

    • Aš nustačiau, nes žinau.

      • neRimas

        šiuo atveju pritariu – mažiausiai 10, o jei užsakymas mažesnis tai ir 20-25 (šiaip galima nujausti).

      • Marta

        Jei jau toks žinovas esi, tai kodėl nežinai, kad arbatpiniginiai yra pagrindinės pajamos JAV restorane dirbančiam padavalkui arba padavalkei. Lietuvoje šie gi gauna atlyginimą, tad arbatpinigius reikia palikti TIK JEI TAU PATIKO APTARNAVIMAS, nes žmonėms už darbą jau sumokėta. Ir jei manot kitaip – esat idiotai, nelabai susigaudantys pasaulyje.

      • Marta, jūs klystate, bet kadangi esate debilė, tai nieko baisaus.

      • Dirbau BusBoy’um Amerikoj. Oficialu atlyginima gaudavau vos mazesni uz kitus darbuotojus, kurie negaudavo arbatpinigiu, o man (nors as net ne padavejas ir arbatos atitekdavo pakankamai nedidelis procentas) arbatpinigiai minimum padvigubindavo atlyginima. Manau tokio atlyginimo tikrai nenusipenydavau, zinant, kad netekdavo nei puses procento savo kairiojo pusrutulio panaudot.

        Taigi, ponas Uzkalni, nors ir zinot, tai nereiskia, kad tai yra teisinga ir sektina. Draugas, buvusio prezidento patarejas labai graziai pasake, kodel neduoda dideliu arbatpinigiu – as pinigus uzdirbu daug sunkiau, nei padavejas, ir jam duodu tiek, kiek manau, kad jo darbas yra vertas. Viskas tuo pasakyta.

  4. Adv. Tomas

    Teisingai čia daktare išdėstet savo minteles, bet su šiuo teiginiu sušnekėjote absoliučią nesamonę – ” Kai restoranus (….) priverčia atsisakyti kažko labai pelningo..” Niekas nieko nepriverčia, viską sureguliuoja rinka, jei rinka pasisuks taip, kad 99% klientų, vedami debilizmo priepuolių, į restoranus pradės vaikščioti žlevernoti ekologiškų žolių, tai joks Markus&Co su savo steikais neišsilaikys nė keturių valandų. Vadinasi, susiformavo ekologinių puspročių rinka ir mėsa prilyginta gyvsidabrio užkandai su kalio cianido įdaru.
    O vandens prašytojus reikėtų pririšti virvėmis už kojų ir kišti į Vilnelę 2-3 valandom, kad atsigaivintų ir nesvaigtų. Žiemos metu užtektų 15 min. trukmės procedūros.

  5. Inga

    Kažkaip labai jau kategoriškai viską išdėstėt , Andriau. Dėl vandens iš krano dalinai galima sutikti. Bet geras restoranas moka netgi tokią paslaugą išnaudoti. Aš pietauju kasdien viename Vilniaus restoranėlyje, kuriame ir tamstą esu pietų metu ne kartą mačiusi. Tai štai ten paduodamas stalo vanduo grafinėlyje su ledukais mėtų lapeliu ir greifrukto skiltele. Kaina tokio vandens 2,5Lt už 0,5L. Skanu , gaivu ir nebrangu. Kitas klausimas dėl reikalavimų kažko nedėt ar dėt į patiekalą. Valgau minėtame restoranėlyje jau 3,5 metų kasdien. Arbatpinigių niekad negailiu. Tuo labiau kad man kaip nuolatiniam klientui dar ir nuolaidą pritaiko. Tai va , ten aš visai nesidroviu paprašyti mažiau į salotas padažo įpilti, makaronų nepervirti ar svogūnų ant vištienos nedėti.

  6. spawn

    I ta pacia tema, galetum aprasyti 30-60 metu amziaus supermamu pomegi aklai eiti paskui zodi “ekologiskas” nesvarbu kur jis butu parasytas, kad ir ant kanalizacijos dangcio. Plociau atsistojes

  7. Saras

    Is dalies sutinku su Andriaus pastabom, bet yra kitas dalykas. Visu pirma, as nenoriu cepelinu uz 4,99 kaip jis kad rase. As sutikciau uz juos moketi kad ir 10,99, bet tokiu atveju noreciau gauti vandens be atsikalbinejimu.

    Gyvenu UK ir pas mus yra tokia kavine, kur maistas pora trejeta svaru brangesnis nei kitur. Uz tai jie kampe turi asocius su ivairiu rusiu vandeniu (citrina, meta,dar kazkas) ir pienu. Ir gali ten eit ir piltis kiek nori. Tai man nera problemos moketi uz ta pati daugiau, jeigu as gaunu vandens (jei to paprasau) ir niekas man nespjaudo i maista. Cia lygiai taip pat, kaip Andrius minejo New York restoranu pavyzdi. Manau, kad visi restoranai turetu iskaiciuoti vandens kastus i patiekalo kaina ir tada nebutu bedos.

    Finally, ten kazkas buvo rasyta apie nuostolingus patiekalus meniu. Tai jeigu savininkas nemoka padaryti pelno, tai kodel as tureciau gelbeti jo kaboka pirkdamas vandeni?

  8. BB

    O ko išvis eiti į restoraną? Vienintelė priežastis vyrams yra nusivesti savo merginas ir pasipuikuoti savo perkamaja galia ir statusu visuomenėje.

    Palyginus su produktų kainomis PC, patiekalų kainos restoranuose įtartinai pigios, ten garantuotai naudoja trečiarūšius toksinius produktus ir pabarsto lenkiška kelių druska. Spuoguoti vyrėjai dirbantys už 1500-2000 Lt nekenčia jūsų dvigubų pagurklių, spaudo į patiekalus, neplauna rankų ir juokiasi. Nelegaliai įdarbinta studentė padavėja pavers pasijausti juodaodžiu 1950 m. JAV atėjusiu į kavinę (aišku bus kitaip jei vizualiai atitinkate dabartinius sėkmingo lietuvio stereotipus ir demonstruojate VIP statusą). Prie gretimo staliuko sedės iš Airijos grižęs statybininkas Tomelis su savo Vilijampolės fyfa juodai dažytais plaukais, garsiai snekantys apie savo turtus, leidžiantys savo pеr 3 mėn. susitaupytus 200 eurų ir padavėjas strojinantys lietuvių ir netaisyklingos anglų kalbos mišiniu. Prie kito staliuko sedės pretenzinga supermamytė su draugėmis bandanti įsisavinti vyro ar EU fondų pinigus ir garsiai pliurpiančios ir spygaujančios. Kam prasidėti? Mano pažystamas belgas milijonierius nevalgo restoranuose ir jaučia malonumą gamindamas PATS namie ir sukviesdamas į namus jam tuo metu reikalingus žmones (pvz moteris ar draugus).

  9. c2h5oh

    jeigu jau lyginti “arbatpinigius” su “vandeniu iš krano” – tai “vanduo iš krano” yra toks pats restorano pagarbos klientui ženklas, kaip kad arbatpinigiai – kliento pagarbos restoranui ženklas. Neprivaloma, teisės aktai to nereikalauja – bet gražu, malonu, palengvina bendravimą.

    Nemėgstu, kai bando naglai užsidirbti iš fiziologinių poreikių (ko viršūnė – Vokietijoje paplitęs bajeris, alaus baruose tualetas mokamas), arba taiko krachaborišką ryanairišką kainodarą (bulvės prie patiekalo- plius 2 lt ir panašiai). Žmonėms juk patinka nemokami dalykai, nors visi juk žinom, kad iš tikrųjų viską galiausiai apmoka klientas.

    Todėl “NEMOKAMAS vanduo iš krano” – ženklas, kad restoraną valdo protingas žmogus. Kaina artėjanti į nulį, o klientui patinka. O juk tie, kas mėgsta Evianą ar kokį San Pellegrino su burbuliukais, to vandens iš krano vistiek negers – taigi ir Eviano pardavimai tikriausiai nebus prarasti.

  10. mes kai kelemes gyventi i Vilniu ir dirbom darbus koki tik papuole tai mano zmona isidarbino Cili picoi pilies gatveje – gryzus vis pasakodavo apie klientus. Viena is pasakojimu prisimenu iki siol: atejo bicas su dviem merginom, merginos uzsisake is serijos po picuke o bicas sako – as pas jus duon nemokama ? – na taip, o keciupas ? – irgi nemokamas. Tai atneskit man duonos su keciupu.
    Ir sedejo ten ir visa vakara ede ta duona su keciupu…

    Manau cia apie tokius.

  11. charlie harper

    Na žinote, kultūrą galima tik išsiugdyti, o kai priimi iš visų taškų tai vėmalas ir gaunasi. Pirmiausia Vilniuje nėra daug restoranų ar kavinių kur maistas aptarnavimas ir aplinka atitiktų kultūringą ir patrauklų (ne kaina) lygį. Būkim atviri, bet visi tie čili pili, čarli marli tokie pat restoranai, kaip ir KFC Oxford street ir Hyde park gatvių sankryžoje. Ten ponas Andriau jūs tikrai arbatpinigių nepalikote gyvenime.. Nebent paaukojote prie kasos kokiam tiksliam ir gražiam reikalui į padėta plastmasinį bidonėlų. Ir net jei aš mirtino alkio vedamas ir užbėgsiu į čili pili čarli marli aš nesiruošiu palikinėti arbatpinigių, jei prie maisto ant stalo pietų metu patingi pastatyti net prieskonius, o maistas buna kažkas panašaus į maistą. ( Pripažinkit juk visiems yra taip buvę – maistas šudinas, o ir laiko nėra ginčytis bei pasirodyti itin pretenzingu klientu ne fartovai labai). Bet kuriuo atveju tiek visuomenės, tiek maitinimo paslaugų sferos kultūros lygis kils kartu. Bet kadangi kavinės ir restoranai orientuoti į pelną tai jie stengsis ne tik vandenį madingiems ir stilingiems a la grigaičiams pateikti “for free”. Asmeniškai turiu porą tik vilniuje vietų kur nueinu retai-į pusmetį vieną ar du kartus, bet man tai būna šventė. Tiek kūnui, tiek sielai. Per retai? Manau ir ikrą kasdien valgyti atsibostų.

  12. untis

    O man reikia. Reikia, nes turiu įprotį valgomą maistą užsigerti. O be to daug maloniau eiti į restoraną, kur negaili atnešti vandens iš krano ar šviežių bandelių prie salotų. Tada negaila ir brangiau už patiekalus mokėti ar pietų/vakarienės metu dar ir vyno taurę išgerti už tą pačą. Žinoma, naivu tikėtis gauti kažko nemokamo McDonalds (beje pas mus jie net kečupą prie bulvyčių apmokęstina…) ar Čili skylėse… Žinoma, tai restorano teisė duoti ar neduoti vandens, kaip ir mano teisė kiek mokėti arbatpinigų ir kaip įvertinti aptarnavimą.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: