Aš irgi noriu į sandėliuką

Už suklypusių izbuškų durų ir musių nutupėtų langų klesti vergovė, išnaudojimas, ir galimai netgi užsienietiškos estrados ritmai.

Lietuvos rytas, 15 07 2012

Siaubo istorija. Jaunimas, vasarą dirbantis kurorte, gyvena blogiau, nei kalėjime: stovi sandėliukas, o ten jaunimas miega lovose, turi vandentiekį ir tualetą, produktus laiko šaldytuve, maistą šildosi mikrobangėje, ant sienų plakatai ir net lovos nepaklotos. Mylimą sūnėna Nidoje aplankiusi ginekologė Regina Giliasevičienė vos negavo aparpuolio: keliavo, sako, po visą pasaulį, bet tokio siaubo nesitikėjo Lietuvoje.

Gydytoja mušė varpais ne juokais: „kas atsitiko žmogiškumui, savigarbai, padorumui?“, „tyčiojamės iš savo vaikų“, „vergiškos sąlygos“. Gydytoja sunerimo ir dėl to, kad sūnėnas priverstas glaustis viename kambaryje su dviem merginomis. Neramu dėl to ir man – kas gali paneigti galimybę, kad tos studentės nakčia naudojasi nepatyrusio studento naivumu ir galbūt prie jo lytiškai priekabiauja, o galbūt taip pat gali išmokyti jaunuolį keiktis, rūkyti ir vartoti alkoholį.

Ponios Reginos pakeltas aliarmas neliko nepastebėtas Kuršių nerijoje: meras A.Vinkus subūrė komisiją, kuri davė velnių sandėliuke studentus apgyvendinusiam verslininkui ir dabar tikrina kurorte sandėliukus, malkines ir kitokias pašiūres, kur glaudžiasi nelaimingos vargo bitutės ir bitinai, dienomis aptarnaujantys turtingus ponus iš Vilniaus, o naktimis kūkčiojantys į ašarų sulaistytas pagalves: karti, oi karti beteisio samdinio duonelė.

Ankstų rytą ten pasigirsta šaižus vergvaldžio švilpukas, supliaukši rimbai, ir nelaimėliai stoja prie darbo – nuo aušros iki sutemos, pasprukti negali, o pasiskųsti niekam nevalia, nes kitaip šeimininkas su neklusniaisiais susidoroja, nusivedęs už to paties sandėliuko.

Dabar gana ironizuoti, pakalbėkim rimtai. Gydytojos ginekologės atsiųstose siaubo nuotraukose matyti ne tokios jau baisios ar nežmoniškos gyvenimo sąlygos (apie kalėjimą net nekalbu – matyt, moteris nėra buvusi kalėjimo kameroje), bent jau tiems iš mūsų, kas yra studijų laikais dirbęs sezoninius darbus – pavyzdžiui, per bulviakasį. Neturėjom nei mikrobangų krosnelės, nei šaldytuvo, jau nekalbant apie moteriškos lyties studentes, kurios gyventų tame pačiame kambaryje. Galiu atsakingai pareikšti, kad nė vienas iš mano bendramokslių tikrai nebūtų prieštaravęs, nes išpuikimas mums buvo svetimas: merginas būtume ne tik į kambarį, bet ir į lovą priėmę, jei būtų toks reikalas. Nes buvome nesavanaudžiai ir draugiški.

Rimtai kalbant, nuotraukose labiausiai akis bado ne pikto vergvaldžio sukurtos sąlygos, o tai, kad studentai gyvena, kaip čia pasakius, kaip studentai. Na, sakykim tiesiai: apsiknisę kaip kiaulės – neplauti indai, daiktų priversta, drabužiai sustumti kur pakliūva. Po teisybei, teta galėjo sūnėnui už tą betvarkę gerai ausį užsukti ir liepti apsiliuobti: „nedaryk man gėdos, paskui visi sakys, kad tokios tvarkingos tetos gydytojos toks sūnėnas nevala auga“.

Kad Neringos meras A.Vinkus sureagavo į signalą spaudoje (taip senais laikais vadinosi panašūs straipsniai), negali jo kaltinti: politikai turi imtis priemonių, net jei ir klausimas niekinis, ir problema greičiau išgalvota, ir net ne problema: turbūt didesnė pusė Nidos gyventojų vasarą persikrausto į sandėliukus, užleisdami visą nuomojamą plotą poilsiautojams, taip kad kurorte gyvenimas tarp malkų – jokia naujiena.

Mane labiau stebina tai, kaip greitai mes išpuikome. Įsivaizdavome, kad tikrai nusipelnėme gyventi geriau, nei gyvename. Viena vertus, lygiavimasis prie geriausių yra pagirtinas dalykas (žymiai blogiau būtų sėdėti, kriuksėti ir būti viskuo patenkintiems), tačiau kartais labai lengvai užmirštama, kad esame nelabai turtingi ir dar visai neseniai absoliuti dauguma šalies gyventojų manė, kad jaunavedžiams yra normalu gyventi su tėvais, išlankstoma sofa-lova buvo ne vargo požymis, o normalus baldas, polietileno maišelius žmonės plaudavo, džiovindavo ir naudodavo daug kartų, o popierinės nosinės buvo neįtikėtinos vakarietiškos prabangos reiškinys.

Dabar žmonės visiškai rimtu veidu klausia, kodėl mūsų atlyginimai ne tokie, kaip Švedijoje, jei skalbyklės, replės ir benzinas kainuoja tiek pat, kiek Stokholme – klausiantieji net nesupranta, kaip juokingai skamba toks palyginimas. Aš irgi galėčiau paklausti, kodėl, pavyzdžiui, premjerą vežioja automobilis su žiburėliais, o aš turiu vairuoti pats – kodėl tokia neteisybė, mano juk irgi vardas Andrius, kaip ir ministro pirmininko.

Gydytojos rašinys apie vergovę Nidoje išryškino dar vieną dalyką: iš Sovietų Sąjungos laikų pasiliko pomėgis tapyti istorijas tokiom spalvom ir tokiais žodžiais, kad ausys linktų – vergovė, pasityčiojimas, kalėjimas. Kad dar būtų baisiau, tas sandėliukas buvo susietas su visuomenės piktžaizdėm – valkatavimu, narkomanija ir prievarta. Tonas kaip iš sovietinio teatro – kuo garsiau aktoriai rėkia, tuo geriau, būtinai reikia grąžyti rankas ir išvertus akis blaškytis scenoje, kad visi suprastų, kaip viskas yra baisu ir neteisinga.

Koks šios istorijos moralas? Jis toks: kiekvienas mato tai, ką nori matyti.

Gydytojai net į galvą nešovė, kad yra labai gerai, kad jos sūnėnas (nors ir apsikuitęs), užuot dinderį mušęs, šventęs iki ryto ir miegojęs iki vakaro, per atostogas uždarbiauja, ir kad yra puiku, kad tokių darbo vietų yra, ir kad darbuotojams net nakvynę duoda, ir yra poilsiautojų, kurie už tas paslaugas moka, ir sudaro galimybes studentus samdyti. Matyt, kai ieškai, kuo pasibaisėti, visuomet rasi.

O man visa tai yra dar viena sėkmės istorija. Tas studentas po daugelio metų irgi prisimins tą vasaros darbą kurorte kaip smagiausią gyvenimo laikotarpį, ir sėdėdamas kur nors biure, ilgėsis ir galvos, kad nemirktelėjęs iškeistų savo dabartinį darbą ir būstą į tą Nidos sandėliuką.

Advertisements

24 comments

  1. Ignas

    Andriau, kažkaip trūko aštrumo :) Man ta ginekologė visiškai daužta pasirodė. O dar pasakėlė, kaip gaila šerpų… Šerpai nešė, jiems sunku, bet aš europietė su giliom pgarbos tradicijom, todėl keikiau save. WTF? Pasiimti reikėjo visą savo šlamštą ir nešt savo nesuvargusią subinę aukštyn, jei jau taip gaila to šerpo arba damesti arbatos padoriai.

    O studentas su chebra tūsinosi sau smagiai, kol neatvažiavo į svečius giminaitė ir neprirašė paistalų. Tarp kitko ir pats barake dar visai neseniai gyvenau. Vietos tiek pat, moterų nei kvapo, iki tualeto eiti toliau reikėjo. Jau net nekalbu apie mikrobangų krosnelę, kurios nei kvapo nebuvo. Netvarka tokia pati, jei ne didesnė būdavo ir gyvi vis dar visi to kambario buvę ir esami gyventojai.

    Be to rašinėlis net neatitinka tos realybės, kuri matosi nuotraukose – “sudužęs klozetas ir šalia kriauklė” turėtų būti pakeista į “prieš klozetą, kurio bakelio dangtis įskilęs – kriauklė”. O tai, manau, yra nuostabus, laiką taupantis vonios kambario baldų išdėstymas. Kol šiki ryte, gali ir dantis išsivalyti.

    Dar matot, sutrikdė bobą tai, kad kapitalistinėje sistemoje žemiausio rango darbuotojams nesuteikiami apartamentai darbdavio sąskaita, matai, pačiam viešbutį išsinuomot reikia. Poniai ginekologei reikėtų susivokti pagaliau, kad dabar už viską reikia mokėti, mokėti daug. Reikia daug arti ir gyventi mėšlinam kambary tam, kad paskui galėtum 30 metų iš eilės grožėtis Neringa.

    • pow

      aha, jei ji tokia turtinga, kad gali nusisamdyti šerpus ir net nejausti gailesčio jam, kaip įprasta europiečiams, tai kodėl nesušelpia savo vargšo studento ir neišnuomuoja kambariuko visam darbo laikotarpiui? Net baisu buvo skaityti aną. O čia Užkalnis per silpnai, per silpnai dar…

  2. DG

    Geras straipsnis. Andriau. Ir geras komentaras, Ignai. Nervina visokios nuo realybes nutole ponios gydytojos. Is kur jos tokios cacos leles atsirade? Gerai sako Ignas, kad tai pats graziausias laikotarpis, kai nesuki galvos kur miegi, kaip miegi, svarbu uzssidirbi, smagiai laika leidi ir dar Neringoj. Tik pamanyk, su merginom vienam kambaryj. Tai gal merginoms daugiau nepatogumu, nei vaikinui. Beje, esu miegojus hostelyj vienam kambaryj su dviem vaikinais, kurie isvis nepazistami, vienas is Kanados, kitas is Australijos. Nesuede. Kaip tik susipazine graziai pasikalbejom. Neskaiciau tos ponios ginekologes straipsnio ir neskaitysiu. Beje, tokiu cacu bijociau ir nenoreciau buti ju paciente. Kazkoks ribotumas. Isponejimas. Pasakyciau ir kitaip, bet viesai nesikeikiu.

  3. DG

    Tiesa, pamirsau pridurti, kad tarybiniais laikais kazka panasaus nuomavosi mano seima ir tai kainavo nemazus sovietinius rublius, tada reikejo leidimu ivaziuot i Neringa ir buvome laimingi, nes tada atradau ta nuostabu gamtos kampeli. Ir dziaugemes, kad ten pakliuvom, nes ne visi turejo tokia galimybe.

  4. Jolita

    gerai, Andriau, kad parašėte. Galvojau, negi į šią temą neatsiliepsite. Jau net aš lryte rašiau komentarą, nes baisiai graudu pasidarė už minimą sūnėną. Tokios nepramušamai teisios tetulės pajėgios išsamiai gadinti svetimus gyvenimus.

    • Smile

      Geras.. aš irgi parašiau lryte o po to atėjau čia pasidomėti. Sūnėno gaila, jam turėtų būti nesmagu už tetulę

  5. Gerasirdis

    DĖMESIO!

    Klaidos atitaisymas:

    Straipsnis turėjo baigtis žodžiais “ir tas dvi studentes jame”, tik matyt cenzorius nukirpo.

  6. Lepšis

    Labiausiai patiko pabrėžimas – veizėkit aš ginekologė, tai mano nuomonė labai reikšminga, nes turiu diplomą. O, kad boba yra ne viso proto, tai nė motais.

    Eilinį kartą straipsnis laiku ir vietoj. Bravo.

  7. “Kaskart keikiau save, kad per tokius, kaip aš, šie žmonės kankinasi. Bet ten Afrika. Mes – europiečiai, turintys gilias pagarbos, žmogiškumo, savigarbos, atjautos tradicijas.“ – made my day! :)))

  8. Nida

    Paskutine pastraipa – tiesiai i desimtuka.Dar besimokydama mokykloje, o paskui ir studiju laikotarpiu tris vasaras pradirbau Nidoje. Tas buvo pries desimt metu, o salygos is esmes tikrai nesiskyre: gyvenom arba kambaryje, arba palepeje trise, o vienu metu netgi dviguleje lovoje miegojome trys merginos. Dusas – kitoje gatves puseje, isnuomotas poilsio namuose. Dirbdavome kiekviena diena, poilsio dienu susiderindavome tik i vasaros gala, pasimegauti saule. Kazkam pasirodys kaip vergove, isnaudojimas, o siandien mums is to liko patys graziausi prisiminimai, jausmai ir nuostabus draugai. Darbdaviai ir prie juros per pietus vezdavo, ir namie gamintu maistu dalindavosi.
    Jei siandien man butu astuoniolika, be jokiu abejoniu vasara atiduociau darbui Nidoje vietoj pseudo zmogisko darbdavio “normaliam” ofise, kuriame, labai tiketina, egzistuos ir isnaudojimas, ir nepagarba, tik siek tiek rafinuotesne ir ne tokia buitiska kaip netvarkingas sandeliukas forma.

  9. entdx

    Moralas: Studentai nerodykite senoms kačergoms tetoms kaip gyvenate:D Aš irgi tokia tetą turėjau (taipogi daktarę, matyt tai profesinė liga :D), taip užp**o savo priekaištavimais, kad neapsikentęs pasiunčiau ant trijų raidžių, tada apsiramino.
    Aš kaip suprantu čia ne studentui blogai, o tetai. Man labiausiai patiko akcentas su dviem merginomis. Susidaro toks įspūdis, kad straipsnis konstruotas: Vaikinas gyvena sandėliuke su dviems merginomis, ai ir dar tas sandėliukas lievas, bei darbdavys išnaudoja.

  10. s

    Visą dieną sugadinai su paskutine pastraipa… Dvi vasaros vagonelyje Nidoje prieš 17 metų. Gyvenom trise su padavėjom :). Ech liko dvi savaitės. Ir vėl Nida Nida.

  11. Honey

    Gal ginekologė kiek ir perspaudė šį reikaliuką, bet šis straipsnis persmelktas sovietmiečio dvasios, “mano laikais buvo taip ir taip”.. nagi, laikai pasikeitė, turim leisti keistis ir Lietuvai. O tarp kitko, ten dirbant gyvenimas tikrai žiaurus, tik tie, kurie nepabuvojo, ir kurie patogiai įsikūrė ant sofkutės gali teigti, kad visa tai tik išsigalvojimas. Nagi, prašau, rašant gal tiesiog patys paiimkit, apsilankykit, padirbkit, ir įsitikinkit. :)

    • Jei kam nepatinka sąlygos, tegu nedirba.

    • Rimbas

      TEN dirbant gyvenimas buvo pats geriausias: Gera kompanija, mažai vietos px ant viso pasaulio ir rytojaus. Gal nešikit į batą su savo siūlymais TEN padirbėt? Durniai ten irgi nepritapdavo. Nei “balandynėj”, kur miegodavom penkiese ir vasarom buvo košmariškai karšta, ir garažiuke, kur 6 lovose tilpom aštuoniese. Aš net žmoną iš tų laikų įsigijau.

  12. Čia tikriausiai tetos paskutinis pagalbos šauksmas: “Mieli lietuviai, paauklėkit tą mano sūnėną kaip nors, nes nich*ja neklauso!”, bet parašyta taip, kad neišsiduotų :)

  13. ZXS

    Cha, Škotijoj studentaudamas tonas braškių priskyniau, Amerikėj daugybę amerikoniškų “Andrių Užkalnių” restorane aptarnavau (net vandens atnešdavau ;) ), bet visur nuostabiai mielam kiaulinyke gyvenau. Fantastiškas laikas. Tas ne studentas, kas mėšlyne negyveno!!!! Viva barakas!!!

    Galiu pabrėžt, kad tas Nidoj sėdintis studentas nepatyręs. Jokių tetulių ar mamų į savo baraką negalima vestis ir nieko negalima jom rodyti. Reikia saugoti jautrios sielos sutvėrimus ir nedidinti jiem insulto rizikos.

  14. profundus

    Man įdomiau, kokią nuomonę apie šitą reikalą turi tų dviejų merginų tetos :) O šitai ginekologei pasiseks, jei nepasibaigs viskas kaip Zitai su varške

  15. lauris

    Kambariukas Nidoje kartu su dviem merginom ir yra darbo – vargšas vaikinukas visą gyvenimą tai prisimins kaip mamytės aplaužytą vasarą :)

  16. Zhygis

    Gaila šerpų? Tai kad ten buvo ne šerpai. Nebent iš Nepalo atsivežė pažadėjusi nemokamą ginekologinę apžiūrą.

  17. D. Gerbiamas

    Nenustebčiau, jeigu gyvendamas tokiom sąlygom ir dirbdamas padavėju šitas studentas kiekvienam klientui bez razboru patyliukais spjaudytų į lėkštę. O pamatęs p. Rašytoją su semeika tai dar ir pakrapštytų ko nors iš nosies, netgi neatsižvelgdamas į galimai tikėtinus dosnius 10 proc. nuo kvito sumos.

  18. Agnė

    Foto žiūrėdama pagalvojau, kad daugumos “paprastų” Lietuvos kaimo žmonių NAMAI atrodo prasčiau, nei šitas darbdavio suteiktas kampelis.

  19. Nesusilaikiau, pakopinau savo komentarą.(Iš LR)
    Dirbau sovietmečiu Nidoje, archeologinėje ekspedicijoje būdamas moksleiviu. Gyvenom iš kart už apsauginės kopos netoli Rusijos pasienio, keturvietėje palapinėje, miegojom miegmaišiuose ant po palapinės dugnu suklotų lentų (kad lyjant labai nešlaptų). Tulikas buvo pačių išsikasta duobė miškelyje. Maudėmės jūroje. Archeologė Rimantė Rimantienė ir dar keli suaugusieji gyveno statybininkų vagonėlyje. Liko patys geriausi prisiminimai. Beje tom pačiom sąlygom ten atostogų metu gyveno ir dirbo a.a. Česlovas Kudaba, Aloyzas Sakalas su sūnumi ir daugiau Rimantienės draugų iš Vilniaus. Tetulei nereikėtų labai rypuoti. Kai sūnėnas baigs akušeriją ir ginekologiją ir galės savarankiškai imti kyšius už nelegalius abortus, jam taipogi negrai iš paskos tašes nešios.

  20. Agnė

    O aš būdama šiais metais Nidoje, kaip tik pagalvojau, kur tie studenčiokai gyvena. Nejau jiems reikia mokėti didžiulius pinigus už miego vietą. Nors nesu pasenusi tiek interjeru, tiek eksterjeru, neseniai ir aš buvau moksleivė, beigi studentė, miegočiau tokioje pašiūrėje, jeigu dar nemokamai? Gaila neparašė, kiek moka tie smagūs vasaros darbuotojai…. Ir siųsiu vaikus gyventi tokiomis sąlygomis (kaip jų “prisidarysiu” :))) Mano tėvai gyveno “bendrike” tryse, oi meluoju, penkiese, paskui aš gimiau – šešta. Mažas kambariukas. Tualetas ir virtuvė bendra. Ir ką, netapo gi jie “raupsuoti”. Dalis lietuvių dar “bendrikuose” gyvena (tik čia jau kita tema apie tokius žmones)…Oi ta medikė matyt pati pamiršo, kaip žmonės gyvena. Išpuikusi, korumpuota. :)) Matyt saldainiais nosį užsikimšo, akis brendžiu “užpylė”, o iš ausų kava byra (kaip ne kuriems pelavinos iš už…kalio). :))))

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: