Žemai skraido, bus lietaus

Nuotrauka prie A.Račo straipsnio kaltina leidėjus vagyste, kas yra kaip ir įdomu.

Niekam ne paslaptis, kad šeštadienį mano straipsnis pasirodė partiniame konservatorių reklaminiame leidinyje, išplatintame su Lietuvos Rytu. Leidinį galima rasti čia, o straipsnio tekstas pateiktas žemiau.

Ten buvo ir dar vienas Vėlykinis kiaušinis: pasirodo, už brūkšninio kodo slepiasi mano gyvenimo šūkis (“duskit pavidolei“), ką surado ir aprašė ir žiniasklaida. Epic.

Tačiau labiausiai mane pralinksmino rinktinių ligonių pašūkčiojimai apie tai, kad “Užkalnis štai parodė savo tikrąjį veidą”, lyg kada nors būčiau slėpęs politines simpatijas.

Patiko ir pasipiktinimas dėl to, kad čia girdi nusipirkom Lietuvos Rytą, ir radom politinę reklamą, kas per betvarkė. Suprask, Senukų arba Topo Centro katalogas jų neerzina, bet va partijos leidinys – visai siaubas. Labiausiai piktinosi, kaip visada tie, kurie Lietuvos Ryto niekad neskaito, nes jis yra komsomolkė. Apie TV laidas irgi daugiausiai pūliuoja tie, kas niekada teliko nežiūri.

Dar labiau pralinksmino vienalasčių moralizavimai apie tai, ką dera ir ką nedera daryti žurnalistui, t.y., man (net moralizavimai iš pirmuonių, kurie visą laiką kovojo už tai, kad aš nebūčiau laikomas ir vadinamas žurnalistu) – lyg jie ką nors suprastų apie žurnalistiką, žiniasklaidą ar ekonomiką, kaip plačiai žinomas ir siaurai skaitomas Artūras Račas, kurio naujausias darbelis leidinyje 15min.lt apie tą konservatorių reklaminį žurnalą gerokai dvelkia saldžiu marichuanos dūmeliu arba psichotropinėm ūmėdėm.

Tegu jis tik rašo – kuo daugiau, tuo linksmiau – juo labiau, kad Lietuva yra lygių galimybių šalis. Jeigu man nedraudžiama rašyti, tai argi drausim reikštis A.Račui vien dėl to, kad jis neturi talento, supratimo apie publicistiką, nuovokos apie politiką ir ekonomiką, humoro jausmo ar yra nuobodus lyg jo paties tinklaraštis? Tai būtų neteisinga ir netgi žiauru.

Tačiau šis dalykas mane suglumino. Prie straipsnio įdėtoje žurnalo nuotraukoje skelbiama: “Konservatoriai į Seimo rinkimus eina su nuplagijuotu, taigi pavogtu, žurnalu”.

Ką pavogė konservatoriai? Nuotraukos internete nenusiurbtos, tekstai irgi autoriniai (ypač mano – atsakau). Jokio licencinio žurnalo formato, kurį būtų reikėję pirkti, tačiau kuris buvo neteisėtai panaudotas, aš ten nepastebėjau (gal kiti žino daugiau, ir galėtų apie tai pranešti). Gal žurnalas (tekstas su nuotraukomis, spausdintas blizgiame popieriuje) yra patentuota forma, kurią naudojant reikia kažko atsiklausti?

Vešlūs, sakyčiau, šią vasarą išbujojo kanapių stiebai.

— — — —

(Žemiau mano tekstas iš žurnalo, jei kam nors bus noro perskaityti).

Šiuolaikinio nepartinio prisipažinimai

Čia dabar tai jau bus: Užkalnis rašo apie politiką. Juk kalbėjo, kad politikon jis nenori. Į Seimą neis (nors, daug kas sako, galėtų: juk pažįstamas). Į partijas stoti atsisakinėjo ir atsisako.

Prisipažinsiu nieko neslėpdamas. Politinė karjera tikrai ne man. Į partijas nenoriu, galbūt ir todėl, kad pasiekęs gyvenimo vidurį (tikiuosi, kad vidurį, nors velniai žino, kiek man numatyta to gyvenimo) svajoju likusią jo dalį nugyventi taip, kad man nebereikėtų daugiau nė karto eiti į susirinkimus su protokolais ir darbotvarkėmis, laukti savo eilės pasisakyti, balsuoti už dalykus, kuriems nelabai pritariu, bet matau kaip mažiausios blogybės pasirinkimą).

Tačiau, kai būna rinkimai, einu ir balsuoju. Jei įdomu, balsuoju už konservatorius – na, todėl, kad nemanau, kad tokius kaip aš, gyvenančius savo protu ir iš valstybės paramos nesidairančius, kas nors myli labiau (aš nesakau, kad konservatorių meilės liepsną kasdien jaučiu, bet kitų politinių jėgų švelnumas man dar silpniau jaučiamas, tai štai jums ir prašom). Dar todėl, kad Kubilius mažai ko bijo ir visai neima į galvą, kai jį sudirbinėja už teisingus darbus, ir todėl, kad savo vyriausybėje laiko Šimonytę, kuri man atrodo visiškai nenormali politikė, gerąja prasme.

Šimonytė neturi jokio pakantumo kvailiams (man kartais atrodo, kad ir Kubilius neturi, bet jo liežuvis ne toks aštrus), o pakantumas kvailiams ir jų tėviškas glostymas yra kone neišvengiamas politiko bruožas. Finansų ministrė, rodos, įgyvendina pakeistą škotų karališką šūkį: “Niekas mane užpuolęs neliks nenubaustas” – Šimonytės atveju, “niekas mano akivaizdoje nebaudžiamas nenusišnekės”. Taip ir reikia.

Aš pats nepakantus kvailiams ir todėl politiku negalėčiau būti, nes manęs neišrinktų: aš ne tik negalėčiau žadėti nesąmonių, bet dar ir pavijęs apločiau už tokių pažadų prašymus. Reikalauti sau daugiau kitų sąskaita (“duokit mums ir atkirpkit nuo jų, jiems ir taip gerai”) nėra žmogiška. Tai amoralu ir kiauliška.

Man politika atrodo nedėkingas darbas. Pinigai ne tokie jau dideli (jeigu manote kitaip, tai tik dėl to, kad jūsų vaizduotė nelaki ir keli tūkstančiai litų Seime jums atrodo kaip svajonių darbas, tačiau daugumas iš tų, kas to darbo imasi, galėtų kitur uždirbti žymiai daugiau, nes turi vieną svarbiausių sekmės bruožų: užsispyrimą, na, ir dar storą odą).

Dėkingumo politikams nebūna arba jis ateina tuomet, kai karjera būna jau pasibaigusi. Išskirtiniais atvejais itin iškilių politikų nekenčia ir vėliau – senutė Margaret Thatcher susilaukia jaunų ir uolių Britanijos kairuolių juokų internete “kaip mes švęsime jos laidotuves”. Ronaldo Reagan’o nuo neapykantos neišgelbėjo net kelionė Anapilin.

Man politika – vienas tų darbų, kurio reikalingumą suvokiu, bet pats dirbti nenorėčiau (gal ir todėl, kad žinau savo galimybių ribas). Man patinka švarūs ir sveiki dantys, bet tapti odontologu ar dantų higienistu negalėčiau. Aš suvokiu, kad visuomenei reikia policijos, kuri  ne tik prie kelių greitį matuoja, bet ir priversta dirbti su banditais, valkatomis, suirusiais kūnais, landynėmis ir tokiais kraupumais, kurių mes su jumis dažnai net neįsivaizduojame. Bet policininku pats nebūčiau.

Todėl ligi šiol esu nepartinis, nes geras partijos narys iš manęs nesigautų, o bet kokiu būti nenoriu. Džiaugiuosi, kad savo politinių pažiūrų man gėdintis nereikia, kad galiu gyvenime kalbėti ir galvoti, kaip man tinka, ir tuo pačiu metu užsiimti visai kitokia veikla, nesusijusia su valstybės valdymu. Man atrodo, kad taip iš manęs bus daugiau naudos.

Advertisements

17 comments

  1. Saulius

    Dėl konservatorių man tai nelabai, bet suprantu kai žmogus renkasi mažesnę blogybę. O va kas liečia nepakantumą kvailiams tai pritariu pilnai, tik norint jį atvirai rodyti reikia pradžioj pinigų turėti.

    • Python

      prie ko čia tie pinigai?

      • Smile

        Žmogus mano, kad sakyti, ką galvoja gali tik tas, kuris turi gynėją (šiuo atveju pinigus). Plg. pirmiausia prisivogsiu, o po to jau garsiai būsiu sąžiningas, bo pinigų turėsiu ir vogti nebereikės. Žmogus nesupranta, kad nebūtina būti turtingu ir globojamu, kad galėtum turėti savo stuburą.

  2. makuka

    Nuo išgerto gurgšnelio labai liejasi tekstas (dingsta fokusas): gal kas sveikesnis gali padėti susivo(g)kti kas čia rašoma.Būsiu dėkingas

  3. Linkas

    Šiaip, įdomi žurnalo nuorodos pradžia issuu.com/stukacik :)

  4. kestutis d

    Sveikinu, aktyviai reiškiant savo politines pažiūras. Konservatoriams seniai reikėjo ko nors stipresnio savireklamos srityje. Žiūrėsim, kaip seksis, ir, žinoma, linkiu sėkmės

  5. Račui rimtai su humoro jausmu prastai, jeigu prie parodijų kabinėjas. Pagiežėlė lenda.

    O pavidolius reikia protint, ne dusint. Arogancija – blogai kaip pavydas.

  6. Laura

    Gal pasirodysiu neišsilavinusi ir neapsišvietusi, bet visada maniau, kad A.Račas yra sektantas (na koks murmonininkų atstovas LT), ateinantis į renginius ir konferencijas pavalgyti sausainių, bet dabar Andriaus dėka, atradau jo rašinėlių puslapį.Labai įdomu.AČIŪ.

  7. Laura

    o gal jis priklauso http://anastasia.ru/ ???

  8. GUESSWHO

    Tas Račo straipsnis – vienas liūdniausių bandymų “suskelti bajerį” apie oponentą LT medijų istorijoje.

    :doublefacepalm

  9. Rasa

    Paskutinis sakinys kerta is koto TOTALIAI :)))))))))

  10. Rimbas

    Kanapės, augusios mūsuose, nieko vertos (imant kontekstą, kuriame jos paminėtos). Tad įžvelgiu čia išorės jėgų (su savo “vertom” kanapėm, remiantis aukščiau minėtu kontekstu) įtakas ir interesus.

  11. blake

    “Reikalauti sau daugiau kitų sąskaita (“duokit mums ir atkirpkit nuo jų, jiems ir taip gerai”) nėra žmogiška. Tai amoralu ir kiauliška.” yra liberalų pasaulėžiūra. Konservatoriai gana mielai tuo užsiima – pvz. malonina žemdirbius, apsuka atgal pensijų reformą. Vienu žodžiu, Užkalni, neteisingai balsuoji :)

    • Inga

      Būtų neblogai, kad tie kurie naudoja vardą naudotų ir pasaulėžiūrą. Kol kas vardą naudoti sekasi daug daug kartų geriau, o pasaulėžiūra panaudojama gana selektyviai, kai reikalas eina apie kito popierius. Kai apie savo, tai “pasaulėžiūra” paprastai susitraukia iki “savokiemomatos”.

  12. Baekjo

    Už konservatorius nebalsuosiu,nes ten vis dar pilna glušių, tokių kaip Vidžiūnas ar vis dar partijos rinkimų sąraše esantys Matuzas ir Puteikis. Šimonytė žiauriai kieta boba, bet su konservatorių partijai ji nepriklauso, ir bent jau kol kas rinkimų sąraše jos nėra. Vis tiks reiks balsuoti už Liberalų Sąjūdį, nors paskaičius jų rinkiminę programą, sutinku ten su nedaug kuo, bet kaip ir Užkalnis, renkuosi mažesnę blogybę.
    P.S. Prie to pačio, kad jau apsisprendžiau, nusipirkau ir žmonos balsą už butelį Pinot Grigio.

  13. Pingback: Universiteto metamorfozės « Žymantas Baranauskas

  14. Pingback: Nesąmonė apie žurnalistus ir reklamą (arba kodėl A.Čekuolis nieko blogo nepadarė) « Protokolai.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: