Vizijos Lietuvai toli ieškoti nereikia (turizmas mums sekasi)

Rūkytos žuvys, viena prie kitos, kaip turistai Lietuvoje.

Lietuvos Rytas, 03 09 2012

Na, dar sykį pažvelkime į praėjusią vasarą. Ką prisiminsite? Medalių derlių olimpinėse žaidynėse? Teisingai, bet aš noriu atkreipti dėmesį dar į kai ką. Nes aš žinau, kurlink mums reikia judėti.

Užsienio turistų skaičius Lietuvoje auga dviženkliais procentais. Pirmąjį pusmetį jų padaugėjo 11,8 procento. Jūs tik pasižiūrėkite į šį skaičių. Jei taip augtų bet kuri kita ekonomikos šaka, tikriausiai lakstytume aplinkui, kaukdami iš pasididžiavimo ir mojuodami vėliavomis. O dabar, regis, net ir nelabai kam nors įdomu.

Tai tik apskaičiuoti turistai, velniai žino, kiek dar atvažiuoja lankytojų ir gyvena ne viešbučiuose, o namuose, butuose ir sodybose pas draugus (sakau, nes žinau – vien mano šeima šiemet priėmė keturis įvairių amžių užsieniečius, leidusius pinigus mūsų šalyje visur, nuo parduotuvių ir picerijų iki vandens parkų, degalinių ir Druskininkų). Tačiau skaičiuokime tik tai, kas apskaičiuota ir patvirtinta.

Žinote, ką reiškia šis skaičius? Aš jums pasakysiu. Latvijoje ir Estijoje turizmo augimas – perpus mažesnis. Apie tai nedaug kur perskaitysite, nes mes mėgstame lygintis su latviais ir juo labiau estais tik tais atvejais, kai statistika patvirtina, kad mums blogai.

Tarptautiniais vertinimais, šių metų turizmo augimas sudaro 3-4 proc., Europoje – dar mažiau. Mes Lietuvoje esame triskart geresni. Kaip jums tai?

Aš žinau, su turizmu ne viskas paprasta. Pats rašiau prieš porą savaičių apie tai, kad Druskininkuose lietuviškose sanatorijose lietuviai darbuotojai raukosi nuo atvykusių lietuvių („čia žinokit rusų grupė“). Kalbėjau ir apie tai, kad mano mylima Nida baigia pavirsti Palangos imitacija su nebrangiomis pramogomis ir miniomis žmonių, suplaukiančių į pigias poilsines, perdirbtas iš baltų silikatinių plytų garažų (trūksta tik šalto alaus ir karštų čeburekų pasiūlymų paplūdimyje).

Šiemet net pasijutau, kad man blogo oro, labai vidutiniško maisto ir nemalonių vietos gyventojų kaip ir pakako (ypatingi linkėjimai tai poniai, bandžiusiai turizmo centre vokiečiams įliūlinti savo pasmirdusį kambarį su bendrais patogumais, pavarytai lauk, ir paskui nepasibodėjusiai siūlyti ir man, tik atvirukų apžiūrėti atėjusiam – ponia, jūs atrodėt liūdniau, nei gėlių pardavėjai Vilniaus restoranuose). Išrūkau iš Kuršių Nerijos anksčiau laiko, palikęs brangią ir erdvią (o kaip jūs galvojote?) vilą stūksoti tuščią net keturias apmokėtas paras.

Na, negali visada turėti visko, kaip nori, bet mes turime pripažinti, kad mums Lietuvoje labai sekasi plėtoti turizmą. Sakau be ironijos, nes tai tiesa, ir skaičiai patvirtina tai.

Viešbučių užpildymas – fantastiškas. Lietuvos oro uostai – sparčiausiai augantys Europoje. Sostinės oro uostas šių metų birželį pervežė daugiau keleivių, negu bet kada per visą savo istoriją (geriau, negu per visus ekonominius pakilimus, kai pinigai Europoje liejosi upeliais – ne taip, kaip dabar) . Klausykit, kiek dar reikia gerų naujienų ir faktų, kad pagaliau pamatytume tai, kas mums po akių, kiek kartų reikia pirštu parodyti, kad štai, prašom, čia mes turime nepaprastai sparčiai augantį ekonomikos sektorių?

Visi tie rusai Palangoje ir Druskininkuose (rusų turistų skaičiaus augimas apskritai pasakiškas, virš 40 procentų šiemet), lenkai Vilniuje, vokiečiai Kuršių nerijoje, italai ir čekai absoliučiai visur, baltarusiai prekybos centruose – visa tai yra mums pinigai, darbo vietos, vartojimas ir pinigai į biudžetą. Kokio aklumo reikia būti, kad nematytum pelningumo?

Turizmas yra ypatinga ekonomikos šaka, nes ji skatina vartojimą mūsų šalies viduje, atveža čia pinigus ir beveik nieko nereikalauja mainais – turistai nei bedarbio pašalpų prašo, nei į mūsų valstybines mokyklas vaikus leidžia, nei ligoninėse gydosi (na, jei ir įsistato kas nors gumbą ar susilaužo ranką, tai ne tas pat, kaip ilgalaikė globa, juk sutinkate; be to, jų už dyką ir be draudimo niekas ir neaptarnauja). Jie tik užsienietiškai kalba (kartais – garsiai), užiminėja Senamiesčio gatveles savo kuprinėmis, storais pilvais ir fotoaparatais, bet jeigu aš galiu pakančiai juos praleisti ir dar jiems nusišypsoti, tai, patikėkite, turbūt bet kas gali susitvardyti.

Jie (beje, kaip ir emigrantai, grįžtantys atostogų – ta pati ilgalaikė nauda) atveža čia pinigus ir perka iš mūsų prekes ir paslaugas, kuriuos mes, kaip rodo vis tie patys skaičiai, kuo puikiausiai sugebame pardavinėti.

Mūsų įgimtas niurzgėjimas bando net ir tuos faktus pakreipti neigiama linkme: taip, atvažiuoja turistai, bet tik todėl, kad čia jiems pigu, nes mes dirbame kaip vergai už skatikus (atsakau – tai jūs vieną kartą apsispręskite, ar čia jums pigu, ar brangu, nes juk aiškinate visą laiką, kad ir viešbučiai, ir restoranai baisiai brangūs, kainos absurdiškos).

Taip, oro uostai turi daug darbo, bet čia tik todėl, kad šalyje baigėsi emigracija, prasidėjo evakuacija, lėktuvai pilni vargo bičių, skrendančių lauk iš Lietuvos viena kryptimi, o atgal grįžta tušti, sako lėtiniai aiškintojai.

Atsakau – tai kada gi pagaliau išvažiuos visi, kaip jūs žadate? Ar ne metas liautis nustoti kliedėjus? Pagal jūsų skaičiavimus, kiekvienais metais lieka jau tik seneliai ir vaikai, ir jau po metų nieko nebeliks Lietuvoje – tai kas, po velnių, važinėja visais tais automobiliais, kodėl prekybos centrai pilni lankytojų ir kodėl populiariausių automobilių reikia salonuose laukti po kelis mėnesius? Kas juos perka – pensininkai? Jie juk visi turėjo seniai išmirti, kiek žinau, jie valgo jau tik bulvių lupenas iš konteinerių. Ir jei milijonas žmonių sugeba prasimaitinti iš maisto atliekų, rastų konteineriuose, kas, po velnių, užpildo tuos konteinerius – gal tai konteinerių fėjos? Juk suaugusių darbingų žmonių šalyje jau nelikę, sakėte jūs.

Lietuva įstojo į Europos Sąjungą jau daugiau kaip prieš aštuonerius metus, ir kiekvienais metais jūsų prognozės dėl ištuštėjimo vis kvailiau atrodo: kaip rusų propagandos pranešimai per antrąjį Čečėnijos karą, kai kasdien federalinės pajėgos išnaikindavo apie šimtą sukilėlių ir apie du tūkstančius būdavo dar likę kalnuose. Žmoniška matematika teigė, kad per dvidešimt dienų jų turėjo nelikti, tačiau tie patys mitiniai du tūkstančiai būdavo pranešimuose ir po dvidešimties, ir po dviejų šimtų dienų.

Jūs sakote, atvažiuoja tik užsieniečiai čia, pas mus, į pigių čiabuvių šalį? Prašau, štai jums skaičius: per pirmąjį pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 370 tūkst. lietuvių, arba 12,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai kaip, ir tai tikriausiai yra skurdo įrodymas, jūsų galva? Beturčiai turbūt gyvena taip blogai, kad nežinodami ką daryti, įsiregistruoja viešbučiuose, kur nors šildymas įskaičiuotas ir rankšluosčiai švarūs?

Nepykite dėl mano pakelto tono. Aš čia taip daug putoju tik todėl, kad man atsibodo bukas neigimas to, kas mano šalyje yra gerai. Lietuva yra sėkmės istorija, o turizmas yra labai ryškus ir staigiai išaugęs sėkmės pavyzdys. Nereikia ieškoti kitos vizijos: mes jau turime variantą. Kaip Gedimino sapne apie geležinį vilką, imkime ir skaitykime viziją: Lietuva – kraštas, kur atvyks žmonės iš viso pasaulio ir mokės mums pinigus tik už tai, kad galėtų čia kelias dienas pabūti.

 

Advertisements

28 comments

  1. Karolis Jachimavičius

    Tegu pasaulis pasako, kad Lietuva yra sėkmės istorija. Vien nuo to, kad tu vienas ar saujelė lietuvių tai karto, taip neatsitiks. Bet jo, kuo mažiau kreipsim į tai, ką kiti sako, ir kuo daugiau džiaugsimės tuo, ką turim, tuo daugiau sėkmės ateis. Lose everything, to have everything.

    • Justas

      Na o kai “pasaulis pasako”, tarkim – “štai kaip puikiai susitvarkė krizės laikotarpiu” – kokia žmonių ar spaudos reakcija? Jei galima jus šiek tiek pataisyt: reikėtų kreipti dėmesį į tai, ką kiti sako, nes giria ir džiaugiasi Lietuva (jei dar nepastebėjot).

  2. Latvijoje ir Estijoje apskritai turistų kelis kartus daugiau, tad tas dviženklis augimas nėra stebuklingas ir nėra čia ko lygintis.

  3. Nereikėtų labai krykštauti dėl augančių turistų srautų. Jie auga todėl, kad …anksčiau jų visai nebuvo (ar buvo minimalūs). Latvija turi Rygą – “baltijos šalių sostinę” (yra tekę netgi girdėti visų trijų šalių suplakimą į vieną, pavadinant “Ryga”). Estija turi suomius, kurie mielai perka pigų alkoholį, moteris bei kitas prekes/paslaugas. Reikia turėti galvoje, jog tikrasis turistų augimas yra tuomet, kada šalį lanko ne vien tik nauji turistai, tačiau grįžta senieji – “patenkinti”. Tam reikalui šalis turi pasiųlyti turistams “naudą”. Lietuvoje padėtis pasikeitė po “Ryanair” bazės atidarymo Kaune. Pastebimai padaugėjo mieste žmonių, pabrango alus, padvigubėjo barų skaičius. Nepykstu tikrai – ačiūDie, kad batų parduotuvės užleido sostą miesto centre tikriesiems “šeimininkams”. Tačiau klausimas lieka – ar tie turistai atvyks dar kartą? Į šį klausimą vienas svetimšalis man labai mandagiai atsakė – “aš mėgstu kaskart pamatyti kažką naujo..”. Šią vasarą buvo rekordinis skaičius “Ryanair” skrydžių iš/į Kauną. Tiesioginė priklausomybė. Tačiau, spėju, srautų augimas greitai stabilizuosis ir teks vėl atsiprašyti rusakalbių Palangos mylėtojų..

    • Šiaip kai pasistengi, tai visur galima rasti neigiamą aspektą ir glass half empty.

      Ryanair poveikis čia ne prie ko: būtent VILNIAUS oro uostas turi rekordinius skaičius. KUN turi skaičiaus sumažėjimą.

    • Prieš dešimt metų į mano namus Kaune atvažiavo viena italas,po to du jo draugai,po jų dar draugų draugai,o tas pirmasis atvažiuoja kasmet per karščius Italijoje jau su dukromis ir draugais, Pora prancūzų taipgi atvažiuoja kasmet. ir į klausimą “ką jūs čia kasmet matote?” atsakė” čia bene vienintelė vieta kur mes jaučiamės europiečiais Europoje”,kodėl? Na…čia jau kita tema,dėl kurios galiu būti apšaukta rasiste…

  4. Pasaulis

    Pasaulis ne kartą yra tai sakęs, bet vis tiek atsiranda veikėjų, kuriems tai nepakankamas argumentas, pradedama aiškint, kad jei kažkas kitas tai pasakytu, tai tada jau būtų argumentas arba jog šnekėt yra lengva, bet jie nesupranta kaip mes gyvenam.

  5. Adv. Tomas

    Būtent low cost‘ai ir davė pagrindinį impulsą turistų srautui. Jei atidžiau pažiūrėti į VNO statistiką , tai matosi tokios tendencijos: aviacinės pajamos 2011 m. sumažėjo net 25% – nuo 41.110 tLTL (2010 m.) iki 30.825 tLTL. Jeigu VNO turto nusidevėjimas ir amortizacija už 2011 metus (13.701 tLTL) būtų išlikusi tokia pačio lygio kaip ir 2010 metais (22.449 tLTL), tai VNO rezultatas už 2011 metus (rekordinius metus!!!) būtų 11.120 tLTL nuostolis vs. 9.308 tLTL nuostolis už 2010 metus.
    2012 I HY aviacinės pajamos, palyginus su 2011 I HY padidėjo viso labo 4% – nuo 14.375 tLTL iki 14.910 tLTL. O keleivių kiekio augimas buvo veik kosminis – net +34%. Krovinių pervežimas nukrito 1,2%, o tai būtent ir parodo neaiškias ateities pajamų augimo perspektyvas.
    Nu čia tai labai akivaizdu, kad tokius srautus gali generuoti tik low cost‘ai. Tokie netvarus, amorfiškai tyžus srautai. Dings Wizz air iš kokios krypties , dings ir tų pilvotų girtuoklių srautai, išnyks kaip gleivėta medūza, išmesta ant jūros kranto. Panašiai turbūt gali džiaugtis koks senas alkoholikas, kamuojamas į seną sūrudijusį varstotą įsprautos galvos skausmo, nuo kurio gali išgydyti tik briaunuota stiklinė degtinės arba low cost‘ų srautai.
    Aš geriau pasidžiaugsiu išties gigantiškais Lietuvoje laimėjimais – tokiais kaip Fermento ir Thermo Fisher sandoris arba I. Laurso laimėjimai.
    O vizijos iš esmės yra puikus dalykas.

    • Vaidas

      O žinomumo faktorius? Ar žmonėms nereikia laiko įprast, kad apskritai esama tokios šalies, kurios iki tol net negirdėjo?

      • srfewrferf

        gūglas jau nužudė “išskirtinių kelionių organizatorius”, gūglas nužudys ir “žinomumo faktorių”. Kuo toliau tuo daugiau žmonių norės keliauti be kelionių agentūrų ir ten kur visai nėra ką žiūrėti… tendencijos jau dabar akivaizdžios

  6. Saulius

    Na nors vienas Užkalnis (neskaitant Kubiliaus) pasidžiaugia Lietuvos sėkme, o tai vis triedžia britvom tautiečiai, o ypač gnidos žurnalistai…

  7. ner ir nereik

    o kur AU facebuke??????

  8. Raimondas

    Kuo daugiau bus tokių pozityvių straipsnių tuo geriau bus visiems. Sėkmė aplanko tik tuos kas ja tiki ir sugeba mastyt teigiama linkme

  9. GUESSWHO

    Nežinau dėl statistikos, bet praleidus labai daug laiko Vilniaus Senamiestyje šią vasarą tikrai susidarė įspūdis, kad užsienio turistų ne iš Lenkijos iš tiesų padaugėjo. Lyginu su lenkais, nes jų turistų “kvota” yra daugmaž ta pati kasmet.

  10. xXx

    Off-topic: Nuo kada ne Dr. pasirašo Dr.? Mažu tovarišč Zagornyj? On-topic: turizmas iš tiesų kelia galvą ir dėl to labai džiugu. Kaip tik šiandien pažįstamas vengras pasveikino mane su laimėjimais turizmo sferoje… Siurprizas!

  11. Piktuolis

    Man paskaičius toks dvejopas jausmas kyla – viena vertus tikrai smagu sutikti užsienietį senamiestyje ar važiuojant aukštaitijos keliais pamatyti keliolikos vokiškų kemperių karavaną (ir ne vieną). Bet patys mes važiavom į Latviją, į Venspilį. Ir kitais metais ten važiuosim, ir pažystamiems tą patį patariam, ir labai tikiuosi, kad dar daugiau lietuvių ten važiuos (nors jau dabar ten dauguma mūsiškių) – kad galų gale Palangos čiabuviai irgi apsilankytų ir pamatytų kaip atrodo kurortas, pritaikytas turistams ir ypač vaikams.
    Važiuojant atgal užsukom į Palangą – pilkuma ir mokamos parkavimo vietos, kurių irgi trūksta – gal po kelių metų pabandysiu sugrįšim, ne anksčiau.

    • Marius

      Gal geriau Venspilis ir lieka Venspiliu, o tai pasidarys Palanga… Tegu ten geriau ir toliau atostogauja šeimos su vaikais, kuriems reikia ramybės ir tvarkos, o ne čeburėkų prie jūros ar “muzikos garsų” Basankėje.
      Nors buvau jau bene prieš 5 metus paskutinį kartą ten (Venspilyje), bet gal jau kitą vasarą prisiruošim nuvykti su šeima ir tikiuosi rasti tai, ką ir anksčiau rasdavau.

      O dėl Lietuvos, tai nėra čia viskas taip blogai, kaip piešiama kartais, bet su pajūriu situacija galėtų būt ir geresnė.

  12. ed

    turizmas sekasi ir tai yra gerai. Tai konkurencinis pranašumas: Lietuva yra graži šalis (man taip atrodo).
    Bet jeigu Lietuva tik turizmo vizija tegali turėti, tai tikrai nekas jos žmonėms, ypač ateities.
    Norėtusi tikėti, kad Lietuvoje gali klestėti ir kitos industrijos ir kiti eksporto sektoriai.

  13. Pingback: Europa rodo, kaip Lietuvai gerinti savo turizmą | Andrius Kleiva

  14. Adv. Tomas

    Štai kuo reikia džiaugtis, fundamentaliais pasiekimais:
    http://www.lrytas.lt/-13480474271345894116-per-400-lietuvos-mokslinink%C5%B3-kurs-biotechnologij%C5%B3-produktus-visam-pasauliui.htm ,
    o ne pavieniu biudžetinių, pigios degtinės, alaus ir mergų medžiotojų prieaugio pagausėjimu.

  15. Pingback: Kodėl Tomo Venclovos paminėjimas – aukso vertės « Protokolai.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: