Kaip miršta svajonė: Nidos man gana

Pinigų Karta, 10 09 2012

Žinau, ką esu sakęs. Sakiau, kad Nidos neišsižadėsiu. Dar šiemet sakiau. Sakiau, kad ten važinėju jau daugiau kaip du dešimtmečius be pertraukų, o prieš tai – beveik nuo gimimo (taip, taip, nomenklatūrinės šeimos ir tarybinės oligarchijos išlepintas vaikiukas, parašysiu pats, kad jums nereikėtų).

Taip, sakiau, kad visi, kas sako, kad “Nida neapsimoka”, kalba tik apie pačius save, nes tiems, kas ten važiuoja, apsimoka puikiai, nes jeigu neapsimokėtų, tai nevažiuotų.

Šiemet supratau, kad viskam yra ribos, ir kad žmonėms, kurių smegenys reikalauja kažkokios veiklos, o ne vien monotonijos, net ir tobulas miestelis negali galioti amžinai, ir ilgainiui apkarsta.

Jaučiuosi išsėmęs to kurorto teigiamas puses: visi takai – ir prie švyturio, ir miškais – išvaikščioti tiek, kad žinau viską atmintinai ir galėčiau eiti užsimerkęs. Numinti visi laiptai. Aš net senosios šašlykinės žavius griuvėsius išnaršęs iš visų pusių. Dviračiais išvažinėta viskas – ir nuobodus kelias iki Preilos, ir kiekvienas oro uosto pakilimo tako betoninis gabalas, ir net smilgos to tako gale atrodo pažįstamos.

Išragautas ir atmintinai žinomas kiekvienas restoranas, kavinė, užkandinė ir netgi Kuršis, nors pastarojo taukinų tarkių ir drungnos degtinės nepamiršiu dar ilgai. Aš pažįstu atmintinai net ledų pardavėjas (prie pagrindinio tako, veidu į jūrą: jeigu po kaire, tai mergaitė, parduodanti ledus, atsisako parduoti mineralinį, sako, eikit prie baro; jeigu po dešine, tai moteriškė labai nemėgsta, kai vaikai ilgai renkasi ledus), žinau persirengimo būdelių numerius ir beveik sapnuoju tą tepliotų akmenų pardavėją, kuris kirmija netoli Vytauto Kernagio paminklo.

Man Nidoje atsitiko tai, kas atsitinka mums, kai mes užsimarinuojame toje pačioje košėje per ilgai – viskas aplinkui yra nuspėjama, pažįstama, ir niekas nebestimuliuoja proto. Nuėjęs į prieplauką, net tingiu traukti fotoaparatą: aš jau atmintinai žinau visus rakursus, kaip aš žinau, kad per žolines susirinks tie patys neva autentiško liaudies meno atstovai ir pardavinės tuos pačius drožtus šaukštus ir tas pačias vaistažoles, kaip ir prieš metus, dvejus ar penkerius.

Manęs ten niekas nebestebina maloniai.

Žinoma, yra dalykų, kurie liūdina: naujos pripučiamos lipynės, uždengiančios vaizdą į kopą iš “Seklyčios”, Purvynės sandėliukai ir garažai, prilindę publikos, kuri anksčiau Kuršių Nerijos sau neleisdavo, o dabar kažkaip sugeba atrėplioti, apsipirkti Maximoje ir paskui valgyti virtus kukurūzus ir užsėsti vietas prastose maitinimo įstaigose, kurios pasidaugino it vėžio ląstelės, gadindamos vaizdą.

Rinkodaros prasme Nidoje atsitiko tai, kas vadinama prekyženklio užteršimu, contaminating the brand, bet čia užsiteršė ne tik prekyženklis, o ir pats pasiūlymas. Rankelės pačios ėmėsi peilio prieš vištą, nešančią aukso kiaušinius. Jie, Nidos žmonės, norėjo padaryti Nidą populiaresnę ir prieinamesnę daugeliui, ir padarė, bet tai ir buvo didžiausia kvailystė. Jūs, nidiečiai, manėte, kad galėsite toliau keliuose restoranuose pardavinėti pietus, kur vienas žmogus palieka 150 Lt, ir dar PAPILDOMAI netoliese pastatyti staliukų, kur bus cepkės po 20 Lt?

Klystate. Pasiliks tik cepelinai, nes dings tie žmonės, kurie mokėdavo daug išleisdavo po tūkstantį litų šeimai kasdien su sąlyga, kad nematys to, ką mato Vilniuje prekybcentriuose prie miegamųjų rajonų.

Negali prabangiame drabužių salone, kur laksto madingai atrodantys pardavėjai stilingais akiniais ir juodais megztukais, pastatyti dar pakabos su Humanos drabužiais ir tikėtis, kad tie, kas pirko marškinius už 500 Lt., ir toliau eis ir pirks ir nekreips dėmesio į tą pakabą ir joje besiknisančius lankytojus.

Vadinkite tai kaip norite – elitizmu, pasikėlimu, turčių ir pasikėlusių iz griazi v kniazi egoizmu, smulkaus pasipūtėlio kvailu pasididžiavimu, kad mat turi už ką Nidon nuvykti – bet faktas lieka faktu: mano šeima ir aš ten važinėdavom, nes dviems, trims savaitėms Nidoje galėjai matyti geresnę Lietuvą, dirbtinai pravalytą nuo besiskundžiančių nemylimais darbais ir valdžia, labai tolimą nuo stambiaplokščių daugiabučių namų ir su jais susijusio skurdo. Ir dėl to važinėjo daugumas kitų keliautojų, kurie suka ienas kiton pusėn ir kitai vasarai ne visi užsisakys (anksčiau visos geriausios vilos būdavo jau rugsėjį užsakomos kitai vasarai).

Nida, trumpai tariant ir labai apibendrinant, buvo tiems ir tik tiems, kas nesisieloja dėl šildymo kainų (dėl įvairių priežasčių – galima nesiskųsti šildymo kainomis ir todėl, kad yra iš ko sumokėti, o galima ir todėl, kad šiaip yra neįprasta skųstis).

Dabar čia pilna žmonių piktais nuo nuovargio (arba nuvargusiais nuo pykčio) veidais. Gali juos pašnekinti, ir kiekvienas pasakys, kad Kubilius algų nedidina ir viskas brangsta, o dar kiek kainuos elektra kai japonai pastatys atominę elektrinę. Jiems ant kaktos parašyta, kad taip sakys. Neišvengiama, kaip jų mažos vyriškos tašytės, p*derastkėms vadinamos, ir tų tašyčių dirželiai, juosiantys pigiais baltais marškinėliais aptemptus pilvus virš pigių džinsų. Jie yra vargo pranašai, kaip tie pakistaniečiai, bengalai ar indai, besibūriuojantys gatvėje kiekvieną kartą, kai įvyksta kokia nors nelaimė: dirba penki gelbėtojai, o du šimtai penki nieko ypatingo neveikiantys, tačiau darbingo amžiaus vyriškiai vienodai nykiomis kelnėmis ir baisios išvaizdos marškiniais trypčioja aplinkui, nes jiems nėra kur eiti. Jų darbas yra pranešti savo išvaizda televizijos kameroms, kad Pakistanas – tai kraštas, kur daug kas neskuba į darbą.

Taip pat ir Nidoje tos pavargusiais ir piktais veidais varguolių šeimos signalizuoja, kad tiems, kas čia džiaugėsi rezervato statusu, čia jau jau nebe vieta. Galim pamažu kraustytis. Gal ne visi iš karto, gal ne visi kitame sezone, bet pasiūlymo nebeliko. Išimtinumas nusitrynė. Sakau tai nepykdamas, tiesiog suprasdamas, kad tas magiškas ryšys, kuris buvo tarp manęs (ir mano artimųjų ir draugų) ir Nidos jau nebe toks, koks buvo.

Dar kartą sakau: spjaudykite ir širskite ant manęs kiek įmanydami, manęs tai asmeniškai nepalies nė truputėlio, nes aš čia kalbu apie objektyvius kurorto traukos faktorius. Tai galioja visur. Žmonės perka tam tikrą automobilį ne tik todėl, kad patys jo nori, o ir todėl, kad žino: kaimynas sau tokio leisti negalės. Tai normalu, tai nėra nei nesveika, nei smerktina. Tik ne visi nori apie tai atvirai kalbėti.

Pagal kontrastą, tikrą ar numanomą, su savo aplinka, mes priiminėjame daugybę savo pirkimo sprendimų, siekdami išskirtinumo ir statuso. Nida daug metų sėkmingai pardavinėjo lankytojams statusą, kuris pateisindavo labai didelę poilsio kainą. Dabar statuso beveik nebeliko.

Tai nėra negrįžtamas procesas. Ekskliuzyvumą galima uždirbti vėl. Galima padidinti barjerus ir iš naujo filtruoti lankytojus. Galima pabranginti įvažiavimą (sakykim, būtų sveika nuo 20 Lt padidinti iki kokių 100 Lt vienam automobiliui – kaip mat suveiktų šokas). Galima uždėti kurortinį mokestį – na, kokius 10 Lt vienam atvažiuojančiam vienai dienai ir įkišti pinigus į miesto infrastruktūrą. Šeima, mokanti už apartamentus ar namelį 500 Lt per parą, mažai tepajus (tai bus mažiau nei 10% nuo nuomos kainos), o visokie perdirbti sandėliukai ar garažiukai neatlaikys, ir kurorte atsiras daugiau erdvės, nes sumažės lankytojų.

Galima padaryti daug ką, bet tam reikia politinės valios ir nepasiduoti spaudimui tų, kas savo smirdančias malkines vasarą nuomoja atvykėliams ir sukiojasi turizmo centre, lįsdami prie atsitiktinių lankytojų ir siūlydami nakvynę.

O galima nieko nedaryti ir žiūrėti, kaip visa tai pamažu pavirs negražiu Šventosios klonu. Pasirinkimas yra Nidos gyventojų rankose.

Advertisements

53 comments

  1. Ruta

    Geras straipsnis. Tik labai liūdnas pavadinimas :(

  2. jautis

    Užjaučiu Andrių dėl patirtų nusivylimų ir pritariu jo pamąstymams. Aš esu iš tų, kuriems Nida per brangu, bet irgi simpatizuoju luominei-feodalinei santvarkai, kur yra ponų pasaulis ir baudžiauninkų pasaulis, kurie savo pačių labui turi egistuoti kuo atskiriau ir bendrauti kuo mažiau. Man, kaip žemesniojo luomo samdiniui, visai patinka mūsų papigiavos pramogos: Palanga-Šventoji, pigios triukšmingos aludės Vilniuje ar spirituoto vyno “Šilelis” butelis Žirmūnų padvarotnėje. Dar yra futbolas, velikas ir Multikino Ozas su nuolaida. Ponai turi jachtas, golfo laukus, Gelažniko krautuves, šūstrus restoranus ir kitas savo pramogas. Tegul turi – man jie nemaišo, ir niekada pikto žodžio napasakysiu ir brautis į jų pasaulį nematau reikalo – aš su savo elgesio modeliais juos erzinčiau, ir jie man tikriausiai nepatiktų. Per didelė demokratizacija nėra absoliutus gėris…

    • Turchius14

      Eik geriau delfine pasiskust Kubilium, šlykštyne

      • jautis

        Tai kad niekas nesiskundžia, gal laikas išmokt ir tekstus suvokt, ne vien pinigus skaičiuoti, ubliūdke.

  3. Lietuvis

    Labai džiugu, kad Lietuva tampa vis didesniu runkelynu, kuris plečiasi net į tokius buržuazinius kurortus kaip Nida. Pūslėta darbo žmogaus ranka negailestingai atsirėžia sunkiau prieinamus žemės lopinėlius iš tokių rubuilių-turčių kaip Užkalnis ir co., primindama vaikystėje žaistą lauko žaidimą “Žemė”, kuomet iš skurdžos “zekų” šeimos kilęs putiovas kiemo pacanėlis, įvaldęs peilio mėtymo gudrybes, sudirbdavo ‘pilnas šiknas’ turinčius nomenklatūrininkų vaikėzus.
    Runkelis numato jūsų visus ėjimus į priekį, turčiai jūs nelaimingi. Ir, Dievas duos, nerasite jūs sau ramios vietos šioje žemdirbių šalyje.

  4. O is tikruju, tai uz ta suma galima paatostogauti ir kitur.

  5. nika

    andriau,tai tu nori pasakyti,kad tik tau vienam i nida norisi,o proletariatui grieztai draudziama;)

    • Šakės, kaip sunku perskaityti, kas parašyta.

      Būtų gerai, kad prie šlagbaumo padarytų Face Control pagal mano nustatytus kriterijus. Bet to nebus.

      Aš sakau, kad jeigu privažiavo proletariato, tai aš ko gero nebevažiuosiu.

  6. Saulius

    Susisvarbinimas ir nebemaži didybės manijos daigai. Belieka pradėt atiminėt iš našlaičių ledinukus ir varyt juos nuo jūros maudytis į melioracijos griovį. Brenda Užkalnis per Lietuvos purvynę kvapnia nosinaitę nosį pridengęs…

  7. mustangas

    Iskart pasakau, kad as ne Nidos zmogus. Tokioj cukraus sirupo aplinkoj as galiu istverti diena, maksimum gal dvi. Nu negi normaliam virejui v padlu atvaziuot i Nida normaliai maista padaryt. As grieztai nesutinku su Laukiniu Zasu vertinimais apie Kursiu Nerija. Tose vietose zasu nebuna! Yra tik kormoranai! Man poilsis yra Majamis, Kanai, Vaikiki, Palanga, Riminis, Atlantic City ir alike.

    Mano nuomone Nidos pokyciu priezastys yra kelios. Pirmiausia, zmones pradejo tureti pingu. Ir tie, kurie anksciau negalejo sau leisti pasitvirtinti statuso dabar tai gali. As suprantu, kad pats tu cepkiu po dvim is bado mirdamas nevalgtum, bet tiems naujiems statuso dalyviams sutaupymas reiskia papildoma statuso diena. Ir jiems tai prisimenant praejusius metus dienos pietu yra priimtina. Antra, del statybos apribojimu Nidoje apskritai neimanoma nieko naujo (nerasau modernaus, nes neturiu omenyje stiklainiu) pastatyti, bet paremontuoti ir perstatyti sandeliukus ar malkines laisvai galima po 3-4 kartus (nu koks “sveiko” proto nidiskis ims paskola ir driokstels didele patogia malkine jei galima metu metus testi projekta is uzdirbtu pinigu vis dadastatant), todel dideja nestatusinio poilsinio ploto pasiula, o vietu skaicius high end’e lieka tas pats. T.y. ankstesnis statusas nuverteja, amortizuojasi, dyla ir atsiskiedzia. Trecia, nidiskiai visada buvo specifinio mentaliteto ir i ifrastruktura jie niekad neinvestuos. Tai, kad dauguma high end’o vilu dar nera dastatytos yra paminklosaugos reikalavimu nuopelnas. Priesingu atveju prie ju sekmingai prisislietu malkines ir sandeliukai (ne todel, kad butent ju paskirties reikia, bet kad mokesciai mazesni butu).

    Pabaigai Tamsta noreciau paguosti: krize ateis ir tie naujieji statuso rodytojai isgaruos kaip lietaus lasai nuo ikaitusiu saligatviu. Greiciausiai jau kita vasara Nida bus tokia kaip buvusi. Jei tai neivyktu, siulau pasizvalgyti i kitus nidiskus kurortus. T.y. koki Nantucket arba Long Island. I Nida panasesne yra Long Island’o zemoji sake, kur Montaukas, bet joje tik trys vyno daryklos. Virsutineje sakeje ju apie dvidesimt, bet apatineje sakeje restoranai geresni. Vakaru krante San Diege yra La Jolla. Havajuose yra Lanai sala. Ten irgi dvasingai gerai. (na iPhonu bus, bus sandalu su kojinem, bet p*derastkiu tikrai ne) Gero poilsio!

    • La Jolla yra super, kaip ir Del Mar, Jūs teisus.

      • mustangas

        Del Mar labiau mano stiliu atitinkanti vieta, bet ji nera kuo nors isskirtine, todel man neuzkirto. La Jolla graziausia truputi po 6 ryto, kai paokeanio take dar beveik nebuna begiku, o vietoj ju vis dar apsiblaususiu teveliu stumiamose vezimeliuose tingiai smakso metu-dvieju Metjusai, Denielai ir Reiceles skaiciuodami ruonius.

    • Labas Mustangai, tu netyčia nerašai savo blogo? Sklandžiai liejasi mintys, sveikas humoras ir gramatinės klaidos suteikia savotiško šarmo :) Paskaityčiau ir daugiau…

  8. Basas

    D.Gerb.Dr.Uzkalnis teisus. Netoli prieplaikos pastatyti pripuciami pimpelsangai ir kibirksciuojanti hiernios saudykla visa Nida nutempia link Sventosios. O publikos panasios jau N trinasi. Aplink prabanguji ciliaka. Liepos vidury gerejaus einant 2 ponias, su garbiu ponu ir vaikais. 1 ponia, ilindus i laaabai fishnetine suknia, aiskiai norejo parodyt savo isskirtini skoni, derinant apatinius ir josios cukosenos spalva. Eidama ka tai sapaliojo kaip jie, savaitgaliais, vaziuoja link michiganaus jezerelio. Vot, is US net zmogai atlekia. Ponas, fishnetiniu majkonu, su pydarkute po pazastim, vede savo damas ciliako pusen..

  9. Vytautas

    na straipsnio autorius pasirodė nuobodokas žmogelis, kad tiek metų vienoj vietoj atostogauja, kaip ir nuobodūs paverkšlenimai straispnyje, bet skaičiau, nes tikėjausi vis dėl to kokios nors pabaigos. Kiek buvau Nidoj, gal tik kartą restorane valgiau, pasidarydavau namuose, kur išsinuomodavau ir man px iš tikro kokie žmonės aplinkui, nes ne dėl jų aš čia. Ne dėl to atvažiavau, kad dairyčiausi į kitus ir dar būčiau jais nepatenkintas. Atvažiuoju čia, nes tą kartą noriu čia, kitą kartą norėsiu į Palangą, o gal kitą kartą iškeliausiu į Maroką panašiam laiko tarpui, nes kaina bus panaši. Taip kad nereikia čia pūstis, kad turi pinigų. Turėt turi, bet jais džiaugtis, tai nebemoki, kaip, turbūt, net nekreipi dėmesio į pirmąjį pamatytą drugelį pavasarį, ar naujai atrasta gėle, augančia kažkur kopose. Tie su pederastkėmis patinka tik fyfoms ir tai dėl vienos priežasties. Esame lietuviai visi iš valstiečių, nėra pas mus likę ponų, bajorų, taip, kad nereikia čia nosies riest prieš visuomenę, kad jie neverti net atostogauti ten, kur tu nori. Nida ir visa Kuršių Neringa yra unikalus kraštas net Europos lygiu, tai čia atvažiuoti turi teisę kiekvienas, tik mažai apie tai kalbama, daugiau kalbama, kad Nida gerai, nes ten ramu, tik brangoka, o nereklamuojami unikalūs dalykai, sveikas oras, švarus jūros vanduo ir t.t. Pvz. mano mama, būdama vaikas sirgo astma, dėl jos tėvai net metams buvo išsikėlę į Nidą gyventi, žiemą važinėdavo rogėmis pajūriu, miškais ir astma praėjo, kodėl apie tai niekas nekalba, o tik skundžiasi, matai, kad ne jo lygio žmonės maišo atsipalaiduoti restorane. Kas iš to, kad tu 150 litų išleidi maistui restorane, vis viena tūlike rezultatas tas pats, kaip ir konservų. :) o Nidos gyventojai tavęs ir net nepastebės, jei ir nebevažiuosi ten, bus kam užimti tavo vietą, gal net ir džiaugsis tie nakvynės namai, kur nebeatvažiuoji.

  10. Problema kad dabar ekskliuzyvumo ieškotojams Nida nebėra tas aukščiausias prabangos laiptelis kurį jie gali sau leisti. Todėl važiuoja į užsienį, o Užkalniui į akis lenda jų vietą užimantys atvykėliai iš Šventosios.

    O pastatyt kažką gerai tiesiog nebus pinigų – nidos sezonas – 2 mėnesiai, o dabar finansavimą sunku gauti ir 12 mėnesių atviriems (t.y. 6x daugiau pajamų) kurortams Kanaruose (važiuojantys traukia iš Vokietijos, UK ir Skandinavijos).

    Papildomas mokestis už įvažiavimą gal ir sumažins panašumą į Šventąją, bet žmonės vien dėl to kad brangu įvažiuoti nevažiuos. Nauja dviračių tako danga tarp Nidos ir Preilos žingsnis į teigiamą pusę, bet tai nepritrauks ieškančių išskirtinumo.

    Va jei sutvarkytų Nidos oro uostą ir dar pritaikytų mokestinių lengvatų kaip kad Meno saloj ar San Marine, tada gal ir jachtų su vilom atsirastų :)) Bet tada Užkalnis pyktų kad ir Nidoj jau rusiškai kalbama ;D

  11. sausiotryliktosiosradijozvalgas

    straipsnis kiek primena rubaviciaus paverkslenimus apie Vilniaus centrą. belieka tik maironio traku pilyje žodį trakai pakeisti Nida.

  12. Vidas

    Manau, kad tokias mintis suformuoja lengvos depresijos sindromas. Sindromas, kai smegenys nustoja gaminti džiaugsmo hormoną. Labai didelę įtaką turi tam ir amžius. Šias problemas, manyčiau, ir reiktų spręsti, o ne logikos ieškoti. Ir dar manyčiau, kad autorius tokių problemų spaudžiamas neturėtų skubėti griebtis plunksnos. Visa savo būklė kaip ant delno.

  13. nika

    zinai,andriau,gal tu jau grizk atgal i anglija,nes tikrai depresucha tau prasidejo.bambi kaip koks litvcas-tas mol negerai ir anas nelabai kas…ziurek greitai ir tu pradesi suda malti apie sildymo kainas ir vaisciosi su ped*astke per peti;)papuoles i ta kudra ir tu pazaliuosi

  14. Roka

    Esu dar jauna, taip jau susiklostė, kad iki šios vasaros Nidoje neteko būti, tiesiog ilsėdavomės prie ežerų, šeima jūros nemėgo, o kol buvau vaikas buvau priklausoma nuo šeimos. Kadangi jau nesu vaikas ir ilsiuosi kur noriu, šiemet Nidiškė studijų draugė pakvietė į svečius ir mielai sutikau. Ko naiviai tikėjausi? Tylaus ir ramaus pajūrio miestelio, kur visi lėti ir laimingi džiaugiasi šiltu smėliu, eina palydėti saulės gurkšnodami pussaldį vasarišką vyną, pietums valgo šviežią žuvį jaukiose terasose ir nėra čia piktų, nėra skubančių ir viskuo nepatenkintų.
    Ką gavau? Šoką. Jau po pirmos dienos aš vos nedaužiau galvos į sieną, kad kažkas su manimi negerai, nes nesupratau kur gi tas Nidos išskirtinumas, kur jos stebuklas, kodėl ji laikoma Lietuvišku”užsieniu”. Batutai ir kvaili plastikiniai burbulai prie marių, minia žmonių pleže nuolatos ką nors čepsinti ir tipinės nuolat besibarančios šeimynėlės, nupušėliai supermaminiai tėvai nešastys savo kriokiančius vaikus pasisiot į jūrą. O kur dar klaikus vaizdelis Sename Žvejy, į kurį mane vietiniai tempdavo kasdien valgyti. Ir šaldyta, paskui atšildyta ir išrūkyta žuvis pas Joną, Petrą ar kaip ten besivadintų ta vieta. Ji priminė neaiškią masę, kurios nuplauti nesugebėjo net pats geriausias alus, kurio nežinau ar Nidoje yra, nes kelis butelius buvau įsimetusi iš žemyninės Lietuvos. Nesakau, kad viskas buvo blogai… pabuvau, pamačiau, pasideginau, bet liko neatsakytas klausimas, ko aš nepajutau, kad Nida manęs nesužavėjo, neužbūrė, neįkvėpė…
    Po šio Užkalnio straipsnio man kiek ramiau, nes greičiausiai tokia Nida, kokią naiviai įsivaizdavau ir kokią tikrai būčiau pamilusi iš pirmo žvilgsnio kažkada buvo, tik deja, man neteko jos pažinti…

    • Arturas

      Važinėjau į Nidą taip prieš 30 metų maždaug. Miestelis buvo toks pat žavus ir nerūpestingas. Ir Zaviša buvo teisingas vaikinas, o jo Aldutė – labai malonus žmogus.
      Bet publika… publika stipriai gadino orą ir tada. Tos nėriniuotos rusakalbės prieplaukoje, jų vyrai apsmukusiais Bogatyr markės trenikais ir su nepamainoma udačka rankoje. Visi tie sekretoriai bei instruktoriai, kurie gaudavo putiofkes bei jų ataugos oriai tipenančios šalia… Dabar juos tiesiog pakeitė Kauno verslinykų mailius ir turtingi prarabai su pederaskėmis vaikštantys į pliažą pavalgyti šeimomis.

  15. makuka

    To Lietuvis You made my day

  16. Piskomobilis

    O man labai nepatinka turtingu tevu jaunimas, kuris iki juros ir i vynine vaziuoja tevu pirktomis, ar skolitomis masinomis, “tipo, ka cia lochu privaziavo” ir panasaus poziurio. As, atvaziaves i Nida vaikstau arba vaziuoju dviraciu, bet tai nereiskia, kad neturiu namie padoraus automobilio ir pan. Va, sitie yra didziule beda.

  17. Burbulas

    Grazus straipsnis, ir man gaila Nidos. Bet manau, kad kaltas del to yra pats Uzkalnis. Kai skaitomiausias Lietuvos rasytojas kelis metus nuolatos savo kygose ir staiprsniuose poetiskai liejas apie Nidos zavesi, naturalu, kad skaitytojai pradeda ten vaziuoti… Rasytum sitaip graziai apie kokias Mergeliu salas, problemos nebutu, proletariatui per toli, o Nida nuo Palangos tik pora valandu vaziuot.

  18. antivinkis

    Be objektyvių pokyčių yra ir viena politinė – į Nidos merus atėjo spygaujantis Tinkis Vinkis – visų komuniagų numylėtinis, buvęs rusų ambasadorius rusijoje nuo Lietuvos, kuris iškart pareiškė kad čia turistų per maža – bus daugiau iš Rusijos, kad statyt neleidžia – bus pristatyta. Šitokie beskoniai, pilki žmogeliūkščiai ir pribaigs Nidą. Komunistiniai n\uvorišai Nidos valdžioje – kas negali būti baisiau?

  19. Hm, liūdnas straipsnis ir visai negražus. Menkinti žemesnį socialinį sluoksnį yra prastas tonas. Tikras aristokratas yra širdyje. O kad nusileido Nidos kainos, tai tik rodo, kad gyvenimo lygis nusileido. Nes pvz. Kainos Monake tai nenusileido kol kas. Ir nereikia manyti, kad Nidos spindesys ir skurdas priklauso vien nuo nomenklaturščikų. Gal tai reiškia, kad išmiršta tie nomenklaturščikai, o nauja kartagali paatostogauti ir pvz. San Trope?

  20. hm

    Ketinau eiti ginti autorių nuo piktų komentarų – nors jam to ir nereikia – bet gal neginsiu, o tik pasakysiu, kad kurorto išskirtinumo formavimą, apie kurį kalbą p. Andrius, ne jis pats sugalvojo. Mustangas aukščiau dailiai išvardijo keletą vertų dėmesio kurortų, kurie elgiasi (nuo seno) būtent taip. Mūsų provincialiam mentalitetui suvokti kažką iš pasakyto straipsnyje tiesiog gal kol kas per sudėtinga, dėl to Nida ir numigravo ten, kur neturėjo.
    Mustango minėtoje Nantucket saloje JAV yra tekę gyventi, o po daugelio metų – grįžti atostogauti, nes nostalgija labai traukė. Kraštovaizdis artimas Nidai, na skiriasi tai, kad tai sala Atlanto vandenyje. Čia oponentai turbūt iškart sukritikuotų, kodėl kažkas norės mokėti 400 usd už naktį kiek senove dvelkiančiame kad ir labai mielame kambaryje inn’e, o visai ne gigantiškame viešbutyje su dešimčia baseinų, ar švartuotii savo katerį prieplaukoje, kurioje jų telpa tiesiog mažai. Dar kas nors turbūt supyktų, pamanyk, ten nėra pigaus ‘makdako’ ir net donkin donuts. Ir, kad juos kur galai, plytinių pastatų statyti negalima, draudžiama, kad ir kiek Senato narių pažįsti. Na štai ir va, visi tie padoriai turtingi žmonės plaukia ten arba skrenda privačiais lėktuvais (oro uostas ten veikiantis, neužžėlęs smilgomis), nepaisydami dažnų liūčių ir dažnai šaltoko vandenyno. Jie ten laiko prabangias (aišku, medines) vilas, apaugusias nuostabiausiomis hortenzijomis, vos keleto savaičių per metus poilsiui. Nes ten tiesiog labai gražu ir ramu. Gali rytinę kavą pustuščiame Main street’e gerti ir stebėti į su hortenzijomis besitvarkančią merginą, išlipusią iš žalio sunkvežimiuko, gali į paplūdimius, kurių daug, važiuoti dviračiais, o prie švyturių – kopomis Jeep wrangler’iais. Kas mėgsta – žaidžia tenisą, nes kortų labai daug, kas ne – žaidžia golfą viename iš keleto klubų. Jokio kičo, jokių pigių hamburgerių, puikias bandeles kepa šeimos versliukas Orange streete, prekybos centras – toli ir gerai užkištas, kad niekam nesipainiotų po akių, žmonės apsirengę polo marškinėliais, o ne ‘beisbolkėmis’, ant kurių parašyta NYC. Na ir ką gi – nėr čią ko stebėtis – kainos gal penkiagubos, palyginus su krantu už valandos plaukimo – kaip tuoj suskaičiuotų tūlas tautietis. Gauti kambarį inn’e apskritai yra misija beveik neįmanoma, nes jų labai mažai, keliaujant su kompanija idealu nuomotis vilas, tai labai patogu. Ir visai ne kalba apie tai, kiek jis kainuos – apsistoti NY Plaza 5* prie centrinio parko bus pigiau. Bet niekam dėl to nesidaro nejauku – ką ta vieta traukia, tas važiuoja, kas nesupranta, ko tiek mokėti, važiuoja kitur. Ir jokios polemikos.
    Nors puikiai suprantu, kodėl autorius taip prisirišęs prie Nidos, – jis pasaulį nori matyti čia (ne tai, kad negali jo pažiūrėti už Lietuvos ribų), – bet šią ar gretimas New England salas labai rekomenduoju Nidos pakeitimui. Paskristi yra ką, bet malonumas garantuotas.

  21. Adv. Tomas

    Rašant šį protokolą vietoje Dr. reikėjo pasirašyti „LTSR plano komiteto pirmininkas“. Tuomet labai atitiktų straipsnio dvasią. Nes parašytas taip pat, kaip ir verkšlenistai skundžiasi dėl prekybos tinklų didelių , nežmoniškų kainų, degalinių tinklų suokalbių po kurių eiliniam žmogeliui jau ir kuro negalima įsipilti. Tik iš kitos pusės.
    Rinka viską sureguliuoja ir ne kas kitas, joks dėdė iš merijos ar partinių organizacijų nariai. Verkšlenistams dėl Maximos ir Iki samokslų parekomenduočiau patiems įsteigti savo prekybos tinklus ir taikyti socialiai teisingas ir nediskriminuojančias prekių kainas, prie tinklo galėtų įsteigti ir degalines, kur kuro kainas nustatytų pagal Sodros išduotas pažymas apie pajamas. Jei neįgali, tai tegu graužia morką.
    Dejuojantiems dėl Nidos išskirtinumo praradimo (beje morozų ten buvo visados ir nemažai) yra vienintelis patarimas – supirkti Nidos NT , o vietinius gyventojus susodinti į baržas ir išplukdyti į marias. Geriausia per audrą bei škvalą. Jei nėra galimybių to padaryti, tai nėra ko bėdavoti, nes paprasčiausiai nėra verti jokio išskirtinumo. Belieka graužti morką ir ieškot alternatyvų.

  22. Inga

    kam reikia ramybės, daug tos pačios jūros, kam labiau patinka kai tėčiai rankose nešioja vaikus, o ne alų plastiko stiklinėse, kas nenori, o gal negali daug mokėt už apartamentus, kam svarbiau ramus pabūvimas su vaikais, o ne savo šmutkių parodymas šarkoms – rinkitės poilsį Latvijoje, ramybė garantuota, jokios grūsties; čia tikrai ne Ibiza, ne Kanarai, ne Marmaris – niekas nešokinės ir nesistengs įtikti, nebus kabakų, nebus restoranų, bet nebus ir triukšmo…čia tikrai nepatiks šou mėgėjams, nėra preiš ką maivytis
    vasaros prie jūros žmonių kamšalynėj niekuo nesiskiria nuo savaitgalio Akropoly – čia poilsis? čia siaubas !!!
    Man patinka Nida, bet tik trumpai, aš negaliu ten atsipalaiduoti, ore sklando susivaržymas, aš Nidoj pavargstu, kaip ir Šventojoj, jau nekalbu apie katorgą Palangoj. Gaila, kad norint ramybės ir laisvės nuo minios reikia bėgti iš Lietuvėlės, bet atostogos trumpos…

  23. Antanas

    “Žmonės perka tam tikrą automobilį ne tik todėl, kad patys jo nori, o ir todėl, kad žino: kaimynas sau tokio leisti negalės.” ????
    Nors tokių debilų, ofkoz, pasitaiko, tačiau tai tikrai nėra dėsnis, kaip kad norima pateikti.

    O pats straipsnis tai ką aš žinau… Visa Nida išvaikščiota ir atmintinai žinoma taip kad net atsibodo ir… netikėtai, pasirodo, varguoliai dėl to kalti… Tikra užkalninė logika.

    Kažkokie pavyduolio padūsavimai, kad dabar mol bet kas gali į Nidą nuvažiuot…

    Norisi išskirtinumo? Prašau – iššok parašiutu (dar geriau – be parašiuto) iš 33 kilometrų aukščio, laimėk Olimpiadą, irodyk (ar paneik) Rymano hipotezę, dalyvauk Marso programoje, gauk Nobelio premiją – čia tikrasis išskirtinumas, o ne tai, kad už apdegusius blynus sumokėjai 500 Lt.

    • “Nors tokių debilų, ofkoz, pasitaiko, tačiau tai tikrai nėra dėsnis, kaip kad norima pateikti.”
      Pakalbėtumėt su marketingistais, gal pasikeistų nuomonė. O gal ir ne.

  24. M

    Pusė komentatorių pusglušiai. Žmogus parašė savo nuomonę, o tie apsiputoję loja, kad ji nesutampa su jų nuomone. Tokių ir panašių į jus Nidoje ar visoje Kuršių Nerijoje tikrai nereikia. Žmonės be elementarios kultūros bet kur yra blogis, o tokiame gražiame Lietuvos kampelyje jų galėtų būti tikrai mažiau. Yra kaip yra

  25. D. Gerbiamas

    Vat jums ir prašom – Užkalnis pats virto sena amžinai viskuo nepatenkinta žaba, keliančia pavojų nacionaliniam saugumui. Kas, vpročiem, yra beveik natūralu nuo tam tikro amžiaus, jeigu pats nesiimsi aktyvios profilaktikos veiksmų. Kitaip teks neišvengiamai susitaikyti, kad gyvenimas ritasi tik blogyn, jaunimas vis labiau pasileidęs, seniai vis labiau nudurnėję, aplink vieni vagys, valdžia algų nedidina, o maksimos taikosi nusukti paskutinį pensą.

    Aš tai manau, kad jeigu prisikeltų Tomas Manas ir pamatytų tarybinę ir ankstyvą posttarybinę Nidą, kurią taip dievina Užkalnis, tai jis apsiverktų ir jau daugiau nebeprisikeltų niekados.

    Aš irgi važinėdavau į Neringą nuo senų tarybinių laikų, nes dirbau kontoroj, kuri turėjo ten poilsio namus ir buvo įmanoma prasimušti iš profsojuzo kelialapį vos ne kasmet, ypač jei ne pačiu poniškiausiu laiku. Tai puikiausiai prisimenu tą pakilų jausmą, kuris apimdavo padvelkus marių vėjeliui kelte. Vien dėl to man piestu pasitodavo plaukai, kai dabartiniais laikais išgirsdavau ketinimus statyti tiltą vietoj keltų perkėlos. Kai man jau ir naujoji perkėla yra visiškai ne tas, palyginus su ankšta anuometine.

    Taip jau yra, p. Užkalni. Netruks ateiti laikas, kai pastebėsit, kad maloniausia lankytis ne zamorskuose kurortuose, bet gimtinės kapinėse, nes ten mažiausiai agresyvių permainų. Ir tai, kai prieš porą metų užsukau į Nidos senąsias kapines ir pačiam vidury pamačiau , kaip nachališkai pūpso “visų laikų geriausio Nidos mero” kaupas, man pasidarė silpna ir aš tikrai daugiau ten neisiu niekad gyvenime.

  26. Stogas

    Na man Uzkalnio persama mintis – Nida tik Uzkalniui ir Romanovui, nes jie gali moket uz pietus 150 lt ir uz ivaziavima 100 lt nuo zmogaus- truput baisi. Tai primena rezervatus- jei ezeras , tai jis aptvertas turtingiems. O kur man atostogauti? Palangoje- nafik aciu. As ji suprantu, jam neprestizas gerti alu su prascioku ir moket uz 2 pavepusius cepelinus 20 lt.. Blyn, isbringo Elitas, publika jam per prasta, paduokit Marcinkeviciu ir Mocku…

  27. Arklimantas

    Užkalni, bet tu pats Nidoje vaikštai susiraukęs kaip paskutinis runkelis? galvoji apie šildymo kainas? Yra gi ir Juodkrantė, Preila. Ten irgi kolegos runkeliai puola?

    • Antanas

      dar blogiau – jis galvoja apie tuos kurie galvoja apie šildymo kainas. Ir dar blogai galvoja… bloogas bloogas užkalnis…

  28. salos

    Šiemet atostogavau tris kartus. Nepale, Peru ir Islandijoj. Jokių cepų, p’derastkių ir proletaro.
    Iš viso, apie ką jūs kalbat? Ar čia reikia pusę amžiaus plavkes gulte prie dangaus žydrumo baseino trinti, kad suprasti jog visos Palangos, Nidos, Kanarai, Long Islandai, Havajai Del Marai, Atlantic Sičiai, Majamiai ir panašios skylės tik proletarui. Apsaugk viešpatie. Geriau jau visai be atostogų.

  29. HM- puikus komentaras, vaziuojam i Martha’s Vineyard-tokia pat atmosfera-ramu, tylu, skanu, zavu

  30. Killaeyes

    Sia vasara neteko buti Nidoje, bet is to ka girdziu ir noro vis maziau yra…liudna…nida del to ir patiko, kad buvo kazkas kito negu visur kitur…

  31. laima

    Taip taip taip-uzdrauskim zmonems,kurie Uzkalniui ir panasaus mastymo subjektams nepatinka, vaziuoti i Nida. padarykim rezervata, Turniskes nr 2. Tik nepamirskim,kad ” iz griazi v kniazi ” galioja visiems. Ypac straipsnio autoriui.

    • Tai aš sau ir taikiau, gerbiamoji skaitytoja.

      Jūs teisi, man labiau patiktų, kad būtų rezervatas, ir kad būtų tik lankytojai, labiau atitinkantys mano skonį. Tokių svajonių turi daugelis, tik ne visi apie jas atvirai pasisako. Ir čia laipsnio klausimas: jei jums patinka visi žmonės, turbūt neturėtų būti jokios problemos kitas atostogas praleisti tabore arba Didžiasalyje.

      Man ne visi žmonės patinka.

  32. lol

    labai prajuokino dialogas tarp mustango ir str autoriaus. La Jolla, Nantucket.. lol! gi, gerbiamieji, jus ten patys atrodytumete kaip tie, su pede*stkem per peti – varguoliai is Rytu bloko. paatostogaut ten istengt galite, tikiu, bet juk patys sedesite prie ”papildomu staliuku su cepelinais po 20 Lt.”
    jei trumpiau – pries spjaudami ant vietinio proletariato, kukliai palyginkite save su pasauliniu elitu. kurie is tiesu gali sau leisti atostogauti ”rezervatuose, kur lankytojai atitinka ju skoni.”

    • Man labai patiko tamstos komentaras: kaip visi tie glušiai komentuojantys po mano kulinarinėm apžvalgom Lietuvos Ryte “autorių dykai pamaitino, negi iš savo kišenės 300 Lt mokėtų už pietus” – tamsta akivaizdžiai gerai žinote, ką ir kur kiti gali sau leisti. Taip, kai buvau Del Mar ir La Jolla, tai iš degalinės buterbrodus nusinešdavau prie jūros. Paskui patikrindavom parking meters, tai ten labai daug prisirinkdavom loose change.

      • mustangas

        Oi, ka Jus, gatavi buterbrodai is degalines La Jolloje. Taip prabangiai mes net su visu vaiku surinktu loose change mes negalejome sau leisti. Maista gaminomes parkavimosi aiksteleje ant sauso spirito primuso. Produktus irgi teko veztis is Rytu pakrantes, nes uz tuos pacius makaronus La Jollos supermarkete plesia net 20c brangiau uz Jumbo size pakeli nei musu Associates’uose. Gerai, kad pazistami patare tai isidejome pakankamai. Kitaip nei Lietuvoje ketchupas cia makdonaldsuose nemokamas. Po siai dienai pamenu kaip kvepia puodelis tirpios Foldgers kavos ankstyva ryta ant okeano kranto…;)

  33. Dzukas

    Suprantu,kad cia ne pageidavimu koncertas,bet siaip noreciau,kad gerb.Dr. daugiau demesio skirtu geopolitiniu ir LT klasiu kovos temu gvildenimui,tas jam ypac gerai sekas.Be to,kas nori gauti snobismo doze ir taip pas Sabaliauskaite i bloga eina,cia jos deja jau nenurungsit.

  34. lol

    skaitykit atidziau, nejau sunku.

    bet taip, as zinau, kas mazdaug ka gali sau leisti. stai koks Bransonas gali sau leisti skristi i Menuli, o Clarksono zmona – vazineti Aston Martinu. ir – koks stebuklas – kaip gali buti, kad as is kazkur (ak, kaip tie glusai komentatoriai) zinau, kad jus to negalit sau leisti.
    ir kam pats nusileidziat iki lryto komentatoriu lygio, lygindamas mane su akivaizdziai viska zinanciais glusais ? :) kai tuo tarpu pats straipsnyje neabejojate, ka pasakys zmogus (apie Kubiliu ir atomine) vien is jo veido.
    fuj. bad, bad dog.

  35. salos

    Man rodos čia jau nukrypot nuo temos ponai. Ar nepagalvojot, kad kai kas tuose Del Maruose, Jolla, Longislanduose neatostogauja ne dėl to, kad turi (ar neturi pakankamai) pinigų, bet dėl to, kad ten nuobodu. Tokiuose vietose dažniausiai atostogauja tie kas turi pinigų, bet neturi fantazijos.
    Nors gal ir gerai, kad jie ten kaupiasi ir nesimaišo su savo makaronais, baltom kelnėm ir pilnom kišenėm arbatpinigių.

  36. silberer

    atrodo ta Nida visada buvo ir bus vienoda,tik mes keiciames,kiek metu galima spoksot i viena smelio kalna,ir dar uz tai moket nezinia kiek,juolab kad isleista pinigu suma svarbiausia tik jums paciam,ir restorano savininkui,o ir visi kiti susirupine tik savo lygio palaikymu, o ne zvalgymusi i kitus, anksciau ar veliau sentimentus isstumia blaivus supratimas kad tai nebejaudina,pries akis nepraminti takai.kai dingsta meile, pradedi matyti trukumus.Tas pats kaip Palangiski nuvaryt prie juros,kancia ir tiek.

  37. Is pajurio

    Nida turi buti elitinis kurortas. Matau ja kaip vokisko, memellandisko ir senojo baltisko – kursisko paveldo objekta. Kad deretu Tomo Mano festivalis ir dar gerai butu varniena atgaivinti (cia gal nerealu) su unikalia gamta. Ir nors man labai smagu prisiminti vaikyste, kai atvaziuoti nereikedavo pasakisku pinigu, ir galejau apsistoti “pas teta”, as noriu, kad Nida turi buti elitine.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: