Jei Salomėja Nėris gyventų mūsų laikais

Toks būtų mėgstamas S.Nėries kompiuterio ekrano fonas. Šią nuotrauką siuntinėtų ir draugėms su užrašu “Kokteiliukaj…. :)))))))))”

Lietuvos rytas, 2011 11 02

“Aš mokiausi Vilniaus mokykloje, kuri vadinosi nevykusios poetės vardu”, parašiau vieną sykį internete, ir sukilo pasipiktinimas, nes negalima juk taip galvoti, o juo labiau kalbėti, apie mūsų lakštingalą. Mes, lietuviai, nuolatos kartojame, kad negalima skirtstyti į juodą ir baltą, tačiau tai mums netrukdo išrikiuoti šventų karvių eilę, kurių apskritai negalima skirstyti ir negalima vertinti, tos karvės aptveriamos ir jų ragai apkaišomi gėlių vainikais.

Bet man viskas galima, aš ilgus metus gyvenau Anglijoje ir dėl to esu ženkliai protingesnis, nuovokesnis ir įžvalgesnis už vidutinį lietuvį, todėl štai mano verdiktas apie Salomėją Nėrį.

Jokia ji ne lakštingala. “Talentingiausia XX amžiaus lietuvių poetė” – abejočiau, gal nebent savo gyvenimo laikotarpiu, kai visa verta dėmesio poezija buvo vyriška. Su kuo konkuravo? Neprisimenate jūs, neprisimenu ir aš. Rinkimuose iš vieno kandidato laimi būtent tas kandidatas. Jis ir būna geriausias. Nigerijos ledo ritulio rinktinė irgi yra geriausia ledo ritulio komanda Nigerijoje, bet tai daug nepasako apie jos žaidimo lygį.

Kad už Salomėją Nėrį nebuvo geresnių – dar nereiškia, kad ji buvo labai gera. Ji labai gerai žinoma pokario kartai – dėl dažno kartojimo. Jos poezija buvo gausiai tiražuojama ir noriai siūloma masėms, nes poetė neturėjo progos neįtikti režimui (o gal ir būtų įtikusi: būtų gyvenus po karo – būtų galėjusi į valias pašlovinti ne tik Staliną, bet ir stribus, ir kolektyvizavimą, ir gal net kokį tautų draugystės žurnalą būtų redagavusi). Jos poezija buvo gerai pažįstama ir todėl daugeliui miela: kaip gazuoto vandens automatai su briaunotomis stiklinėmis.

S.Nėries kūryba – dažniausiai sentimentali, seilėta ir pilna beprasmio liūdesio ir beviltybės (išskyrus tas eiles, kurios apie sovietų santvarką: ten atsirasdavo antrasis kvėpavimas). “O tau kas palaistys dulkėtą nuvytusią širdį?”, klausė poetė, ir pradedi galvoti – o iš tiesų, ar buvo ten kas nors, išskyrus, dulkes, mirtį, niūrumą, išbalusias lūpas, pamotes ir našlaites, mirtį ir neviltį, ašaras ir murzinas piemenaites, sustirusius pirštus, alkį ir besiartinančios mirties akis? Dievuli švenčiausias, ir šito visko mane ir mano klasės draugus vertė mokytis mokykloje, ir dar raiškiai deklamuoti? Man pasisekė, kad jau tada buvau gudrus ir su riestais į save pirštais (ne veltui gimęs Kaune): viską apskaičiuodamas, prieš poetės eilėraščių privalomo skaitymo pamoką buvau susiradęs trumpiausią S.Nėries dvieilį ir jį atkaliau taip gerai, kad moku ligi šiolei – nebuvo progos giliau klimpti į tą tamsaus, minorinio gaudesio liūną.

Jei jums, mielas skaitytojau, šiandien įbruktų tas eiles, ir nenurodytų, kad jas reikia ypatingai aukštai vertinti, jūs atsidusę pavartytumėt akis ir sakytumėt, kad čia eilinės paauglės gimnazistės bambesiai apie gyvenimo beprasmybę, taip būdingi brandos laikotarpiui – paaugs, susitupės, ir viskas tikriausiai praeis.

Laikas apskritai daug ką išgrynina. Jei S.Nėris gyventų mūsų laikais, labai lengva įsivaizduoti, kuo ji užsiiminėtų. Bent jau man tikrai lengva.

Dirbtų ji tikriausiai ne mokykloje, o kokioje nors valstybės įstaigoje pusiau reikalingose pareigose – atlyginimas nedidelis, bet darbo ne per daug, ir yra kompiuteris. Turėtų kelis šimtų draugų Feisbuke, kur būtų įsidėjusi savo nuotrauką, greičiausiai fotografuotą tamsoje, kur nieko nesimatytų, bet taip dar mistiškiau. Prie šeiminės padėties būtų parašyta “Tai sudėtinga”. Gyvenamoji vieta būtų nurodyta kaip “žemės gyventoja” arba kaip nors panašiai, paslaptingai ir dramatiškai (nors gyventų Vilniuje, daugiabučiame name). Iš visos muzikos labiausiai patiktų Zemfyra ir panašios kniaukiančios rusų nimfos, o iš kino režisierių – Pedro Almodovaras, nes jis toks dvasingas, “ne kaip tas Holivudo šlamštas”. Skaitytų H.Murakamį ir P.Coelho, be to, visiems sakytų, kad taip pat patinka lietuvių klasikai, bet iš tiesų vargu ar būtų galėjusi papasakoti, kas jai ten tokio ypatingo toje lietuvių literatūroje.

Salomėja daug laiko leistų portale “supermama.lt”: turėtų tvirtą nuomonę apie ekologinį maistą ir galėtų lyginti ūkininkų turgelius, kurių daugumas jai visgi būtų per brangūs. Tarp apsilankymų didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuos lankytų, bet niekintų, ji vaikščiotų į mėgstamą kepyklėlę (jokiu būdu ne kepyklą), kur kepa “tikras prancūziškas bandeles be priedų” (arba su tais pačiais priedais, kaip ir visur, bet su kainų etiketėmis, rašytomis ranka uolios penktokės dailyraščiu ir su šypsniukais).

Poetė turbūt vairuotų automobilį, kuris būtų baltos spalvos, nedidelis, dviejų durų ir lėtas, tačiau jį statyti Salomėjai nelabai sektųsi, todėl jis būtų gana apibraukytas. Ji būtų jam sugalvojusi kokį nors mielą vardą (mielą jai pačiai ir dar kelioms draugėms), greičiausiai pagal kokį nors rusišką animacinį filmą: “Čeburaška”, “Čiučiundra” arba “Vaičičiak”, ir tik taip automobilį ir vadintų. Degalų visada būtų ne daugiau ketvirčio bako ir autorė kelis kartus būtų sustojusi vidury miesto, benzinui pasibaigus, nes visąlaik važinėtų paskutiniais jo lašais (jai taip atrodytų taupiau).

Pasibaigtų ne tik degalai: mobiliojo telefono baterija nuolatos būtų ant išsikrovimo ribos, ir dažniausiai kartojami Salomėjos žodžiai, kalbant su draugėmis, būtų “mano telefas jau tuoj numirs”.

Poetė gyventų ankštame naujos statybos bute tolimoje miesto dalyje, ir būtų įsitikinusi, kad bankas, suteikęs jai nekilnojamojo turto paskolą, yra kraugerys, kuris ją apiplėšinėja – kaip ir kiti bankai. Todėl ji iš širdies prijaustų nesipraususiems protestuotojams prieš kapitalizmą Vakarų Europos miestuose ir manytų, kad ir mums, lietuviams, reikėtų dažniau protestuoti. Nepaisant to, ji pati neprotestuoja, nors būnant stažuotėje Švedijoje, Salomėją būtų sužavėjusios karingos tenykščios moterys ir visuomeninis aktyvizmas, tačiau savo pačios aktyvizmui ji niekuomet nerastų laiko.

Ji būtų pasipiktinusi visomis naujomis statybomis sostinėje ir pasirašiusi peticiją prieš “Lietuvos” kino teatro nugriovimą, bet pati į kiną eitų retai – dažniau žiūrėtų internetu nusiurbtą produkciją. Sakytų, kad šiaipjau nepalaiko nelegalios intelektinės nuosavybės platinimo (ir manytų, kad jai pačiai už jos kūrybą leidyklos ir žurnalai moka per mažai), tačiau filmus ir muziką vogti yra priversta, nes “ką aš galiu padaryti, man per brangu”.

Jau minėjau, kad didesniam aktyvizmui Salomėja nebūtų radusi laiko, ir nieko nuostabaus. Ji dažnai namie gertų su draugėmis vyną (sakytų: “su mergaitėmis vakarojame prie vyno taurės”, nes taip skamba labai elegantiškai, beveik kaip kokioje nors reklamoje per televiziją, kur kelios draugės parietusios kojas ant sofos kvatoja atsilošusios su taure vyno), arba kartais eitų į vynines, bet ne todėl, kad kokį nors ypatingai mėgtų ar vertintų, o todėl, kad tose vyninėse būtų specialus pasiūlymas ir ypatinga kaina, išraityta kreida ant lentos, o juk tai taip bohemiška. Vienintelis vyninės trūkumas – kad ji negali turėti jokio mažybinio termino, kaip restoranėlis, viešbutukas ar kavinukė. Tačiau dažnai pasakotų draugėms, kaip jos žino tikrai labai originalų, mažai žinomą vyną, “firmos paslaptį”, kuris prilygsta labai brangiems, bet yra labai pigus.

Salomėja kai kada triūstų virtuvėje ir net turėtų su dideliu entuziazmu pradėtą, bet retai atnaujinamą maisto tinklaraštį, kuris turėtų keturiolika nuolatinių lankytojų ir kur būtų maisto nuotraukos su kūrybiškai išplaukusiais kraštais ir labai, labai stambiai nufotografuotomis žalumynų šakelėmis arba perpjautu pyragu. Tinklaraštyje būtų gausu žodžių “mmmm”, “niam niam” ir kiekvienas įrašas prasidėtų maždaug taip: “Kai grįžtu namo sušalusi, pavargusi ir liūdna, atsakymas yra vienas: TORTUKAS!!!”.

Taip ir būtų buvę – bet kadangi jai nepasisekė gyventi mūsų laikais, ji tapo klasike, o jūs esat pagarbūs jos skaitytojai, kurie dabar netikėdami savo akimis žiūrite, ką čia aš prisigalvojau apie neliečiamąją lakštingalą, ir paslapčiom kikenat, o kai baigsit skaityti, tai atsidusit ir sakysit – na taip tai jau negalima.

Galima: kapų lankymas baigtas, pats laikas grįžti prie gyvenimo linksmybių. Iki Kalėdų liko vos kelios savaitės.

Advertisements

81 comments

  1. Gunas

    Geras :) Niekada nepatiko nei S. Nėris, nei jos poezija: “nevalgiau šiandien, ponia, tik 20 sū” :)

  2. Jolita

    Kaip suprantu, p. Andrius vakar lankėsi Petrašiūnų kapinėse ir matė žvakelių šviesoje skendintį S.Nėries kapą. Ir tokia iliuminacija jį mažumėlę įžeidė. Paskvilis grakščiai parašytas, bet abejoju, ar S.Nėris tikrai jo verta.

    • Iš visų kapinių, kurias aplankiau, Jūsų minimose man lankytis neteko. Straipsnis parašytas prieš šventes.

      • Egle

        Keista. Petrašiūnų kapinėse visi žymiausi XX a. kauniečiai palaidoti. Šiaip gražios senos kapinės, verta aplankyti pro šalį važiuojant.

  3. Dainius

    Andriau, super!!! Kaip pakėlei nuotaiką nuo pat ryto! Dažniau tokių skaitinių. Beje, mano nuomone, net tik Salomėja neris, bet ir didelė dalis Lietuvių literatūros “klasikų”, pagrinde bruktų mokyklos suole, atrodo labai abejotino lygio rašytojai. Banalios buitinės temos, lydimos beribės pilkumos ir nevilties, šiais laikais sukelia tik atmetimo reakciją.

    • mustangas

      Apytikriai taip ir turėtų būti pagal statistiką turint tik 3 milijonus potencialių rašytojų. Kita vertus “geras” literatūroje yra tas pats kaip balai dailiajame čiuožime. Taip, labai geras nuo labai blogo skiriasi, bet kiek nei pasversi nei pamatuosi.

  4. Aš tai nesuprantu kaip galima save šitaip iškelti ir tiesiai šviesiai pasakyti, kad esi protingesnis nei visi kiti. Tai yra taip kraštutiniška! O ko gyvenime labiausiai nemėgstu tai kraštutinumo.
    Vertybes taip pat kiekvienas gali pasirinkti pagal save, nepriklausomai nuo to kokiame laikmetyje gyvename, ar kaip mus aklėja tėvai, svarbiausia, kad jos nebūtų brukamos per prievartą!
    Andriau Užkalni nebrukite per prievartą!!!!!!!!1

    • Pritariu pritariu pritariu šitam komentariukui :)))))))))) Puikiai, tiesiog puikiai!!!!!!!!!!1 Man atrodo, autoriukas dabar gali raudonuoti iš gėdytės, kad tapo tokio suvartymėlio aukelė…

    • Manau, būtent Salomėja Nėris buvo brukama per prievartą visus tarybinius metus.

    • Egle

      Taigi ten ironija, aš nemanau, kad ponas Užkalnis galvoja, kad yra protingesnis už visus. Už tam tikrą masę taip, bet ir aš taip galvoju, kai prisimenu varguolius balsuojančius už paksistus ir tt.

    • fekalis

      ponuli, tikriausiai esi vienas is tu, kurie patikejo, kad Sidnejaus opera nukopypeistinta nuo Vingio parko dainu puodynes

    • Skirtumui medalį už mistaipą “auklėti -> aklėti”! :-)

    • Martynas

      Atsiprasau, o kas Jums “bruka” vertybes? Juk autorius nestovi Jums uz nugaros su revolveriu ir nevercia skaityti. Iseitis paprasta – nepatinka, neskaitykit, o perskaite “neputokit”. Dziaukites, kad uz dyka turit galimybe isgirsti kitokia nuomone apie tai, kas buvo nielieciamas stabas

    • Nu jo nu. Issiokelis nzn kaip kitaip ji ir pavadinti. Pasaulio bamba isivazzzduoja. Kietesnis net uz visokas Neris ir Petkevicius. Galetu net paciam Paleckiui spyga parodytu! Viska cia ta Anglija padare! Nu gerai lauksim antradienio per BTV. Vel aiskins kok jis kiets!

  5. riešutukas

    geeras !! :)

  6. Ilgaausis

    Lietuviu programa yra sudaryta dar tarybiniais laikais, istorija ir geografija tarybiniais laikais buvo kitokia nei dabar destoma, tai kokio velnio ta literaturos programa su brisiaus galu ir Zemaites blog’ais nepakeista :)

  7. liuka

    Is asmenines patirties pasakysiu: kai 11metu mokaisi “Lakstingalos ” vardo,dar su priedu “Garbes zenklo ordino”mokykloje ir tau PRIVALOMA kasmet jau spali privalomai deklamuot eilerasti-o po to privalomai dalyvaut iskilmingame minejime su Daujotytes-Zaborskaites stiliaus kliedesiais ir seilejimaisis,kuruos po to kaip etalona turi privalomai naudoti literaturos pamokose.apie Klasike nieko nenori net girdet.ir i ja pradedi zvelgti su ironija.
    dar prideciau,kad Saliute sias laikais taip pat liguistai ieskotu kas “Light my fire” uzeigeles kur renkasi dvasingi vyrai.

  8. bala

    Kaip ir visos kitos nuomonės, ši irgi nieko verta. Vis dėlto kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Vienas apsiseilėjęs iš džiaugsmo skaito S. Nėrį, kitas jos knygas naudoja krosnies kurstymui. Kažkodėl nematau jokios priežasties, kodėl ši nuomonė turėtų būti pati pačiausia.

    • Teisingai! Nėra čia ko nuomones savo iškelti aukščiau kitų! Kas čia bus jei visokie Užkalniai ims savo nuomonę kelti aukščiau už kitų!!! Kitų nuomonės dar vertesnės. Nes iš širdies – nesvarbu, kad neteisingos. Svarbiausia, kad iš širdieees!

  9. G.G.

    Oi, Užkalni, Nėries kūrybos niekad nemėgau, bet srutų kibirus galėtum pasilikti sau. Salomėja būtų tipiška supermama, o tu, deja, esi tipiškas šių dienų šou verslo atstovas (beje, Lietuvoj, tai ir esi vienas iš geriausių čia, bet pasaulyje tavęs nesimato) – dėdė, mėgstantis gerą maistą, įperkantis viską ūkininkų turgeliuose, geriantis bet ką, tik ne akcijinį vyną ( ir būtinai nori, kad kiti žinotų, jog tu tai ĮPERKI) ir parašantis retkarčiais bet ką, tik tam, kad šokiruotum ir būtinai ciniškai. Ir būtinai visur išreiškiant neapykantą kam nors (runkeliams, poetams, politikuojantiems, supermamoms ar dar kam). Dar, kad būtum populiarus jaunuolių tarpe, profilio nuotraukoje puikuojasi rayban’ai, retkarčiais dar feisbuke parašai ką nors necenzūriškai, pakomentuoji paauglių dievuko Algio Greitai būseną. Žodžiu, esi vidutiniokas. Tik, deja, dar sėdi BTV, rašai į Lrytą, ir, atsiprašau, bet nėra čia kuo didžiuotis…
    O taip kelti save aukščiau visų kitų (runkelių lietuvių), turėtų būti gėda, nes iš tų pačių runkelių puikai pasipelnei – dabar ir gali įpirkti tuos ekologiškus ožkų sūrius

    • Gabriele, pabandykit išdėstyti mintį trumpiau. Kas mano elgesyje turėtų būti keičiama, kad jūs nebeitumėt visai į mano tinklaraštį? Ačiū.

    • supermama

      Gražus G.G. atsakymas. Kažką panašaus beveik prie kiekvieno straipsnio norėtųsi parašyti.
      Andriau, džiaugiuosi, kad rašote, man jūsų tekstų turinys patinka, bet stilius.. Ar jūs esate tikras, kad jei srutomis nesipilstysite ir arogantiškai neerzinsite, tai tekstai jūsų auditorijos nepaveiks (gal net nepasieks)?
      Jei bent retkarčiais neatsiskleistumėte kaip protingas normalus žmogus, arba jei Lietuvoje dar kas nors taip savus skudurus vėdintų.. su malonumu protokolų neskaityčiau, bet dabar tenka. :)

      • Mano tekstuose jokiomis srutomis nesipilstoma. Aš tik nesilaikau vid. m-klos mokytojų nustatytų rašinėlių taisyklių, tai kai kam atrodo, kad taip negalima. Bet jie klysta.

    • N.A.

      taikliai labai.
      Ps. Užkalnis turi talentą rašyti, bet tas naujorusiškas pasipūtimas ir neapykanta Europos kontekste (kur jis, naujalietuviųrusų gete Anglijoje gyveno?!!!) atrodo apgailėtinai. OK, galima bandyti kopijuoti Clarkson iš Top Gear, bet jis, skirtinagai, yra džentelmenas ir išlaiko balansą tarp prasčiokiško pasipūtimo ir puikio britiškos ironijos.

    • Puikiai pasakyta. Ekologiniams oziams – ekologiniai ir suriai.

    • JO! Ir tegu tupi toj savo BTV ir nelenda čia mums! Mes čia tokią jaukią aplinką dvasingą kuriam, o čia ateina toks storas ir srutomis ištaško mums viską!

  10. Egle

    Pamiršot, kad Salomėja vaiką turėjo neįgalų. Tas irgi svarbu būtų jos šiuolaikiniame portrete.

  11. G.

    Kokie keisti žmonės. Ateina į svetimą blogą, paskaito, nepatinka ir tada aiškina, kad negalima brukti savo nuomonės per prievartą. O po to visą dieną ploja iš džiaugsmo riebaluotom rankutėm, kad suvarė Užkalnį.

  12. G.

    Beje, man patiko. Tai nereiškia, kad viskam pritariu, bet laikas nustot pataikaut lietuvių kalbos mokytojoms nertais kostiumėliais

  13. mustangas

    Nelabai sutinku su SN transformacija į šiuos laikus. Tais laikais būti moterim poete reikėjo turėti nemažus kiaušus. Dirbo ji mokytoja mokykloje (deja tik mergaičių) t.y. turėjo pakankamai tais laikais gerbiamą profesiją ir kartu aprūpintą gyvenimą. “Šeimyninė padėtis : komplikuota” turbūt daugiausiai ir lėmė nusivylimą poezijoje, nors yra ten ir optimistinių prošvaisčių. Politinių pažiūrų swingus aš irgi suprantu. Ne jų humanitariškiems iracionaliems protams buvo suvokti subtilybes tarp Smetonos narcizonepotiškojo autoritarizmo ir gerai nutinkuoto komunistinio kalėjimo fasado. (Jei kas norės prieštarauti tegu pamini bent viena inžinierių važiavusį Stalino saulės pargabenti).

    Aš mėgstu galvosūkius ir lyginimus, todėl apie vidurį straipsnelio kilo mintis. Koks gi “klasikas” transformuotusi į Užkalnį? Taigi Kudirka!!!! Stiliukas panašus, visuomeninės pažiūros irgi. Na ne daktaras, bet šiais laikais labiau pliusas. Kuo gi ne Kudirka? Taigi Andriau, norint gražiai atrodyti ant 5000 ar 50000 Lt banknoto reikėtų stengtis išlaikyti veido bruožų šviežumą.

  14. Protingas Chamas

    Kuomet ateina lapkritys
    Kai lietūs beldžias į duris
    Kai laikrodžio rodyklės sukas
    Kasdieną valanda atgal

    Kuomet švininė nykuma
    Kaip banko sąskaita tuščia
    Kaip gerklę smaugianti styga
    Kasvakar užgula krūtinę

    Tuomet, prailgęs atjautos
    Panoręs sielai atramos
    Čiumpu aš tritomį nutrintą
    Kurį kadais “Vaga” išleido

    Atsiverčiu. Ir ką matau?
    Niekinga Užkalnio ranka
    Šlykščia oranžine spalva
    Ta optimistine gaida

    Jos visą skausmą ištepliojo
    Liūdnumą sielos nuteriojo
    Ir privertė, užuot raudojus
    Iš juoko žviegti net pritūpus

  15. Jolita

    Buvau šiame puslapyje ryte, dabar vėl grįžtu. Supratau, kas man šitą smagų rašiniuką daro nesmagiu. Gyvenimo patirtys: lyginti supermamos.lt perekšles su motina, karo pabėgėlių sumaištyje pametusia savo vaiką, na, atleiskite, tai menka.

  16. Čia nuopelnas, automatiškai pakeliantis iki tol rašytą poeziją į aukštesnį lygį?

  17. Jolita

    Jei šitą klausimą taikote man, tai ne, šito S.Nėries gyvenimo fakto aš nuopelnu nelaikau.

  18. Jeigu jau nukrypstama nuo poezijos vertinimo, tai aš nematau loginio ryšio tarp Jūsų minėtos patirties ir negalėjimo būti supermama.lt perekšle. Deja.

  19. Paulius

    Autorius pats matyt nesuprato ką norėjo pasakyti. Aiškią mintį galima perteikti ir be daugybės išvedžiojimų bei pašiepimų. Bet tik ne šiam žurnaliūgai. Parašinėjo kažką to paties Feisbuko įkvėptas ir tiek.

  20. Jolita

    Ką padarysi, Gunai. Skaitykite toliau laikraščiuose apie gyvus klasikus.

  21. Algirdas

    Man tai tas apie Mariją tai visai patiko. Ypač ta dalis kai pjūklu ją pusiau niemcai pjovė. Helovinui kaip tik…
    “Kankinkit, budeliai smarkiau,
    Draugų jums neišduosiu…
    Toliaua nepamenu…

  22. kartoju: uzkalni, tu apgailetinas.

  23. Guesswho

    Salomėja just got užkalnispwned.

  24. Nu va, kiek susijaudinusių pilietinio – poetinio indetiteto išsaugojimu lietuvių tautybės asmenų čia pasisakė. Vieni bandė ramiu – literatūrišku tonu didaktika užsiiminėti, kiti truputį ir purvais apsimetė (be abejonės ir Autoriui kliuvo). Tik niekas nepastebėjo, kelių lengva ironija dvelkiančių komentarų (kad ir P. Ch) Aš šiuo atveju susilaikysiu nuo kritikos ar liaupsių :) Sakau, Andriau Tu tiesiog rašyk, nes kaip matosi iš šono, dar atsiranda nemažai “putojančių” dėl Tavo tekstų. Reiškia Tu dar įdomus, dar trauki oponentus, na ne gyvas klasikas, bet vis šis tas….

  25. Kevi Spaceras

    Aš ilgus metus gyvenau Anglijoje ir dėl to esu ženkliai protingesnis, nuovokesnis ir įžvalgesnis už vidutinį lietuvį, todėl štai mano verdiktas apie Salomėją Nėrį. PERFECT!

  26. Kovaldas

    Aš šokiruotas straipsnio.
    Nes tiesą pasakius ženkliai protingesnis, nuovokesnis ir įžvalgesnis iš tikro esu aš!

  27. Nesutinku dėl dviejų dalykų. Buto (ir paskolos jam) ir automobilio.

    Automobiliu dar galima būtų patikėti (koks nors 15-20 metų senumo, ne tik apibraižytas, bet ir su parūdijusia apačia, koks nors tauresnis “Golfo” analogas), bet butas?..

    Man daug įtikinamesnis scenarijus – vieno kambario butas, nuomojamas aptriušusioje chruščiovkėje kokiame nors poetiškai aplūžusiais medžiai apžėlusiame Antakalnio kampelyje. Su nekeistais langais, kur žiemą kambaryje būna +15 laipsnių, bet užtat labai gražus vaizdas pro langą (ir nuoma nedidelė).

    Ar gal net vienas kambarys bute, kuriame gyvena ir pati buto savininkė, beveik šešiasdešimtiers senmergė, besiskundžianti santvarka, mėgėja kištis ne į savo reikalus ir kritikuoti viską aplinkui, bet kažkiek pateisinama nuomininkės, nes “sunkiomis sąlygomis gyveno ir daug neteisybės patyrė”. O “vakarai su mergaitėmis prie vyno taurės” – kai šeimininkė išvažiuoja savaitgaliui pas seserį, gyvenančią nedideliame provincijose miestuke.

  28. Staiga pasijaučiau rašantis… bet tikriausiai būtų geriau patylėti (kaip visada), na bet bus blogiau.
    S.N. poezija – skonio reikalas, bet perkeliant ją į šiuos laikus turbūt vistiek ją įsivaizduočiau mokytoja – lietuvių kalbos, tokią jautrią ir nesugebančia susitvarkyti su šiuolaikiniu jaunimu. Lygiai kaip ji nesusitvarkė su santvarkos pasikeitimu ir buvo išprievartauta rašyti komunistinius kupletus. Beje iki karo ji buvo ateitininkė ir dalyvavo korporacijos Šatrija veikloje kartu su Mačerniu, Šalkauskiu, Maceina, gaila kad ji nebuvo stiprios valios, gal būtų ir ką gražaus parašiusi, o dabar liko pavyzdingo parsidavelio ikona. Gal dėl to komunistinis aparatas taip ir stengėsi įkišti ją į mūsų protus. Beje – nekaltinkit užkalnio už tokį išsiliejima, reikia gi kaškada mokykloje patirtas nuoskaudas išsigydyti ;)

    • NeringaVis

      Vytautai, pasijautau ir aš berašanti, nors visai neketinau viešintis, tik tyliai sau paapgailestauti, kokie mes visi daromės ciniški, ir dar blogiau – tuo esame patenkinti.

      Norėjau tik atsakyti į Jūsų komentarą: ‘gaila, kad ji nebuvo stiprios valios.’ Ji buvo moteris, žmona, mama. Prijaučiu ateitininkų vertybėms, bet jūs ir pats neturėtumėte pamiršti nė sekundei, kaip sovietinių sistemų teroras gali sudrebinti žemę po kojomis, ypač jei tai paliečia tavo šeimą. ‘Pavyzdingo parsidavėlio ikona’.. arba mylinti taip, kad savo vardą aukotų moteris ir mama.

      Visada yra kelios istorijos pusės, būkime atviri joms abiems.
      Neringa

  29. Virge

    Man atrodo, kad jei Salomeja gyventu siais laikais, ji butu kieta bobike ir vazinetu motopirke i darba, vadintu save “Salama” arba “Salomeike”, ir siaip butu visai faina tokia :-)

  30. syska.

    jo, uzkalni, tu apgailetinas. bet man labai patiko. is tikruju salamute ir pati paspaustu ranka uzkalniui, manau :)

  31. Salomėja tikrai būtų socialdemokratų partijos nare ir, galbūt, kokią kadenciją pasėdėtų Seime. Savo bloge aršiai gintų nemylimimą savo partijos vadovą, šlovintų jo dvasią ir ryžtą išgelbėti Lietuvą.

    Šiaip upė šaltuonėlė, mano Širvinta būtų aprašyta labai panašiai, nes jos apylinkės kokios buvo gražios, tokios ir išliko :)

  32. Piloosopas

    p.Andriau,
    Pritariu G.G. Tapkite poetu Skinkite Lauras, Auras, Poezijos Pavasariuose, tada ir rasliavokite
    o papi#davot tai daug intelekto nereikia ir i Anglija vaziuot nereikia..

  33. Andrius nepaminėjo, ką Salomėja darytų šiandien su savo poetės talentu :) Taigi, dieną, tarp savo kolegų ir draugų ji pilka asmenybė, tačiau savaitgaliais Salomėja keliauja į undergroudinio hiphopo klubus ir dėlioja caraoce raimus apie viską, kas ant “dūšios guli”. Gali taip būtI?? Aš manau, kad taip :D

    • Bullshit!

      Jokie ne hiphopo klubai, o blaškymaisi per provincialius renginėlius kartu su pavasariškais alkopoetais ;)

  34. O mamyte, kokie dyvai!
    Ponas Protokole – jūs ką tik aplaistėte mane tyra laimės sėkla.
    Ilgus metus per SN liaupsių dieną traukdavau ją per dantį ir rodydavau viešumoje visas jos blogybes. Senų laikų baisi grafomanė. Ogi kaip dėl to tekdavo pyktis su visokiomis pagyvenusiomis moteriškaitėmis… Užpuldavo iš visų pusių.
    Pasirodo, aš ne vienas protingas šiam pasauly! Ačiū!

  35. Birbiskio_Kapitonas

    Arba Salomėja važinėtų nauju Lexus ir jos iš darbo neikas nemestų, kaip kad Užkalnį išmetė :D

  36. Piktuolis

    Šiaip tai nėra blogai ta Nėries poezija. Kai tau 14, 15 ar 16 metų.
    Nes tokio amžiaus ir jau būti užkalniu ar ramanausku – irgi nieko gero.

  37. Šiais laikais nėra kam odžių kurti, neįsipaišytų Salomėja kūrybinėj erdvėj.
    Aš įsivaizduoju ją ne naujos statybos bute, o kur nors atokiam vienkemy, kur ne su mašina, o su dviračiu važinėtų iki miestelio už 5 km. Mašinos meniškoms sieloms nelimpa.

  38. era

    Salomėja Nėris. Raudoni vakarai

    Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
    Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
    Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
    Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.

    Aš atgulsiu, tu pareisi,
    Bus raudoni vakarai.
    Priešas trauksis, viskas keisis,
    Mano Lietuva bedale, ar bijai?

    Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
    Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
    Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
    Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.

    Man atgulus nesugrįžai,
    Kur raudoni vakarai.
    Tuščio kelio tuščias kryžius.
    Mano Lietuva bedale, ar bijai?

    ( kas paneigs, kad šitaip išjausti ir parašyti gali tik nepaprastai jautrus ir talentingas žmogus? O be to, įdainuota mūsų kartos atstovės mūsų laikais ir šluojasi nepaprastą populiarumą!… taip kad Salomėja Nėris , jei gyventų mūsų laikais, galbūt akompanuotų sau gitara ir būtų tokia pat mėgiama, kaip Eva Cassidy )

  39. Nuo kada “Raudoni vakarai” yra S. Nėries tekstas? Taigi ir muzika, ir žodžiai Ievos Narkutės.

  40. era

    jei tekstas mūsų kartos poetės, tai galbūt tai ir yra atsakymas, kas gi ta atgimusioji Salomėja Nėris, gyvenanti mūsų laikais. Kam viską taip subuitint ir supaprastint? Talentingi lyrikai reikalingi visose šalyse visais laikais būtent tam, kad padėtų kitiems išsikapstyti iš buities

  41. Tai taip, o Merūnas – tai šių laikų Kipras Petrauskas…

  42. :)

    Užkalnis turi akmenį vietoj širdies.

  43. Nerijus

    Kaip pagalvoji, kaip gerai, kad neturėsim niekad Užkalnio gimnazijos. Haters gonna hate.

  44. Pingback: Apie auklėjimą panardinimo būdu « Andrius Užkalnis. Protokolai.

  45. Pingback: Boratas ir Salomėja | Virgundijus

  46. PonasNIekas.

    Iš kur tiek pagiežos? Gal pavydas?
    Kažkokios lėkštos fantazijos ir beprasmė rašliava.
    O ir klaidų netrūksta.
    Galima manyti, kad šią rašliavą autorius parašė :
    a) dėl dėmesio stokos;
    b) noro įsiteigti šiuolaikinei visuomenei, dėl jos nepasotinamo blevyzgų troškimo;
    c) neapykantos rėžimo metams, kuriais teko augti ir priverstinio S.Neries lyrikos “valgydinimo”;
    d) lyrikos, prisotintos sentimentalių,apsiseilėjusių literačių, paverstos kiču.

  47. Antanas

    Na,įvairių žmonių yra,įvairių ir reikia-aš apie žmones nepagarbiai atsiliepiančius S. Nėries adresu. Mano nuomone-S Nėris-nuostabi lietuvių tautos poetė. Jos eilėraščiai nepaprastai lyriški–panašūs į Puškino,Jesenino(kalbant apie rusų poetus) O,galų gale ,esant tarybinei sąntvarkai,visi turėjo darbą,visi buvo sotūs,makslas ir gydymas buvo nemokami. Vien tik Kauno F. Dzeržinskio staklių gamykla eksportavo tikslias koordinatinio ištekinimo stakles į 50 Pasaulio šalių. Tarybų Lietuvos ansamblis “Lietuva” buvo pasiekęs didelių aukštumų. Kaimuose buvo visur kultūros namai,ambulatorijos,vaikų darželiai ir t.t. O dabar grįžo J. Biliūno aprašyti varžytinių laikai,bedarbystė,ir t.t. Tai gal dabar vyksta kažkas netaip? Kodėl vieni nežino kur pinigus dėti, o kiti rausiasi šiukšlių dėžėse?

  48. Pingback: Legenda apie trolį Užkalnį

  49. Saiva

    Tik jau nereikia čia stumti ant H.Murakami ir jį skaitančių

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: