Woody Allen’o liepto galas: klaiki “To Rome With Love” filmo banalybė ir tingumas

Filmo plakatas (Medusa Film)

Į Romą su meile / To Rome With Love, Lietuvoje dabar rodo Forum Cinemas

Režisierius – Woody Allen. Vaidina: Alec Baldwin, Jesse Eisenberg, Penelope Cruz, Ellen Page, Roberto Benigni, Judy Davis, Woody Allen, Greta Gerwig, Alison Pill, Ornella Mutti, Flavio Parenti, Fabio Armiliato, Alessandro Tiberian, Alessandra Mastronard, Antonio Albanese

Aš nebeprisimenu, kada paskutinį kartą mačiau tokį blogą filmą. Nuo to ir pradėsim.

Čia galima nesivarginti ir nevargti dėl aprašymo, apie ką filmas. Veiksmas vyksta šiais laikais Romoje, yra kelios žmonių grupės ir siužetinės linijos, kurių kiekviena yra primityvi, kaip piršlio humoras provincijos vestuvėse, ir tingiai vos ne vos sukalta, kaip koks TV projektas, kur viduryje sezono baigėsi pinigai, ir paskutinius scenarijus paskubom ir nemokamai surašė patys aktoriai.

Kadangi tos siužeto linijos, nesusiliesdamos, vis kaitaliojasi ekrane, tai kiekvienos jų kraują stingdantis bukumas ir low rent paprastumas nėra taip gerai pastebimas, ir du trečdalius filmo galima praleisti tik krizenant ir linguojant galva: taip, Woody Allenas jau kalbasi su anuo pasauliu, bet ne gerąja prasme, o ta prasme, kad jam viskas po barabanu, nes jis gali daryti ką nori ir kaip nori, ir vis tiek nemažai žmonių pažiūrės.

Paskutinis filmo trečdalis jau yra užimtas erzeliuojančiu ant kėdės laukimu, kada gi visa tai pagaliau baigsis. Prašau, daugiau nebereikia, šnibždėjo mano sukepusios lūpos.

Žinoma, negalima pabėgti nuo fakto, kad daugelis žiūrovų yra gluši ir pretenzingi idiotai, kurie didžiuojasi, kad žiūri Woody Allen’ą, nes tai jiems yra “intelektualus kinas”, todėl jie gali apie save galvoti kaip apie prasisiekusius išrinktuosius, o ne, jie nevalgo spragėsių (jie taip pat skaito Paolo Coelho ir laiko tai labai rafinuota literatūra, o rašytojo giliamintiškas citatas apie gyvenimą platina vieni kitiems el. paštu ir per socialinius tinklus, dažnai kartu su įkvėpiančiais paveiksliukais apie kalnus arba vienišą medį ant lauko).

Woody Allen’as jiems yra beveik arthausas. Lygiai taip pat apsirijėlis prie trijų mėsainių, didelės porcijos bulvyčių, vištienos kąsnelių ir kitokio velnio užsisako dietinio (be cukraus) gėrimo ir tada jau jis būna pats savo akyse sveiko gyvenimo būdo atstovas, nes pasirinko Diet Coke.

Kad Woody Allen’as jau morališkai ne tik paseno, bet ir užsikėlė karsto dangtį, buvo aišku dar 2008 metais, kai pasirodė neįtikėtinai lėkštas jo filmas Vicky Christina Barcelona, optimizuotas tiems, kam miuziklas Mamma Mia būtų per sudėtingas ir per gilus, ir kas nemėgsta klausyti Justin’o Bieberio, nes tai jiems per rimta muzika.

Aš čia daug nesiplėsiu apie tą Vicky Christina Barcelona (tik paminėjau, kad galėtumėt dar labiau mane keikti), bet jis inspiravo milijonus jaunų mergų, kurios anksčiau inspiravosi nuo Sex And The City – tai štai jums ir prašom, ir todėl labai didelė tikimybė, kad bus krūvos nevispročių, kuriems buvo per sunku sekti Chorų Karus ir Žvaigždžių Duetus, ir todėl paprasti, ir daugel kartų pakartojami (ir matyti ir išmokti mintinai) Woody Allen’o juokeliai jiems bus pats tas.

1. Filmas kartoja viską, ką jūs jau matėte ir atmintinai žinote iš Woody Allen’o filmų. Taip, jis pats vaidina, ir jis pats vaidina tą patį neurotišką burbuliuojantį sociopatą, kaip ir prieš penkerius metus, kaip prieš dešimtį metų ir kaip ir prieš dvidešimtį metų. Tik dabar labai daug byra pjuvenų nuo kiekvieno jo pajudėjimo, nes nė vienas neinam jaunyn.

2. Iki gyvo kaulo įgrįsusią ir jokios vertės nebekuriančią Woody Allen’o klounadą kitoje siužetinėje linijoje atkartoja Alessandro Tiberi, jaunas aktorius, vaidinantis neurotiką iš provincijos, atvažiavusį iš Romos su labai neprotinga ir kiek šliundravota nauja žmona. Tiberi vaidyba taip gerai imituoja Allen’ą, kad norisi išsibadyti abi akis, arba įsikišti į ausį šaukštą, iki smegenų, ir ten jį pasukioti, kad liautųsi beprotiškas maudulys.

3. Vis dėl to, pasvarsčius, niekas taip neerzina filme, kaip vienaplanis Roberto Benigni (kažkada išgarsėjęs filme Gyvenimas yra gražus).

Tikrai negali būti tikras, ar norisi persipjauti venas nuo juo idiotiško staipymosi (manieromis ir gališko glušiaus veido išraiška jis atrodo kaip jaunas Pierre Richard, juokinęs visus Sovietų Sąjungos ir Lietuvos puskvaišius tuo metu, kai jie nežiūrėjo penkiasdešimtą kartą savo protiškai atsilikusios kinokomedijos Po pirties ir kitų nizkoprobnų Eldaro Riazanovo cukraus vatų), ar jis taip erzina todėl, kad jam tokius blogus tekstus parašė scenarijaus autorius. Spėkit, kas rašė? Scenarijaus autorius čia yra Woody Allen.

4. Šiame filme baisu viskas, išskyrus labai gerą Alec Baldwin vaidybą ir Romos vaizdus (nors ir tie parodyti labai silpnai, plokščiai ir atsilikusiai – nebent išskiriant gal Volare dainą ant Scala di Spagna, su užuomina į Italijos neorealizmą ir Felinio fejerijas). O gal ta scena džiugina todėl, kad išgirdęs ją, supranti, kad filmas jau baigiasi.

5. Primityvūs, nykūs dialogai (tik kartais prasprūsta senasis, vintažinis Woody Alleno humoras, ir priverčia atsidusti, nes prisimeni, kad kažkada šis režisierius kūrė kibirkščiuojančius ir linksmus filmus su puikiais tekstais), bloga vaidyba, kai kurios scenos (pvz., naktis griuvėsiuose) yra scenografiškai ir režisūriškai pastatytos taip beviltiškai, kad atrodo kaip mokyklinio dramos būrelio kūrinys.

6. Pusiau juokingi juokai (grabdirbys ir balzamuotojas, puikiai dainuojantis, bet galintis tai daryti tik duše, ir dušas operoje) kartojami ir tempiami tiek, kad pasidaro nebejuokingi niekam salėje.

Vakarų kritikai tą filmą vertino kaip vargais negalais išspaustą itališkos tematikos atviruką. Tai net ne atvirukas. Tai vargais negalais sumestas pusiau blizgus žurnaliūkštis, kur negalima kalbėti ne tik apie išliekamąją vertę, bet ir apie įspūdį, išėjus iš salės. Po šio filmo emociškai lieka visiškai tuščia, o jei ir kyla kokių naujų minčių, tai nebent apie tai, kaip kūrėją gali sugadinti absoliuti sėkmė ir gyvojo klasiko statusas.

Advertisements

41 comments

  1. Filmų recenzijas reikia rašyti trumpai, čia gi ne politinės aktualijos.
    Štai pamokinsiu. Mano nuomonė apie filmą “The Tree of Life (2011)”.

    Yra pagrindinė filmo idėja – “Gyvenimas ir mirtis”. Filmą prisėdo rašyti 100 scenaristų. Pirmasis parašė kelias eilutes, tada prisėdo rašyti antrasis, neskaitydamas ką parašė pirmasis. Atėjo trečiojo eilė ir t.t.
    Gaunam filmą, kuris yra stačiai niekam tikęs ir noris galvą į sieną trankyti, kad tiek sugaišta brangaus laiko žiūrint tokį mėšlą.

    Prašom, nėr už ką.

  2. ksi

    nelabai suprantu, su tokiu požiūriu į W.Alleno kūrybą apskritai, kam reikėjo vargintis žiūrėti šį filmą? Žmonėms, kuriuos jis iš principo erzina, gal ir galėjo prabusti šiokia tokia viltis po Londono trilogijos, betgi jau iš tos pačios Barcelonos buvo galima pasidaryti išvadas.

    • Vat

      Taigi autorius geru žodžiu mena W.Alleno ankstyvąją kūrybą, ar iki ten nepavyko paskaityt?

  3. Dauma

    Jou stipri analize. Girdejau apie Uzkalni taciau vis nesusgribdavau idemiau paskaityti, dabar matau, kad randu nemazai bendro kai kuriuose poziuriuose. Sekmes veikloje. Pripazistu rasanciojo talenta.

  4. Labai teisingai! Tokia pati mano nuomonė apie didžiumą (pastarųjų metų) Alleno filmų. Amžinai jo veikėjas (turbūt nesuvaidintas) yra neurotikas sociopatas, kurio visą gyvenimą diktuoja sekso troškimas. Bet jis nenori/negali kai tuo pačiu jis labai nori ir labai gali (suprask – “tai komplikuota”). Ir tai, be abejonės, yra problema, kurią reikia išsamiai aptarinėti, nepamirštant daug kartų paminėti, kokį pėdų ar ausų fetišą jis turi. Panašiai į Murakamio herojus.

  5. makuka

    Patiko. Eik dažniau į kino teatrą.

  6. hm

    Ok, šito filmo žiūrėt turbūt neisim.
    Būtų labai įdomu sužinoti, kokį filmą autorius įvardintų kaip savo favoritą.

  7. Oho koks sunkus rašymas toks labai jau piktas stilius :) labai daug “kaip smarkiai nepatiko” ir mažai “kodėl nepatiko”. Man va 2011 metų Woodžio “Midnight in Paris” visiškai neįtikėtinai geras filmas buvo (kritikam ir kiek teko skaityt). Siūlau pažiūrėt.

  8. Adv. Tomas

    Labai jau pamėgote pastaruoju metu “liepto galus”. Nokia lumia – Kaip suomiškai pasakyti “liepto galas”?
    Ispanų demonstracijos – darmojedų “liepto galas”, na o dabar šitą nusenusį režisierių ant “liepto galo” pasiuntėt.
    Taip jam ir reikia.

  9. bal vonas

    as tai neziuriu amerikieciu filmu , tad tokio ziauraus diskomforto nepatiriu.

  10. lol

    pritariu.
    man patiko match point (turbut tik del to, kad be woody ir be neuroziu). Midnight in Paris uzteko treilerio, kad sutampytu.

  11. Sigita

    Gaila, kad šios recenzijos neperskaičiau prieš eidamam į filmą. Nors ir nesitikėjau nieko labai įspūdingo, tačiau jis viršijo mano lūkesčius keleriopai. Tokio beprasmio grynai itališko kratymosi, absurdo, užtęstumo ir nuobodybės seniai nemačiau. Kai baigėsi filmas ir sedėjau galvą parėmus ranka, gailėjausi, kad to laiko nepraleidau žiūrėdama, kaip auga kopūstai. Esu tikrai – tai būtų prasmingesnis vaizdas.

  12. Andriau, o kokie filmai jum patiko?

    • Pradedant nuo senųjų The Godfather ir Goodfellas, The Wall Street (pirmasis, ne antrasis), ir einant per Insomnia ir Lost In Translation prieš kurį laiką, iki neseniai matyto The Descendants, taip pat the Intouchables (čia nes apie abu rašiau), tikrai daug buvo patikusių filmų per mano gyvenimą.

  13. Va cia labai geri kritikai sneka:
    http://www.newyorker.com/arts/critics/cinema/2012/07/02/120702crci_cinema_denby
    bet matyt supras tik svajotojai romantikai :)

  14. Agne Jagelaviciute

    zviegiu.

  15. nainainai

    autorius skelbiasi esantis optimistu ir mokantis lietuvius pozityvizmo, bet paskaicius jo tekstus atrodo ,kad pats yra tas tipiskas stereotipinis litovcas ,bambantis apie viska, pilnas negatyvos su pretezija ”ugdyti tauta”

  16. Andrius

    Andriau, klausimas ne i straipsnio tema ir manau jau igryses. Kada galima laukti jusu grozines literaturos kurinio, pamenu, pries metus kazkur, skaiciau interviu, kad knyga jau baigtaŪlyg ir buvo mineta, kad atiduota jau leidyklai) bet jokiu kalbu daugiau nebuvo. Ar dar ilgai laukti naujo sedevro?

    • Šedevro galite ir nesulaukti, o grožinės literatūros kūrinys pavojingai užsitęsė paskutinėje stadijoje, nes juo vis dar nesu patenkintas. Dar teks bent kelis mėnesius palaukti.

  17. GUESSWHO

    Geriausias W. Allen’o filmas yra “Love And Death” (1975 metai).

    Kas dėl šio filmo, tai ačiū Andriui už šią recenziją. Ir šiaip nesiruošiau jo žiūrėti, bet šitas protokolas – lyg konfirmacija mano teisingam priešankstiniam nusistatymui.

  18. Keliauninkė

    Jau iš “treilerio” daugiau mažiau aišku apie ką jis bus, tad nesuprantu, kam dar ta bereikalinga kritika, besiribojanti su pasišlykštėjimu?
    Filmas gali patikti tiems, kad yra gyvenę Italijoje, ar viešėję ten kiek ilgiau nei dvi dienas. Manau režisierius labai taikliai atvaizdavo daugelį itališkų charakterio bruožų, tą chaotiškumą, nuotaikų kaitą, bendravimo būdą. Man labai patiko Roberto Benigni siužeto linija, kurią praktiškai kasdien galima matyti itališkos televizijos laidose.
    Jei žiūrėsit į filmą, kaip į lengvą sarkazmą, manau jis jums patiks. Jei ieškosit egzistencinių klausimų gvildenimo, tai turbūt, nevertėtų švaistyti laiko ir pinigų būtent šiam kūriniui.

  19. Sima

    Juokingiausia, kad išvadino W. Alleno gerbėjus pseudointelektualais…Na ne pats stipriausias jo filmas, sutinku..Bet sukurta itališka nuotaika, Felinio dvelksmas už kadro ir pats W. Allenas..Kas jo nemėgsta, tai nėra ko vargintis-tikrai nepatiks..Bet tiems, kam patinka jo asmenybė, kas matęs beveik visus jo filmus, tai bus eilinė smagi atrakcija neįpareigojančiam penktadienio vakarui..Negali kasdien žiūrėt tik festivalinį “grūzą”..Su Coelho labai prašauta pro šalį-visai kita auditorija..Sprendžiu pagal save…Myliu W. Alleną, bet nekenčiu Coelho..:) Tarkim šiuo metu skaitau Umberto Eco..;-) Vat kaip snobiška-visai Užkalnio stiliuje ;-)

  20. Suintrigavot :)The Telegraph turi dvieju kritiku nuomones kurios skiriasi kaip diena ir naktis ir va pavyzdziui sita
    sviesesne:
    http://www.telegraph.co.uk/culture/film/filmreviews/9550423/To-Rome-with-Love-Seven-magazine-review.html
    yra skaitytoju daug populiaresne uz jusu nurodyta. Bet gi zinoma cia tik skonio reikalas. Jei W. Alleno nemegsti tai tikrai ir nepamegsi.

    • Na, mano nuomonė, kad filmas nevykęs, yra pati populiariausia iš visų Lietuvoje pareikštų nuomonių apie šį filmą, ar tai irgi yra rodiklis?

      • Andriau, Jusu bloga paskaiciau pirma karta ir matyt daugiau neskaitysiu del baisaus neprofesionalumo seriant zmones nepagristom frazem apie vakaru kritikus ir seip neracionalion piktom emocijom. Jusu stiliuje snekant rasot kaip sena pikta boba. “Sok su zvaigzde” lietuvoj ir labai populiaru :D gal tai yra rodiklis? Zodziu griztu prie normalios literaturos

  21. Autoriui:
    juk galima iš kino išeiti jam nepasibaigus, tai nereikės šaukšto į ausį kištis. Ar kas laikė? O gal tų keliolikos litukų buvo šitiek gaila, kad išėjimas anksčiau būtų spjūvis savigarbai?

    beje filmas man gan vidutiniškas. Ne su viskuo straipsny sutinku, bet teisybės yra.

    • Gerbiamasis, aš filmus žiūriu iki galo, kad paskui galėčiau parašyti recenziją. Recenzijos rašymas yra tai, ką aš darau.

      Tamstos pasiūlymas yra absoliučiai idiotiškas ir atspindi imbecilišką, linijinę valstiečio logiką: panašūs į patį žmonės lygiai taip pat negali suprasti, kam reikia laidyti marškinių nugarą, nes jos vis tiek po švarku nesimato, o dar kiti negali suprasti, kaip galima buvo savanoriškai palikti darbą BBC, kur moka £53,000 per metus ir septynios savaitės atostogų ir pensija, juk taip faina, nejaugi kas savo noru gali išeiti?

      “Ar kas laikė?” – blyn, kaip seniai tokio grynuolio primtyvo nesu matęs. Užsimušk į sieną, nesėkmingos lobotomijos auka.

  22. Piktuolis

    Užkalnis payidolis, bo jo knygeles ir rašinėlius skaito duokdie tūkstančiai, o Alleno filmus pasižiūri melejonai. Čia lygiai taip kaip aš Užkalnio knygelių nekritikuoju, nes rašyt nemoku, tai ir jam nėr ko kinokritiku dėtis, va.

  23. GUESSWHO

    Harsh pwn.

  24. Pingback: Filmas: “360 laipsnių”, nykaus britų kino drumzlinas fejerverkas « Protokolai.

  25. Jurga

    Skaičiau tokį naiviai nekaltą interviu su Wudžiu apie jo filmus, po Romos. Sako, jog pats nustebęs, kad davė jam pinigus kurti, kad nuvežė pirmą kartą į Romą, net už jį parinko stereotipines filmavimui vietas, ir jis dėl nieko nesiginčijo. Viskas tiko. Tiesiog KŪRĖ ir viskas. Prisipažino, jog niekada (o gal tai pigus koketavimas) nebeperžiūri savo pastatytų filmų, nes jie taip skiriasi (dėl, žinoma, “subjektyvių” priežasčių) nuo jo vizijos, kad jis geriau nebesierzina. Jeigu jam kas duos vėl pinigų, žadėjo ir vėl vykti į Europą. Todėl, Andriau, laikykis, dar daug nelankytų Wudžio vietų yra, Plovdivas, Szegedas, Tromse,o gal net ir Jurmala, po šimts?

  26. PRudeninis

    na, nėra ko labai ir tikėtis, visi žinom gi kokia linkme pastarieji jo filmai eina. Taip sakant – dar vienas tinkamas fonas bekepant pyragą ;) o dėl recenzijos-nerecenzijos – linksmai papešiojant filmo plunksnas juk lieka patiems apsispręsti žiūrėt ar ne. Ir skaityti juk niekas nevertė :)

  27. Labai teisingi žodžiai apie filmą – tą patį mąsčiau jį žiūrėdama. Galvojau, kad režisierius galutinai išsisėmė iki nesąmonių rodymo

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: