Netradiciniškai išpuoštame kelio ženkle (Nidos mieste) vaizduojamas nusišnekantis kolektyvinis žurnalistinės teisibės gynėjo atvaizdas skuba į darbą.
Dabar, kai visi, kas netingi, komentuoja Algimanto Čekuolio dalyvavimą kampanijoje dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos pakraštyje, be visokių kitokių ribulių ir ratilų, į paviršių išplaukė visokie paistalai, esą, Algimantas Čekuolis nusižengė “žurnalisto etikai”.
Štai portale 15min.lt skaitome:
“Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjunga išplatino pranešimą, kad A.Čekuolis, reklamuodamas atominę jėgainę, nusižengia profesinės etikos reikalavimams.”
Aš džiaugiuosi, kad nesu tokios Lietuvos Žurnalistų Sąjungos narys (nors kažkada buvau, dar Rimgaudo Eilunavičiaus laikais), nes kuo toliau, tuo labiau “profesinei etikai” pripaišoma viskas, kas kam nors nepatinka dėl įvairiausių priežasčių. Kai parašiau straipsnį konservatorių žurnale prieš rinkimus, iš visų kampų irgi buvo burblenančių apie etikos pažeidimus, ir kad žurnalistui “netinka”, kad čia – matykite tik – yra “neskanu” ir panašiai. Ligoniukams, žinoma, kliedėti neuždrausi.
Tai, kad žurnalistui negalima reikšti politinių pažiūrų arba atvirai ir aiškiai pasisakyti vienu ar kitu valstybės klausimu, yra garsiai barškančių žurnalistinės teisibės puodynių išsigalvotas absoliutus bulšitas, t.y., pačių išsigalvota nesąmonė, kurią galima nesunkiai įkišti tik tamsioms masėms, kurie semiasi žinių apie žydus iš laikraščio Respublika, apie teisę – iš kandidatės Neringos Venckienės, ir kurių supratimas apie pasaulinę praktiką yra lengvai nusakomas tokiu pavyzdžiu: “Ežiukas rūke – pripažintas geriausias visų laikų viso pasaulio animacinis filmas.” Jie tuo tiki, kaip minios Klonio gatvėje tikėjo psichotropine kaldrute ir tuo, kad policijos atvykimas paimti vaiko su antstoliu yra neteisėtas, nes taip pasakė specialistas iš Danijos, kuris buvo pasibaisėjęs tuo, kas čia pas mus darosi.
Tokius urban myths kartoja juos patikliai pasigavę locheliai – na, tie patys, kurie paaiškins, kad sušiams negalima naudoti krabų lazdelių.
Štai portalas delfi.lt rašo, prie tos pačios temos, kad “žurnalistų etikos kodeksas žurnalistui draudžia dalyvauti reklamoje“.
Kas? “Žurnalistų etikos kodeksas”? O ką šiuo klausimu sako Siono išminčių protokolai, Moralinis komunizmo statytojo kodeksas ir VLKJS* įstatai? Žurnalistų etikos kodeksas yra man (ir Algimantui Čekuoliui) ne daugiau privalomas, negu partijos “Tvarka ir Teisingumas” rinkimų programa.
Taisykles, susijusias su reklama ir su politine pozicija, žurnalistams nustato jų darbdaviai arba tie, kas perka jų tekstus ar laidas.
Žinoma, šito nereikia aiškinti tiems, kas ilgiau, nei savaitę, yra buvęs užsienio šalyse ir ten skaitė ne Klyvlendo lietuviškos pastogės žinias, o vietinę spaudą ir žiūrėjo vietinę televiziją. Pasaulinėje praktikoje žurnalistai ir laidų vedėjai naudoja savo veidą, balsą ir vardą reklamose left, right and centre, ne mažiau nei sportininkai arba aktoriai.
Matyt, didžiausia problema čia yra kraštutinė tamsybė ir naivumas: jeigu tautos dalį galima prigąsdinti, kad prekybos centruose grobia vaikus ir parduoda organams, panašiai galima be vargo užpudrinti smegenis, kad žurnalistui nedera filmuotis reklamose ar pareikšti politines pažiūras.
— — —
* Visasąjunginės Lenino komunistinės jaunimo sąjungos – buvę aktyvūs nariai ir komjaunimo organizacijų sekretoriai turėtų be vargo prisiminti šį sutrumpinimą.
Protokolai. 
Absoliuti teisibė.
Daktare, ar buvote VLKJS narys? Manes tai neprileido prie kandidato egzaminu. Neva buvau nenusipelnes ir diskredituociau organizacija savo buvimu.
Buvau, bet paskui pamečiau bilietą ir nebemokėjau nario mokesčių.
Tai panašu į “elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu”, o va čia jau blogai. Dar per žinias mačiau Putino paveikslą su vaiku ant rankų ir virš jo galvos tekančia saule. Ir nebėr ką pridurt.
Pingback: Politiniams propagandistams A.Užkalniui, A. Bačiuliui ir A.Čekuoliui: žurnalistinė etika yra. Bet ne jums | Artūras Račas
Kiek supratau iš šio straipsnio – tai tas preslovutas “Žurnalistų etikos kodeksas” Jūsų ceche yra vertas tiek pat kiek ir JT rezoliucijos dėl Izraelio pasmerkimo inicijuotos autoritarinių musulmoniškų valstybių, jei, žinoma ne mažiau. Ta prasme, kad ją lengva vetuoti (Jūsų atveju ignoruoti tą kodeksą) easy as pie be realių pasekmių.
Nuo šiol tai žinosiu. Informatyvus šis protokolas. Ačiū, ir būtinai pažiūrėkit “True Grit”.
visokių būna žurnalistų. šituo įrašu tamsta save pastatėte į labai aiškią lentyną.
Liutaurai, aš niekada neslėpiau, kokioje lentynoje esu, ir tuo labai didžiuojuosi. Tas pats ir apie principus ir sąžinę: aš dėl savųjų labai ramus. Jeigu kam nors su jais nepakeliui, aš tai matau, bet man nuo to liūdniau gyventi nepasidaro.
Viskas būtų gerai su tuo čekuoliu jei tokia pati teisė tokiomis pat salygomis “nieko blogo nepadaryt” būtų suteikta ir kitaip mastančiam žurnalistui…Tuo viskas ir pasakyta.
“Labai gero statinio” reklama vyksta į “vienus vartus”. Įdomu kodėl?
Matyt, todėl, kad atsakinga žiniasklaida į vieną lentyną nestato Kremliaus dūdelę čiulpiančius ir Lietuvos ateitim besirūpinančius.
Parodyk kuriam nesuteikta kokia teisė. Teisę ‘tokiomis pat salygomis “nieko blogo nepadaryt”’ turi ir Tamsta. Kol kas savo teisę realizuoji labai kukliai ;)
Račo įkvėptas paskaičiau Visuomenės informavimo įstatymą ir vos nuo kėdės nenukritau. Turbūt Račas su draugais iš VLKJS jį sukūrė. Pasigrožėkit:
“žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą.
Žurnalistų pareigos Žurnalistai turi: nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;”
ar Protokolai turi vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą ?? Jei ne, Dr. būsit apsvarstytas darbo kolektyve!
“Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą.”
Turintys geresnę atmintį neleis man sumeluoti, bet kai kurios iškilios figūros su šiuo reikalavimu anuomet tampėsi ne blogiau, nei šiandien su reikalavimu “nedalyvauti reklamoje, nebent Kremliaus užsakymu”, sorry, nebent “humanitarinias tikslais”, ir dar kažkam buvo kergiamas taisyklių ir (ar) kodekso neturėjimas.
Minėtas pasažas irgi yra puikus:
“žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę” – suprask, už kiekvieno šių reikalavimų nevykdymą galima traukti administracinėms atsakomybėn. Aš labai mėgčiau pamatyti teisme prosekjutinamą kaltinimą, kad pilietis A.B., būdamas žurnalistas, “nepadeda plėtoti demokratijos”.
Pingback: Komsomolkė ir Respublika bus drabstomi « leo lenox
Pingback: Žurnalistų etika ir kuo grubiausios patyčios « leo lenox
Pingback: Žurnalistų etika ir kuo grubiausios patyčios | ww.lt - keletas įdomių blogų pasiskaitymui
na gal A.Čekuolis nieko blogo nepadarė teisiskai,
bet dvasiskai tai galima prilyginti kaip tautos ishdavyste …
aisku zmones patys kalti kad kaip avinai lasko pagal velniai zino ka.
bet su Cekuoliu nutiko taip kad vienas is lietuvos sviesiusju vedliu
parode tautai kelia i bedugne, ir pakviete visus ten eit,
kodeksas cia aisku neprieko, zmoniu iskaudinta sirdis prie to.
o as asmeniskai senai jauciau kad Cekuolis Propogandistas o ne zurnalistas,
todel nebuvau iskaudintas .
ir pasitvirtino jog Vytautas Petkevicius tiesa sake apie Algimanta knygoj “Durniu laivas”.