Skundai dėl bankų, neišmanėlių pramoga

Dar vienas bankų klientas pakliuvo ant kabliuko, ir dabar kankinamas, kol grąžins palūkanas.

Pinigų karta, 08 10 2012

Paliksiu šone ne tik lietuviškas, bet ir Vakarų pasaulį užliejusias per finansų krizę filosofines diskusijas, ar atsakingai bankai skolino žmonėms, kurie dabar pasiskolino ir negali susimokėti*. Didžiausia klaida buvo daroma ta, kad bankai buvo įsivaizduojami lyg socialinės institucijos, o ne finansininių išteklių manipuliavimo verslai**.

Čia aš noriu pakalbėti apie paslaugų įkainius, tenkančius klientams.

Prieš kurį laiką pasirodė pranešimai, kad Lietuvos gyventojai labiau, nei žmonės Latvijoje ir Estijoje, yra patenkinti bankais, ir daugelis pasipiktino: girdi, kaipgi gali būti taip, juk bankai nuo mūsų plėšikauja ir krato pinigus. Ima už praktiškai nieką (už pasaugojimą). Teko Žinių radijo laidoje net girdėti pamintijimus apie galimai neigiamas palūkanas (paskui paaiškėjo, turėta omenyje situacija, kai gali būti taip, kad banko mokesčiai už indėlio administravimą viršija sukauptas palūkanas, ir štai tada pasidaro taip, kad pinigai sąskaitoje ne auga, bet tirpsta – suprask, koks absurdas, kaip tai gali būti).

Čia yra du dalykai. Pirmasis: naudojimasis bankų paslaugomis nėra prigimtinė žmogaus teisė. Jei nenori mokėti bankui už pasaugojimą, laikyk namie grynaisiais – kokia tavo problema? Jei nepatinka – nesinaudok. Nėra tokios prievolės, kad kažkas už dyką prižiūrės tavo finansus.

Antrasis: įsivaizdavimas, kad Lietuvoje bankai “plėšia” (nuo 0,80 Lt iki 1,40 Lt už operaciją, o gal ir dar brangiau), “tuo tarpu kai Anglijoje / Airijoje / Amerikoje banko paslaugos nemokamos”. Tokį absurdą gali kalbėti tik tie, kas nelabai susidūrė (arba susidūrė ir mažai suprato) su bankininkyste kitur. Anglijoje, pavyzdžiui, bankai iš tikrųjų nėra linkę skaičiuoti operacijų mokesčius už tokius dalykus, kaip tiesioginis debetas, elektroninė perlaida šalies viduje ir panašiai. Tačiau tai nereiškia, kad ten bankininkystė nekainuoja arba net kainuoja pigiau, nei Lietuvoje.

Ten, Vakaruose, pasidaro pinigus visai kitaip. Pirmiausia, elektroninė perlaida pradangina pinigus iš mokėtojo ir gavėjo apyvartos kokioms trims keturioms dienoms (kartais net tame pačiame banke) – bankas iš vieno jau paėmęs, kitam dar neįskaičiavęs, visi džiaugiasi. Nori tą pačią dieną? Daryk CHAPS pavedimą ir mokėk £25, ačiū. Dvidešimt penki svarai yra 107 Lt, ačiū labai.

Kuo bankui fainas Direct Debitas? Jį galima nuskaičiuoti net tada, kai sąskaitoje nėra pinigų, ir nuskaičiavus parašyti klientui laišką, apie tai, kad kitą kartą davai turėk sąskaitoje pinigų. Šį kartą mes jūsų patogumui paskaičiavome £30 mokestį už pagerbtą ir neatmestą tiesioginį debetą, kuris buvo padarytas, neturint sąskaitoje pinigų. Būna dar neautorizuoti overdraftai, bauncinti čekiai ir visokie kitokie džiaugsmai, kurie kaskart skimbteli ne litu ir ne pusantro, o gera šimtine, skaičiuojant mūsų pinigais.

Todėl nereikia lia lia: Lietuvoje bankininkystė yra stebėtinai konkurencinga, efektyvi ir stebininanti didžiuliu paslaugų pasirinkimu, palyginti su Vakarais, kur bankai turi didžiulį trūkumą: jie negalėjo, kaip mes, statyti modernios bankų sistemos praktiškai nuo nulio, mat jiems reikėjo naudotis sena, legacy, bankininkystės sistema ir dirbti ne tik su šiuolaikinėmis paslaugomis, bet ir su absurdiškais reliktais, kaip popierinių čekių klierinimas. Tai, kad ten bankuose dirba dar daug žmonių, kurie žino, kas yra Eurocard arba Access kortelės (arba, apsaugok Viešpatie, Eurocheque), toli gražu nėra privalumas jiems.

Todėl Lietuvos bankais ir jų “grobikiškais įkainiais” skundžiasi daugiausiai tie, kieno problema yra ne bankų įkainiai (tik jie apie tai dar nežino). Jų problema yra per mažos jų pajamos, kurias savo ruožtu sukelia neadekvatūs jų įgūdžiai ir žinios ir menkas konkurencingumas, o skundai dėl kelių litukų, tenkančių bankams už puikias paslaugas, yra ne kas kito, kaip tūžminga perkėlimo reakcija.

— — —

* Situacija: ekonominiu gerymečiu pilietis A.B. su žmona, vardu C.D., įsidarbinęs šimtą metų niekam nereikalingame, bet dosniai finansuotame Darnios Gražios Plėtros Sanglaudos Fonde projektų vadybininku, gaudavo 4000 Lt per mėnesį į rankas ir daugiausiai darbo metu skaitydavo Delfį ir kitus portalus. Jo žmona, pasiėmusi paskolą, buvo atidariusi rankomis megztų seilinukų krautuvėlę (Niam Niam Pušku Pušku), o po kelionės su vyru kartu į Indiją per atostogas, pradėjo dar pardavinėti ir spalvoto džiuto virveles pinti į plaukus. Žmonos parduotuvė ėjo į nedidelį minusą, bet problemos akivaizdžios nebuvo.

Pasiėmęs būsto paskolą, ir depozitą susimokėjęs iš vartojamosios paskolos, kurią jam organizavo ten pat prie to paties staliuko, pilietis A.B. su žmona C.D. nusipirko kotedžą naujai pastatytame (iš kartono, plastmasės ir snarglių) masyve per 22 km nuo Vilniaus centro, naujai pastatytame prestižiniame kvartale pavadinimu Krachaboriškio Karališkieji Apartamentai ir Kunigaikščių Rezidencija. Prestižinį kvartalą visi aplinkiniai gyventojai vadina Pimpiliškių statybviete, pagal greta esančio kaimelio pavadinimą (kaimelyje pustrečios apgriuvusios tvoros ir surudijusi pašto dėžutė).  Per mėnesį pilietis A.B. moka 1800 Lt.

Paskui atėjo sunkmetis, ir A.B. darbas fonde greitai baigėsi, kaip ir pirkėjų srautas į megztų seilinukų krautuvėlę. Paaiškėjo, kad gauti panašiai apmokamą darbą piliečiui A.B. nenusimato niekaip, nes aptingusių projektų vadovų iš pusiau valstybinių darbų – pilni kampai, ir geriausia, ko jis gali tikėtis, tai 2000 Lt per mėnesį, bet ir į tą darbą reikia važinėti 30 km (nes kitoje Vilniaus pusėje), susidaro 60 km per dieną ir 30 litų per dieną vien benzui, tai kaip ir susidaro 700 Lt per mėn. vien kurui, taigi ne juokas.

Parduoti kotedžą Krachaboriškėse pasirodo nelabai įmanoma net ir už kainą, labai mažesnę už tą, kuri buvo mokėta.

Ir štai tuo momentu dėl visko pasidaro kaltas bankas su savo prakeikta 1800 Lt paskola per mėnesį.

** Jau girdžiu sakant: o tai kaip čia, supranti, kodėl tada bankus gelbėjo iš valstybinių pinigų? Ne tik bankus yra gelbėję. Yra gelbėję labai daug ką. Bankai mokėjo dešimtmečiais mokesčius į biudžetą. Kad vieną kartą pagelbėjo ir ištraukė iš balos, nieko tokio ir esmės nekeičia.

Advertisements

10 comments

  1. Saulius

    Taigi jau senai reikėjo grįžt prie mainų prekybos ir atsisakyti to esminio blogio – PINIGŲ. Ir iškart pasimatytų kas ko vertas. Va, pvz., gerb. Užkalnis mirtų badu, nes elnio nepavytų, o trūkstant maisto už dantų užkalbinėjimą tik į dantis ir gali gaut.

    • Nerijus

      O nemanai, kad jei jau Andrius sugebėjo puikiai prisitaikyti prie dabartinio gyvenimo sąlygų, prisitaikytų ir prie kitokio gyvenimo?

  2. Paulius

    Ziauriai teisingos mintys. Respect Tamstai!

  3. Eglė

    “Bankai mokėjo dešimtmečiais mokesčius į biudžetą. Kad vieną kartą pagelbėjo ir ištraukė iš balos, nieko tokio ir esmės nekeičia”. Jūs rimtai bankus ginat? Pradžia buvo gera, bet baigėsi absurdu. Misteri, bankai užsiiminėjo rizikingomis tranzakcijomis ir mūsų pinigus pradangino. Vyriausybės juos nuo bankroto išgelbėjo (bail outs) mokesčių mokėtojų pinigais. Visa financinė sistema Londone (nemanau, kad kuo skiriasi ir Lietuvoje, nes tie patys bankai) yra supuvus. Joks apsišvietęs žmogus šiais laikais banke ir nelaiko pinigų. Su EONIA vos ne nuline, pinigai laikomi banke nuvertėja kiekvienais metais, bet ne dėl aptarnavimo imamo mokesčio, dėl infliacijos. Vienintelė investicija šiais laikais yra tik į brangiuosius metalus.

    Jeigu toks išsilavinęs misteris to nežinote, tai man nėra ką čia daugiau skaityti ir komentuoti. Nusivyliau pone Užkalni. Nežinau kas jūs toks, daug rašot, bet nieko protingo nepasakot. Gal reikėjo perskaityti daugiau nei du straipsnius, bet manau dvieju užtenka, kai suprasti, kad gaištu savo laiką. Sėkmės. Unsubscribe.

  4. Q.E.D.

    Kam 1 Lt per mėnesį už sąskaitos aptarnavimą arba 1 Lt už kiekvieną pavedimą yra nepakeliama našta, aš siūlyčiau persikraustyti į kurią nors kredito uniją. Galbūt sąlygos ne visose vienodos, bet bent maniškėj tai sąskaitos mokestis 0 Lt, pavedimų mokestis 0 Lt, gali išsiimti IŠ BET KURIO (taip, kuriam bankui jis bepriklausytų) bankomato 1000 Lt per mėnesį už 0 Lt. Indėlio palūkanos dabar irgi nedidelės, bent bent dvigubai didesnės už didžiausias bankų. Ir, svarbiausia, indėliai apdrausti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir “SNORE” – iki 100 000 EU. Elektroninė bankininkystė kaip bet kuriam kitam banke, kreditinės kortelės irgi kaip bet kur kitur. Vienintelis trūkumas pilkam vartotojui – kad turi viso labo po 1 kontorą Vilniuje ir Kaune, ir daugiau niekur. Bet nelabai jų ir prireikia, nes apsilankau tiktai pasikeisti korteles kartą per 3 metus arba jei prireikia padaryti didesnį pavedimą, negu el. bankininkystės dienos limitas. Be to, nedaro pavedimų savaitgaliais netgi tarp tavo paties sąskaitų, bet tas pats yra ir kai kuriuose bankuose.

  5. Valentinas

    Iš dalies gal ir teisingas straipsnis, bet iš dalies gal ir nelabai. Dėl paskolų 100% sutinku. Nesugebi susimokėti – pats kaltas. Bet dėl banko mokesčių tai nelabai. Nesakau kad labai bloga situacija yra Lietuvoje, bet galėtų būti geresnė. Kol Lietuvoje gyvenau, tol mokėjau visus tuos mokesčius (po litą už pavedimą, ketvirtinius mokesčius už sąskaitas ir dar ten kažkokius mokesčius už korteles) ir per daug nesiskundžiau. Bet dabar esu Naujojoje Zelandijoje ir naudojuosi jų bankais. Čia situacija kiek kitokia: kortelės dvi nemokamai, viena paprasta, kita visa debit, sąskaitos trys nemokamai (viena einamoji, kita trumpam taupymui – neriboti išėmimai, bet tik 3% palūkanų, o kita ilgam taupymui, išėmimas 1 nemokamas per mėn, bet palūkanų beveik 4%), pavedimai šalies viduje nemokami. Visada įvykdomi sekančią darbo dieną nueina į gavėjo sąskaitą (jeigu kitas bankas, jei tas pats tai šiek tiek greičiau). Už neautorizuotus overdraftus (kelis kartus direct debitas buvo kai neturėjau pinigų, dar porą kartų šiaip kažką pirkau su kortele) nieko nenuskaičiuoja Nežinau kodėl, gal dėl to kad nedaug overdraftinau (iki kelių šimtų dolerių), gal todėl kad visą laiką sekančią dieną pervesdavau pinigo, o gal todėl kad turėjau pinigo kitose sąskaitose.

    tl;dr: Lietuvos bankai nėra blogi, bet man NZ bankai geresni.

  6. GUESSWHO

    Man tai tas naratyvas pirmoje išnašoje labiausiai patiko.

  7. kaimietis

    apie kasdienine bankininkyste uk – pro sali. visi uk pavedimai – nemokamai – per dvi valandas max (siaip per kelias min). vadinasi faster payment. bankai uzsidirba is investavimo etc., bet LT aisku galima runkelius apmokestinti – visiems gerai.

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: