Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia

Audrius Bačiulis. Nuotrauka: Veidas.

Audrius BAČIULIS

Žurnalas “Veidas” 

Rinkimų batalijų įkarštyje pasimetė prieš kelias savaites paskelbta žinia, kad, galutiniais gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikų bažnyčiai. Per dešimtmetį nuo praėjusio gyventojų surašymo katalikų skaičius valstybėje sumenko vos 1,7 proc., tad galima drąsiai teigti, kad Lietuva buvo, yra ir išlieka katalikiška šalis.

Skaičius stebėtinai didelis, atmenant, kad penkis sovietmečio dešimtmečius Lietuvos gyventojai buvo auklėjami karingojo ateizmo dvasia, Bažnyčia persekiota ir bauginta, lankantieji pamaldas pašiepiami, laikomi nemokšomis ir keistuoliais. Juoba Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę ir įsijungus į Vakarų pasaulį atsidūrėme tokioje pat pabrėžtinai sekuliarioje, Bažnyčios ir ypač krikščionybės atžvilgiu nepakančiai nusiteikusioje savo esme socialistinės Europos Sąjungos bendruomenėje.

Paskaitęs nemažos dalies viešojoje erdvėje besireiškiančių intelektualų, publicistų ar jais būti pretenduojančiųjų mintis, gali susidaryti įspūdį, kad santykio su Bažnyčia ir krikščionybe požiūriu Lietuvoje nuo sovietmečio nedaug kas tepakito. Netgi iš aukščiausių šalies politikų lūpų yra nuskambėjusi sovietinėje Konstitucijoje įrašyta frazė, esą „Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo valstybės“, nors Lietuvos Konstitucija sako tik tai, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kai kam, pasirodo, šios sąvokos tapačios, nors taip ir nėra. Užtai yra akivaizdus noras matyti Bažnyčią ir krikščionybę ten pat, kur šios buvo nugrūstos sovietmečiu, – visuomenės paraštėje, su savo pamokymais apie dorą, moralę ir pareigą visuomenei nesipainiojančias po moderniųjų intelektualų kojomis.

Bet kokia valstybės parama religinėms organizacijoms, ypač finansinė, atkuriant sovietmečio nacionalizacijos padarytą žalą tiek katalikų, tiek kitoms tradicinėms Lietuvos bažnyčioms, negausiai, bet balsingai visuomenės daliai sukelia tiesiog isterišką atmetimo reakciją, kažkuo netgi panašią į apsėstųjų kliedesius. Antraip sunku suvokti, kodėl, regis, visai blaiviai protaujantys žmonės, susidūrę su faktu, kad katalikais save laiko daugiau, nei trys ketvirtadaliai visuomenės, rimtai ima stebėtis, kaip šie po pastarųjų kelerių metų vis tiek nebiją savęs priskirti prie Romos katalikų bažnyčios. O kiti, išgirdę, kaip katalikai reikalauja gerbti jų įsitikinimus ir jiems šventus dalykus, ima viešai siūlyti „užsikrušti negyvai“. Skaitydamas tokius, visiškai rimtai parašytus, žodžius, nevalia susimąstai, kad kunigai egzorcistai visuomenei dar tikrai reikalingi.

Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka! Nes jei ne tie „tamsybininkai kunigai“, jei ne krikščionybė, jei ne Romos katalikų bažnyčia, tai Lietuvos valstybės veikiausiai net nebūtų – ji būtų išnykusi dar XVI–XV a., nes ją būtų ištikęs arba Prūsijos, arba Livonijos likimas, arba ji būtų suslavėjusi ir tapusi viena iš tų stačiatikių kunigaikštysčių, kurias XVII a. Maskva suvienijo į Rusiją.

Kunigaikštis Vytautas tapo Didžiuoju, o jo pusbrolis Jogaila – karaliumi ne tik todėl, kad sutriuškino kryžiuočių galybę, bet ir todėl, kad sumojo paskutinę akimirką apsikrikštyti patys ir apkrikštyti Lietuvą, suteikdami jai antrą šansą, po Mindaugo, tapti civilizuotos Vakarų Europos dalimi. Ir Lietuva šį šansą išnaudojo.

Netgi 125 metus trukusi carinės Rusijos valdžia, skaldymo ir rusinimo politika nepajėgė paversti Lietuvos, tegu gerokai apkarpytos, viena iš rusakalbių Šiaurės Vakarų provincijų. Kelią tam pastojo ne tik sukilimai, ne vien slaptųjų draugijų ir bajorijos veikla, bet ir Katalikų bažnyčia: sukilėlių kunigas Antanas Mackevičius, lietuviško švietimo platintojas ir tautos blaivintojas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vėliau, jau atkovojus nepriklausomybę, tvarios valstybės ir visuomenės pamatus paklojo prelato Mykolo Krupavičiaus sugalvota ir įgyvendinta žemės reforma.

Kalbame ir rašome lietuviškai todėl, kad prieš 465 metus bažnyčios kantorius Martynas Mažvydas parašė ir išspausdino „Katekizmuso prastus žodžius“, tapusius pirmąja lietuviška knyga. Po šimto metų vienuolis jėzuitas Albertas Vijūkas-Kojelavičius parašė pirmąją Lietuvos istoriją, dar po šimtmečio kunigas Kristijonas Donelaitis – poemą „Metai“, o dar šimtui metų prabėgus vyskupas Antanas Baranauskas paskelbė „Anykščių šilelį“. Šie veikalai atgulė į lietuviškos klasikos lobyną ir nepraranda savo meninės vertės iki šiol, priešingai nei kai kurie kiti, pasaulietiniai primityvistiniai kūriniai.

Ne tik Lietuvos – visos Europos civilizacinis iškilimas pasaulyje neatsiejamas nuo krikščionybės ir Katalikų bažnyčios įtakos. Ne dažnai susimąstoma, kad Romos katalikų bažnyčia – vienintelė organizacija šiame pasaulyje, turinti nenutrūkstamą, dokumentuotą dviejų tūkstančių metų istoriją ir tradiciją. Istorine atmintimi ir patirtimi jai negali prilygti niekas, netgi pačios seniausios valdovų dinastijos. Galiausiai Europa ir jos civilizacija turi savo istoriją tik todėl, kad ją užrašė krikščionių vienuoliai, o Bažnyčia išsaugojo jų užrašus.

Krikščionybės nuopelnus civilizacijai suvoki, kai pagalvoji, kas dėjosi dabartinės Europos teritorijoje VI–VIII a., kai didingą Romos civilizaciją pirma šlavė iš Rytų atėjusios barbarų ordos, o iš Pietų įsiveržė krikščioniškuosius Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką sunaikinusi islamo kariauna. Krikščionių kunigai ir vienuoliai, suslapstę civilizacijos liekanas, nuolankiai ėjo pas naujaisiais valdovais tapusius barbarus ir palengva, tyliais, bet įtaigiais balsais civilizavo juos. Tai buvo šimtmečius trukęs darbas, bet dėl jo XIV a. Europoje tarsi staiga atgimė antikinė kultūra ir civilizacija.

Atėjo Renesansas, ir staiga paaiškėjo, kad nei graikų filosofų kūriniai, nei Romos skulptorių šedevrai niekur nėra dingę – tiesiog visą tą laiką jie laukė savo valandos už saugių vienuolynų sienų, saugomi nuo nepatyrusių akių. Kai Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos didybę, visa tai išvydo dienos šviesą. Atlikti tokią daugelį šimtmečių trukusią civilizacinę misiją tegalėjo Katalikų bažnyčia. Tam jai teko įsteigti universitetus, suburti pirmąsias mokslo draugijas, išplėtoti mokslą ir technologijas, įdiegti sampratą apie bendrą teisę ir įstatymus.

Kalbantiems apie „bažnyčios tamsumą“ derėtų atminti, kad krikščioniškoji Europa yra vienintele, kurioje iš alchemijos išsirutuliojo chemija, o iš astrologijos – astronomija. Galiausiai Vilniaus universitetas irgi buvo įsteigtas kaip Jėzuitų kolegija.

Žymus religijų ir krikščionybės tyrinėtojas, Vašingtono ir Beiloro universitetų profesorius sociologas Rodney Starkas vienoje žinomiausių (deja, regis, į lietuvių kalbą neišverstoje) savo knygų „Proto pergalė: kaip krikščionybė atvedė į Laisvę, Kapitalizmą ir Vakarų sėkmę“ pabrėžia, kad, priešingai nei kitos didžiosios religijos, vienintelė krikščionybė Dievą pripažįsta aukščiausia protaujančia esybe, kurio darbų didybę galima suvokti tik proto ir logikos dėka: „Visas krikščioniškosios visuomenės suklestėjimas pagrįstas unikaliu, tik krikščionims būdingu įsitikinimu, kad Dievas įpareigojo žmones siekti pažangos, ir tam tikslui suteikė jiems proto dovaną.“

Tad kalbėti apie krikščionybės ir Bažnyčios „tamsumą“ gali tik patys tikriausi tamsybininkai, kurių žinios apie religiją ir Romos katalikų bažnyčią nesiekia toliau „Jaunojo bedievio vadovo“.

Advertisements

41 comments

  1. BB

    Jei teokratų valdymas nebūtų užsitęsęs taip ilgai, tai daugelis ligų būtų buvę išgydytos keliais šimtų metų anksčiau, o ką jau kalbėti apie kitus pasiekimus. Paneigkit varguolei!

  2. Rūta

    Visiškai sutinku su argumentais – istorijos nesuklastosi. Tačiau vistiek manau, kad iš dalies krikščionybei reikia atsinaujinimo, nes ji pamažu griuva, jauni žmonės nebetraukia į Bažnyčią, o ką bekalbėti apie stojimą į kunigų seminariją. Joje yra daug dalykų, kuriuos reikėtų pertvarkyti: panaikinti celibatą (jis juk buvo sukurtas po 39 popiežių tam, kad būtų išsaugoti materialieji turtai, o ne dėl ištikimybės Marijai, taip pat ir prisiminkime biografiją pavadinimu “Nesu kaltas, kad myliu” – joje ypatingai problemizuojamas draudimas gyventi NORMALŲ gyvenimą, todėl vertėtų imti pvz iš stačiatikių, kurie gali vesti, nors ir vieną kartą), toleruoti homoseksualus (Biblijoj ne kartą ir ne du sakoma, kad Dievas myli visus, tiek blogus, tiek gerus, tad kokio velnio eilinis klierikas gali teisti žmogų dėl jo prigimties?). Jei tie du dalykai būtų pataisyti ir vistiek žmonės sakytų, kad bažnyčia tamsi, tada pilnai galėčiau sutikti, kad tų piliečių žinios kaip primato. Bet kadangi jie yra, tebūnie pabūsiu TAMSYBININKE, bet su savo nuomone.

  3. vvvv

    Nuopelnai, žinoma, akivaizdūs. Bet kas čia keisto, kai kalbame apie Vakarų ir Centrinėje Europoje dominavusią(-ančią) civilizaciją. Juk niekas kitas be krikščionių ir neturėjo galimybių viso to nuveikti? Nes būtų galima prikurti teorinių “kas būtų, jei…” tipo scenarijų (beje, tokia forma Krikščionybės naudai vartojama ir pačiame straipsnyje). Kita vertus, kodėl lyg niekur nieko įterpiamas M. Mažvydas, nors visur šlovinama tik Katalikybė, o apie tai, ką Lietuvai ir Europai davė Reformacija net neužsimenama? Sori, bet šiaip straipsnis man pasirodė tikrai silpnas. Jo dalys tarpusavyje mažai siejasi, tiesiog viskas sudėliota taip, kad būtų paviršutiniškai išdėstyti Krikščionybės nuopelnai. Sakyčiau, tokia primityviai pateikta Krikščionybės Lietuvoje retrospektyva, o ne straipsnis.

  4. Protingas Chamas

    Apie “griūvančią Bažnyčią” kas kuris laikas aiškinama pastaruosius 2000 metų. O ji kaip stovėjo, taip tebestovi – žinojo Jėzus, ką Petru pasirinkti :)

    • Adv. Tomas

      Ne pastaruosius 2000 metu, o tik kokius 50 meteliu. Kai is Olandijos vyksta masinis baznycios eksportas vyksta i treciasias salis, tai jau kazika tai parodo. Kaip senu Nokia isvezimas i Mali bei Gana. Gerb.sviesybininkui reiktu prisiminti, kad pries 163 metus, sviesus protai aiskino, kad negali skraidyti sunkesni uz ora kunai. Na stai prasom, Ryanair sekmingai susidorojo su sia uzduotim. O benzinu varoma paszkudstva vaziuoja daug troliu. Cia kaip ir globalinis atsilantis smegenu uzkalkejimas, lygu-lygu juodaskverniu gaujos siautejimui. O uz trolinima, gerbiamajam, 9,5 pazymio.

  5. Pastoras Maldonado

    “Kai Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos didybę, visa tai išvydo dienos šviesą.”
    čia patrolinimas? turiu omeny visą komentarą?

  6. s

    Rūta įsegėte trūkstamą karoliuką į rožančių – stačiatikius. O tiksliau kriščioniškajį Constantinople. Kuriame ir išsaugotos dauguma išlikusių Antikos vertybių. O Europą pasiekė ne iš vienuolynų rūsių, o plėšikų iš Venecijos laivų triumuose. O intensyviai bendraudami Italai ir Renesansą sukūrė-nukopijavo. O Romos katalikų bažnyčios įtaka reikšminga tik mūsų valstybei. Silpstan Kontantinopoliui (1453 m. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija) buvo pasirinkta stipresnė pusė. Europoje atsidurėme dėka ilgiausiai trukusio karo ir genocido atnešto tų pačių katalikų – kryžiuočių

  7. hm...

    Pagrindinė problema kalbant apie bažnyčią visada yra confirmation bias. Tiek kalbant teigiamai, tiek neigiamai. Iš čia ir plaukia tamsybė. Šiaip straipsnis gerai parašytas, bet tos pačios tamsybės apimtas. Ajo, dabar tai vadinama publicistika.

  8. hm

    o ir Aristotelis graikiškai išliko arabų dėka (na, čia apie antikos didybę), kurie kadaise, lyginant su Europa, pranoko ją tiek pat, kiek dabar vakarų pasaulis pranoksta islamiškąjį. Žodžiu, labai daug kur, švelniai tariant, straipsnyje “užnešta į šoną”. Geriau autorius rašytų apie tai, ką išmano – būtų kur kas įdomiau ir “nenumuštų savo markės” nusigrybavimais. Nors pati esmė, kas čia pasakyta, galėtų būti svarstytina ir diskutuotina, bet tik ne šitaip, supaprastinat ir viską pripainiojant, ir stachanovietiškai mosuojant uolumo vėliava.

  9. nerkap

    Dėl 77,3 proc. abejočiau labai smarkiai. Juk surašymo metu eilinis pilietis (tame tarpe ir aš) prisiskyrė save kažkuriai bažnyčiai pagal tai, kurioje jis buvo pakrikštytas. Nėra tokio katalikų bažnyčios palaikymo, kokį autorius bando deklaruoti. Tikėjimas – tai pasirinkimo laisvė. Na, bet kokia čia laisvė, jei už tave nusprendžia krikštytojai?
    Lai būna ta bažnyčia ir neskiša nosies kur nereikia.

  10. martynas

    vau, net neperskaičiau iki galo, o čia gi protokolai, visada juos perskaitau iki galo.

  11. antkaklis uzhkalniui

    Barzdotas girtoklis pelenais trinasi galva ir sietkute plakasi savo pilna uz nuodemes

  12. one

    Autoriau, pamiršote padėkoti krikščionybei ir už baudžiavos kančias.

  13. Bažnyčia ne tik atvedė visus į kapitalizmą, bet ir šiandien išlieka geriausias verslumo pavyzdys. Jokia kompanija nesugeba ir nesugebės taip numelžti varguolių (ypač kaime) ir vyresnio amžiaus žmonių, nei RKB. Pvz., duodi klebonui šimtinę, tas ale atlaiko mišias, po kurių tavo mirę artimieji iš karto įleidžiami į rojų. Na man tai originaliau “Mama, paskambink greičiau, padariau avariją”. Be to, juk visiems aiškiai pasakyta:
    “Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“ (Morkaus 12, 38).

    Beje, kas dėl RKB “pamokymų apie dorą, moralę ir pareigą visuomenei”, tai kažkaip jaučiuosi, tarsi skaityčiau KPSS XXVII suvažiavimo medžiagos fragmentus. Kokios doros ir moralės gali Jus pamokyti organizacija, kurios vadovybę Vatikane drebina korupcijos skandalai, o su korupcija kovojantys dvasininkai šalinami iš pareigų. Siūlyčiau jums, žmonės atsimerkti – vien Belgiją drebina žinia apie mažiausiai 500 vaikų išprievartavimus. Manote, tai klaida, kuri nepasikartos – atvėskite, niekas čia nesuklydo, Vatikano įsiūtis į policijos pradėtą tyrimą, man kažkuo priminė Kremliaus pyktį už Gazpromo padavimą į teismą. Tad, ar tikrai verta stebėtis, kad Vakaruose bažnyčios uždaromos ir verčiamos kabakais ar dar kuo.

    “Tad kalbėti apie krikščionybės ir Bažnyčios „tamsumą“ gali tik patys tikriausi tamsybininkai, kurių žinios apie religiją ir Romos katalikų bažnyčią nesiekia toliau „Jaunojo bedievio vadovo“”

    Na taip, autorius aišku matyt nesinaudoja nei nuskausminamaisiais, nei prezervatyvais, nes tai prieštarauja Bažnyčios mokymui ir apskritai tikriausiai nėra perskaitęs nė vienos iš 4000 bažnyčios uždraustų knygų, todėl aš, kaip tikras pavidolis, galiu jam tik pavydėti.

    • GUESSWHO

      Užtenka paskaityti tavo tekstą iki pirmojo kablelio, kad pradėčiau save facepalminti, bet su šypsena.

      Gal tu, pagooglink “Max Weber” savo laisvalaikiu. Bet gal ir nereikia, nes pats kapitalizmo suvokimas išreikštas tuose pirmuose sakiniuose rodo, kad tai yra beviltiškas atvejis (čia tu, tik trečiuoju asmeniu).

  14. Tik alus išgelbės mus

    Gal Bačiulis pasiūlys žmonėms nustoti praustis pagal istorinę tradiciją?

  15. G. Petrauskas

    Citata: “Kalbame ir rašome lietuviškai todėl, kad prieš 465 metus bažnyčios kantorius Martynas Mažvydas parašė ir išspausdino „Katekizmuso prastus žodžius“, tapusius pirmąja lietuviška knyga.” Ogi Wikipedija- “o ypač XVI a. antrajame ketvirtyje, kai Lietuvoje ėmė plisti protestantizmas (kalvinizmas), skleidžiantis bažnyčiose lietuvių kalbą, ir prasidėjo M. Mažvydo veikla. Taip kad autorius Mažvydą be reikalo bando prisiūti prie katalikų bažnyčios. Kas bent kiek skaitė Bibliją, pritars aukščiau parašiusiam A. Jančiui.
    Bažnyčia statoma širdy, o ne miesto centre, ir ji nebūtinai reiškia katalikų bažnyčią.

  16. GUESSWHO

    Nuostabus Audriaus Bačiulio straipsnis.

  17. katalikas

    Baznyciai pasiseke, kad sv.inkvizicijos nekaltoms isdaigoms senaties terminas jau gal bus suejes, nes siaip jau organizacija prasosi buti uzdrausta komunistu ir fashistu pavyzdziu. Bet ka jau tikrai reiktu uzdrausti, tai si masines hipnozes metodais pagrista poveiki, kai zmogui nuo gimimo brukamos visikai abejotinos dogmos, ribojancios naturalu pasaulio suvokima (jei toks is viso egzistuoja…).

  18. Ignacas Lojola

    Atrodo, sukilo visas liberastiškas širšynas, priklausantis “negausiai, bet balsingai visuomenės daliai”.Gali neputoti, jūsų nebus, o Bažnyčia bus. Poniai Rūtai – negaliu paguosti, Katalikų bažnyčia niekada neatsisakys celibato, taip kad į kunigėlius teks žiūrėti iš tolo, padūsaujant…

    • Rūta

      Ignacai, atleiskite, jei suklaidinau dėl savo skonio. Nuvilsiu – jis ne toks. Pasakysiu tiek, kad daug metų aš negaliu suprasti, kodėl iš žmogaus bandoma daryti robotą, kuris kaip užprogramuotas atskaito Biblijos raštus, praeidamas per tą pačią “trasą” Bažnyčioje paima kapeikas iš vargolių ir pavydolių. Žmogus juk gyvas padaras, jis turi mylėti, o ne tai maskuoti, kažką apgaudinėti. Juk viename dievo įsakyme sakoma “Nemeluok”, tad kodėl dvasininkai tą daro? Niekas nežino.

  19. mateo

    beje Račas su savo leksika ir “elgesio kultūra” tikrai primena kagebistą. Nieko blogo, bet tokie asmenys išsivysčiusiose šalyse naujienų agentūrų vadovais nedirba.

  20. Šiaip labai gerbiu Katalikų bažnyčią, bet nuo Bačiulio straipsnio verkti norisi. Jau toks absoliutaus nemokšiškumo ir propagandos makalas, kad nors žegnokis. Jeigu jau taip nuosekliai, tai Prūsiją jos likimas ištiko būtent dėl Katalikų bažnyčios politikos, o rytų schizmatikai (stačiatikiai) taip pat yra krikščionys, Bačiulio žiniai. Žodžiu, apsaugok Viešpatie, Bažnyčią nuo tokių rėmėjų, o nuo ateistų ir NK95 ji gal kaip nors pati apsigins.

  21. Spoiler

    Na, vis gi nereikėtų krikščionybės pasiekimų tapatinti vien tik su Romos katalikais. Visas tas krikščionybės vedimas į Laisvę, Kapitalizmą (!) bei Vakarų sėkmę toli gražu nėra išskirtinai Romos katalikų bažnyčios nuopelnas. Ir dėl to “tamsumo” bėdų buvo gal net daugiau nei laimėjimų. Labai paviršutiniškai gavosi pas poną Bačiulį…

  22. Vytas

    Pagal autoriau logika, reiketu slovinti stalina, kad mes dar kalbame lietuviskai, turime vilniu ir tt. Nes jeigu stalinas nebutu nugalejes hitlerio, dabar lietuvos vietoje butu treciojo reicho rytu provincija. O pagal hitlerio plana visi ne vokeiciai turejo buti isnaikinti arba asimiliuoti. O stalinas naikino “tik” 20 % tautos…
    Autorius turbut nezino, kad kartu su krikscionybe i lietuva atejo baudziava, kad per baznycia buvo vykdomas lenkinimas. Kad dar XIX amziuje seminarijose nebuvo galima kalbeti lietuviskai. Nezino, kad kunigai draude lietuviskas dainas, kitas tradicijas, kurios buvo laikomos pagoniskos. Net ir kalba buvo laikoma pagoniska kuria buvo bandoma drausti.
    Krikscionybe jau seniai isigimusi biurokratine organizacija. Po isoreje deklaruojamom vertybem slypi noras kotroliuoti ir valdyti. Is esmes tai romos imperijos tesinys, tik valdymas vyksta ne per karine jega, o subtiliau. Aisku jos pletimasis irgi vyko pasinaudojant kerine jega.
    Gaila aitoriaus, laikai ji inteligentiskesniu..

  23. R.

    Mane kaip ir autorių panašūs jausmai apima, kai matau vakareičių susižavėjimą budizmu ar kitom Azijos religijom/praktikom. Tą susižavėjimą dažnai lydi krikščionybės neigimas. Tada galvoju, kokie jūs trumparegiai.

  24. W.

    Čia gal Vytautas Kabišaitis tai parašė?

  25. baekjo

    Visiškai silpnas trolinimas, turbūt todėl, kad toks ilgas, todėl sunku išvegti faktinių klaidų. Graikų filosofų kūriniai, nei Romos skulptorių šedevrai niekur nėra dingę – tiesiog visą tą laiką jie laukė savo valandos už saugių vienuolynų sienų ?? WTF, Aštuntos klasės moksleivis žino kad tai visiškas absurdas. Nei M.Mažvydas, nei K.Donelaitis viviškai nieko bendro neturi su katalikų bažnyčia, turi būt visišku analfabetu kad nežinoti šito.

  26. Julius

    77 proc. priskiria save katalikams..? Galbūt. O statistika galėtų padaryti apklausą, kiek yra išties tikinčių. Mane, kaip ir turbūt bent 95% katalikų apkrikštyjo tėvai. Ir tai tikrai nebuvo mano pasirinkimas. Taip kad tikiu aš ar ne, formaliai esu katalikas.
    Kalbant apie katalikybės nuopelnus, valio, tik gaila, kad neaprašytas antras lazdos galas. Užtenka to, kaip katalikybė atėjo į Europą bei tą pačią Lietuvą – smurto keliu.
    Galų gale, religija skirta maksimum vidutinio intelekto žmonėms, kurie nelinkę ieškoti tiesos. Jie turi atsakymus į visus klausimus, nes Dievas yra absoliuti tiesa. Apskritai religija yra mokslinės raidos stabdis.

  27. sausiotryliktosiosradijozvalgas

    Gali putoti, rėkaut,i keiktis ir t.t. tačiau akivaizdus faktas yra tas, kad Katalikų bažnyčia šiandien yra pati autoritetingiausia, plačiausią struktūrą ir daugiausia remėjų turinti organizacija Lietuvoje. Bačiulio straipsnio esmė yra nukreipta prieš buvusių komsomolo sekretorių skelbiamą karingąjį ateizmą kuris šiandien gana populiarus viešojoje erdvėje ir Katalikų bažnyčią iš esmės pristato ala sovietinis istorijos vadovėlis apie viduramžius, kaip reakcingą jėgą, o vienuolius ir kunigus vienpusiškai, kaip kraujo trokštančius inkvizitorius. Bačiulis teisingai pabrėžia kad Katalikų bažnyčia suvaidino vieną iš lemiamų veiksnių kuriant Europos civilizaciją, taip pat Lietuvos istorijoje, pradedant vakarų civilizacijos atėjimu ir baigiant pasipriešinimu sovietams. O dėl mažvydo, viskas čia vietoje, iš kur atsirado protestantai iš katalikų bažnyčios, esmė ta pati.

    • Adv. Tomas

      Ir nepamirškite, kad vakarų civilizacijos atėjimui lygiai taip pat svarbūs buvo oras, vanduo bei maistas.
      Be šių komponentų ir sovietų pasipriešinimas nebūtų įveiktas.

  28. sausiotryliktosiosradijozvalgas

    Norėčiau pasidžiaugti puikiu Jūsų humoro jausmu lygintinu su J. Zavaliausko anekdotais ir „Juokis-2003“ šventės dalyvių kūryba.

    • Adv. Tomas

      Ačiū, didelis ačiū už aukštą įvertinimą. Aš saugau “Šluotos kalendorius” nuo 1976 iki 1984 m., katruos reguliariai peržiūriu. Iš ten aš ir semiu rieškučiomis jumoro lobynus, labai malonu, kad kitiems patinka ir tai yra vertinama.

  29. Na, nebūtų Lietuvos, ir ką? Tas pats, kas nebūtų Susisiekimo ministerijos. Ir ką? Valstybė – tik institucija. Ir apskritai – jeigu Mikalojus Radvila būtų bobutė, Sabonis nebūtų Achilo nusitraukęs.

  30. Cinikas

    Bačiulis, kai ką nutylėjo – pats apšaukdamas kitus tamsybininkais pasirodė ne itin šviesiai.
    ir taip, nemenkinant atskirų katalikų bažnyčios veikėjų indėlio į Lietuvos raidą (pasitikrinau – piniginėje guli keletas Maironių) prisiminkime istoriją:
    – Kryžiaus žygiai – bažnyčios palaiminimas. Beje – kada paskutinį kartą girdėjom oficialų bažnyčios hierarchų įvertinimą tų darbelių, kurie čia buvo daromi kryžiaus žygių metu?
    – Mažvdas – savo katekizmą rašė Karaliaučiuje, į ten pabėgęs nuo Lietuvoje jam katalikų bažnyčios inspiruotų kaltinimų;
    – Katalikų bažnyčia Lietuvoje – “dievas lietuviškai nesupranta” – apie tai turbūt neteko girdėti…?
    – konkordatas su Vatikanu – tik 1927 m., iki tol Lietuva – Gniezno (Lenkija) bažnytinės provincijos dalis
    – apie tokį Jelžybowskį (ar kaip ten jis rašosi) – tarpukario Vilniaus arkivyskupą – ir jo darbelius naikinant lietuvybę turbūt Protingam Chamui neteko girdėt?
    -…
    – ir dar ir dar ir dar

    Reziume: vienpusiškai šlovinti katalikų bažnyčios indėlio jokiu būdu negalima. taip, kad tai, ką parašė Bačiulis yra ne kas kita, bet labai siauras ir menkai pakaustytas požiūris. Iš tolo jis atrodė protingesnis.

    Reziume 2: nesakau, kad Bažnyčia nevaidino jokio vaidmens – dažnai jis buvo netgi teigiamas, bet objektyvumo požymis yra pateikti abi istorijos puses. O ne sapalioti šiuolaikinio katekizmo pradmenis.

  31. Tik alus išgelbės mus

    Krikščionybė Lietuvoje turi tiek pat įtakos kiek ir krišnaitai. Žmonėms rūpi orgijos, linksmybės, nusipirkti X5, apstatyti butą ir atsinaujinti smartphone iki to mėnesio naujausio modelio; visa tai – paminant tiek Dievo įsakymų kiek reikia tikslui pasiekti. Kalbos apie Dievą priverčia žmones juoktis (bent jau kokius 95% iš jų). Pati krikščionybė juk yra lūzerių, nuskriaustųjų ir ligonių religija, aukštinanti nelaimelius, kančią, atgailavimą ir visa – tokia religija gali būti prisimenama tik patekus į bėda ir iš principo negali būti daugumos religija, nes visuomenė užsilenktų jau kitą dieną iš nenoro nieką daryti. Belieka apsimetinėti ir sakyti, jog esi katalikas kaip ir visi. Įdomu kiek iš 77% galėti įvardinti skirtumą tarp krikščionio ir kataliko?

  32. Kintautas

    Na tikrai, tokio neišmanymo ir painiojimo nesitikėjau… Nei Mažvydas, nei Donelaitis nebuvo katalikai. Kita vertus, stačiatikiai irgi yra krikščionys. Žodžiu, autorius paisto ir velia viską į vieną jovalą, tarsi kokia buvusi ateistė, per vieną naktį patapusi katalikų tikybos mokytoja. Liūdina tokio lygio „žurnalistika“…

  33. rimgaudas.

    puikus mulkinimo pavyzdys…va taip per sukeltas emocijas ir mulkinami lengvatikiai..

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: