Verslininkai turėtų daugiau girtis

Gyrimasis, blizgesys ir glamūras dar niekam nepakenkė (A.Užkalnio nuotrauka, Newberry Springs, California)

Na, kaip jums tokia antraštė? Man irgi gerai skamba. Nes, garbės žodis, jau atsibodo tas skirtumas tarp faktų ir įsivaizduoto pasaulio.

Kai kalbu apie varguolius, kurie guodžiasi nenutildami vienas kitam, valdžiai ir žiniasklaidai, nepelnytai aplenkiu žmones, kurie yra visuomenės veiklumo priešakyje, tačiau kažkodėl demonstruoja tokius pačius įpročius, kaip ir slunkiai.

Kalbu apie verslininkus. Pagalvokite apie dešimt labiausiai žinomų, pelningiausių, sėkmingiausių įmonių šalyje, ir pasistenkite prisiminti, kada girdėjote iš tos bendrovės kokį nors skambų ar įtikinamą pranešimą apie pačius save.

Na, kad ir apie tai, kiek jie sukūrė naujų darbo vietų. Kiek sumokėjo pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, kiek jų darbuotojai sumokėjo pajamų mokesčio. Iš tų pinigų juk susideda biudžetas.

Kur matėte tai parašyta dideliais, aiškiais skaičiais. Nes pasigirti būtų kuo: visiems, išskyrus aklus ežius ir nepagydomus socialistus, yra žinoma, kad valdžia gerovės negamina. Valstybė būtų nuoga ir alkana (kaip tos dzūkų mergos be grybų ir be uogų) jei ne privatus verslas.

Kur jūs matėte, kad koks nors didelis parduotuvių tinklas iš plaučių gilumos sušuktų, ir dar pakartotų, kad štai mūsų parduotuvėse kiekvieną minutę yra išleidžiama tiek ir tiek litų. Kas valandą atvažiuoja apsipirkti tiek ir tiek žmonių! Tai juk jokia paslaptis – prekių apyvarta, darbuotojų skaičius, pelnas, sumokėti mokesčiai – visa tai deklaruojama valstybei, mokesčių žmonės viską žino, nieko čia nepaslėpsi. Tai kodėl apie tai nekalbama garsiai ir tuo nesigiriama televizijoje, laikraščiuose, ant didelių reklamos skydų?

Kodėl nėra garsiai džiaugiamasi augančiu vartojimu ir pardavimais? Tik vyriausybė prieš rinkimus, regis, nenoriai, pusę lūpų prisimena kai kuriuos sėkmingus šalies ekonomikos skaičius, bet taip, lyg atsiprašinėdama. Dabar rinkimai praėjo, reikės vėl ketverius metus laukti, kol ką nors gero išgirsim.

Kodėl žmonės, kurie yra gerovės kūrimo lyderiai, be kurių šalyje nieko nebūtų – mūsų verslininkai – leidžia, kad nuotaikas formuotų pikti neišmanėliai?

Paprastas piktuolių ir zyzlių logikos pavyzdys. Jei lietuvis važiuoja skalbiamųjų miltelių į Lenkiją, kur jie pigesni, ir išleidžia pinigus Lenkijoje, yra blogai, ir kalta Lietuvos vyriausybė ir verslininkai.

Jei rusas ir baltarusas atvažiuoja brangių drabužių ir batų į Vilnių ir išleidžia pinigus Lietuvoje, tai irgi yra blogai, ir kalta dėl Lietuvos vyriausybė ir verslininkai. Reiškia, tiek nustekeno šalelę, kad vietiniai nieko nebegali pirkti, tik užsieniečiai.

Jei rusai ir baltarusiai apsipirkti nevažiuotų, irgi būtų blogai. Matai, kaip užkėlė kainas mūsų verslininkai ir kokius uždėjo mokesčius valstybė, kad tik mes ir tegalim pirkti, o užsieniečiai suka nosį.

Jei turistai neatvyksta į Lietuvą, yra blogai: reiškia, verslininkai pernelyg užkėlė kainas. Jei atvyksta šimtais tūkstančių ir leidžia pinigus milijonais, irgi negerai. Reiškia, Lietuvoje tik užsieniečiai ir tegali džiaugtis.

Mums visaip ir visada yra blogai. Mes viską rasim, kaip apsukti tokiu būdu, kad būtų mūsų nenaudai, ir kad galėtume apsižliumbti.

Pažiūrėkite, praėjo Vėlinės ir visi su jomis susiję džiaugsmai – bet skaitau spaudą, ir kone visi straipsniai apie verslą, susijusį su šiomis šventėmis, yra nesuprantamas guodimosi ir dramos mišinys: valdžia smaugia gėlininkus, prekybos centrams ar savaitės diena bloga, ar orai netinkami, ir apskritai, viskas ne taip, kaip turėtų būti. Kaip čia dar niekas nepaminėjo pabrangusių degalų – gal todėl, kad jie nepabrango. Kaip čia neišsipildė praėjusių metų prognozės – tada juk buvo sakoma, kad tokios benzino kainos jau nebeleis lietuviams važinėti net į kapus. Aš taip laukiau, galvojau, ačiū Dievui, pagaliau galėsiu Rokantiškėse automobilį normaliai pasistatyti. Nepavyko.

Kartoju klausimą – kodėl verslas negausina optimizmo aplink save? Man, kaip ir daugumai vartotojų, smagiausia pinigus leisti ten, kur jau ir taip byra daug pinigų: aš noriu pirkti telefoną iš sėkmingiausio gamintojo, kuris jų parduoda daugiausiai. Aš noriu, kad restoranas lauke pakabintų didelį skelbimą, kad jie šiemet jau aptarnavo 10 tūkstančių ar 100 tūkstančių žmonių, ir tada aš irgi ten eisiu, nes aš noriu valgyti sėkmingame restorane.

Vienas Lietuvos žuvies ir krabų lazdelių gamintojas buvo įvertintas garsiausio Londono sušių šefo: jis parašė, kad lietuviška krabų skonio mėsa yra geriausia iš visko, ką jis yra radęs Anglijoje. Aš tiems gamintojams parašiau ir sakau – gal jūs pasigirkit. Atsakė. Sako, ačiū už informaciją. Bet girtis nesiruošia, nes turbūt nepratę. Ką čia keisi jau sugalvotą rinkodaros strategiją.

Taigi, kodėl kuklinamasi?

Atsakymas yra parašytas aiškiai, didelėmis raidėmis. Senamiestyje, greta mano namų, ant sienos tepliotojų užrašas: „Pavydas jus visus suvalgys“ (kad nebūtų jokių abejonių, sienų tepliotojams mano palinkėjimas: linkiu, kad jus visus besituštinančius sutrauktų ir kad supainiotumėt kada nors savo dažų balionėlį su kokiais nors vaistais ir prisipurkštumėte į burną, ir liktumėte amžinai juodu liežuviu ir raudonais dantim).

Taip, verslininkai, kaip triušiai prieš smauglį, yra hipnotizuoti pavydo ir neapykantos atmosferos. Skaičiais ir pasiekimais giriamasi nebent vieni prieš kitus, arba gal kokiame įmonės Kalėdų vakarėlyje, kur vadovas pasako darbuotojams, kaip gerai bendrovei sekasi ir kokie jie visi puikūs.

Kai padorūs verslininkai (o tokių dauguma) nesugeba aiškiai ir garsiai pasakyti, kad jiems gerai sekasi, jų vietą užima tipeliai su pripieštais plakatuose ūsiukais, netikrais diplomais ir nebaigtomis bylomis teismuose bei kliedesiais apie „generuojančią ekonomiką“ (lyg dabar Lietuvoje veiktų kažkokia kitokia ekonomika – tik nėra kas tai garsiai suprantamai išaiškina žmonėms).

Kai bankininkai tingi arba drovisi pasigirti pelnu (o nuo to pelno, kaip ir nuo darbuotojų atlyginimų, mokami mokesčiai), bankininkų įvaizdį naivi visuomenė susidaro pagal ekscentriškus sporto komandų savininkus ir jų kanapės dūmeliu dvelkiančią poeziją.

Todėl aš jums visiems siūlau mokytis girtis ir didžiuotis. Nes tikroji sėkmė prasideda nuo asmeninio tikėjimo, kad tau sekasi.

Advertisements

31 comments

  1. Justas

    Pačių didžiausių (Maximos ar kitų mažmeninių tinklų) klientūra yra praktiškai visi Lietuvos gyventojai, iš kurių labai nemaža dalis yra pikti eiliniai žmogeliai. Kam jų akyse gadintis ir taip neigiamą įvaizdį? Kam rizikuot atiduoti kad ir tuos porą procentų apyvartos kitiems tinklams? Vien tam, kad patenkint savo ego? Kažkaip manau, kad jų visų ego ir taip pilnai patenkina 3 mlrd. litų kišenėj.

  2. Adv. Tomas

    Kiekvienas bent kiek aritmetika valdantis zino sita puslapi. Ir ner ko cia visa gerkle saukti, kad nieks nieko nezino. Glavlitas muset informacija glusina, bet glusam visuomet viskas glusinama.

    http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10509

  3. Provincija

    Girtis negalima dar ir todel, nes jei pradesi girtis, kad sekasi neblogai, bedziai – dirbantys tavo imoneje, prades reikalaut didesniu algu, o tai jau yra blogai, todel visiems ir visada reik sakyt, kad vis dar krize! Dalintis juk musu verslininkeliai neiprate su pas juos dirbanciais…

  4. Emocijos dažnai nugali protą, o tos emocijos, deja, Lietuvoje yra tokios pat neigiamos, kokiomis dvelkia Žemaitės apsakymai. Kas paneigtų, kad lietuviai JAU yra turtingi? t.y. visi, įskaitant ir juodadarbius kasininkus? Palyginkime su kokiais 200 metų atgal (isorijos požiūriu, tai visiškai nereikšmingas laiko tarpas, tolygus sekundei): žmonės gali nusipirkt ananasų ar bananų, apie kuriuos tuomet nė bajorai negirdėjo; žmonės moka skaityti ir rašyti, kas tūkstantmečius iki šiol buvo aukštuomenės privilegija; ir netgi nemiršta kas ketvirtas kūdikis – istorijoj tokios gerovės (kas mums savaime suprantama) dar nėra buvę. O dabar pažiūrime savižudybių statistiką (kad ir wikipedijoj) – nagi žinome, kuri ten valstybė išdidžiai pirmauja…. Išvada – banali idėja paie tai, kad turtai neatneša laimės. Visa gerovė, kurią susikūrėme, deja, nepakeitė tvyrančios nevilties, kas yra baisu. Kodėl – nežinau. Girdėjau daug keliavusius sakant, kad laimingiausi žmonės gyvena ties Pusiauju, nejau mums tiesiog… trūksta saulės?

  5. bb

    Lietuvis geriau mokės du ar tris kartus po mažai nei vieną kartą daug ir leis kažkam užsidirbti. Lietuvis žino kokie turi būti prekių antkainiai ir moka paskaičiuoti “viršpelnį”. “Visai tie verslininkai išnaglėjo, nori uždirbti 300% pelno” – piktinasi varguolis vartydamas ešopą ir neva galintis paaiškinti kas tai yra “300% pelno”.

    Patologinė varguolio neapykanta sėkmei versle yra viena. Turi išmirti dar daug žmonių, kad tokia neapykanta išblėstų. Tačiau dauguma supranta, jog jei verslininkai dabar pradėtų girtis savo pelnais ir sumokėtais mokesčiais, tuojau prisistatytų įvairios institucijos ir išknistų juodąją buhalteriją bei surastų nelegalius darbuotojus. Lietuvoje babkės vaikšto daugiausia grynais, direktoriai ir darbuotojai įdarbinami po 800 Lt popieriuje, o gauna po 2000-5000 į rankas – kiekvienas dirbantis tą žino (Užkalnis gal nežino, nes neseniai grįžęs iš UK ir nedirba). Grynieji vaikšto ne tik turguje kur bobutė parduoda varškę, bet ir savivaldybėje, didžiausiose reklamos, marketingos, viešųjų ryšių, programuotojų kontorose, fabrikuose, kepyklose, kepyklėlėje, koldūninėje, megztų seilinukų parduotuvėlėse, autoservisuose, kavinėse ir tt. – NĖRA KUO GIRTIS.

  6. Povilas

    Šiaip kas dėl krabų lazdelių ir kitka, ten kur yra produktai ir yra marketingas – už tai atsakingi žmonės, tai kažkaip labai labai keista ir net skamba kaip pareigų neatlikimas :)
    Na, o bet tačiau kai kalbam apie top5 turtingiausius. Tai žinokit, manau jie nei turi kada, nei jiems labai rūpi. Jie užsiėmę, turi ką veikt ir jeigu jų subordinacijoj yra geri žmonės kurie tuo rūpinasi tai yra, jeigu ne – tai ne.
    Kitas dalykas, pvz. vėlgi grįžtant prie tų turtingiausių, pas vieną jų yra tokia įmonė Apranga. Ir aš žinau kad jai gerai sekasi (nors ten nedirbu ir nieko apskritai bendro niekada neturėjau, apart vienų kelnių, kurias ten pirkau), o žinau aš tai todėl, kad turiu šiokį tokį kiekį akcijų ir jau bene penkis metus (atsiminkit, kad tame tarpe buvo ir sunkūs metai) jie stabiliai moka dividendus. Aš turiu interesą, taigi – domiuosi šiek tiek. Visa info yra, akcininkų susirinkimų rezultatai, balansai ir t.t.
    Iš kitos pusės – vat nesenai pradėjo piltis po vieną po du straipsnius į delfi iš bznStart žurnalo. Tai tamstai reikėtų pavydėt po tais straipsniais esančių komentarų. Maždaug parašo apie kokį verslininką, pradedantį, vidutinį, didesnį (visai neesmė kokį, esmė, kad jis turi savo įmonę ir veiklą kažkokią daro) – iškart įsikickina pavidas, pavidolei bujoja. Praktiškai galima numatyt pagal tam tikrus pačio verslininko veido bruožus/amžių/vardo-pavardės kilmę ką ant jo pils, pvz. jeigu jaunas – tai tėvelis pinigų davė, jeigu stambesnio sudėjimo – buvęs reketininkas. Tai vat maždaug 80% yra tokie komentarai. Toliau yra 10% komentarų draugų ar sveikesnio požiūrio į gyvenimą žmonių ir likęs 10% yra bemaž standartiniu tapęs zbrodas – žydų urvai pilni pinigų, praskolinta tauta, kubilistano krachas ir t.t. ir t.t. Principe manau, kad mūsų top 5 ar gal net koks top 5k protingiausių, turtingiausių suvokią tokią socialinę padėtį ir nevargsta su šitais gi parėkavimais. Ir vis dėlto, jeigu jie visi kaip vienas pradėtų daryti būtent taip kaip ponas siūlot – situacija išties pasikeistų į gerą.
    Dar kitas momentas yra toks, kad daugelis įmonių giriasi organizacijų, kurioms priklauso ribose. T.y. nevisai uždarai, bet nevisai ir atvirai. Pvz. labai daug veiklos vykdanti InfoBalt asocijacija jungia daug IT sektoriaus žaidėjų ir visi kartu jie kalbasi, dalinasi vargais ir sėkmėm. Manau kitose srityse irgi panašių organizacijų yra.

  7. TV

    Patiko straipsnis. Manau visas isivaizduojamas nepatogumas kyla is isivaizdavimo, kad pagyros reiks visuomenes pasipiktynima ir pavyda. Pas kitus sukurs paradigna, kad geriau reik pirk prekes/paslaugas is vargso ivaizdi turincio verslininko.

  8. Dirbdamas su verslu pastebėjau pora dalykų. Dauguma įmonių savo interneto puslapiuose turi skyrelį “naujienos”, kuriame paprastai parašo gal kartą į metus naujieną “Mes vis dar dirbame”… Kai pasakai, kad daugiau reikia naujienų, girtis savo pasiekimais, ketvirčio pelnais ar smarkiai sumažintu nuostoliu, naujomis investicijomis ir visokiomis rėmimo iniciatyvomis, tada vadovai sako – “ai, čia niekam neįdomu, ką mes čia veikiam” arba tiesiog “nėra laiko čia girtis, geriau einam Užkalnio paskaityti…”

    Manau, kad nesigyrimo savo pasiekimais tendencija yra tik dėl aiškios rinkodaros ir ryšių su visuomene strategijos trūkumo ir nesuvokimo, kad pigiai arba nemokamai pasireklamuoti galima. Tie, kas turi normalias RsV agentūras ir apie visus pirsčiojimus pranešimus spaudai siuntinėja, o apie lietuviškus lazerius, technologijas ir kitus dalykus, susijusius su mūsų verslininkų sėkme, sužinome iš užsienio spaudos, kai tie eina atsiimti apdovanojimų iš kokio Bransono rankų.

    Dėl baimės, kad sulėks institucijos tai tikrai nemanau, nes su institucijom visada palaikomi santykiai. Vat dar teko pastebėti baimę dėl konkurentų. Sako – “juk konkurentai sužinos apie mūsų investicijas…” Na, ir kas? Investuos daugiau? Irgi puls į tą pačia sritį investuoti? Tokios baimės atrodo visai nepamatuotos ir nelogiškos. Verslas vis dar uždaras, dėl to ir populiariausia verslo forma yra UŽDAROJI akcinė bendrovė :)

  9. ignas

    Mes buvom prie sovietu 50m, ir girtis tada tikrai nereikejo (vienu metu kuriem gerai sekesi isvaziuodavo “pailseti” pas baltas meskas). Tai is esmes tam tikras isgyvenimo mechanizmas, zmones tiesiog prisitaike (lengvesne forma tu verkianciu lyderiu siaures korejieciu, tik cia verkia kaip man blogai, kad kiti pamatytu ir neiskustu buozes kgb). Tai isikale i zmoniu pasamone ir mes dabar elgiames taip kaip esame uzprogramuoti. Labai gerai, kad autorius lauzo nusistovejusias taisykles ir tokia soko terapija (ne visus aisku tokie straipsniai sokiruoja:) ilgainiui turetu mus grazinti link “viduriuko” (per daug girtis yra taip pat blogai kaip ir per daug virkaut ir vaidint kuklia nekalta vienuole). Linkiu autoriui ir toliau tiesint musu viesuomenes psichologines svarstykles savo puikiais straipsniais :)

  10. Aha, sėkmė prasideda nuo tikėjimo, kad tau sekasi. Laikai rankose buhalteriją, kur matai, kad esi tiek in the red, kad teks vaiko batus parduot, ir apsigaudinėji, kad tau sekasi. Sėkmė – tai palankios aplinkybės, palankus išsidėstymas dalykų, kurių tu negali kontroliuoti, sukontroliavęs tikėjimą ir viltį, gerą darbą, ryžtą, valią ir atkaklumą, doing what it takes.

  11. Vaidas

    Darau išvadas – girtis pelnais Lietuvoje negali sau leisti niekas. Nebent tie, kas to pelno uždirba labai didelius procentus ir jų darbuotojai gauna žymiai didesnius nei vidutinius atlyginimus toe srityje.

    O viskuo kitkuo girtis galima visiems ir netgi būtina – apyvartomis, darbuotojų skaičiais, mokamų mokesčių dydžiais, įvairiais pasiekimais ir t.t.

  12. Alvin Karpis

    pavydas yra gerai. pavydas sukombinuotas kartu su aiškiu suvokimu, jog niekas tavo išlaikymui pinigų neskirs ir už dyką nieko neduos verčia pajudinti smegenis ir subinę. pavydas skatina veiksmą ir progresą.
    aš skaitau, kad bet koks veiksmas yra gerai. kai žmonės turės ką veikti ir turės ko siekti, tada nebeliks kam komentuoti ir zbrodo delfyje.

    • karolisjachimavicius

      Pavydas yra blogis, iš kurio auga komunizmas – ei, aš toks fainas, o man neduoda to, ką kitas turi. Nusipelniau gyventi geriau, nesvarbu, kaip mano darbus vertina kiti. Kaimynas turi mašiną ir aš jos noriu ir man nesvarbu, kad jis nenori man jos atiduot, nes aš jos noriu, todėl aš ją pasiimsiu.

      • Alvin Karpis

        na pavydas yra natūralus ir evoliuciškai užprogramuotas. sakyti, kad pavydas yra blogis, tai lyg sakyti, kad seksas irgi yra blogis. kaip rašo Ignas, blogai yra tik, kai pavydas tampa liguistas. ir kai miniai leidžiama sudoroti tuos, kuriems ji pavydi. bet kol egzistuoja valstybė, kuri turi prievartos monopolį ir gali sukontroliuoti minią, pavydas bus progreso variklis. nuoširdžiai taip manau, iš patirties :)

    • Ignas

      Labai geras pastebejimas! Cia neseniai perskaiciau Mapping the mind knyga, kaip veikia musu smegenys, tai labai nustebino, kad netgi toks dalykas kaip depresija, taip pat buvo evoliuciskai reikalinga (aprimsta smegenu dalys atsakingos uz prasmes matyma, vientisa pasaulio suvokima, viskas tampa fragmentiska ir atrodo beprasmiska, nebeiskiriamas dopaminas skatinantis zmogu veikti). Panasus dalykas pastebimas gyvunuose, kurie pagauti i nelaisve. Tai greiciausiai padedavo islikti situacijose, kurios atrode beviltiskos ir veikimas butu atneses daugiau zalos. Priesinga depresijai yra manija, kai kiekviena smulkmena atrodo turi prasme, viskas susije, kartais is to prasideda samokslo teorijos ir t.t. :) O kazkur yra viduriukas. Ir tokiu dalyku yra daug, smegenyse vyksta daug procesu ir, bet koks per didelis nuokrypis kenkia mums gyventi normalu gyvenima(jeigu toks egzistuoja). Speju su pavydu tu pataikei kaip pirstu i aki, jis manau tikrai reikalingas kaip varomoji jega paskatinti konkurencijai ir isliko tie, kurie ji turejo, nes buvo pranasesni. Tiesa idomu, kas per sutrikimas yra liguistas pavydas. Reikia tiketis Uzkalnis savo straipsniais siek tiek sokiruos chroniskus pavyduolius ir parodys ju maziems pasauleliams, kad galima mastyti kitaip ir bent kai kuriu “pavydo lygis” grys i sveikesnes ribas :) Bet cia gal labiau pades jaunesnei kartai – 70meciu viskuo nepatenkintu bobuciu jau nebepavyks pakeisti, tokie straipnsiai jom kaip gesint gaisra su benzinu :)

      • Alvin Karpis

        kiek dariau socialinių eksperimentų su Užkalnio straipsniais, tai būtent 70 metų bobutės buvo labiausiai tam ką jis rašo abejingos ir beveik nekreipdavo dėmesio. Mano patirtis rodo, jog Dr. Užkalnio straipsniai labiausiai veikia 40-50 metų amžiaus piliečius, kurie užaugo ir kaip asmenybės subrendo Tarybų Socialistinėje Respublikoje. šitie būna labiausiai butthurt.

      • Marius

        Niekas nieko niekada nepakeis. Keistis žmogus gali tik pats savo noru, o Užkalnio straipsniai keliantys šaršalą nebūtinai tokį norą įkvėps ten kur jo nėra, niekada nebuvo ir būti negali.

  13. Blueberry

    “Kai padorūs verslininkai (o tokių dauguma) nesugeba aiškiai ir garsiai pasakyti, kad jiems gerai sekasi”

  14. Tik gal nepamirštame pridurt, kad ant tos pačios sienos taip pat pat parašyta kad pavydas neturi burnos.

  15. valdininkodienorastis

    Tikriausiai reikėtų sakyti “(o tokių mažuma)”. Jei vertintume tik pagal registruotų juridinių asmenų skaičių, pamatytume, jog didžiąją dalį iš verslininkų įsteigtų sudaro palyginti smulkios įmonės, IĮ, UAB, TŪB, MB ir panašūs + atskiras segmentas patentai&individuali veikla. Nekalbu apie geografiją, čia ir taip viskas aišku. Padorūs AB’ai (buveinės, ne filialai), kuriems tikrai sekasi, baigiasi ties sostine, dar vienam kitam mieste. Pilkoji masė LT vadinamųjų verslininkų (neskaičiuojant samdomo personalo), tai garažiukai, kioskiukai, kirpyklytės, skudurynai, bambalynai, snarglinės (čia tokia alaus baro, skirto išimtinai varguoliams rūšis:), aukščiau aprašyta gėlių augintoja, na ir aišku “feniksniniai” uabai. Nesinori tempti ant vieno kurpalio, bet juos visus vienijantis bruožas – 0 išorinių investicijų, 0 plėtros pastangų, 0 koncentracijos, 0 planavimo, 0 motyvacijos, 0 įmonės vertės didinimo pastangų, užtat pakanka dejonių “mus smaugia” ir supratimo, kad klientas ne vilkas, į mišką… Žinau nemažai nevykusių verslininkų, net įmonių vadovų, kurių veikla gyvas pavyzdys, kaip tikrai nereikėtų kurti verslo, todėl manau reikėtų parašyti straipsnį “Verslininkai turėtų TURĖTI KUO girtis.

  16. aukse

    sakyčiau – gal ne per mažai giriasi, o neteisingai giriasi. arba giriasi taip bei tuo, kas, galimai subjektyviu įsitikinimu, neša didžiausią grąžą. girtis gi kainuoja.

  17. rimgaudas.

    o kam girtis??savi ir taip žino,o vargetoms ir pavyduoliams to nereik žinoti…

    • Girtis reikia tam, kad visokie Nidos Vasiliauskaitės ginamos socialinės padugnės suprastų, kad jie nėra nei norma, nei gailėtinas ar sektinas pavyzdys, kad pagal juos niekas nesilygiuoja ir jų skurdas ir ubožestva yra jų problema ir jų gėda. Kai kuriems iš jų tai bus pakankamas spyris, kad apsigraibytų ir susitvarkytų gyvenimą, nes kai aplink juos tūpčiojama, jie pradeda įsivaizduoti, kad su jais viskas gerai, kad čia kiti blogi.

  18. Sakyti, kad pavydas yra gėris yra tas pats, kas sakyti, jog žudymas yra gėris! Pavydas ir neapykanta – palaiko pusiausvyrą, evoliucija silpnuosius taip išguldo, eikim Karpio pjaut. Šalalalala, Karpio pjaut, jo turto plėšt, šeimą krušt. Hi5! Pavydas visada liguistas.

    “na pavydas yra natūralus ir evoliuciškai užprogramuotas. sakyti, kad pavydas yra blogis, tai lyg sakyti, kad seksas irgi yra blogis. kaip rašo Ignas, blogai yra tik, kai pavydas tampa liguistas. ir kai miniai leidžiama sudoroti tuos, kuriems ji pavydi. bet kol egzistuoja valstybė, kuri turi prievartos monopolį ir gali sukontroliuoti minią, pavydas bus progreso variklis. nuoširdžiai taip manau, iš patirties :)”.

  19. Alvin Karpis

    kad negaišt laiko, siūlau apsišviest: einam į google vedam “envy evolutionary”, atsidarom bent 1(5) ir 8 rezultatus ir biškiuką paskaitom.

    • karolisjachimavicius

      Wow, ten parašyta! Dar galima rasti knygelių “Ožiaragio ir Svarstyklių ženklų saveika” ir “Gidas po Šambalą”! Taip pat galima rasti “Communism – the truth about the rich”, “The nose and the skull of a Jew”. Ten irgi parašyta! O kas parašyta – tas yra tiesa!

  20. Alvin Karpis

    trollfail.
    pirmas mano šaltinis tai Oxford Scholarship Online t.y. online akademinių monografijų bibliotekos straipsnelis.
    antrasis University of Texas at Austin Dept of Psychology websaite įdėtas skaitinys.
    matyt browserių langus sumaišei. dabar visi žino ką laisvalaikiu skaitai :)

    • karolisjachimavicius

      Wow, parašyta ir dar mokslininkų parašyta. Vien kad parašyta yra teisybė, o kai mokslininkų parašyta tai teisybių teisybė. Skaičiau mokslininkus, kad Saulė sukas apie Žemę ir kad nuleidus kraują galima ligas išgydyt ir kad žydai yra žemesnė rasė. Tai man atvėrė tris akis, reikia būtinai ir šituos psichologus paskaityt.

  21. Alvin Karpis

    teip. reik šviestis idant mažiau runkelio tamstoje liktų ir kategoriškų pareiškimų nebesinorėtų ant šakių kelti.

  22. Marius

    Na, manau, kad girtis trukdo prigimtis ir aplinka. Nevardinsiu jokių aš posakių apie tuos, kurie giriasi, nei šiaip požiūrio į turtą.
    Nors ir mano aplinkoje nėra daug tų bambeklių, bet vis tiek keista žmonėms girdėt iš manęs, kad man gyvent gerai, kad man sekasi ir t.t. Tiesiog kai kuriems yra nesuvokiama ir nesuprantama kaip gali būti gerai gyventi Lietuvoje, kad galima čia sėkmingai dirbti. Ir gali daryt ką nori, bet jiems tai neįtikima. O jeigu nusipirkčiau naują automobilį (na, juk pagal tai neretas sprendžia apie “turtą”), tai turbūt sakytų, kad prisivogiau :)
    Žodžiu, daryk kaip nori, bet tam tikrai visuomenės daliai būtent atrodysi blogas (ar tau seksis, ar ne).

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: