Kodėl humoras yra didysis ir paskutinis elito matas

Ši nuotrauka ir neturi būti juokinga. Ji skirta tik dėmesiui patraukti.

Man teko mąstyti apie tai, kodėl lietuviai taip greitai pereina prie pastabų apie oponento humoro* jausmą, nors pats humoro jausmas nėra stiprioji lietuvių pusė, ir vidutiniame lietuvyje jis gyvena tik užuomazginiame lygyje: verstais iš rusų kalbos anekdotais, jiems suprantamais memais iš rusiškų filmų apie “ypatumus” ir iš Naša Raša, na, ir dar apygirtėmis Juozo Erlicko raudomis**.

Tai nebus pastabos apie anglišką humorą: apie jį jau rašiau, labiausiai pabrėždamas, kad anglai neturi kažkokio kitokio komiškumo sužadinimo mechanizmo, tik kitokį humoro pritaikymą gyvenime.

Iš esmės, vidutinio lietuvio vidutinis sugebėjimas juoktis yra taip pat artimas kokybiškam humorui, kaip girto traktoristo godojami nuvalkioti prikolai “vestuvių laikraštyje” (“draugiškos bokso varžybos – susitinka girtas žentas ir pikta uošvė”) yra artimas gerai publicistikai arba kaip pusseserės išžaginimas ūkiniame pastate Kūčių vakarą yra artimas romantikai ir šeimyninei Kalėdų dvasiai.

Pirmą kartą humoro mechaniką išskaičiau dar studijų metais Nicolai Hartmann’o Estetikoje, labai dideliame ir nelabai gyvai parašytame, bet metodiškame kūrinyje, kur buvo išaiškinta gluminimo esmė ir kaip komiškas efektas atsiranda tarp lygių differencialo tarp lūkesčių ir atradimo ir tarp personažo tikėtino elgesio ir asimetrinio atsako situacijoje, kitaip tariant, iškritimas iš konteksto – humoras yra būtent sugluminimas, tačiau žinomų parametrų ribose. Paskui supratau, kad humoro kūryboje ypatingos magijos nėra – yra tik sugebėjimai arba nesugebėjimai tą diferencialą pastebėti ir pasiūlyti auditorijai ir humoro jausmas, kuris yra objektyviai vertinamas pojūtis, kurį vieni turi, kiti ne.

Žinau, kad daugelis neturinčių humoro jausmo yra linkę aiškinti, kad jie humoro jausmą turi, tik jis jų yra kitoks. “Man Jankevičiaus humoras nejuokingas”, sako jie, ir teisinasi, kad jie supranta juokus savaip, ir kad tai, esą, yra toks pats geras supratimas, kaip ir suprantančių humorą. Tai dažniausiai (kaip keista) yra tie patys žmonės, kurie:

1) Mėgsta kartoti aplinkiniams, kad jiems nereikia nurodymų, kokį maistą derinti su kokiu vynu, nes jie patys žino, kas jiems skanu (dažniausiai dėl to, kad jie supranta, geriausiu atveju, tik pirmines skonio kategorijas, asociatyvinės paletės ir patirčių atminties jie neturi ir savo olfaktorinių ir gustatorinių pojūčių nėra gabūs suvokti mąstymo būdu; paprasčiausiai sakant, jie tiesiog ėda ir tiek, nes kitaip neišmoko);

2) Mėgsta pabrėžti, kad turi “savo” meninį skonį, sakykim, muzikoje – dažniausiai jis pasireiškia pagal duotosios muzikos panašumą į melodijas iš rusiškų filmų, matytų jaunystėje. Vaizduojamojo meno kokybę jie vertina pagal panašumą tikrovei (kaip žlobas, kurio portretą piešia prie Palangos tilto: jis žiūri, ar panašus išėjo, ar ne), kadangi dėl ribotų patirčių ir dėl nepakankamo meno išmanymo viską gali palyginti nebent su vaizdais, kuriuos mato sodyboje prie ežero, atvažiavęs vėžiaut, arba su palmėmis prie baseino, kurias matė Egipte, kol dar neprisigėrė ir prie to paties baseino neužmigo.

3) Vis bando juokauti, tačiau kiekvienu savo bandymu neišvengiamai įrodo, kad humoro atžvilgiu yra parolimpinėje komandoje.

4) Dažniausiai išsiskiria agresyviu ateizmu: dvasinės, nematerialinės dimensijos neigimas ir visko susiaurinimas iki fizikos taisyklių (kaip ir moralės susiaurinimas iki rašytinių įstatymų raidės rakinėjimo) yra tampriai susijęs ir su tiems žmonėms būdingu giluminiu nesąžiningumu (nes sąžiningumas yra vertybių kompleksu paremtas įgūdis), ir su humoro nesupratimu, kadangi jis prideda papildomus vektorius prie paprastosios, tiesinės kognicijos.

“Savas”, “individualus” humoro jausmas yra toks pat absurdas, kaip “sava” muzikinė klausa arba “individualus” sugebėjimas mėtyti kamuolį į krepšį. Tai objektyvios kategorijos – arba moki, arba ne. Arba turi klausą, arba neturi (aš, pavyzdžiui, neturiu muzikinės klausos ir nemoku dainuoti).

Tas pats yra žmonėms ir su humoru: kai kurie jo neturi. Deal with it. Nieko baisaus, žmonės gyvena ir nugyvena be humoro, ir nieko jiems neatsitinka baisaus.

Humoras lietuviams yra iš principo tolimas, kadangi jo kokybė yra tiesiogiai proporcinga autoriaus ir jo auditorijos elitarizmui, o mes visgi esame artimiausi kaimui ir paprastiems dalykams. Stipriausias humoras niekuomet nebus masinis (todėl amžinatilsį Amerikos humoristas, turbūt subtiliausias XX amžiaus stand-up’o meistras Bill Hicks taip ir mirė nepraturtėjęs ir faktiškai likęs nišiniu pasiūlymu – tas pats pasakytina ir apie šių laikų stipriausią humoristą Doug Stanhope, kuris dėl savo gyvenimo būdo ir substance abuse irgi labai ilgai nelaikys), nes jis reikalauja platesnio už vidutinį kultūrinio konteksto, didesnio apsiskaitymo ir didelės asociatyvinės paletės – tai yra elito teritorija.

Runkeliams pagal apibrėžimą nėra pasiekiami, pavyzdžiui, kokio nors Dennis Leary sudėtingi palyginimai ir juokai apie tai, kad kažkieno minties traukinys yra nutolęs taip toli, kad jo švilpuko net nebesigirdi – panašiai, daugelis skaitytojų buvo pasimetę, kai aš, regis, parašiau, kad eiti į vyninę gerti vyno yra tas pats, kaip žiūrėti laidą “Duokim garo” dėl muzikos. Jei jums reikia aiškinti, kodėl jūrų kiaulytė yra kaip mergina programuotoja***, tai jums nereikia aiškinti to juoko apskritai, nes jūs nesate įgalūs dirbti su šia medžiaga. Jei jūs sakote, kad Algio Ramanausko ir Rimo Šapausko Radioshow jums nėra juokingas, tai jūs pasisakote tik apie save ir savo intelektą, o ne apie tą humoro produktą, apie kurio kokybę yra taip pat absurdiška diskutuoti, kaip ir apie tai, kaip ginčytis, ar Vilnelė įteka į Nerį Vilniuje. “Aš manau kitaip, nes aš turiu savo geografijos supratimą”, sako kuris nors pilietis – tai kuo jam padėsi, tegu taip sako ir galvoja.

Išvada čia paprasta: humorą suprasti ir vertinti nėra visiems duota. Tik nedidelis skaičius žmonių geba nustatyti, kuris humoras yra geros kokybės, o kuris – ne. Panašiai yra su kokiu nors vyno ragavimu: gal tik 5% žmonių žino ir supranta, kodėl ir kaip šampane užuodžiamas sviestas ir skrebutis, o sodrus Shirazas gali kvepėti ne tik šokoladu ir derva, arba eukaliptu, bet ir balno oda – nuo to, kad likusieji vadina juos snobais, apsimetėliais ir šarlatanais, suprantančiųjų sugebėjimai nepasidaro mažesni. Nuo to, kad Nikita Chruščiovas 1962 metais aplojo abstrakcionistų meno parodą, išvadinęs ją “šūdu”, o dailininkus – “piderastais”, menui nebuvo nė kiek blogiau, ir jis nenustojo būti menu.

— — —

* Humoro vadinimas jumoru yra puikus tarybiniškumo rodiklis, tik truputį prastesnis, nei Hitlerio vadinimas “Gitleriu” ar Atėnų vadinimas “Afinais”. Jei manote, kad tokie pavadinimai laužti iš piršto, prisiminkite, kaip raudonkakliai mūsų tautiečiai vadina svarus “funtais”.

**Apie Juozo Erlicko humoro ydingumą jau rašiau. Taip pat esu nagrinėjęs ir ironizavimo aktualijų temomis beviltybę.

*** Nei jūrų, nei kiaulė.

Advertisements

27 comments

  1. Manau Tim Minchin puikiai deretu prie isvardintu komiku:
    “F*ck The Poor”: http://www.youtube.com/watch?v=mcdtVD8X1-A
    arba Rock And Roll Nerd: http://www.youtube.com/watch?v=XP9pnSXhibw

    Bill Hicks, Doug Stanhope – didziajai daliai lietuviu jie nesuprantami, bet is kitos puses, ko noreti juk – dauguma net nezino, kas Paul Mccartney yra… Per karalienes koncerta, kai kuriu lietuviu reakcija buvo: “koks cia senis isejo, visiskai nepadainuoja, ir dar paskutinis… kas cia per pabaiga….sudas” :)

    Parodyk jiems Bill Hicks – sakis cia visiskas sudas, parodyk besikeikianti colololo – va cia sakis tai aukciausia lyga :)

  2. name

    Hicks’as, Carlin’as ir Stanhoupe’as – iki nuobodumo aršūs ateistai. Ramanauskas anksčiau dažnai bašindavo katalikų bažnyčią.

    ffs, youtube vienas iš pirmų klipų įvedus “stanhoupe” yra pavadinimu “Atheists have a better moral compass than religious people”

    • Bill Hickas buvo labai tikintis žmogus ir tuo pačiu metu turėjęs didelius požiūrius apie religinius fundamentalistus.

      Panašiau Jūsų minimam Ramanauskui bažnyčios bašinimas netrukdo save vadinti tikinčiu žmogumi, kas, mano protu, yra logiška.

  3. Adv. Tomas

    Arklidese teko buti?

    • Vytautas

      Dr. – daktaras; Prof. – profesorius; /…/ Adv. – ???

      • nb

        Adv. – advertising

      • Vytautas

        Advertising trumpinys yra advt. Šiuo atveju Tomas bus arba adventistas arba advokatas. Primena “ex” Seimo narės Baukutės skoningą pasirašinėjimą dokumentuose: “Seimo narė Asta Baukutė”.

  4. nika

    zinai,andriau, daugelis lietuviu pikti ,kaip sunys prirakinti prie budos,o nuo to pykcio ir savotiskas humoro supratimas,ir skonio receptoriu sutrikimas.pirmiausiai zmogus turi savo prota islaisvinti nuo agresijos,pavydo bei pykcio priepuoliu.va tada galima meginti kalbeti su juo kas yra tikras humoras.nors neesu esitikinus ar ir tada pavyks,nes didele dalis lietuviu visuomenes patiria kasdienini “spermini insulta”

  5. makuka

    Vakar naktį girdėjau per “SVOBODA” laidą kur cituojami N.Chroščiovo pasisakymai apie pirmąją modernaus meno parodą Sovietų Sąjungoje: asilo udegos teplionės ir dailininkai-“piderasai”, buvo juokinga.

  6. Qwerty

    Pagal reakcijas į Andriaus tekstus galima gan dideliu tikslumu, patikimai identifikuoti runkelius, kedofilus, ura-patriotus, religinius fanatikus, bei kitokius marginalus, paraštinius ir primtyvius, tačiau klastingus, todėl pakankamai pavojingus, įvairaus plauko neapykantos grupių atstovus. Kartais tam nereikia net skaityti jų juodų komentarų, užtenka tik tokio subjekto pirštų subarbento klasikinio bandymo įkasti iškreipiant pavardę:”Užpakalis”ar pan.
    Šis metodas gali būti sėkmingai naudojamas ir neturinčių humoro jausmo identifikavimui.

    • Mindaugas

      Na, bet pats Užkalnis kažkada siūlė baninti visus kurie palike’ine Jullian’a Šiknaskylę… dvigubi standartai?

  7. Būna agresyvių ateistų Lietuvoje?

  8. milda

    Esu girdejus dar geresni pasakyma apie ‘mano’: mano logika kitokia…

  9. Quack

    Bill Hicks nebuvo labai tikintis žmogus. Tiek ateistai, tiek tikintys, priskiria jį prie savų. Aiškus faktas, kad jis šaipėsi iš organizuotų religijų. Kaip, beje, ir iš vartotojiškos visuomenės (kas šio blogo savininkui turėtų būti šventvagystė).
    Doug Stanhope pagal autoriaus klasifikaciją būtų “agresyvus ateistas”.

  10. friendzis

    Gerbiamas Dr. Užkalni, ar pačiam būtų labai smagu, jei kas nors pradėtų daryt humorą iš tamstos vaikų ar žmonos? Ar jūsų namuose vyrauja bendravimas per kandų humorą? Jeigu ne, tuomet iš paties parašyto straipsnio būtų galima daryti išvadą, kad gal visgi per siauras kultūrinis akiratis. Sakot apie artimus gerai arba nieko? Tuomet cituojant straipsnį “Jei jūs sakote, kad jums nėra juokingas, tai jūs pasisakote tik apie save ir savo intelektą “.
    Jūsų aprašytoji 4 kategorija viską susiaurina iki fizikos taisyklių. Leisiu sau perfrazuoti, jog tai ta pati kategorija, kuri neigia subjektyvių kriterijų buvimą. Objektyviai BMW/MB yra labai aukšta megametro pravažiavimo kaina, bet paklausą kažkodėl turi. Objektyviai katę išlaikyt pigiau už bent kiek didesnį šunį, bet jie yra laikomi. Gaila nežinau, ką jūs auginate/preferiante, tačiau būtų įdomu išgirst nuomonę. Ar tik nesigaus, kad geriau auginti tai, kas jums labiau patinka?

  11. Pikc

    Aaaaaa, programuotoja jūrų kiaulytė :))))))) Made my day

  12. samogitian

    kas yra tas, kuris megsta veziauti ir varo dieva i medi? zinoma, a.r.

  13. saulius

    Nekiškit savo purvinų letenų prie KLASIKO!!!! Eikit geriau drabstytis šūdais į radioshow. Ir aplamai žiūriu tuoj beliks vienas protingas Užkalnis ir keli jam šikną laižantys ir pavėjui kudakuojantys (nu tipo irgi protingi…).

  14. lol

    humoro jausmo nebuvimas yra neapsiskaitymo ir siauro bendrojo issilavinimo pasekme.
    ka kalbet, jei zmogus Dikenso, Tveno, Dzeromo neskaites..

    PS beje, rekomenduoju airiu seriala “Father Ted”

  15. Komdivas

    Tikrai nesupratau juoko „ jūros kiaulytė kaip mergina programuotoja“. Bet, kai paaiškinot, kitą kartą nuoširdžiai juoksiuosi.
    Matyt tas pajuokavimas atsirado uždaroje, hermetiškoje programuotojų berniukų aplinkoje, kur jie daug programavo, galvodavo apie merginas, gal ir dar pasimasturbuodavo ir labai norėjo pasipuikuoti tuo savo darbu. Dabar gal jau tas programuotojų darbas yra daugiau rutininis, nebepasipuikuosi? O po Meilutytės pergalių, abejonės dėl merginų sugebėjimų yra sumažėjusios.
    Taip juokaujant buvo pažeista svarbi jumoro taisyklė: galima juokauti tik apie tai, ką publika gerai žino. Kitaip būsi nejuokingas.
    Užkliuvo man ir elitas. Anglija yra šalis, kuri gerai išmano elito (diduomenės) ir žemesnių klasių (varguolių)santykius. Ten yra neatleistina elitui būti protingam ir sąmojingam. Elitas gali būti turtingas, gražus, galingas, kilmingas, laimingas, o protinga ir sąmojinga gali būti tik paprasta liaudis. Tokia visuomeninė sutartis garantuoja taiką ir padeda išvengti neramumu.
    Bandymas sukurti lietuvišką jumorą uždariems elito rateliams-vakarėliams skamba prieštaringai, bergždžiai ir gali baigtis apgailėtinais rezultatais.
    Jumoristams reikia aštrinti savo ginklus ir kovoti dėl liaudies meilės. Elitas į savo vakarėlius kviečia liaudies numylėtinius ir mokas didelius EuEu. Labiau liaudies mylimas Urgantas gauna 100 000 už naujametinį elito korporatyvą, o Svetlakovas – perpus mažiau. Abu yra puikūs naujos kartos jumoristai.

    Trikdo jūsų, Andriau, noras eliminuoti ir diskvalifikuoti Lietuvos publiką. Jei nėra publikos, jei niekas nesijuokia – kokia tada jumoro prasmė? Ar jūs galvojate, kad jumoristas turi aptarnauti kokį vieną turtingą poną? Kaip dažnas dabar stilistas aptarnauja 1 – 2 turtingas ponias ir iš to pragyvena?

    Nėra jokio elitinio jumoro. Jumoras gimsta liaudyje ir priklauso liaudžiai. Kaip ir jūsų standup‘as priklauso Amerikos liaudžiai, o ne kokiam elitui.

  16. G

    …. I have taken drugs before and I had a realy good time. Sory. I didn’t murder anybody, I didn’t rob anybody, I didn’t rape anybody, didn’t beat anybody I didn’t lose one fucking job, I laught my ass of and went on my day. :D

    Ir dar neužmirškim žodžio bei neapykantos meistro George’o Carlin’o ir, geriausio, IMHO, dainuojančio komedianto Stephen’o Lyncho.

  17. bb

    lietuviska demotyvacija yra lietuviu humoro matas

  18. Pats elitiškiausias humoras yra tas.. kurį supranti tik pats.. na gal dar tavo palatos kaimynas.

  19. ibrahim

    rimtu veidu pasakytas ar parasytas idiotizmas komiskumu daznai pranoksta humoristu kuryba. Humoro gal net nereiketu specialiai kurti, jo pilna gyvenime, tik mokek pastebeti. man uz visus nevykusius musu tautinius komikus daug juokingesnes portalo supermama.lt debiliskos diskusijos. kas be ko – su begale sypsniuku, mirksiuku, mazybiniu ir daugiskaitos zodeliu. va kad ir toks eilinis naivus pavyzdelis:
    “Sveikos merginos, noreciau ir as i jusu bureli. Sia savaite turim padaryt MB spermiuku tyrimuka. Jus jau cia visos susidurusios… Kokiu budu reikia ta visa geri nugabenti iki laboratorijos??? Kur laikyti, kad butu silta. Nuo namu iki jos mum apie 15min kelio… Beja, tai tuos spermiukus tik sugaudai i indeli ir reikia iskart iskart lekti pro duris? :-) Soriukas uz tokius kvailus klausimelius bet… nenoreciau blogai atlikti sio tyrimo :-)” .

  20. chl

    Ačiū už Stanhope paminėjimą – vienintelis iš minėtų buvo nežinomas. super!

  21. Pikc

    Ech… Koks gyvenimas, toks ir [J]umoras… Skaitai http://www.facebook.com/z.justinas/posts/10151276178959449 ir niekas geriau neateina smegeninėn, kaip “Аллё! Это прачечная? – Хуячечная! Это Министерство Культуры!”
    Nesupras to humoro germanas, bet ar gali jis suprasti, kas gali vykti Europos viduryje ?

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: