Kalbų egzaminas: gera iniciatyva, nors būdas ir juokingas

Tipiškas Lietuvos valdžios atstovas svečiams su užsienio partneriais pasirengęs.

Tipiškas Lietuvos valdžios atstovas svečiams su užsienio partneriais pasirengęs.

Lietuvos Rytas, 03 12 2012

Apie Prezidentę kalbėjo, kad ji esą žadėjo tikrinti kandidatų į ministrus anglų kalbos žinias. Aš pasimetęs.

Pasimetęs todėl, kad mano jausmai dabar dvilypiai.

Viena vertus, kas čia per planai tokie nekarališki: aš nieko nesakau, bet man kažkodėl šviečiasi du įvykiai iš Baltarusijos praeities.

Tenykštis prezidentas vieną sykį asmeniškai karines oro pajėgas tikrino, aerodrome naikintuvams padangas paspardydamas (ar gerai pripūstos, ar nepaves kylant koviniam skrydžiui), o paskui pats derliaus nuėmimą iš sraigtasparnio priveizėjo.

Ne Dalios Grybauskaitės, žinoma, pareiga ministrų užsienio kalbos žinias tikrinti. Idealioje valstybėje to neturėtų būti. Žinoma, maža ko neturėtų būti idealioje valstybėje: pavyzdžiui, kodėl Seimas turi viešbutį? Kam tokius varguolius reikia rinkti į valdžią, kad net nesugeba patys Vilniuje kambario ar buto išsinuomoti? Jei aš galiu savo būstu pasirūpinti, kodėl jie negali – jiems ką, smegenys ne iš tos vietos auga? O jei tikrai ne iš tos, tai kodėl jie man įstatymus priiminės? Geras klausimas, bet čia, žinoma, visai kita tema. Grįžtam prie anglų kalbos.

Viena vertus, ne Prezidentės darbas ministrus prie lentos pastačius diktantus diktuoti, tačiau antra vertus, man širdis džiaugiasi, kad kažkam rūpi ir kažkas pradės pats atsiraitojęs rankoves.

Čia prisiminiau kitą pavyzdį: anuometinis Estijos prezidentas Lennart‘as Meris, grįžęs iš Japonijos, nusivedė žurnalistus į oro uosto tualetą ir surengė spaudos konferenciją ten, kad visi pamatytų, kaip tualetuose nešvaru, ir kad jie susitvarkytų. Irgi, žinoma, ne prezidento reikalas švarą prižiūrėti specialiosios paskirties valstybinėje įmonėje, bet čia irgi kažkas turėjo pirmas atkreipti dėmesį, kitaip nieko nebūtų buvę. Dabar tuose tualetuose švaru.

Todėl, nors Prezidentei priskiriamas sprendimo būdas yra neidealus, problema visai konkreti. Užsienio kalbos nemokėjimas valdžioje yra tiesiogiai susijęs su ekonominiu atsilikimu (kai sakau „užsienio kalba“, turiu omenyje visas kalbas, išskyrus rusų; čia šiokia tokia diskriminacija, bet čia kalbame apie labai konkrečius ir savanaudiškus tikslus mūsų šaliai).

Tai ne šiaip koks nors abstraktus kultūrinis gėris perkeltine prasme („kuo daugiau kalbų žinai, tuo esi turtingesnis“). Meskite akį į Europos žemėlapį, ir kuo tos šalys užsiima. Valstybės, kuriose anglų kalba yra žinoma, kaip faktinė antroji valstybinė, mums tiekia bankus, aukštąsias technologijas, automobilius ir mobiliuosius telefonus, net jei pastaruosius ne pačios gamina, o tik projektuoja. Jos yra turtingos.

Šalys, balbatuojančios savo pietietiškais dialektais, angliškai nekalbančios ir varančios slyvų degtinę iš visko, kas nėra akmuo, daugiausia tesugeba mums atvežti beskonius pomidorus, alyvuogių skardines ir dar kelias futbolo komandas (futbolininkai tose šalyse yra vieninteliai jauni žmonės, kurie nėra bedarbiai ir nepurškia protesto užrašų ant sienų). Tos šalys yra bankrutavusios arba arti bankroto slenksčio ir gyvena nuo vienos paskolos išmokos iki kitos.

Tai nėra atsitiktinė sąsaja. Tai tvirtas abipusis ryšys, kaip sovietiniais pokario laikais valstietis ir kaimas: neduoda paso (kad neišvažiuotum į miestą), nes esi valstietis, o jei neturi paso, tai negali tapti miestiečiu, kadangi, kad taptum miestiečiu ir apsigyventum mieste, privalai turėti pasą, kurį duos tik tada, kai jau būsi miestietis.

Taip ir Europoje šiandien: kadangi nemoki anglų kalbos, tai negauni kurti mobiliųjų telefonų, o vietoje to skini vynuoges, o kadangi skini vynuoges, tai neturi laiko kalbos mokytis, todėl tas vynuoges ir skinsi.

Estai yra turtingesni už mus todėl, kad geriau moka angliškai, o moka angliškai geriau todėl, kad yra turtingesni ir mąsto kaip turtingesni. Jie dairosi ne į tai, kaip baltarusiui geriau Druskininkuose nugarą išmasažuoti už pora pinigėlių su zuikeliais, o į tai, kaip geriau ką nors  parduoti suomiui ir norvegui, o kadangi su tais bendrauja dažniau, nei lietuvis iš Druskininkų, tai ir kalbą geriau išmoksta. Matote, kaip viskas veikia? Stebuklai.

Grįžtu prie Prezidentės iniciatyvos. Taip, niekas tų valdininkų neįspėjo, ir niekas anksčiau tos taisyklės netaikė, tai kaipgi lygios teisės ir visokie tokie dalykai, sakys lėtiniai teisybės ieškotojai? Kodėl prezidentė čia savo taisykles išsigalvoja, greit pradės liepti ministrams sportu užsiiminėti ir į darbą pėsčiomis vaikščioti.

Nedidelio čia daikto, jei ir lieptų. Pietų Korėjoje gamyklose visiems nurodo gamybinę gimnastiką prieš pamainą, pagal muziką, ir visai geri rezultatai: kiek turiu iš tos šalies telefonų ar televizorių, visur puiki kokybė. Jei mūsų ministrai parengs tokį įstatymo projektą, kaip korėjiečiai – mobilųjį telefoną, ne tik mes džiaugsimės, jiems ir patiems bus smagu ir galbūt didžiuosius savo darbu.

Kalbant rimtai, idealioje Europos Sąjungos valstybėje išvis neturėtų būti tokio dalyko, kaip angliškai nemokantis ministras, jo pavaduotojas, parlamento deputatas ar bet kas, užsiimantis įstatymais, valstybės pinigais, tarptautiniais santykiais, transportu ir dar penkiais šimtais kitų sričių. Net ūkininkas, jei pretenduoja į kokią nors paramą, turėtų anglų kalbą žinoti pakankamai, kad galėtų paraišką užpildyti angliškai. Nacionalinei mokėjimo agentūrai išvis uždrausčiau bet kokius lietuviškus dokumentus turėti ir platinti. Kaip carinės Rusijos laikais, tik šį kartą su kilnesniu tikslu. Na, nebent gali lietuviškus iliustruotus žurnalus atsinešti į darbą, kad per pietus perskaitytų savo reikmėms.

Jūs galvojate, kad aš juokauju? Aš nejuokauju. Anglų kalbos nemokėjimas, ir mūsų tolerancija jam, yra, kaip jau tik ką parodžiau, ir atsilikimo simptomas, ir jo priežastis. Norime būti nugalėtojai ir lyderiai? Tai ir pirmiausiai išmokime elgtis, kaip nugalėtojai. Puikus anglų kalbos valdymas šiandien Europoje yra lyderio požymis.

Todėl Prezidentės pasirinkta drastiška priemonė – nors ir formos požiūriu labiau komiška, negu veiksminga (nemanau, kad kažkam bus kliūtys dirbti kabinete, net ir nežinant angliškų netaisyklingųjų veiksmažodžių kaitymo būtajame laike ir Jos Ekselencijai raudonu pieštuku pribraukius kandidato rašto darbą), yra svarbi ir reikalinga, atkreipiant visuomenės dėmesį į tai, kad valdžioje turėtų dirbti visapusiškai kvalifikuoti žmonės, o ne kolūkių ir socialistinio lenktyniavimo terminus menantys asmenys, kurie naujos kalbos nebent skaistykloje išmoks.

Tiesą sakant, aš dar paprašyčiau kandidatą į ministrus pasakyti tris mėgstamus anekdotus ar posakius. Jei visi jie bus iš Holivudo filmo (pvz., „Bulvarinis skaitalas“ arba „Krikštatėvis“), kandidatas gauna portfelį ir eina dirbti darbo. Jei jie iš „Baltosios dykumos saulės“, „Šuriko nuotykių“ arba, neduok Dieve, jei tai anekdotai apie Petką ir Čiapajevą – gali eiti į ministeriją nebent naktiniu sargu. Radikalus būdas, bet argi aš kada ieškojau lengvų kelių?

Advertisements

17 comments

  1. Rokas

    Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Tiesa smagiai pasijuokiau pats iš savęs skaitydamas visus tuos pokštus, kurie yra teisybė, apie seimo viešbutį. Man taip gera, kad yra bent kažkokia iniciatyva bandant įvesti kažkokią logiką ar žinias ten kur jos turėtų būti savaime. Būtų, aišku, malonu jeigu tikrinti šių žinių nereikėtų, taip pat būtų gerai jei net tikrinant šias žinias to neturėtų daryti prezidentė. Tiesa, nematau kas yra blogai su šiais patikrinimais? Tai neprieštarauja įstatymams (jei prieštarautų – jau runkelių išrinkti skųstųsi) ir prezidentė gali rinktis ministrus, su kuriais teks dirbti, kaip tik nori.
    Aš asmeniškai ne vien anglų kalbą patikrinčiau. Patikrinčiau jų bendrą suvokimą užsienio politikoje ir susijusioje konkrečioje srityje su jų būsimu darbu. Nekalbu apie kažkokį ten universiteto ar mokyklos lapuką kuriame parašyta “asmuo moka šokti, dainuoti ir rašyti eilėraščius rusų kalba.”. Tas daiktas nieko neįrodo. Netikit – klauskit Uspaskicho.

  2. Tetule Virginija, nuo sovietinių laikų dirbanti (dabar jau KOOPeratyvo arba prasimušusi iki Maximos) pardavėja, tais laikais puikiai gyvenusi pasakytų: “čia dabar? Kam tos anglų kalbos? Rusiškai mokam ir užtenka! Aš visą sąjungą (reik manyt ne ES) išvažinėjus ir man jokios anglų kalbos nereikėjo. Nenori Uspaskicho prileist (vargšas Viktoras) prie valdžios, tai ir išsigalvoja visokių angų kalbų”. Pažymėtina tai, kad tetulės pozicija yra labai svarbi ir atspindi didelę dalį visuomenės (kad ir kaip būtų graudu). Matyt jeigu šiandien būtų referendumas, ar reikia ministram anglų kalbos, visuomenė išsakytų sakvo poziciją (būtų kaip su atomine) ir tos pozicijos reiktų paisyt, nes visuomenė, nesvarbu, kad negrįžtamai sužalota sovietmečio – visada teisi.

  3. Komdivas

    Štai jums geras juokas apie nemėgstamą Petką ir Čiapajevą. Bet “v temu”:

    Puikaus jumoro vietomis ironiškas 1934 filmas. Pirmu prizu jį įvertino pats Sergejus Eizenšteinas, Osipas Mandelštamas rašė apie jį eiles, nugalėjo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir 1978 buvo įtrauktas į geriausių visu laikų filmų šimtuką. Gausybė įvairaus lygio anekdotų apie Čiapajevą atsirado dėl šio puikaus filmo, kurį verta pažiūrėti ir išsirašyti frazes, kas dar moka rusiškai.
    http://en.wikipedia.org/wiki/Chapaev_(film)

  4. rimgaudas.

    šikart persudyta…atrodo lyg šerniukas butu užkietėjęs anglofilas…o iš tikro–ne kalbu mokėjime esmė…;-P

    • Paulius Žuvyčius

      o kas yra esmė? Faktas tas, kad Rusija yra tik viena šalis. Rusiškai vakaruose niekas nemoka. Ten politikai kalba angliškai ir prancūziškai, o mes norim su jais daugiau bendraut. Jei nori su jais bendrauti akis į akį turi kalbėti bent jau tomis kalbomis. Ir kalbėti reikia ne buitiniu lygiu, hau arr juuu, o sugebėti suskelti bajerį ir aptarti futbolo naujienas ar universitetų bendradarbiavimo ir tarpusavių ryšių palaikymo problemas.

      Pavyzdys kalbų nemokėjimo pasekmių gali būti Rusijos-Gruzijos 2008m taikos sutartis. Ten tarpininkavo Prancūzijos prezidentas. Sutartyje buvo palikta dviprasmybių rusiškame variante. Pasekmė – svetima kariuomenė vis dar Gruzijos teritorijoje, nes bent oficialiai tos teritorijos pasaulyje yra pripažintos Gruzijos ir tik Rusija ir dar viena ar dvi šalys teigia priešingai.

  5. mot

    stipriai ir teisingai.

  6. Arturas

    Va čia aš šiek tiek konfūzinuosi – ar tikrai jie turėtų anglų kalbą žinoti, ar vis tik mokėti? Tas anglų kalbos žinojimas man labai jau rusiškai skamba, ir nors tu ką.

  7. sausiotryliktosiosradijozvalgas

    Kadangi Seimas, Vyriausybė ir tt.t kuria Lietuvos istoriją būtinai reikėtų kandidatų paklausinėti ne tik apie Minimalią Algą ir jos DIDINIMĄ:) bet ir apie Lietuvos istorija, bent esminiais klausimais pvz. kas toks pavaizduotas ant 200 lt. banknoto, kodėl birželio 14 d. iškeliama vėliava perrišta juodu kaspinu, dėl ko liepos 6 nedarbo diena ir t.t.

  8. Pikc

    Esu baisiai Pikcas – kartą reikėjo, kad notaras parašą patvirtintų “usienine”(smarkiai tolimojo) kalba surašytame rašte (lotyniškomis raidėmis). Notarų įstatyme tokia paslauga yra. Kaip yra ir punktelis, kad šalys (notaras ne šalis) dokumentą gali surašyti sau priimtina kalba. Ir ką manote? Ne paskutinis notarų biuras Vilniaus mieste, Lietuvos šalyje, pareikalavo, kad raštas būtų lietuviškai, girdi, su lEtuvišku vertimu !!! Man kiek pasispardžius, nusileido iki !!! rusų kalbos! Engelskai – ni ni, tvaja-maja-nepanimat. Ja figel, daragaja redakcija. O už lango gyvenimas EvroSujūze tekėjo savo vaga…

  9. Lazybos

    Lazinuosi, kad atsitikus priverstinei mankstai pagal muzika, pirmasis pradetu saukti apie socializma, komunizma ir smegenu plovima S. Korejos stiliumi

  10. Ui… manęs už šešių valandų laukia anglų kalbos rašybos redagavimo kontrolinis darbas viename iš JAV universitetų… o draugė, mokytoja-ekspertė Vilniuje, perspėjo nedėti daug vilčių gauti darbą Lietuvoje, gavus angliakalbį, jau antrą JAV menų bakalauro diplomą komunikacijų srityje…. seven years of college down the drain (“septyni universiteto metai – kanalizacijon”) – esą anglų kalbos specialistai Lietuvoje – nepaklausūs.

  11. Oi

    Dėl anglų kalbos mokėjimo pritariu. Bet dėl teiginio kad angliškai kalbančios šalys yra ekonomiškai pranašesnės nesutinku. Jūs pateikėt “cherry picked” pavyzdį. Bet yra daugybė angliškai kalbančių šalių, kurios ekonomiškai gyvena žymiai prasčiau nei jūsų smerkiamos Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos. Tokių valstybių yra apie 50. Keletas pavyzdžių būtų Dominika, Eritrėja, Gana, Siera Leonė, Pietų Afrikos Respublika, Zimbabvė.

    • Aš kalbėjau apie Europą, nes nė viena iš čia esančių šalių nėra buvusi Britanijos kolonija.

      • Oi

        Kalbant apie Europą, tai angliškai geriausiai kalbančios šalys išsiskiria trim bruožais:
        1) yra geografiškai artimos Didžiąjai Britanijai
        2) priklauso tai pačiai kalbų šeimai (germanų kalbos)
        3) yra nedidelės (pagal populiaciją): Danija 5.3 mln., Švedija 9.5 mln., Suomija 5.4 mln., Norvegija 5 mln., Olandija 16.8 mln., palyginus su kaimyne milžine UK 62.3 mln. Tuo tarpu “besispyriojančios” šalys: Ispanija 46.8 mln, Prancūzija 63.6 mln, Italija 59.7 mln. savo dydžiu gali lygiuotis su UK.

        Koreliacija tikrai yra, bet koreliacija nereiškia priežastinio ryšio. T.y. šios šalys netapo turtingos dėl to kad jie nusprendė mokytis anglų kalbos. Anglų kalba tenai išplito dėl UK ekonominio įtakos centro vaidmens.

        Žinoma, šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje anglų kalba yra būtina – ir visame pasaulyje, o ne tik Europoje. (kaip pavyzdys galėtų būti Kinija, kur yra daugiausiai yra angliškai kalbančių žmonių pasaulyje).

        Panašu dar tai, kad didesnį vaidmenį vaidina geografinė padėtis ir klimatas, nei tam tikrų kalbų mokėjimas. Yra tokia tendencija kad “šiaurė turtingesnė už pietus”. Ir to pavyzdžių yra daug (išskyrus Rusija, dėl akivaizdžių priežasčių): tarkim šiaurės Italija vs. pietų Italija, JAV šiaurinės kolonijos vs. pietinės, šiaurės Europa vs. pietų Europa. Tam įtaką kogero turi tai, kad pietūs labiau orientuoti į žemdirbystę, o šiaurė, kur išgyvenimui reikalinga griežtesnė disciplina ir rutina bei išradingumas ir sugebėjimas planuoti, dominuoja industrija.

        Mano du centai.

  12. Alexej

    The initiative is great. Start from yourself. Start writing your posts in English. It’d interesting to compare # of comments after them with Lithuanian versions.

  13. Šiaip aš nepalaikau panelės prezidentės išsišokimų ir visų ‘stroinimų’, bet kai ministrai nesugeba kalbėti kažkokia kita kalba nei Lietuvių, tai jau šį tą pasako apie jų kompetenciją ir išmonę…. Jeigu žmongus nemoki nei vienos vakarų europos šalių kalbos, tai kaip tu gali pvz vadovautis geraja europos praktika? Padėjėjai/vertėjai? Aišku išeitis, tačiau kokia kompetencija žmogaus, kuris neišgali išmokti naujų dalykų? Šiuo atveju kalbos…

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: