Išmušė mūsiškių valanda, nes debilai nebevaldo gyvenimo

Virš Lietuvos aušta naujas rytas. Lietuva yra mūsų.

Paskutinis mirties nuosprendis Lietuvoje buvo įvykdytas Borisui Dekandizei, 1995 metais. Paskui teisėsaugos atstovai pasakojo: buvo labai svarbu parodyti, kas valdo Lietuvą – nebe banditų gangas su viešbučiu Gedimino prospekte*.

Vakar aiškiai supratau, kad atėjo toks pat momentas, nes perskaičiau Mykolo Klecko protingą rašymą apie tai, ką jis mano apie Kubiliaus vyriausybę ir kodėl jis galėtų balsuoti už konservatorius, jei nesirinktų Liberalų Sąjūdžio. Fair enough. Aš irgi galėčiau balsuoti už Liberalų Sąjūdį, jei nebalsuočiau už konservatorius**.

Už konservatorius aš balsuosiu ne todėl, kad juos mylėčiau smarkiai labiau, nei liberalus, bet todėl, kad noriu atsidėkoti savo balso forma Andriui Kubiliui už visą tai, ką jis ir jo partija padarė gero (padarė ir nelabai gero, tas irgi tiesa***).

Be to, būtent už konservatorius noriu balsuoti, nes visi mato atominės elektrinės statybą būtent kaip konservatorių, o ne kaip koalicijos, projektą. O aš esu už atominę elektrinę, galėčiau už ją būti jau vien dėl to, kad jos taip nenori Kremlius, o per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją, ir net anksčiau, viskas, ką bandydavo sustabdyti, prigesinti arba savo linkme pakreipti Kremlius, be išimties, būdavo Lietuvai naudinga. Absoliučiai viskas. Nuo katalikų bažnyčios veiklos per visą okupacijos laikotarpį iki lietuviškos architektūros iki NATO narystės. Viskas labai paprasta ir aišku, kai pagalvoji. Kremlius nenori? Reiškia, reikia daryti.

Vakar (tą pačią nušvitimo dieną) kitas bičiulis pripažino, kad apsidairęs apie save suprato, kad jį supa ideali Lietuva: visi pažįstami balsuos arba už Tėvynės Sąjungą, arba už Liberalus. Nė vieno, balsuosiančio už LSDP, Drąsos Kelią, Frontą, Kerštą ir Bausmę, Uspaskichą, Lietuvą Lietuvoje ar kitus kliedesius. Nė vieno.

Pagalvojau apie save – praktiškai tas pat ir mano draugų tarpe. Nebalsuos niekas už atsilupėlius. Taip pat draugų tarpe nėra nė vieno, kuris svajotų apie padvigubintą minimalų atlyginimą. Nėra nė vieno, kuris staugtų apie tai, kad Lietuva baigia išsilakstyti. Nėra nė vieno, kuris nori iš valdžios daugiau rūpesčio paprastam žmogui. Apskritai, mano draugų tarpe nėra nė vieno, kuris save laikytų “paprastu žmogumi“. (Apie elektrinę yra galvojančių ir taip, ir šiaip, bet čia jau nieko nepadarysi.) Nes maniškiai nėra paprasti žmonės.

Ir tada supratau, kad mes valdom viską, ir valdysim, ir nuo mūsų, normalių, viskas priklausys, nes taip pasirinkom: nevaldo tik tie, kas pasirenka nevaldyti.

Aš skirstau žmones į normalius ir nenormalius, į geresnius ir blogesnius? Žinoma.

Nes būtų absurdiška tvirtinti, kad sveiko proto asmuo**** yra tiek pat gerbtinas ir jo nuomonė godotina taip pat, kaip ir pakvaišęs Drąsos Kelio rinkėjas ar pasenusi stribo išpera, balsuojanti už Paleckiuko frontą. Taip nėra. Yra viena tiesa, viena šalies nepriklausomybė ir vienas aiškus skirtumas, kur gėris skiriasi nuo blogio.

Moralinis realiatyvizmas neatsitiktinai rimuojasi su onanizmu, tik iš pastarojo žalos mažiau.

“Pagarba kitoms nuomonėms”, pliuralizmas ir kiti dalykėliai yra labai gerai, kol jie yra sveiko proto ir padorumo ribose. Komunistų, violetinių, fašistų ir kitokių atsilupėlių susibūrimai į tas ribas nepataiko.

Ne, brangieji, kuklumui čia ne vieta ir ne laikas. Nereikia gėdintis ir panarinti akių. Nereikia drovėtis pasakyti, kad mes esame geresni, kad mūsų civilizacija pranašesnė, kad mūsų vakarietiškos vertybės yra tikresnės, ir mūsų tikslai yra prasmingesni. Nay, vieninteliai prasmingi.

Mūsiškiai yra geresni, vertingesni, padoresni ir protingesni už likusius, ir todėl Lietuva ir jos gyvenimas yra mūsų rankose. Mes – šeimininkų rasė, master race, tik ne rasiniu ir ne genetiniu pagrindu, ne pagal odos ar akių spalvą, bet pagal tai, ką mes galime, nes mes pasirinkome galėti.

Tas lūžis nėra ateityje – jis jau įvyko, raktelis pasuktas, variklis veikia, kelionė prasidėjo.

Pirmas darbas – eiti ir balsuoti, nes teisė valdyti duoda ir valdymo pareigą, kad už jus nepasirinktų debilai, kurių valanda jau praėjo. Ačiū.

— — —

* Paskui tokių momentų buvo ir daugiau: Mažeikių Naftos privatizavimas, stojimas į Europos Sąjungą ir NATO, kai buvo aiškiai duota suprasti, kad ne pagal Kremliaus švilpuką vyksta reikalai Lietuvoje, arba bent jau tas švilpukas ne visuomet veiksmingas.

** Kaip sakė šiandien Žinių Radijo laidoje su manim buvęs Mindaugas Lapinskas, labai svarbu, kad vieši žmonės dažniau ir aiškiau sakytų, ką jie pasirenka per rinkimus, ir rodytų pavyzdį. Jis teisus: komiška daugelio politikų, selebričių arba ekrano veidų poza arba mojavimas rankomis, ai, girdi, man tas pat, ai, nesakysiu, daro blogą auklėjamąjį poveikį žmonėms, kuriems pradeda atrodyti, kad čia nerimtas reikalas. Suaugęs žmogus turi mokėti rinktis ir už pasirinkimą atsakyti, jei jis ne mazgotė.

*** Blogiausias dalykas buvo LEO LT likvidavimas – nors pats projektas nebuvo idealus, bet jo atsisakymas padarė žymiai daugiau žalos, nei naudos.

**** Balsuojantis už konservatorius arba liberalus.

Tags: Lietuva, rinkimai